Byla e2-237-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23d. nutarties, kuria atsisakyta ieškovą J. T. pakeisti jo teisių perėmėju Ž. A. civilinėje byloje Nr. e2-2317-603/2018 pagal ieškovų J. T. ir V. J. T. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei V. Š., antstoliui T. U., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, uždarajai akcinei bendrovei „Tikroji vaivorykštė“, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl visuotinių akcininkų sprendimų, kuriais padidintas įmonių įstatinis kapitalas, pripažinimo negaliojančiais bei dėl varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai J. T. ir V. J. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Transnetas“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriais 2003 ir 2004metais buvo padidintas UAB „Transnetas“ įstatinis kapitalas, o taip pat ir kitus dėl šio sprendimo priimtus sprendimus (sprendimą dėl įstatų keitimo dalyje dėl įstatinio kapitalo dydžio, įstatų registravimą viešajame registre ir pan.); pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Vaivorykštė“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriais 2006 metais buvo padidintas UAB „Vaivorykštė“ įstatinis kapitalas, o taip pat ir kitus dėl šio sprendimo priimtus sprendimus (sprendimą dėl įstatų keitimo dalyje dėl įstatinio kapitalo dydžio, įstatų registravimą viešajame registre ir pan.); pripažinti negaliojančiais ab initio: (i) atsakovės antstolės V. Š. m. spalio 28 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-2148; (ii)atsakovo antstolio T. U. 2005 m. lapkričio 16 d. surašytą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 71-1126; (iii) atsakovės antstolės V. Š. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-1126; taikyti piniginę restituciją: (i) solidariai iš atsakovų UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovei V. J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2004 m. spalio 28 d. vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Transnetas“720 vnt. akcijų rinkos vertės (gavimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu vertė buvo didžiausia) ir 72 000 Lt (20 852,64 Eur) sumos, kurią atsakovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ sumokėjo ieškovei V. J. T., (ii) solidariai iš atsakovų UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovui J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2005 m. lapkričio 16 d. vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 300000 vnt. akcijų rinkos vertės (gavimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu vertė buvo didžiausia) ir 180000 Lt (52 131,60 Eur)sumos, kurią atsakovė UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T., (iii) solidariai iš atsakovų UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. ieškovui J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2007 m. rugpjūčio 28 d. vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 368 441 vnt. akcijų rinkos vertės (gavimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu vertė buvo didžiausia) ir 227 000 Lt (65743,74 Eur) sumos, kurią atsakovė UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T.; ieškovei V. J. T. solidariai iš atsakovų, antstolės V. Š., draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas ekspertizės metu), kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovei priklausiusių UAB „Transnetas“ akcijų pardavimą 2004 m. lapkričio 28 d.; ieškovui J. T. solidariai iš atsakovų, antstolės V. Š., antstolio T. U., draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas ekspertizės metu), kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovui priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ akcijų pardavimą 2005 m. lapkričio 16 d. ir 2007 m. rugpjūčio 28 d.; ieškovei V. J. T. iš atsakovų UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas ekspertizės metu), kilusią dėl nepagrįsto UAB „Transnetas“ įstatinio kapitalo didinimo 2003 ir2004 metais; ieškovui J. T. iš atsakovų UAB „Vaivorykštė“ ir A. V. priteisti patirtą turtinę žalą (kurios dydis bus nustatytas ekspertizės metu), kilusią dėl nepagrįsto UAB „Vaivorykštė“ įstatinio kapitalo didinimo 2006 metais; ieškovų V. J. T. ir J. T. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo J. T. teisių perėmėjas Ž. A. pateikė teismui prašymą dėl ieškovo J. T. pakeitimo jo teisių perėmėju Ž. A.. Prašyme nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo J. T. ir Ž. A. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 1.5 punktą reikalavimų teisės perleidžiamos nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutarties dėl reikalavimų perleidimo pakanka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23d. nutartimi prašymą atmetė.
