Byla 2S-1491-658/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto vertės

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės ir įkeisto turto savininkės N. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1421-570/2012 pagal pareiškėjo kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą suinteresuotam asmeniui skolininkei ir įkeisto turto savininkei N. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto vertės, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja, tenkindama kreditoriaus prašymą, 2012 m. kovo 16 d. nutartimi (b.l. 29-30) areštavo skolininkei priklausančius nekilnojamuosius daiktus- 0,0552 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), taip užtikrindama kreditoriaus skolinio reikalavimo skolininkei įvykdymą, įspėjo skolininkę, jog, negrąžinus skolos per mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

42012 m. balandžio 30 d. teisme gautas kreditoriaus pareiškimas (b.l. 37-38), kuriame nurodoma, jog skola, kurią sudaro 113927,75 eurai negrąžintos paskolos, 4698,23 eurai nesumokėtų palūkanų, 4521,55 eurai delspinigių už negrąžintą paskolą ir 407,03 eurai delspinigių už nesumokėtas palūkanas nėra padengta, ir prašoma skolą bei sutartines procesines palūkanas, 100 Lt žyminį mokestį išieškoti iš skolininkės priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi (b.l. 42-43) patenkintas kreditoriaus prašymas priverstinai išieškoti iš skolininkės 123554,56 eurų sumą, 100 Lt žyminio mokesčio ir sutartines procesines palūkanas priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. Teismas nurodė, jog sutartinės prievolės nebuvo laiku ir tinkamai įvykdytos net ir po įteikto įspėjimo, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu (b.l. 46-48) skolininkė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

91. Šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, pažeidžiant CK 6.889 straipsnio reikalavimus, be pagrindo buvo vienašališkai nutraukta nepaisant to, jog pradelsta įsiskolinimo suma buvo mažesnė kaip 10% bendros kredito sumos. Kadangi pažeidimas nebuvo esminis, kreditorius neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl ir įsiskolinimo priverstinis išieškojimas laikytinas neteisėtu.

102. Kreditorius atsisakė bendradarbiauti su apeliante siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, nepaisant apeliantės prašymų kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

113. Kreditoriaus paskaičiuotas palūkanų ir netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis, reikalavimas juos priteisti vertintinas ne kaip siekis padengti nuostolius, bet kaip lupikavimas. Kontroliuoti netesybų dydį yra teismo pareiga.

124. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas, todėl ginčijama nutartimi iš apeliantės pareiškėjui be pagrindo priteistas jo sumokėtas žyminis mokestis.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 52-53) pareiškėjas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad apeliantei buvo kelis kartus nustatytas papildomas terminas pradelstoms sumos susimokėti, tačiau ji ne tik neatliko jokių įmokų, bet ir nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie realias galimybes įsiskolinimą likviduoti ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos nesuteikia teisės skolininkui nesąžiningai vengti įsipareigojimų vykdymo. Akcentuotina ir tai, jog kredito sutartyje mokėjimų pradelsimas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų yra įvardintas kaip esminis sutarties pažeidimas. Apeliantė mokėjimų terminus praleido 251 dieną, prieš nutraukiant sutartį pradelsta skola sudarė 2617,85 eurus ir kiekvieną dieną didėjo. Taigi pažeidimas nebuvo vienkartinis, jis buvo įgavęs sisteminį charakterį. Atmestinas ir skundo argumentas dėl atsisakymo bendradarbiauti. Apeliantė buvo kelis kartus informuota apie pareigą likviduoti pradelstus įsiskolinimus. Sutarties nutraukimas inicijuojamas tik tada, kai negaunama duomenų, kad galimybės vykdyti įsipareigojimus yra realios. Kreditorius neturi pareigos įrodinėti netesybų dydžio pagrįstumo, preziumuojama, jog netesybos yra lygios jo patirtiems nuostoliams.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto prieš terminą

16Hipoteka- tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo dienai galiojusi CPK 558 straipsnio 1 dalis numatė, jog skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką bei įkeisto turto savininką dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo per papildomą vieno mėnesio terminą pasekmių. CPK 560 straipsnio 1 dalyje įtvirtino kreditoriaus teisę, esant Civiliniame kodekse nustatytiems pagrindams, reikalauti hipoteka apsaugotą įsipareigojimą įvykdyti prieš terminą, kartu inicijuojant ir priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Nagrinėjamu atveju kreditorius nutraukė su skolininke sudarytą kreditavimo sutartį dėl skolininkės prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti periodines įmokas ir sutartines palūkanas netinkamo vykdymo. Nors teismų praktikoje hipotekos teisėjo kompetencija apibrėžiama formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimu, kartu pripažįstama, jog teismas privalo būti aktyvus vertindamas iš vartojimo santykių kylančias prievoles, įvertinti priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantė, neginčydama kreditoriaus nurodytos aplinkybės, jog skolinių įsipareigojimų vykdymas iki sutarties nutraukimo buvo pradelstas 251 dieną, akcentuoja, jog pradelsta suma buvo mažesnė, nei CK 6.889 straipsnyje įtvirtintas minimumas, kuris gali tapti pagrindu sutarčiai nutraukti. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog CK 6.889 straipsnis neteko galios 2011 m. balandžio 1 d. Atitinkamus klausimus reglamentuojančios teisės normos buvo perkeltos į Vartojimo kredito įstatymą, kurio 19 straipsnis kredito davėjo teisę vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį išplėtė tuo aspektu, kad šalia galimybės inicijuoti sutarties nutraukimą tuo atveju, jeigu mokėjimai yra pradelsti daugiau kaip 30 dienų ir pradelsta suma yra ne mažesnė kaip 10% negrąžintos kredito sumos, numatyta ir alternatyvi sąlyga- kai mokėjimas pradelsiamas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Pastaruoju atveju pažeidimo esmingumą lemia ne pradelstos sumos dydis, bet ilgalaikio ir sistemingo įsipareigojimų nevykdymo faktas. Būtent pastarąją sąlygą ir atitinka nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog sutartis prieš terminą buvo nutraukta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėjas, apeliantės daromas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas sutarties nutraukimo metu jau buvo įgavęs sisteminį pobūdį, mokėjimai nebuvo atliekami ilgą laiką, apeliantė, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo kelis kartus įspėta apie vėlavimą vykdyti įsipareigojimus, jai buvo nustatytas papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Ši aplinkybė paneigia ir atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjo atsisakymo bendradarbiauti. Šiuo aspektu reikšmingu laikytinas ir tas faktas, kad net ir bylos nagrinėjimo metu apeliantė neįvardijo jokių prielaidų, nepateikė jokių faktų, kurie leistų manyti, jog ji šiuo metu gali ar netolimoje ateityje galės vykdyti savo įsipareigojimus, todėl jos elgesys vertintinas tik kaip siekis užvilkinti situacijos sprendimą, bet ne kaip siekis rasti konstruktyvią išeitį.

17Dėl delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumo

18Apeliantė kelia abejones dėl kreditoriaus pareiškime ir ginčijamoje nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos dydžio pagrįstumo. Ginčijama nutartimi, priimta ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės vykdoma administracinė funkcija, t.y. nustatomas pagrindas išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto inicijuoti, tuo tarpu teisinis ginčas dėl įsiskolinimo dydžio nesprendžiamas. Argumentai dėl skolos dydžio galėtų turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, jeigu sukeltų abejones dėl to, ar skola egzistuoja apskritai. Jokių tai patvirtinančių, t.y. kreditoriaus pateiktus įrodymus dėl įsiskolinimo egzistavimo paneigiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Skolos dydį skolininkė gali ginčyti reikšdama ieškinį ginčo teisenos tvarka.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

20CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog ypatingosios teisenos bylose patiriamos bylinėjimosi išlaidos gali būti perkeliamos kitam proceso dalyviui tik tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Bylos dėl hipotekos teisinių santykių pasižymi tuo, jog jas inicijuoti įkaito turėtojas gali tik įkaito davėjui nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų, nepaisant įkaito turėtojo, o vėliau ir teismo įspėjimų apie priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų procesinių pozicijų priešprieša dar ryškesnė, kadangi apeliantė nepagrįstai ginčija pareiškėjo teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo patirtas išlaidas žyminiam mokesčiui privalo atlyginti apeliantė.

21Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

22Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23atskirąjį skundą atmesti.

24Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja, tenkindama... 4. 2012 m. balandžio 30 d. teisme gautas kreditoriaus pareiškimas (b.l. 37-38),... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu (b.l. 46-48) skolininkė prašo Marijampolės rajono... 9. 1. Šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, pažeidžiant CK 6.889... 10. 2. Kreditorius atsisakė bendradarbiauti su apeliante siekiant išspręsti... 11. 3. Kreditoriaus paskaičiuotas palūkanų ir netesybų dydis yra akivaizdžiai... 12. 4. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimas... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 52-53) pareiškėjas prašo skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto prieš terminą... 16. Hipoteka- tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo... 17. Dėl delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumo... 18. Apeliantė kelia abejones dėl kreditoriaus pareiškime ir ginčijamoje... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo... 20. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog ypatingosios teisenos bylose... 21. Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas... 22. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 23. atskirąjį skundą atmesti.... 24. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 3... 25. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....