Byla e2-634-302/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Grand Cru Airlines“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Go Planet Travel“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“, Grand Go Group Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmeniui S. S..

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
    1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Grand Cru Airlines“ ir BUAB „Go Planet Travel“ ieškinį atsakovams R. Š., D. Š., UAB „Laiptų fabrikas“ ir Grand Go Group Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu.
    2. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ prašymą ir areštavo atsakovui R. Š. priklausantį 464 973,60 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – lėšas ir turtines teises 464 973,60 Lt, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi buvo padidinta R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikyto turto arešto suma nuo 134 665,66 Eur (464 973,60 Lt) iki 217 425,39 (750 726,40 Lt).
    3. Atsakovas R. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti jam taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nėra rizikos, jog, nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei jis būtų palankus ieškovėms, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo teigimu, vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažymėjo, kad areštas jo turtui buvo pritaikytas prieš daugiau nei trejus metus, o per visą šį laikotarpį R. Š. neatliko absoliučiai jokių nesąžiningų veiksmų. Taip pat atsakovas nurodė, kad byloje esanti medžiaga (specialistų išvados) atskleidžia, jog UAB „Go Planet Travel“ tapo nemoki nuo 2014 m. birželio 5 d. Tuo tarpu byloje yra ginčijama eilė sandorių (aštuoni iš devynių), sudarytų iki 2014 m. birželio 5 d. Tai, atsakovo nuomone, patvirtina R. Š. atžvilgiu pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
    2. Teismas nurodė, kad atsakovas R. Š. jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui išnyko, nenurodė.
    3. Nors atsakovas pateiktu prašymu įrodinėja, kad ieškovų pareikštas yra ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas pažymėjo, jog visos šios aplinkybės nėra nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo - jas teismas išnagrinės ir dėl jų pasisakys priimdamas byloje galutinį sprendimą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje jau atliko ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei jame nurodytų argumentų pagrįstumo preliminarų vertinimą ir nenustatė akivaizdžių kliūčių, dėl kurių ieškinio reikalavimų tenkinimas būtų neįmanomas.
    4. Atsakovo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog jis ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą, teismo nuomone, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Nors teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nurodė, jog pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį bei galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus tenka jam pačiam. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis buvo išsamiai išanalizuota Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. liepos 1 d. nutartyse, kurias Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistas, o atsakovas jokių naujų įrodymų, paneigiančių šiose nutartyse nustatytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, kartu su prašymu nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi ir nebeliko grėsmės galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
    6. Taip pat teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas R. Š. negalėjo perleisti turto, kuris yra areštuotas, todėl jo teiginius, jog jis nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatliko absoliučiai jokių nesąžiningų veiksmų, vertino kaip deklaratyvius.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
    1. A. R. Šukys atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį, tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenkinus prašymą, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Nors pirmosios instancijos teismas ir sutiko, jog vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nepagrįstai nurodė, jog atsakovui priklauso pareiga įrodyti jo gerą turtinę padėtį. Tokios įrodinėjimo pareigos suformulavimas atsakovui neatitinka aktualios teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, pagal kurią vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nesant duomenų, jog atsakovas ketina perleisti ar apsunkinti turimą turtą ar pan., ieškinio reikalavimų suma neturi reikšmės, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui areštas jau yra taikomas daugiau nei tris metus, tačiau per visą šį laikotarpį atsakovas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Turtas, kuris atsakovui priklausė 2014 metais, ir dabar priklauso atsakovui.
    2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti suderinamas ir su ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais. Nagrinėjamu atveju areštas atsakovo atžvilgiu taikomas jau daugiau nei tris metus. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. sausio 9 d. nutartimi paskyrus ekonominę UAB „Go Planet Travel“ ekspertizę ir bylą dėl paskirtos ekspertizės sustabdžius, laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos dar ilgą laiką, o tai nesuderinama su jau minėtais principais.
    3. Atsakovas pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4522-340/2014 iš UAB „Go Planet Travel“ gavo 350 000 Lt. Ši suma netgi ieškinio tenkinimo atveju negali būti priteisiama iš atsakovo, kadangi ji buvo gauta įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, kuri ieškiniu nėra ginčijama.
    1. Ieškovė BUAB „Go Planet Travel“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje yra konstatavę, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tenkinti. Be to, teismai yra konstatavę ir tai, jog ieškinio suma atsakovui laikytina didele ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
    2. Atsakovas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Lietuvos Respublikos teisės aktai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo nesieja su civilinės bylos nagrinėjimo eiga ir trukme, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukme, negali būti pagrindas naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
    1. Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Identiški argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kurioje buvo vertintas 2016 m. liepos 1 d. nutarties teisėtumas.
    2. Apelianto argumentai, kad esą per visus trejus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metus jis neatliko absoliučiai jokių nesąžiningų veiksmų, turtas, kuris 2014 m. priklausė jam, ir toliau priklauso jam, ir kad atsakovas niekuomet nesiekė ir nesieks prievolių, jei tokių kiltų, išvengimo, yra spekuliatyvaus pobūdžio. Savaime suprantama, kad atsakovas R. Š. negalėjo perleisti ir neperleido to turto, kuris yra areštuotas, tačiau vargu ar šio turto neperleidimo faktu galima grįsti savo tariamą sąžiningumą, nes jo neperleidimą galime sieti ne atsakovo R. Š. valios laisve, o su šio turto perleidimui taikomais teisiniais ribojimais. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina atsakovo nesąžiningumo kriterijų. Sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pakanka nesąžiningo elgesio rizikos, kurią patvirtina konkretūs ar bent jau labiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovas R. Š. turi stabilią prievolių, įskaitant mokestines, vengimo istoriją, kas leidžia daryti išvadą, jog su atsakovu R. Š. sietina didelė nesąžiningo elgesio rizika:

3Teismas

konstatuoja:

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

    1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
    2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

    1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
    2. CPK 149 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių teisę teikti nagrinėjančiam bylą iš esmės teismui prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodytas jų panaikinimo pagrindas, tačiau sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tik tuo atveju, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-464/2018). Pažymėtina, kad šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo.
    3. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ prašymą ir areštavo atsakovui R. Š. priklausantį 464 973,60 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – lėšas ir turtines teises 464 973,60 Lt, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi buvo padidinta R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikyto turto arešto suma nuo 134 665,66 Eur (464 973,60 Lt) iki 217 425,39 (750 726,40 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
    4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant situacijai, kai Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. liepos 1 d. nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu, o turi įrodinėti dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, susiję su grėsmės būsimo ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebuvimu, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui.
    5. Apeliantas, be grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirąjį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuderinamas su ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais, kadangi atsakovo turto areštas taikomas jau daugiau nei trejus metus ir dar bus taikomas ilgą laiką, nes, paskyrus teismo ekspertizę, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.
    6. CPK nuostatos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo nesieja su civilinės bylos nagrinėjimo eiga ir trukme, todėl, neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų, vien ilga bylos nagrinėjimo trukmė negali būti pakankama priežastis panaikinti pagrįstai taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pastebėtina ir tai, kad atsakovas neįvardina, kokius konkrečius neproporcingus nepatogumus jis patiria dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
    7. Apelianto argumentas, kad jis per visus trejus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metus neatliko jokių nesąžiningų veiksmų (turtas, kuris 2014 m. priklausė jam, ir toliau jam priklauso), su atskiruoju skundu nepateikus duomenų apie atsakovui 2014 metais priklausiusio turto apimtį ir 2017 metais jo valdomo turto sudėtį, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Be to, bet kuriuo atveju nagrinėjamu atveju turto neperleidimas negalėtų būti sietinas tik su paties atsakovo R. Š. valios laisve, kadangi atsakovo turto atžvilgiu yra taikomi apribojimai, kuriuos ir prašoma panaikinti.
    8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepateikus jokių naujų duomenų apie faktines aplinkybes, kurios eliminuotų grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo bei neįrodžius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Dėl procesinės bylos baigties

    1. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
    2. Atsakovui išaiškintina, kad jam yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai