Byla e2-804-516/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. e2-383-881/2017 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškinį atsakovams A. K., E. K., A. K. ir E. K., trečiajam asmeniui bankrutavusiai A. K. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. K., E. K., A. K. ir E. K. 55 018,80 Eur skolos bei 8,06 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų turtą.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, neviršijant 55 018,80 Eur sumos, o turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas.
  4. Atsakovas A. K. pateikė prašymą panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad kredito bankui grąžinimas buvo užtikintas ½ žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio I. K., hipoteka. Šio įkeisto turto visiškai pakanka išieškotinai sumai padengti, todėl buvo viršytas arešto mastas. Be to, pagal naujai suformuotą teismų praktiką, didelė ieškinio suma vertinama tik kaip viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kuri pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ginčo aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus, o atsakovo gera turtinė padėtis įrodo, kad galimo atsakovui neigiamo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
  5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas nebus nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, todėl arešto mastas nėra viršytas. Be to, atsakovas neįrodė savo geros turtinės padėties ir nepateikė naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė išnyko.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad atsakovas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui išnyko, nenurodė.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog bankui įkeisto turto visiškai pakanka išieškotinai sumai padengti, išeina už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimo ribų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu reikalavimas patenkinamas ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tai taikytinos actio de in rem verso institutą (nepagrįstą praturtėjimą) reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 – 6.242 straipsniai).
  4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas nebūtų vykdomas iš atsakovo nurodyto įkeisto turto, todėl atsakovo argumentas, kad byloje buvo viršytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, atmestas kaip nepagrįstas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    92015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

    1. Prievolė ieškovei jau yra tinkamai užtikrinta įkeistu turtu, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o skola susidarė ne dėl atsakovų A. K. ir E. K. negrąžintos paskolos.
    2. Didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip besąlyginis ir lemiamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo gera turtinė padėtis ir hipoteka užtiktina prievolė įrodo, kad galimo atsakovui neigiamo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
    3. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį negalėjo apimti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato – pirties su terasa, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato pritaikyto poilsiui, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Plungės r. areštą, nes šis turtas sukurtas įgyvendinant projektą „Kaimo turizmo sodybos Plateliuose įkūrimas“ Nr. ( - ) (2011 m. birželio 1 d. paramos sutartis Nr. ( - ).
  2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
    1. Hipoteka bei laidavimas yra du savarankiški prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad hipotekos egzistavimas suteikia pagrindą teigti, jog būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmės nebėra. Hipoteka yra užtikrinta pagrindinė prievolė, tuo tarpu laiduotojams ieškinys pareikštas išvestinės prievolės pagrindu.
    2. CPK 668 straipsnio 3 dalis nesudaro pagrindo riboti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, bet ne į kitą turtą. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra areštuotas nekilnojamas turtas, o ne lėšos. Todėl CPK 668 straipsnio 3 dalis nėra aktuali.
    3. Atsakovo cituojamos paramos sutarties 17.16 punktas numatė, kad E. K. įsipareigojo 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos neįkeisti, neparduoti, kitaip neperleisti ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti suteikta parama. Paramos sutartis pasirašyta 2011 m. birželio 1 d., todėl atsakovo nurodytas 5 metų terminas jau yra pasibaigęs ir minėtas ribojimas nebetaikomas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,

    13338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14Dėl atskirajame skunde nurodomų naujų aplinkybių

  1. Atsakovas atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo grindžiamas prašymas pirmosios instancijos teismui : kad dalis turto, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo sukurta įgyvendinant projektą „Kaimo turizmo sodybos Plateliuose įkūrimas“ Nr. ( - ) (2011 m. birželio 1 d. paramos sutartis Nr. ( - )). Su šiomis naujomis aplinkybėmis atsakovas sieja argumentą, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį negalėjo apimti nurodyto turto.
  2. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi atskiriesiems skundams paduoti bei nagrinėti taikomi tie patys reikalavimai kaip ir apeliaciniams skundams (CPK 338 straipsnis), atskirasis skundas taip pat negali būti grindžiamas argumentais, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant tam tikrą klausimą (šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) pirmosios instancijos teisme.
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naujos aplinkybės, susijusios su tam tikro turto statusu ir galimybe nukreipti į šį turtą išieškojimą nebuvo nurodytos prašyme panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui, teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl jų įtaka laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui negali būti ir apeliacijos objektu. Dėl šių priežasčių atsakovo atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės dėl suteiktos Europos Sąjungos paramos daliai turto ir susiję teisiniai argumentai nevertintini.

15Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
  2. Atsakovas teisus nurodydamas, kad didelė ieškinio suma savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis ir lemiamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016;

    162016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.).

  4. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Ieškovei antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą be kita ko grindus didele ieškinio suma, o pirmosios instancijos teismui ja pasivadovavus taikant laikinąsias apsaugos priemones, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo

    172017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017 ir kt.).

  5. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes teismas pripažino, kad ieškinio suma atsakovams laikytina didele. Atsakovas nei teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui, nei atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra gera ir apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, kad prievolė ieškovei jau yra tinkamai užtikrinta įkeistu turtu, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Byloje ieškovės reikalavimas reiškiamas pagal atsakovų prievoles, kylančias iš laidavimo. Tai, kad šiuo atveju esama ir kitų prievolių užtikrinimo priemonių (hipoteka), nereiškia, kad kreditorius privalo patenkinti reikalavimus pirmiausiai iš įkeisto turto ir tik tada nukreipti reikalavimą į laiduotojus. Materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010. Teismų praktika. 2010, 34). Ieškovei reikalaujant prievolių įvykdymo iš laiduotojų, šis reikalavimas gali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įkeisto turto egzistavimas nereiškia, kad priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas bus vykdomas iš šio turto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas iš kito atsakovų turto.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepateikus jokių naujų duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį, kuri eliminuotų grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai