Byla e2A-860-480/2020
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž. K., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, J. S

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-584/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių servisas“ ir Ko dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž. K., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, J. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškovei 2 523,19 Eur turtinės žalos atlyginimo, 69,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. ( - ), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno policijos komisariato pareigūnams įforminus eismo įvykį ir tempiant lynu sulaikytą automobilį ant priverstinio transportavimo automobilio, krovinys pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į stovintį policijos pareigūnų automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) Įvykio metu automobilis Dacia Dokker buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės). Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro: remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė. Pagal remonto sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kaina sudaro 2 523,19 Eur. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi nevykdė pareigos tempti automobilį ant priverstinio transportavimo automobilio taip, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Atsakovė yra verslo subjektas, teikiantis transportavimo paslaugas, todėl jai yra taikomi didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio. Turtinė žala neatlyginta, todėl priteistina.

93.

10Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašė ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad dėl apgadinto automobilio Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) ieškovė, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareikalavus, esant galiojančiam Kasko draudimui, už 2016 m. liepos 10 d. įvykio metu patirtą žalą išmokėjo 2 523,19 Eur. 2017 m. rugsėjo 27 d. atsakovė gavo iš ieškovės pretenziją „Dėl išmokos išmokėjimo“, kurioje nurodyta, kad dėl 2016 m. liepos 10 d. įvykio, per kurį nukentėjo Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) atsakovė yra atsakinga dėl 2 523,19 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateikta pretenzija, ieškovės patirtos žalos neatlygino, kadangi ieškovė atsakovės atžvilgiu pateikė reikalavimą nesant tam jokio teisinio pagrindo ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, į 2016 m. liepos 10 d. įvykusį eismo įvykį atvyko atsakovės autovežio vairuotojas J. S.. 2016 m. liepos 10 d. ( - ), kraunant automobilį ant autovežio Man 8.185, valstybinis Nr. ( - ) trūko kraunamo (transportuojamo) automobilio Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. ( - ) kurio savininkas Ž. K., rūdžių pažeista kilpa ir automobiliui nuriedėjus atgal bei atsitrenkus į policijos patrulių automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) pastarasis buvo apgadintas. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir į bylą pateiktu 2017 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“, darytina išvada, jog transportuojant automobilį Mitsubishi Galant trūko šio automobilio rūdžių pažeista kilpa, o ne atsakovės transporto priemonės Man 8.185 lynas ar kilpa, dėl ko atsakovei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovei nekyla prievolė ieškovei atlyginti turtinę žalą, kadangi žalą lėmė transporto priemonės Mitsubishi Galant vairuotojo Ž. K. nerūpestingumas ir kaltė netinkamai eksploatuojant automobilį, t. y. trūkus kraunamo automobilio rūdžių pažeistai kilpai, transporto priemonė nuriedėjo atgal ir atsitrenkė į policijos patrulių automobilį. Atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovė, pateikdama ieškinį, neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Šiuo atveju tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos nėra absoliutaus tiesioginio ryšio. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą, kadangi jai nekyla civilinė atsakomybė ir nesant atsakovės neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, žalai ir kaltei, negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos.

114.

12Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nėra nustatyta, kad atsakovės darbuotojas netinkamai ar nerūpestingai atliko savo pareigas kraunant automobilį ant autovežio, priešingai, 2016 m. liepos 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės komisariato veiklos skyriaus nutarime pažymėta, kad dėl automobilio rūdžių pažeistos kilpos trūkimo automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į Dacia Dokker. Šiuo atveju vertinant bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė nepažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigos. Nuostoliai nebūtų atsiradę, jei automobilio savininkas ar valdytojas būtų tinkamai ir atsakingai naudojęs automobilį. Būtent automobilio savininkas ar valdytojas pažeidė pareigą rūpestingai naudoti automobilį ir dėl to kilo žala (nuostoliai). Tiesiogine priežastimi, nulėmusia žalą, yra automobilio savininko ar valdytojo nerūpestingumas. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nėra kalta dėl kilusios žalos.

135.

14Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Ž. K. nurodė, kad sutinka su ieškiniu, ir prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo profesinę veiklą, pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės sudarytą paslaugų teikimo sutartį, atvykusi į eismo įvykio vietą tikslu priverstinai nugabenti automobilį jo saugojimui, ėmė krauti automobilį ant autovežio pritvirtinusi prie jo lyną su kilpa, tačiau automobilio vieta, už kurios buvo užkabintas lynas su kilpa, trūko ir automobiliui nuriedėjus atgal bei atsitrenkus į greta stovėjusį policijos patrulių automobilį, pastarasis buvo apgadintas. Trečiojo asmens vertinimu, iš bylos duomenų visiškai akivaizdu, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovė yra profesionali verslininkė, nuolat vykdanti automobilių iš eismo įvykių krovos ir transportavimo darbus pagal ilgalaikę tokių paslaugų teikimo sutartį su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todėl jos veiksmai vertintini taikant didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. Paslaugų teikimo sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių po eismo įvykių iškėlimą, užkėlimą, transportavimą, nukėlimą. Būdama patyrusia aptartos paslaugos teikėja, atsakovė turėjo galimybę ir pareigą numatyti galimas pasekmes įvertinusi tiek trečiajam asmeniui priklausančio automobilio būklę (vietos kilpai dugne stovį), tiek kito automobilio (policijos patrulių automobilio) buvimo vietą. Taigi atsakovės darbuotojui vykdant jam įprastus darbus šviesiu paros metu, palankiomis oro sąlygomis, buvo visos galimybės išvengti kilusių pasekmių, jei tik atsakovės darbuotojas būtų buvęs atidesnis ir rūpestingesnis, t. y. jis, kaip aiškiai matyti iš fotonuotraukų, turėjo galimybę įvertinti tam tikrų automobilio dalių surūdijimo laipsnį ir pobūdį ir spręsti dėl papildomų atsargumo priemonių taikymo – tvirtinti tempiamą automobilį kitokiu būdu, užtikrinti automobilio ratų stabilumą, įspėti šalia buvusius asmenis pasitraukti pakankamu atstumu nuo vykdomų darbų atlikimo vietos bei atitinkamai patraukti šalia buvusį turtą (įspėti policijos patrulius patraukti automobilį saugiu atstumu) ir kt. Tokiu atveju nors ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir jos darbuotojas atliko aiškiai neteisėtus teisės normas pažeidžiančius veiksmus, tačiau akivaizdu, kad veiksmai buvo atlikti nesilaikant bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos ir nepaisant atsakovei, kaip profesionaliai verslininkei, keliamų didesnio atidumo ir rūpestingumo standartų. Taigi nagrinėjamoje byloje yra įrodytas būtent atsakovės veiksmų neteisėtumas (neveikimas ypač atidžiai ir rūpestingai). Byloje taip pat neginčijamai nustatytas ir žalos faktas bei dydis. Tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nėra jokio pagrindo spręsti apie kažkokius kaltus trečiojo asmens veiksmus ir dėl to galimą trečiojo asmens atsakomybę dėl padarytos žalos. Pirma, trečiasis asmuo tiesiogiai jokių veiksmų įvykio metu neatliko. Antra, trečiojo asmens nuosavybės teise valdytas automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tą patvirtina kartu su atsiliepimu pridėtas automobilio techninės apžiūros pasas. Nagrinėjamu atveju už padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką yra atsakinga automobilio krovimo veiksmus tiesiogiai vykdžiusi atsakovė, kurią ieškovė pagrįstai byloje pasirinko atsakingu asmeniu. Ieškovei, įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė ir atitinkamai jos atžvilgiu tenkintinas ieškinys, reiškiamas subrogacijos pagrindais.

156.

16Tretieji asmenys Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir J. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 523,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, 69,68 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 592,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 513,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Ž. K., priteisė iš atsakovės 8,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

208.

21Teismas vertino, kad atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokią veiklą išlieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamą didesnio pavojaus šaltinio sampratą.

229.

23Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų, t. y. policijos pareigūnų, tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumą nulėmusį žalos atsiradimą, o atsakovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumą. Teismas nenustatė atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių.

2410.

25Teismo padarė išvadą, kad atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio – įrenginio valdytojos, ir trečiojo asmens, kaip transporto priemonės Mitsubishi Galant, kuri taip pat yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams asmenims, valdytojo, veiksmai ir tam tikrų veiksmų neatlikimas (nepriežiūra) sąlygojo žalos atsiradimą transporto priemonei Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) todėl tokiu atveju abiejų didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai.

2611.

27Teismas konstatavo, kad ieškovė, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką bei perėmusi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš solidariai atsakingų už padarytą žalą asmenų (atsakovės ir trečiojo asmens Ž. K.), ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė tik vienam iš šių solidarių skolininkų – atsakovei, todėl iš jos priteisė turtinę žalą.

28III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2912.

30Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3112.1.

32Su pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, kadangi šiuo atveju pažymėtina, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti patys policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai įvykio vietoje turėjo užtikrinti eismo saugumą ir patraukti savo tarnybinį automobilį į šoną taip, kad jis netrukdytų saugiam eismui ar vilkikui, į kurį buvo kraunamas trečiojo asmens Ž. K. automobilis, tačiau dėl policijos pareigūnų didelio nerūpestingumo, tarnybinis automobilis buvo paliktas tiesiai prie kraunamos transporto priemonės, kuri dėl surūdijusio kablio nutrūko ir nuriedėjusi atsitrenkė į pareigūnų tarnybinį automobilį. Šiuo atveju atsakovės kaltę šalinanti aplinkybė yra policijos pareigūnų didelis neatsargumas ir nerūpestingumas.

3312.2.

34Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, kadangi atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovė, pateikdama ieškinį, neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, priešingai, šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad dėl atsiradusios žalos, kurią ieškovė išmokėjo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, yra kaltas pats transportuojamos priemonės vairuotojas, kadangi netinkamai eksploatavo transporto priemonę – transporto priemonės kablys buvo pažeistas rūdžių, dėl ko ji trūko.

3512.3.

36Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovės veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos nėra absoliutaus tiesioginio ryšio. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą, kadangi jai nekyla civilinė atsakomybė ir nesant atsakovės neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, žalai ir kaltei, negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos.

3713.

38Atsakovė bei tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

41ir išvados

4214.

43Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4415.

45Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

4616.

47Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tarp atsakovės UAB „Šančių servisas“ ir Ko (toliau – atsakovė arba apeliantė) ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-IL-1584 dėl sulaikytų automobilių transportavimo. 2016 m. liepos 10 d. pareigūnams įforminus eismo įvykį ir atsakovės įmonės darbuotojui ant tralo MAN 8.185, valstybinis Nr. ( - ) tempiant konfiskuotą automobilį Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį Ž. K., trūko rūdžių pažeistas automobilio Mitsubishi Galant gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) Tarnybinis policijos automobilis apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2016 m. rugpjūčio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo autoservisui UAB ( - ) 2 523,19 Eur draudimo išmoką už tarnybinio policijos automobilio remontą. Atsakovė 2015 m. spalio 12 d. yra sudariusi draudimo polisą Nr. BCAD 010518 su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri 2018 m. kovo 7 d. rašte atsakovei nurodė, jog žala padaryta ne dėl draudėjo kaltės, todėl draudimo išmoka nebus išmokama. Ieškovė AB „Lietuvis draudimas“ pareiškė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.

4817.

49CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

5018.

51CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

5219.

53Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

5420.

55Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokią veiklą išlieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamą didesnio pavojaus šaltinio sampratą. Atsakovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo užtikrinti, kad dėl jos eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių nekiltų žala.

5621.

57Apeliantės argumentai, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovė pateikdama ieškinį neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, yra subjektyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ieškovė pareiškė tik vienam iš solidarių skolininkų – atsakovei (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl turi būti nustatytas būtent jos veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala. Vien tik apeliantės reiškiamos abejonės nėra pakankamos paneigti byloje surinktus įrodymus ir jais remiantis nustatytas aplinkybes.

5822.

59Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

6023.

61Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

6224.

63Atsakovė sutarties pagrindu teikia paslaugas ir verčiasi veikla, kurioje naudojami didesnę žalos padarymo riziką keliantys įrenginiai (įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkikų platformos), taigi – rizikinga, tačiau pelninga veikla, todėl, turint omenyje tai, kad ir maksimalių atsargumo reikalavimų laikymasis nepašalina žalos, naudojant tokius įrenginius, padarymo pavojaus, šiuos naudojantis asmuo privalo pasirūpinti vykdomos veiklos saugumu, prireikus – atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės darbuotojui ant tralo tempiant konfiskuotą automobilį, trūko rūdžių pažeistas šio automobilio gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį (CK 6.247 straipsnis), už kurio remontą autoservisui ieškovė išmokėjo 2 523,19 Eur draudimo išmoką (CK 6.249 straipsnis). Net ir kai kablys nutrūko, automobilis vis teik buvo pakrautas ir transportuotas, kas leidžia teigti, kad yra įvairių būdų automobilį užkelti ant keltuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumą. Atsakovė neįvertino, kad akivaizdžiai pakankamai senos transporto priemonės traukimas lynu užkabinus tik už traukiamos transporto priemonės priekinio kablio yra saugus ir nesiėmus jokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių (papildomų lynų ar tempimo diržų pritvirtinimo, teritorijos aptvėrimo ar kitokių judėjimą toje zonoje ribojančių priemonių taikymo ir kt.) (CK 6.246 straipsnis).

6425.

65Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad jos kaltę šalinanti aplinkybė yra policijos pareigūnų didelis neatsargumas ir nerūpestingumas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta.

6626.

67Įvykio, sukėlusio žalą, metu, atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl jos atsakomybei, atsakomybės mažinimui ar atleidimui nuo jos taikytinos teisės normos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kuriose apibrėžta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

6827.

69Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Kaip jau minėta, teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

7028.

71Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409–454).

7229.

73Apeliantės samprotavimai, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti patys policijos pareigūnai, kurie pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673) 61.8 punkto reikalavimus, situacijos teisinio vertinimo nekeičia. Policijos patrulių veiklos instrukcija reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Instrukcijos 61.8 punktas, kuriuo remiasi apeliantė, eismo įvykio metu 2016 m. liepos 10 d. negaliojo (jis negalioja nuo 2014 m. lapkričio 5 d.). Atsakovė teikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo) paslaugas. Šių paslaugų teikimui atsakovė įsipareigojo naudoti hidraulinius įrenginius (kranus), skirtus saugiai iškelti ir užkelti vežamą transporto priemonę ant vilkiko platformos (Paslaugų teikimo sutarties 10.1.1. punktas). Todėl būtent jai teko pareiga pasirūpinti saugiu transporto priemonės užkėlimu ant vilkiko platformos.

7430.

75Apeliantė, norėdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės Dacia Dokker, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų, t. y. policijos pareigūnų, tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumą, nulėmusį žalos atsiradimą, turėjo pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad stovintis policijos tarnybinis automobilis trukdė saugiam transporto priemonės pakrovimui, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Vien tik apeliantės aiškinimas nėra pakankamas paneigti byloje nustatytas aplinkybes, nes šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas – bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

7631.

77Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

7832.

79Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą (CK 6.245–6.249, 6.270 straipsniai), draudiko, atlyginusio nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), ir pagrįstai sprendė, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

8033.

81Apeliantei išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

82Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

83Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. ( - ), Kauno apskrities... 9. 3.... 10. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko... 11. 4.... 12. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance... 13. 5.... 14. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Ž. K. nurodė, kad sutinka su... 15. 6.... 16. Tretieji asmenys Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir J. S.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iš... 20. 8.... 21. Teismas vertino, kad atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios... 24. 10.... 25. Teismo padarė išvadą, kad atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio –... 26. 11.... 27. Teismas konstatavo, kad ieškovė, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi... 28. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 29. 12.... 30. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko prašo... 31. 12.1.... 32. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, kadangi šiuo... 33. 12.2.... 34. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, kadangi atsakovei nekyla civilinė... 35. 12.3.... 36. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina... 37. 13.... 38. Atsakovė bei tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. ir išvados... 42. 14.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 44. 15.... 45. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos... 46. 16.... 47. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais,... 48. 17.... 49. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko... 50. 18.... 51. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės... 52. 19.... 53. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą... 54. 20.... 55. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 56. 21.... 57. Apeliantės argumentai, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovė... 58. 22.... 59. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 60. 23.... 61. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą,... 62. 24.... 63. Atsakovė sutarties pagrindu teikia paslaugas ir verčiasi veikla, kurioje... 64. 25.... 65. Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad jos kaltę... 66. 26.... 67. Įvykio, sukėlusio žalą, metu, atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus... 68. 27.... 69. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo... 70. 28.... 71. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis... 72. 29.... 73. Apeliantės samprotavimai, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti patys... 74. 30.... 75. Apeliantė, norėdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad... 76. 31.... 77. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 78. 32.... 79. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 80. 33.... 81. Apeliantei išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė... 82. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 83. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 84. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....