  2. Teismas, išanalizavęs 2017 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo J. T. ir Ž. A. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nustatė, kad pagal Sutarties 1.1 punktą J. T. perleido pareiškėjui Ž. A. visas reikalavimų teises, kylančias iš ieškovui J. T. priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ 668441 vnt. akcijų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, reikalavimus dėl antstolio T. U. 2005 m. lapkričio 16d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 71-1126 ginčijimo, dėl antstolės V. Š. 2007 m. rugpjūčio 28d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 71-1126ginčijimo, UAB ,,Vaivorykštė“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų ginčijimo, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, žalos atlyginimo, ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt. Tačiau iš Sutarties 1.4 punkto nuostatų, pradinis kreditorius (ieškovas J. T.) prisiima visas prievoles, susidariusias dėl visų ir bet kokių ginčų dėl reikalavimų teisių nagrinėjimo metu (įskaitant, tačiau neapsiribojant, bylinėjimosi išlaidų padengimą, galimų nuostolių kompensavimą ir pan.).
  3. Atsižvelgdamas į tai, kad perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos, ir šiuo konkrečiu atveju Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi jos dalyviams numačius apribojimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt. priteisimą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad pagal CPK 48 straipsnio nuostatas būtų pagrindas ieškovą J. T. pakeisti jo perėmėju Ž. A.
  4. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovui ginčijant turto perdavimo išieškotojui aktą ir/ar turto pardavimo iš varžytinių aktą, ieškinį patenkinus galima restitucija, akcijas grąžinant buvusiam savininkui, nepaisant ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl piniginės kompensacijos. Dėl to pagal pateiktą Reikalavimų teisių perleidimo sutartį nėra galimybės tinkamai išspręsti materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, kai pagal sutartį numatytam teisių perėmėjui nėra perleistos visos reikalavimo teisės, susijusios su ginčo akcijomis. J. T. perleido ne teises į akcijas, o akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas J. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovą J. T. pakeisti jo (ieškovo) teisių perėmėju Ž. A.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas klaidingai aiškina Reikalavimų teisių perleidimo sutarties 1.4 punktą, nes juo nėra apribojamas procesinių pareigų perėmimas, J. T. prisiimant atsakomybę už jau susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, o ne šalių sudarytomis sutartimis. Be to, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties (CK 6.226 str. 1 d.).
    2. Teismo motyvas, kad restitucijos atveju buvusiam savininkui gali būti grąžintos akcijos, nesudaro pagrindo nepripažinti reikalavimų teisių perleidimo. Pirma, tokia situacija negalima, nes ieškovas tokio reikalavimo nereiškia ir nereikš ateityje (grąžinus akcijas, A. V. imtųsi analogiškų būdų kaip ir su įmone UAB „Transnetas”, t.y. nuosekliai didintų įmonės įstatinį kapitalą, taip sumažinant turimų akcijų proporcinę dalį). Antra, bet kuris asmuo turi teisę perleisti turimų vardinių bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, balsavimo teisę ir pan., todėl ir šiuo atveju J. T. turi teisę perleisti reikalavimus, kylančius iš turėtų UAB „Vaivorykštė“ bendrovės akcijų.
    3. Sutarties dėl reikalavimo perleidimo pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti. Dokumentai dėl teisių perleidimo nenuginčyti, jų ginčijimo, pripažinimo negaliojančiais klausimai, teismui vertinant procesinį teisių perėmimą pagal CPK 48 straipsnį, nesprendžiami, todėl procesinis teisių perėmimas yra įvykęs.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo teismo atskirąjį skundą atmesti.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas net nesiekė ginčyti faktinių aplinkybių, kad teisių perėmėjas neprisiima pareigų bylos pralaimėjimo atveju atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitiems proceso dalyviams. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti diskrecija ir pagal CPK normas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, J. T. turi likti šalimi šioje byloje, tačiau toks teisių perėmimas prieštarautų CPK 48 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad ginčijamo teisinio santykio šalis tokiu atveju pasitraukia iš bylos.
    2. Apelianto pareiškimas, kad jis nereiškia reikalavimo ir nereikš ateityje dėl akcijų grąžinimo yra teisiškai nepamatuotas ir nesaisto teismo priimant sprendimą dėl restitucijos būdo, jeigu ieškinys būtų tenkinamas. Be to, nei vienas proceso dalyvis neturi prievolės ginčyti Ž. A. pateiktos Sutarties, todėl, kad ši Sutartis savaime nepakeičia šalių procesinės padėties, kol teismas nepripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti ieškovą jo teisių perėmėju. Be to, sutartimi yra perleidžiamos materialinės ir procesinės teisės, bet ne turtas, todėl ši Sutartis nei draudikui, nei kitiems proceso dalyviams savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių.
    3. Procesinis teisių perėmėjas Ž. A. tinkamai nepagrindė savo dalyvavimo procese, juo labiau yra pagrindo manyti, kad ieškovas ir Ž. A. sąmoningai vilkina procesą, kurdami įvairias procesines situacijas, tuo didina kitų proceso dalyvių išlaidas šioje byloje, trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl jų atžvilgiu turėtų būti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės.
  5. Atsakovai UAB „Tikroji vaivorykštė“, UAB „Vaivorykštė“ ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirajame skunde apeliantas nurodo prieštaringus argumentus. Viena vertus, ieškovas teigia, kad dokumentai dėl teisių perleidimo nenuginčyti, jų ginčijimo, pripažinimo negaliojančiais klausimai, teismui vertinant procesinį teisių perėmimą pagal CPK 48 straipsnį nesprendžiami, todėl procesinis teisių perėmimas yra įvykęs. Tačiau tuo pačiu skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, o ne šalių sudarytomis sutartimis. Tokiais atskirojo skundo argumentais apeliantas prieštarauja pats sau teigdamas, kad yra būtina vadovautis jo ir Ž. A. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.
    2. Sutarties 3.1 punkte yra numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, tai ieškovo ir Ž. A. vertinimu reiškia, kad reikalavimo teisės yra perleistos tik nepatvirtintos ir neįvertintos teismo. Vadovaujantis nurodyta aplinkybe, apeliantas net negalėjo pateikti atskirojo skundo, nes visos teisės jau yra perleistos.
    3. Sutarties 1.4 punkte esanti sąlyga yra esminė ir Ž. A. niekada nebūtų pasirašęs Sutarties, nes byloje dalyvauja net šeši atsakovai, o pati byla tęsiasi jau tris metus ir bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra didelės. Apeliantui bylinėjimosi išlaidos ir kitokios galimos žalos atlyginimo atsakovams išlaidos sąmoningai Sutartimi paliktos apeliantui, nes J. T. yra skolingas ne tik atsakovams, bet ir įvairiems asmenims, tarp jų ir valstybei, šimtus tūkstančių eurų, jam iškelta ir vykdoma daugiau nei keturiasdešimt vykdomųjų bylų. Ieškovas nedirba ir iš jo nėra išieškota nė vieno euro.
    4. Asmens teisė perleisti turtines ir neturtines teises kyla iš turimų bendrovės akcijų, o ne turėtų prieš trylika metų. Taip pat negalima perleisti grynai asmeninio reikalavimo teisės, kuri priklauso konkrečiam asmeniui, neturint galiojančio reikalavimo, nes tokiu atveju Sutartis yra sąlyginė, o CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinių teisių perėmimas galimas tuo atveju, jei teisių perėmėjas pateikė įrodymus apie tai, kad apeliantas pats turi galiojančias reikalavimo teises. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.102 straipsnyje išdėstyti atvejai, kai draudžiama perleisti reikalavimą ir tarp jų nurodoma, kad jeigu reikalavimo teisės neįmanoma patenkinti, toks reikalavimas yra bevertis. Taigi, negalima perleisti negaliojančios ir (ar) neegzistuojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kurios negalima priverstinai įgyvendinti pasibaigus ieškinio senaties terminui. Be to, J. T. reikalavimai yra susiję su naryste buvusių UAB „Vaivorykštė“ akcijų turėjimu, t. y. naryste uždarojoje akcinėje bendrovėje, todėl juos draudžiama perleisti.
