Byla 2A-21-275/2017

Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sanum medicale“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rejben“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sanum medicale“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovas UAB „Rejben“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sanum medicale“ 1 185,27 Eur skolą, 98,78 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko bendradarbiavimas pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, ieškovas turėjo perduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už gautas prekes pagal ieškovo PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovas už perduotas prekes ir suteiktas paslaugas išrašė 2014-10-31 PVM sąskaitą -faktūrą Serija LOK Nr. 0031821, kuri buvo pateikta atsakovui elektroniniu būdu. Atsakovas nepateikė atsisakymo priimti šią sąskaitą ir prekes priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė. Atsakovui 2015-01-22 ir 2015-03-05 mokėjimo nurodymais buvo įskaityta 900 Eur dalinai apmokėti 2014-10-31 PVM sąskaitą - faktūrą, tačiau atsakovas su ieškovu iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 1 185,27 Eur.

3. Atsakovas UAB „Sanum medicale“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė ieškinio pagrindo. Tarp šalių nebuvo susiklosčiusių jokių pirkimo-pardavimo santykių. Vien tik sąskaitos faktūros nepakanka priteisti skolą iš atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Sanum medicale“ ieškovui UAB „Rejben“ 1 185,27 Eur skolą, 98,78 Eur palūkanų, 221,50 Eur ikiteismines išieškojimo išlaidas, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą 1 406,77 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 45 Eur žyminį mokestį bei 100 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

6. Įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo likusią skolos dalį pagal PVM sąskaitą - faktūrą 1 185,27 Eur sumai yra pagrįstas, todėl ieškinį patenkino visiškai. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo argumentai, kad jie neranda savo bendrovėje buhalterinių dokumentų, patvirtinančių sandorio su ieškovu sudarymą, teismo vertinimu, negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo. Byloje esantys atsakovo vietinio mokėjimo nurodymai bendrai 900 Eur sumai patvirtina, kad atsakovas prekes gavo ir PVM sąskaitą – faktūrą pripažino ir tuo pagrindu atlikinėjo dalinius mokėjimus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

7. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Sanum medicale“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Šalių nesiejo ilgalaikiai pirkimo-pardavimo santykiai. Gavus ieškovo PVM sąskaitą - faktūrą, laiku nebuvo susiprasta, kad minėta sąskaita išrašyta už neegzistuojančius baldus, be to, tuo metu, kai atsakovui buvo pateikta ieškovo PVM sąskaita - faktūra atsakovui vadovavo kitas įmonės direktorius, kuris visiškai nebesirūpino UAB „Sanum Medicale“ finansiniai reikalais, taip darydamas bendrovei žalą, visiškai nesužiūrėjęs pateikiamų PVM sąskaitų – faktūrų, liepė įmonės buhalterei sumokėti 500 Eur, tikintis, jog ieškovas pristatys baldus į vietą, tačiau baldų atsakovas negavo, jų atsakovo patalpose nėra iki šiol, todėl atsakovas atsisakė mokėti likusius pinigus.

2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad šalių sutartinius santykius patvirtina paties atsakovo padaryti pavedimai, kadangi byloje pateiktame 2015 m. kovo 5 d. pavedime nėra aišku, už ką atsakovas mokėjo, kadangi mokėjimo paskirtyje nurodyta „Dalinis mokėjimas“, tačiau visiškai nėra aišku, už ką tas mokėjimas buvo atliktas, todėl vertinti, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 900 Eur, nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Teismas skolą priteisė, remdamasis vieninteliu įrodymu - PVM sąskaita - faktūra, ir dviem ginčytinais atsakovo pavedimais. Daugiau įrodymų dėl susidariusio įsiskolinimo nėra - į bylą nebuvo pateikti jokie baldų pristatymo važtaraščiai, netirti ir nepaklausti jokie liudytojai, kurie patvirtintų baldų pristatymą į atsakovo patalpas, nesikreipta į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo - pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, kuri jos šalims turi įstatymo galią. PVM sąskaita faktūra negali atstoti pirkimo - pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Vien remiantis šiuo apskaitos dokumentu, nėra pagrindo preziumuoti šalių pirkimo - pardavimo sutartinių santykių, nes PVM sąskaita faktūra geriausiu atveju (jei joje yra papildomų prekių gavėjo įrašų) tegali patvirtinti prekių perdavimą. Todėl nesant daugiau įrodymų, jog ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai ilgalaikiai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl skolos priteisimo yra nepagrįstos ir visiškai neįrodytos.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rejben“ prašo skundą atmesti, sprendimą palikti galioti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita-faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-484/2009, 2012-02-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-55/2012). Taigi pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Prekės buvo pateiktos atsakovui, priešingų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Atsakovas neneigia fakto, jog gavo ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą LOK Nr. 0031821, kuri apmokėjimui buvo pateikta elektroniniu būdu. Vadinasi, laikytina, jog atsakovas priėmė ir pasirašė sąskaitą – faktūrą, kurią dabar bando ginčyti, tuo tik patvirtinant prekių pateikimo atsakovui faktą. Byloje jau esantys bei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami nauji įrodymai patvirtina, kad ieškovas du kartus pardavė atsakovui prekes, t. y. ieškovas neklaidino teismo dėl nevienkartinio prekių teikimo atsakovui, bei tai, jog atsakovo 2015 m. atlikti mokėjimai – 900 Eur, buvo neatsitiktiniai ir atlikti ne per klaidą, o apmokant ginčo sąskaitą faktūrą. Be to, ir po ginčo sąskaitos išrašymo atsakovas užsakinėjo prekes iš ieškovo ir jas apmokėjo (200 Eur 2016 m. birželio 7 d.).

2. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nenurodytomis pirmos instancijos teisme. Visi skunde atsakovo naujai iškelti argumentai dėl tariamo prekių – baldų atsakovui neperdavimo, jų neegzistavimo ir nebuvimo atsakovo patalpose, dėl buvusio bendrovė direktoriaus nesirūpinimo atsakovo valdymu bei tariamos žalos bendrovei darymu, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, negali būti apeliacijos nagrinėjimo dalyku bei nepatvirtina sprendimo neteisėtumo. Tokie atsakovo teiginiai yra tik formalūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Atsakovas, manydamas, jog buvęs bendrovės vadovas padarė žalą bendrovei, netinkamai apskaitė jos turtą, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka pretenzijas reikšti jam, o ne atsisakyti vykdyti prievoles ieškovui.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

11. Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13. Atsakovas nurodo, kad tai, jog tarp šalių nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo pasirašytas daiktų priėmimo-perdavimo aktas, vertintina, jog ieškovas nenurodė ieškinio pagrindo. Ieškinio pagrindu yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškovui nurodžius, kad jis prašo priteisti skolą, kuri susidarė atsakovui perdavus prekes, kurias atsakovas priėmė, tai ir yra ieškinio pagrindu, t.y. reikalavimas grindžiamas tarp šalių atsiradusiais pirkimo-pardavimo santykiais. Sutarties sudarymo momentą ir vietą reglamentuojanti teisės norma - CK 6.181 straipsnio 3 dalis numato, kad vienai iš sutarties šalių pareiškus, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol susitarimas nebus tinkamai įformintas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, teigdamas, jog sutartis nebuvo sudaryta tarp šalių, nenurodo, jog pirkėjas būtų reikalavęs sutarties sudarymo tam tikra forma, todėl rašytinės sutarties nebuvimas tarp šalių neleidžia daryti išvados, kad susitarimas nebuvo sudarytas. CK 1.73 straipsnis numato, kokie sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, toks sandoris , kai abi jos šalys yra juridiniai asmenys, kai sandoris sudaromas dėl prekių pirkimo-pardavimo, nenumato privalomos rašytinės sandorio sudarymo formos. Atsakovas nenurodo, jog tokių prekių, kurias teigia jam pateikė ieškovas, jis nebuvo užsakęs, todėl darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią ir prašo apmokėjimo ieškovas.
14. Atsakovo nurodyti argumentai, kad buvęs atsakovo įmonės direktorius liepė buhalterei sumokėti ir buvo sumokėta 900 Eur už prekes, tikėdamasis, kad ieškovas pristatys baldus į vietą, tačiau atsakovas baldų negavo, galėjo būti patvirtinti, liudytoju apklausiant byloje buvusį įmonės vadovą. Ieškovui nurodžius, kad jis perdavė prekes ir suteikė paslaugas, o atsakovui galimais įrodymais nepagrindus paaiškinimo, kad dalinai už prekes buvo sumokėta, negavus prekių, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog prekes atsakovas gavo. Atsakovas nurodė, kad nėra aišku, už ką jis apmokėjo 900 Eur, tačiau teikti tokius paaiškinimus yra atsakovo pareiga, ieškovui nurodžius, kad tai buvo dalinis apmokėjimas pagal jo pateiktą 2014-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą, nesant kitokių įrodymų, priimtinas ieškovo paaiškinimas dėl šios aplinkybės. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatsisakė priimti ieškovo išsiųstos elektroniniu būdu 2014 m. spalio 31 d. sąskaitos –faktūros, todėl ji vertinama kaip kliento priimta ir pasirašyta, tačiau ieškovo nurodytuose norminiuose aktuose, sąskaitų išrašymo metu, nebuvo jo nurodytų nuostatų dėl PVM Sąskaitų -faktūrų vertinimo. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo šiuo pagrindu, padarė išvadą, kad kiti įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovui atsirado pareiga apmokėti už prekes. Atsakovui nurodžius, kad byloje nebuvo apklausti liudytojai, kurie turėtų patvirtinti baldų pristatymą, kaip teismo padarytą pažeidimą, kolegija daro išvadą, kad tenkinti atsakovo prašymą ir atmesti ieškinį dėl to, kad nebuvo apklausti byloje liudytojai, nėra pagrindo, nes ieškinys buvo įrodytas remiantis kitais įrodymais. Atsakovui nurodžius, kad įmonės buhalterijoje nėra sąskaitos, pagal kurią apmokėjimo prašo ieškovas, o ieškovui paaiškinimus, kad sąskaita buvo išsiųsta elektroniniu būdu, atsakovo pareiga buvo patiekti įrodymus, kad elektroniniu būdu sąskaita nebuvo gauta pas atsakovą. Nepateikus šių įrodymų, bei nepaneigus dalies apmokėjimo pagal nurodytą sąskaitą fakto, teismas turėjo pagrindo tenkinti ieškinį.
15. Kolegija įvertina ieškinio dalies, kuria buvo prašoma priteisti 181, 50 Eur už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimą ir administravimą. Teismo sprendime nurodyta, kad šias išlaidas ieškovas patyrė, vykdydamas skolos išieškojimą ir administravimą, tačiau pripažintina, kad šios išlaidos ieškovui atsiardo veikiant jo paties rizika, t.y. ikiteisminis skolos išieškojimas nebuvo būtinas, ieškovas turėjo galimybę be šio tarpininko siekti skolos išieškojimo teisminiu būdu iš atsakovo, todėl darytina išvada, kad šios išlaidos atsirado ieškovui dėl jo paties pasirinkto netinkamo skolos išieškojimo būdo. , teismas turjėo atmesti reikalavimą šioje dalyje. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis „ Išieškojimo išlaidų kompensavimas“ 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. 2 dalis numato, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tai, kad šioje byloje nepateikta duomenų, jog buvo išieškoma ne teismo tvarka, leidžia daryti išvadą, kad apmokėtos UAB „ Credit Isco“ 181,50 Eur sumos ieškovas nepagrindė, todėl šioje dalyje reikalavimas turėjo būti atmestas. Pripažintina, kad pagal reikalavimą išieškojimas ne teismo tvarka nebuvo vykdomas. Sprendimas keistinas dalyje CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, priteistą 221,50 Eur sumą mažinant iki 40 Eur.

11Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti.

13Priteistą ikiteisminių išieškojimo išlaidų ieškovui UAB „Sanum medicale“ iš atsakovo UAB „Rejben“ sumą sumažinti iki 40 Eur, bendrą skolos sumą sumažinti iki 1225,27 Eur. Priteistą ieškovui žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 37 Eur.

14Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.