Byla 3K-3-120/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viknata“ (buvusi N. Ivanovos personalinė įmonė „Viknata“) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui N. Ivanovos personalinei įmonei „Viknata“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Viknata“) dėl skolos už nuomą priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42005 m. balandžio 26 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas (duomenys neskelbtini) kavinės veiklai. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-413-726/2006, be kita ko, minėta nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovas iškeldintas iš ginčo patalpų, iš atsakovo priteista 6460 Lt skola už patalpų nuomą (už keturis mėnesius). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi minėta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

5Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas geruoju iš patalpų neišsikėlė, buvo 2006 m. spalio 17 d. priverstinai iškeldintas antstolio. Ieškovo teigimu, atsakovas patalpomis naudojosi iki pat jo iškeldinimo, todėl privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. spalio 17 d. Be to, anot ieškovo, pagal sutarties sąlygas atsakovas už atsiskaitymą ne laiku privalo sumokėti delspinigius. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 23 528 Lt skolą už patalpų nuomą, dalį delspinigių – 25 000 Lt, taip pat 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.

6Bylos nagrinėjimo metu atsakovas – N. Ivanovos personalinė įmonė „Viknata“ – reorganizuotas į UAB „Viknata“.

7Ieškovui I. M. 2007 m. rugsėjo 9 d. mirus, jo teisių ir pareigų perėmėjai yra R. M. ir E. M. (b. l. 151, 157).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 21 913 Lt skolos, 1300 Lt delspinigių, iš viso 23 213 Lt, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą 23 213 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. balandžio 26 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) kavinės veiklai; nuomos terminas nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-413-726/2006, nutraukė minėtą sutartį dėl atsakovo kaltės, iškeldinant atsakovą su visu jo turtu. Teismas pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu konstatuota, jog ieškovas perdavė atsakovui sutarties sąlygas atitinkančias patalpas, be to, minėtoje byloje buvo išnagrinėtos visos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės. Teismas sprendė, kad minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjo 2006 m. rugpjūčio 30 d., teismas konstatavo, kad nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. Teismas nustatė, kad atsakovas iš ieškovo patalpų priverstinai iškeldintas 2006 m. spalio 17 d. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam buvo perduotos netinkamos patalpos, neatitinkančios šalių susitarimo, ir konstatavo, jog byloje nenustatyta CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nuomos mokesčiui sumažinti. Remdamasis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, 6.499 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį bei nuomos mokesčio už pavėluotą perduoti patalpas laikotarpį, t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. spalio 17 d. (13 mėnesių ir 17 dienų), todėl ieškovui priteistina 21 913 Lt nuomos mokesčio. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo nurodytų aplinkybių, jog pamatęs, kad išsinuomotomis patalpomis negalės naudotis, iš karto ėmėsi priemonių tas patalpas perduoti ieškovui. Teismas konstatavo, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, jog patalpos būtų greičiau grąžintos ieškovui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad patalpose buvo atjungta elektros energija, neturi esminės reikšmės bylai, nes elektra buvo atjungta jau galiojant sutarčiai, be to, atsakovas veiklos patalpose nevykdė ir nebeketino vykdyti, todėl elektros buvimas ar nebuvimas nebeturėjo reikšmės. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog patalpomis negalėjo naudotis dėl ieškovo kaltės. Teismo vertinimu, šalių sutarties 4.2.1 papunktyje nustatyti delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą (0,5 proc. nuo metinio nuomos mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną) yra nepagrįstai dideli. Pažymėjęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, priteistiną delspinigių sumą sumažino iki 1300 Lt.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad neįrodyta, jog dėl ieškovo kaltės išnuomotoms patalpoms nebuvo tiekiama elektros energija. Atsakovo argumentą, kad jis negalėjo grąžinti nuomos objekto dėl ieškovo nebendradarbiavimo, kolegija atmetė, motyvuodama šio argumento nepagrįstumu bei tuo, jog atsakovas buvo priverstinai iškeldintas iš nuomojamų patalpų.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Viknata“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys iš dalies patenkintas, ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nuomos mokesčio mokėjimo klausimais, kai pats nuomotojas yra atsakingas už daikto būklės pablogėjimą, neleidžiantį naudotis išsinuomotomis patalpomis sutartyje numatytu tikslu. Kasatoriaus teigimu, apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB „Kvarclita“, bylos Nr. 3K-3-253/2007, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UB „Artapolas“ v. UAB „Medonos mėsa“, bylos Nr. 3K-3-464/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. Kirzneris v. UAB „Frima“, bylos Nr. 3K-3-88/2007, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką nuomos mokesčio mokėjimo klausimu, darytina išvada, jog nuomos mokėjimas yra susijęs ne tik su formaliai galiojančia ir nenutraukta nuomos sutartimi, bet ir su nuomotojo tinkamu pareigų pagal nuomos sutartį vykdymu. Kasatoriaus nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas dėl to, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. dėl paties ieškovo kaltės patalpoms nebuvo tiekiama elektros energija ir jokia veikla, kuriai patalpos buvo išnuomotos, jose negalėjo būti vykdoma dėl daikto netinkamumo naudoti pagal paskirtį (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Anot kasatoriaus, byloje įrodytos visos sąlygos CK 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atleisti kasatorių nuo nuomos mokesčio sumokėjimo, o to nesiaiškindami teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

142. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos prejudicinių faktų klausimais. Kasatorius teigia, kad, darydami išvadą, jog patalpos visą nuomos sutarties laikotarpį buvo tinkamos būklės, teismai taikė prejudicinių faktų taisyklę ir taip pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad prejudiciniais pripažįstami tie faktai, kurie pirminėje byloje buvo įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kura v. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 aprobuota „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“). Kasatoriaus teigimu, faktas, ar patalpos po perdavimo momento netapo netinkamos naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, nebuvo pirminės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorius pažymi, kad minėtoje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-413-726/2006 buvo tiriami sutarties sudarymo, patalpų perdavimo klausimai bei šalių veiksmai iki 2005 m. rugpjūčio 1 d., tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. spalio 17 d.

153. Teismai pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalį, 6.206, 6.259 straipsnius, 6.487 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad nuomotojas turi pareigą ne tik perduoti nuomininkui sutarties sąlygas atitinkančias patalpas, bet ir užtikrinti, kad jos tokios būtų visą sutarties galiojimo laiką (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. patalpoms tapus netinkamomis naudoti kavinės veiklai dėl aplinkybių, už kurių atsiradimą yra atsakingas ieškovas, pripažintina, kad pats ieškovas prievolės neįvykdė ir neteko teisės remtis kitos šalies prievolės neįvykdymu. Anot kasatoriaus, konstatuodami ieškovo prievolės tinkamą įvykdymą tik prejudicinių faktų pagrindu, teismai pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalį, 6.206 straipsnį. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų šalių nepakankamą bendradarbiavimą, kad patalpos greičiau būtų grąžintos ieškovui, tačiau teismai netaikė CK 6.259 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus nuomone, byloje kilus ginčui dėl to, ar dėl elektros energijos atjungimo patalpos netapo netinkamos naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį, teismai turėjo ištirti visas su tuo susijusias ir kasatoriaus nurodytas aplinkybes, tačiau nesiaiškino, dėl kieno kaltės patalpos nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. tapo netinkamomis naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, nevertino, ar kasatorius bent objektyviai galėjo vykdyti veiklą ir kodėl ieškovas nesiėmė jokių priemonių tokiai būklei pašalinti. Kasatorius teigia, kad teismai, remdamiesi tik formaliu nuomos sutarties nenutraukimo faktu bei ignoruodami įrodymus, kurių pagrindu nuomininkas turėjo būti atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, pažeidė CK 6.487 straipsnio 1 dalį.

16Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasatorius UAB „Viknata“ kasaciniu skundu skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo bei nutarties dalis, kuriomis ieškinys iš dalies patenkintas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus UAB „Viknata“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi teismai turi vadovautis kasacinio teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ravaitis v. F. A. Katinas, bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Minkuvienė v. I. Miežys ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007). Dėl to kasaciniame skunde teigiant, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kasacinį skundą galima pagrįsti tik tokiais kasacine tvarka priimtose nutartyse esančiais teisės išaiškinimais, kurie pateikti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka. Skundžiant kasacine tvarka apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų procesinius sprendimus šiuo pagrindu, taip pat būtina argumentuotai pagrįsti, kad teismai nesivadovavo kasacine tvarka priimtose nutartyse pateiktais teisės išaiškinimais, nors privalėjo vadovautis. Nagrinėjamoje byloje kasatorius UAB „Viknata“, kasaciniame skunde teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nuomos mokesčio mokėjimo klausimu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB „Kvarclita“, bylos Nr. 3K-3-253/2007, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UB „Artapolas“ v. UAB „Medonos mėsa“, bylos Nr. 3K-3-464/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. Kirzneris v. UAB „Frima“, bylos Nr. 3K-3-88/2007, pateiktais teisės išaiškinimais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylų, kuriose priimtos šios kasacinio teismo nutartys, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios. Šią bylą nagrinėję teismai tyrė ir nustatinėjo bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad egzistuoja CK 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Kasatorius kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindu nesiremia proceso teisės normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nuomos mokesčio mokėjimo klausimais.

21CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Kasatorius UAB „Viknata“ kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (ji formuojama tik per kasacine tvarka priimtas precedentines nutartis, o ne per metodinę medžiagą, kuria yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai bei jais aprobuotos teismų praktikos apžvalgos) pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės prejudiciniais faktais pripažintinos tik tada, kai jos toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kura v. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2007, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008). Tačiau negalima sutikti su kasatoriaus UAB „Viknata“ kasacinio skundo argumentu, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Taip teigdamas kasatorius akivaizdžiai netinkamai interpretuoja apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai prejudiciją taikė tinkamai ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Iš bylos medžiagos ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad šią bylą nagrinėję teismai tyrė ir nustatinėjo aplinkybes, reikšmingas ginčui dėl šalių iš nuomos sutarties kylančių prievolių už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. spalio 17 d. išspręsti, tarp jų ir susijusias su elektros energijos naudojimu bei jos tiekimo į nuomos sutarties objektą nutraukimu, bei būtent pagal jas darė byloje išvadas bei taikė materialinės teisės normas. Nuomos objekto per šiai bylai išspręsti reikšmingą laikotarpį būklę ir jos įtaką šalių prievolėms bylą nagrinėję teismai nustatė ne remdamiesi prejudiciniais faktais, o byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos prejudicinių faktų klausimais, atmestini kaip nepagrįsti.

22CPK 6.485 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus, nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis); nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.487 straipsnio, reglamentuojančio nuomos mokestį, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį; jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Šios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Jų taikymo sąlyga yra ta, kad tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas naudojimosi sąlygas turi egzistuoti priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jai išspręsti reikšmingu laikotarpiu kasatorius veiklos išsinuomotose patalpose iš viso nevykdė bei neketino vykdyti ir tai lėmė ne elektros energijos tiekimo nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutraukimas, o kitos priežastys. Byloje nustatytos aplinkybės neteikia teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio egzistavimo tarp kasatoriaus nurodomo išsinuomotų patalpų, nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutraukus elektros energijos tiekimą, tapimo netinkamomis naudoti pagal paskirtį ir kasatoriaus nesinaudojimo šiomis patalpomis, todėl kasatoriaus nurodomas daikto būklės pablogėjimas neturi įtakos jo prievolei mokėti šalių sutartimi nustatyto dydžio nuomos mokestį (CK 6.485 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis), taip pat aptariamu aspektu neduoda pagrindo pripažinti, kad pats ieškovas neįvykdė iš nuomos teisinių santykių kylančios prievolės arba ją pažeidė. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalį, 6.206 straipsnį, 6.487 straipsnio 1 dalį.

23Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolės. Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę. Nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ir konstatavo abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo, kad patalpos būtų greičiau grąžintos ieškovui, faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, kad šis negalėjo grąžinti nuomos objekto dėl ieškovo nebendradarbiavimo. Byloje nustatyta, kad šalių nuomos sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d., atsakovas iš nuomojamų patalpų iškeldintas priverstinai 2006 m. spalio 17 d. Byloje nėra nustatyta, kad patalpų perdavimo aspektu atsakovas būtų laikęsis šalių sutartyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgdama į tai bei į kitas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.259 straipsnį. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.259 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

24Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą sprendimą ir nutartį, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2005 m. balandžio 26 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos... 5. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas geruoju iš patalpų neišsikėlė, buvo... 6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas – N. Ivanovos personalinė įmonė... 7. Ieškovui I. M. 2007 m. rugsėjo 9 d. mirus, jo teisių ir pareigų perėmėjai... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Viknata“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. 1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. 2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 15. 3. Teismai pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalį, 6.206, 6.259 straipsnius,... 16. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasatorius UAB „Viknata“ kasaciniu skundu skundžia pirmosios ir... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka... 21. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 22. CPK 6.485 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomotojo atsakomybę už daikto... 23. Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2... 24. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą sprendimą... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...