    5. Pasikeitus CPK reglamentavimui, dėl ko Ž. A. nuo 2017 m. liepos 1 d. negali be advokato dalyvavimo būti J. T. atstovu, nors ir turi notaro įgaliojimą, o buvusiam atstovui advokatui G. P. nutraukus atstovavimą, tokiu sandoriu siekiama apeiti atstovavimo santykius reglamentuojančius CPK reikalavimus. Taip pat tokiu būdu siekiama išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Ž. A., nes ieškovą eliminavus iš bylos nebus galima priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškovą pakeisti jo teisių perėmėju, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 3 d.).
  4. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Taigi procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos pasitraukusiu asmeniu.
  5. Byloje esančios 2017 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties 1.1 punktas numato, kad šia sutartimi ieškovas J. T. perleidžia Ž. A. visas reikalavimo teises, kylančias iš J. T. priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ 668 441 vnt. akcijų, įskaitant, tačiau neapsiribojant, reikalavimus dėl antstolio T. U. 2005 m. lapkričio 16 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 71-1126 ginčijamo, dėl antstolės V. Š. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 71-1126 ginčijimo, UAB „Vaivorykštė“ visuotinių akcininkų sprendimų ginčijimo, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, žalos atlyginimo, ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt.
  6. Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tačiau CK 6.102 straipsnio1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.).
  7. Civilinės bylos Nr. e2-2317-603/2018 duomenimis ieškovas J. T. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovams, be kita ko, reikalauja pripažinti negaliojančiais jam priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ 668 441 vnt. akcijų pardavimo sandorius (antstolio T. U. 2005 m. lapkričio 16 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 71-1126 ir antstolės V. Š. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 71-1126 ). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties sudarymo momentu ieškovas perleido jam realiai nepriklausančias teises. Minėta, kad negalima perleisti neegzistuojančios ir negaliojančios reikalavimo teisės. Taigi šalių sudaryta 2017 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutartis negalioja. Aplinkybė, kad ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu siekia akcijų pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais, nepaneigia fakto, kad šiuo metu UAB „Vaivorykštė“ akcijos jam nuosavybės teise nepriklauso.
  8. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Sutarties 1.4 punkte šalys numatė, kad ieškovas, nepaisant sudarytos Reikalavimų teisių perleidimo sutarties prisiėmė visas prievoles, susidariusias dėl visų ir bet kokių ginčų dėl reikalavimų teisių nagrinėjimo metu (įskaitant, tačiau neapsiribojant, bylinėjimosi išlaidų padengimą, galimų nuostolių padengimą ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovams, jog Sutartyje numačius apribojimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir (ar) nuostolių padengimo, toks teisių perėmimas prieštarautų CPK 48 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad ginčijamo teisinio santykio šalis tokiu atveju pasitraukia iš bylos. Patvirtinus Sutartį su joje esančia išlyga ir ieškovo ieškinio netenkinus, atsakovai realiai praras galimybę bylinėjimosi išlaidų atgavimui, nes ieškovas J. T. nebebus bylos šalimi, o teisių perėmėjas už šias išlaidas nebus atsakingas.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamoje nutarties išvadai, kad, ieškovui ginčijant turto perdavimo išieškotojui aktą ir/ar turto pardavimo iš varžytinių aktą, ieškinio patenkinimo atveju galima restitucija ir akcijas grąžinant buvusiam savininkui. Nors ieškovas teigia, kad tokia situacija negalima, nes jis tokio reikalavimo nereiškia ir nereikš ateityje, tačiau restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, t. y. teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, ne tik nustato, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.), bet ir turi teisę nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat gali įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdo (CK 6.145 str. 2 d.).
  10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ir ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  11. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų nepasisakoma, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

4Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai