Byla 2A-1990-464/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. I. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-05 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo G. I. 868,64 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško išvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su 2011-08-08 eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo draudėjos T. P. kasko draudimu apdraustas automobilis HONDA JAZZ, v.n. ( - ) Ieškovas padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1168,64 Lt draudimo išmoką. Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas sumokėjo tik dalį žalos - 300 Lt. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, draudikui atlyginama suma, kuri buvo sumokėta už automobilio remontą. Draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3.2 p. nurodyta, kad draudimo išmoka nėra mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką.

5Atsakovas G. I. 2012-08-06 atsiliepimu (b.l. 29-34) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo tarp ieškovo ir automobilio HONDA JAZZ, v.n.( - ) vairuotojos T. P. egzistuojančius draudiminius santykius. Transporto priemonių draudimo liudijimo LD Nr. 93704613 numatyta 300 Lt besąlyginė išskaita, todėl draudimo išmokos suma turėjo būti 868,64 Lt. Be to, iš nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje darbų, susijusių su T. P. 2011-08-10 prašyme nurodytais apgadinimais, kai kurie darbai dėl priekinio sparno remonto yra nepagrįsti, o remonto kaina yra 464 Lt. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 300 Lt, ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo tik 164 Lt. Atsakovo nuomone, automobilio remonto kaina neatitiko vidutinių rinkos kainų. Atsakovą konsultavę asmenys nurodė, kad remontą galima atlikti pigiau (250 Lt–300 Lt), todėl ieškovas negalėjo atlyginti visų remonto kaštų, o juos atlyginęs, veikė savo rizika. Ieškovas nepagrįstai apskaičiavo remonto kaštus pagal vertę „R3“, nes reikėjo skaičiuoti pagal „R1“. Automobilis buvo 7 metų senumo ir neįvertintas jos nusidėvėjimas, todėl priteistina suma sudaro 554,06 Lt. Be to, draudimo išmokos dydį skaičiuoja draudikas, o ne remontą atliekantis asmuo. Mano, kad išmokant draudimo išmoką buvo nesivadovauta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, o nurodant automobilio sugadinimus nepažymėtas jų dydis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-12-18 sprendimu (b.l. 120-123) ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovui 752,48 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisė ieškovui 218,51 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą ieškinio dalį atmetė; 4) priteisė iš ieškovo atsakovui 77,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Atsakovui su dviračiu atsitrenkus į automobilį ir jį sugadinus, įvykis, vadovaujantis tarp ieškovo ir T. P. sudarytos sutarties nuostatomis, pagrįstai pripažintas draudžiamuoju. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių draudimo sutarties galiojimą šio eismo įvykio metu. Kadangi draudimo laikotarpis baigėsi 2011-09-09, o eismo įvykis įvyko 2011-08-08, draudimo apsauga galiojo. Todėl atsakovo argumentą, kad nebuvo pagrindo išmokėti draudimo išmokos, teismas atmetė kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo nustatytos visos sąlygos, numatytos draudimo sutartyje, nemažinti draudimo išmokos, todėl atsakovo argumentus dėl neatliktos išskaitos taip pat atmetė. Atsakovui nepateikus sąmatos, parengtos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12 d. nuostatas, teismas sprendė, kad jis nenuginčijo UAB „VEHO“ atliktų darbų, detalių įkainių pagrįstumo, nepateikė ir įrodymų, kad automobilio sugadinimai neatitiko nurodytų sąmatoje. Asmuo, patyręs žalą, turi teisę pasirinkti tokią įmonę, kuri tinkamai atliktų darbus ir garantuotų jų kokybę. Byloje atsakovas neįrodė, kad draudėja ir ieškovas piktnaudžiavo subjektine teise, pasirinkant UAB „VEHO“, t.y. kad jo darbų ir detalių kaina yra neprotingai didelė. Ieškovas, sutikęs su UAB „VEHO“ atliekamų darbų ir detalių kainomis, pagal jas nustatė draudimo išmokos dydį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad draudikas netyrė draudžiamojo įvykio aplinkybių ir nenustatinėjo žalos. Draudimo sutartimi ieškovas ir draudėja T. P. susitarė dėl transporto priemonės draudimo išskaitant nusidėvėjimą. Iš sąmatos teismas nustatė, kad bamperis ir žibintas buvo keisti neoriginaliomis ir naudotomis detalėmis, o atsakovas neįrodė, kad jų remontas būtų dar pigesnis. Sparnas nurodytas su žyma „R3“, o tai reiškia, kad buvo pakeistas nauja detale. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad sparnas buvo apgadintas tik tiek, kad jo remontui buvo reikalingi vien nesudėtingi lyginimo darbai, teismas atmetė ir argumentą dėl darbų priskyrimo prie klasifikatoriaus „R1“. Atsižvelgdamas į Taisyklių 3.6.3. p. ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 29.2. p., teismas apskaičiavo sparno remonto kaštus taikydamas 0,4 koeficientą, sumažindamas juos iki 174,24 Lt su PVM (240 Lt x 0,4 koeficientas + PVM 21 proc.), bei ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 752,48 Lt (1168,64 Lt paskaičiuotų nuostolių suma – 116,16 Lt už nusidėvėjimas - 300 Lt atsakovo sumokėta suma). Kadangi atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 p., t.y. važiavo šaligatviu, transporto priemonės valdytoja, teismo vertinimu, neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų įvykio ir negalėjo numatyti, kad bus pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, Todėl pagrindinė ir tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Dėl šios priežasties pagrindo dar labiau mažinti priteistinos žalos dydį teismas nenustatė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas G. I. apeliaciniu skundu (b.l. 126-131) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo draudiminių santykių buvimą, nes iš draudimo sutarties matyti, kad automobilio HONDA JAZZ, v.n. ( - ) vairuotoja T. P. nėra sudariusi draudimo sutarties, nes ieškovo pateiktas Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr.93704613 ir jo priedas nėra T. P. pasirašyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalis nėra pasirašiusi sutarties ir patvirtinusi savo valios sudaryti sutartį, jai negali būti vienašališkai primetama draudėjo valia. Draudimo liudijime ir jo priede yra netikslumų (skiriasi draudimo sutarties galiojimo terminas), todėl tikėtina, kad draudimo sutartis yra suklastota jau po įvykusio draudiminio įvykio. Ieškovas nepateikė papildomų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad buvo sudaryta pradinė sutartis, kuri vėliau buvo tik atnaujinta, o teismas, tokių įrodymų neturėdamas, jų netyrė. Teismas neturėjo patenkinti ieškinio, nes ieškovas be jokio pagrindo išmokėjo žalos atlyginimo išmoką.

122. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nenuginčijo UAB „VEHO“ atliktų darbų. Teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti kompetentingos įmonės vertinimo ataskaitą, parengtą pagal nurodytas nuostatas, ir taip padėti silpnesnei proceso šaliai įgyvendinti savo teisę teikti įrodymus. Teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktos nemotyvuotos eksperto išvados. Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas iš dalies savo reikalavimų pagrįstumą įrodė, nes pateiktas prie žalos atlyginimo bylos Nr.1196443 aktas nėra pilnai užpildytas, todėl nėra tinkamas įrodymas ir turėjo būti vertinamas kritiškai.

133. Automobiliui padaryta žala turėjo būti įvertinta prieš atliekant jo remonto darbus, o ne po to, kai darbai atlikti. Teismas netyrė ir savo sprendime nepasisakė dėl automobilio apgadinimų apimties, nuo kurios priklauso žalos dydis. Iš UAB „VEHO“ 2011-08-30 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų, susijusių su T. P. 2011-08-10 prašyme nurodytais apgadinimais (apgadintas priekinis kairės pusės sparnas), pagrįsti galėtų būti tik priekinio sparno remonto darbai ir jų 464 Lt kaina. Todėl teismas neturėjo pagrindo pilnai tenkinti ieškinio ir dėl to, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 300 Lt. Toki atveju teismas galėjo priteisti tik 164 Lt skirtumą.

144. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos ne ieškovo ar automobilio savininkės T. P. vardu, bet UAB „Avere“ vardu. Be to, UAB „Avere“ 2011-03-02 prašyme nurodė, kad jis yra pareiškėjas žalos atlyginimo byloje Nr.1196443 ir už 2011-03-08 įvykusio autoįvykio metu apgadintą automobilį HONDA JAZZ prašo sumokėti išmoką į UAB „VEHO“ sąskaitą. Iš tokių aplinkybių sprendžia, kad su šiuo automobiliu ir anksčiau, 2011 m. įvyko kitas įvykis, kuris nėra susijęs su atsakovu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal pareiškėją UAB „Avere“ ir žalos atlyginimo bylos Nr.1196443, tai nėra ta pati žalos atlyginimo byla, kurioje buvo atlyginama žala dėl atsakovo dviračiu apibraižyto automobilio sparno.

155. Nors atsakovas prašė teismo sumažinti priteistiną žalos atlyginimą, teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir neįvertino šalių turtinės padėties. Su teismo išvada, kad automobilio vairuotoja, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, neprivalėjo imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų įvykio, nesutinka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykis įvyko ne kelyje ar gatvėje, bet įvažiuojant iš gatvės į kiemą, todėl ir automobilio vairuotoja privalėjo elgtis atsargiai, o staiga atsiradus kliūčiai - sustabdyti transporto priemonę. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas buvo sąžiningas ir gera valia atlygino ieškovei padarytą realią žalą.

166. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr.5 dėl įrodymų vertinimo.

17Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 141-143) prašo šį skundą atmesti ir palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Draudimo sutartis su draudėja buvo sudaryta, o draudėjos parašo ant poliso nėra dėl to, kad į bylą yra pateiktas draudimo poliso išrašas, spausdintas iš duomenų valdymo sistemos. Vadovaujantis 2007-11-14 raštu, transporto priemonių draudimo sutartys, nuo 2007-11-14 dalyvaujant draudimo tarpininkui, buvo formuojamos elektroninėje ieškovo duomenų valdymo sistemoje, o klientui buvo įteikiamas vienintelis sutarties egzempliorius. Tai, jog draudimo sutartis buvo sudaryta ir galiojo, patvirtina jau vien tas faktas, jog draudėja po įvykio kreipėsi būtent į ieškovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo.

192. Apeliantas turėjo visas galimybes, net ir atlikus remonto darbus, kreiptis į turto vertintojus arba prašyti teismo atlikti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Apelianto į bylą teikiami bendro pobūdžio reklaminiai skelbimai nesusiję su konkrečių įmonių darbų sąmatos sudarymu konkrečiam automobiliui ir laikytini netinkamais įrodymais šioje byloje. Kadangi byloje automobilio remontas buvo tikslingas bei automobilis buvo suremontuotas, atmestini atsakovo argumentai, jog šiuo metu ieškovas papildomai privalėjo daryti žalos įvertinimą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis žalos dydis galėtų būti mažintinas (išskyrus teismo argumentą dėl nusidėvėjimo taikymo sparnui, su kuriuo ieškovas sutinka).

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas

22Įstatymas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą teisiniu ir faktiniu aspektais ta apimtimi, kiek jis yra ginčijamas apeliaciniu skundu, jeigu nenustatomas pagrindas peržengti šio skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kvestionuoja teismo padarytą išvadą dėl atlygintinos žalos dydžio, sumokant, jo manymu, per didelę draudimo išmoką už transporto priemonės remontą ir nepagrįstai jos visos reikalaujant iš apelianto. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

23Byloje nustatyta, kad 2011-08-08 apeliantas, vairuodamas dviratį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į įvažiuojantį į kiemą automobilį HONDA JAZZ, kurį vairavo T. P.. Šio eismo įvykio metu dviratis nebuvo apgadintas, o automobiliui apgadintas priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 10). Ieškovas su automobilio savininke T. P. (b.l. 18) buvo sudaręs Transporto priemonių draudimo sutartį (b.l. 8-9), jos pagrindu, atlikęs žalos administravimo veiksmus (b.l. 141-17), išmokėjo už draudėjos automobilio remontą 1168,64 Lt draudimo išmoką (b.l. 19). Eismo įvykio kaltininku administracinio teisės pažeidimo byloje pripažintas apeliantas. Byloje nustatyta ir tokia aplinkybė, kad gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, apelianto, kuris tuo metu buvo dar nepilnametis, įstatyminė atstovė sutiko sumokėti 300 Lt sumą ir ją yra ieškovui yra sumokėjusi (b.l. 35-39).

24Dėl draudimo teisinių santykių tarp ieškovo ir T. P. egzistavimo

25

26Teigdamas apie draudimo sutarties formos ydingumą (nėra draudėjos parašo) bei galimą šios sutarties suklastojimą jau po eismo įvykio, apeliantas į bylą ieškovo pateiktos draudimo sutarties įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais nuginčyti nesiekė. Nesant tokių pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva vertinti jau įvykdytos draudimo sutarties galimo negaliojimo neturėjo prielaidų, antraip būtų pažeidęs dispozityvumo (CPK 13 str., 265 str. 2 d.) ir šalių rungimosi (CPK 12 str.) procesinius principus. Taigi šis nenuginčytas sandoris galioja, juo labiau, kad liudytoja apklausta T. P. (b.l. 118) nepaneigė nei jo sudarymo fakto, nei nurodė, kad draudikas šia sutartimi primetė jai savo valią, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde. Priešingai, pasak šios liudytojos, automobilį HONDA JAZZ Kasko draudimu jį draudė visus 7 metus nuo jo įsigijimo, vadinasi, kasmet sutarties galiojimas buvo atnaujinamas naujam terminui. Ieškovo pateiktas dokumentas (b.l.73-74), reglamentuojantis jo bendrovėje sudaromų draudimo sutarčių įforminimo tvarką, patvirtina, jog po 2007-11-14 sudaromoms draudimo sutartims kliento parašo ant poliso draudimo kompanija nereikalauja, be to, yra vykdoma elektroninė sudarytų sutarčių apskaita. Kadangi draudimo sutartis šalių valia kasmet buvo atnaujinama, o byloje esantis draudimo liudijimas išduotas 2010-07-30 (b.l.9), t.y. po 2007-11-14, vien draudėjos T. P. parašo nebuvimas jame neleidžia interpretuoti, kad tokia sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Taigi šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

27Dėl draudimo išmokos apskaičiavimo

28Pagal CK 6.987 str. 1 d. nuostatas, draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga yra ribojama draudiko prisiimama draudimo rizika. Tokios draudimo apsaugos ribas nustato draudimo sutartis ir joje aptartos individualios draudimo sąlygos, taip pat draudiko parengtos atitinkamos draudimo rūšies taisyklės. Nagrinėjamos bylos atveju šalims susitarus dėl besąlyginės 300 Lt išskaitos, išmokant draudimo išmoką, Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (2010-03-31 redakcija), kurios, pažymėtina, taip pat yra draudimo sutarties dalimi, buvo numatytos kelios galimybės išskaitos dalimi nemažinti draudimo išmokos, įskaitytinai ir tuomet, jeigu yra nustatytas žalą sukėlęs asmuo (įvykio kaltininkas) ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (9.11.3.2. p., b.l. 81). Tokiu atveju objektyviai egzistuoja draudiko teisė pasinaudoti subrogacijos institutu ir dėl to draudėjo padėtis finansiniu aspektu yra palankesnė, nei būtų nenustačius kaltojo asmens arba kaltam dėl padarytos žalos esant pačiam draudėjui. Nesant draudėjo kaltės dėl draudiminio įvykio pasekoje atsiradusių padarinių, draudėjui tokiu atveju netenka savo paties lėšomis iš dalies prisidėti prie sugadinto daikto atkūrimo kaštų. Jokių teisinių argumentų, kodėl ši taisyklių nuostata nagrinėjamos bylos faktinėje situacijoje negalėjo būti taikoma, apeliaciniame skunde nesama, taigi ir tokie skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

29Apeliantas ginčija ir remonto paslaugų kainą. Byloje vertinamoje draudimo sutartyje nustatyta, kad remontas dėl draudiminių įvykių organizuojamas draudiko pasirinkimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad draudimo išmoka draudėjai galėjo būti mažesnė, jeigu remontas nebūtų atliktas automobilių HONDA autorizuotame servise. Nors draudikas turi rūpintis ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, tačiau jis neturi pareigos ieškoti mažiausios vertės ar skelbiamų akcijų (su nuolaidomis) pasiūlymų, o apelianto pateikti į bylą duomenis apie mažesnę remonto darbų vertę yra būtent tokie (b.l. 42-44). Draudėjo, mokančio draudimo išmokas, ir kartu eismo įvykyje nukentėjusio asmens prioritetinis interesas į tinkamą bei kokybišką paslaugą neleidžia apeliacinės instancijos teismui sutikti su apelianto pozicija, kad toks remontas galėtų būti atliekamas bet kur ir bet kaip, kuo mažiausiomis sąnaudomis. Automobilis jo sugadinimo metu taip pat buvo naudotas ne tokį jau ilgą terminą - 6 metus, ką patvirtina pagaminimo metai ir pirmosios registracijos data – 2004-05-20 (b.l.8, 18). Todėl šio daikto remontas būtent tokios markės automobilių autorizuotame servise yra logiškas ir pateisinamas, o atliktų remonto darbų mastas atitiko sugadinimų, užfiksuotų iš karto po šio įvykio, pobūdį bei lokalizacija. Taigi draudikas pagrįstai nustatė draudimo išmokos sumos dydį – 1168,64 (b.l. 14) ir ją sumokėjo už remontą. Apelianto nuoroda į tai, jog šiame akte prie žalos bylos įvardinta kita suma – 957,3814 Lt ir tai reiškia paties draudiko neapsisprendimą dėl žalos dydžio, nepagrįsta, nes nėra jokių prielaidų akte esančius padrikus skaičius „LT 957 3814“ vertinti kaip draudimo išmokos sumą.

30Dėl įrodinėjimo instituto taikymo

31Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas sugadintos eismo įvykio metu transporto priemonės remonto kaštus, negalėjo remtis nepilnai draudiko užpildytais žalos nustatymo aktais ar klaidinančiose sąskaitose, kurios siejamos su UAB „AVERE“, išvardintais darbais, neatsižvelgė į šios bendrovės prašymą sumokėti draudimo išmoką, tvirtindamas ir apie 2011 m. kovo mėnesį buvusį kitą įvykį su tuo pačiu automobiliu. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas jam nesiūlė pateikti ieškovo nurodomą žalos dydį paneigiančių įrodymų. Ir šie skundo argumentai nėra pagrįsti. Viena vertus, apeliantas bylos procese naudojosi teisine pagalba (b.l. 67-69), todėl teismo iniciatyva rinkti įrodymus ar siūlyti apeliantui teikti kuriuos nors konkrečius įrodymus net ir sutinkant, kad jis yra silpnesnioji šio ginčo šalis, nebuvo poreikio. Įstatymų leidėjas tam tikrose situacijose nedraudžia teismui ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tai būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 179 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismas tokios pareigos neturėjo. Kita vertus, įrodinėjimo naštos paskirstymas nustatytas CPK 178 str. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Taigi jeigu apeliantas atsikerta į ieškovo argumentus dėl išmokos dydžio apskaičiavimo ar jos sąsajų su nagrinėjamu byloje eismo įvykiu, tai jis ir privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę. Pažymėtina, kad byloje apklausta liudytoja T. P. nurodė apie jai priklausančio automobilio HONDA JAZZ naudojimą UAB „AVERE“ veikloje, taigi šios bendrovės vaidmuo, teikiant prašymą draudimo išmokai (b.l. 16), logiškai paaiškintas. Be to, ir UAB „AVERE“ prašyme dėl išmokos įrašyta eismo įvykio padarymo data - 2011-08-08 - atitinka Vilniaus apskr. VPK užfiksuotai įvykio datai (b.l. 10). Taigi argumentai dėl kito galimo įvykio paneigti.

32Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2009).

33Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios teismas žalos administravimo bylos dokumentus pagrįstai laikė tinkamais ir juos vertino kaip įrodinėjimo priemones, įskaitytinai ir jau minėtą draudimo sutartį, nepaisant vienokio ar kitokio nereikšmingo jų ydingumo (nepilnumo). Tokią teismo teisę numato ir CPK 202 str. nuostatos. Apeliantas šioje savo skundo dalyje nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2006-06-16 nutarimu. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad Senato nutarimai yra tik metodinė medžiaga, o ne teisės šaltinis. Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti tik į teismų precedentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-231/2008; 2009-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-162/2009).

34

35Dėl priteistinos iš apelianto žalos dydžio

36

37Dar viena skundo argumentų grupė susijusi su tuo, kad teismas nepagrįstai nesumažino priteisiamos iš apelianto žalos dydžio CK 6.282 str. nustatytais pagrindais. CK 6.1015 str. reglamentuoja subrogaciją kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o pagal 2 dalį tokia teisė realizuojama laikantis tų pačių taisyklių, kurios nustatytų draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Vadinasi, apelianto pareigos ieškovui apimtį apsprendžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad asmens turtui padarytą žalą privalu atlyginti visiškai, įtvirtinta ir CK 6.263 str. 2 d. Kartu CK 6.251 str. 1 d., įtvirtinančioje visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, yra numatyta galimybė įstatyme nustatyti šio principo išimtį. Tokios išimčių taikymo atvejai yra reglamentuojami ir CK 6.282 str. 1 d. ir 3 d.. Šios teisės normos suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai padidėti, arba į žalą padariusio asmens kaltės dydį, arba į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (išskyrus žalos padarymo tyčia atvejus), arba į visas išvardintas aplinkybes kartu, sumažinti atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien faktas, jog apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 p. (t.y. važiavo šaligatviu, o ne kelio važiuojamąja dalimi), apsprendžia vertinimą, kad kitas šio eismo įvykio dalyvis (automobilio vairuotoja, kuri buvo ir padidinto pavojaus šaltinio valdytoja), neprivalėjo imtis jokių papildomų atsargumo priemonių, kad išvengtų įvykio. Ši teismo išvada bei ją pagrindžiantys motyvai, kad T. P. negalėjo numatyti, kad bus pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, yra teisiškai ydingi.

38Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykyje dalyvavusio asmens veiksmai administracinio teisės pažeidimo byloje tiriami ATPK normų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai administracinėje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Akivaizdu, kad net ir nenustačius pagrindų vairuotojos T. P. administracinei atsakomybei taikyti (b.l. 10), nėra kliūčių jos, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 str.), veiksmus civilinės teisės kontekste analizavimui, nes, kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo administracinės. Kelių eismo taisyklių 9 p. yra nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, įpareigojančios visus be išimties eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Pagal KET 28 p., transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET 29 p. numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų (apeliantas nebuvo dar sukakęs 17 metų amžiaus) arba neįgaliųjų. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (106 p.), o išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta (108 p.). Taip pat ir sukdamas sankryžoje į kairę, kaip kad buvo nagrinėjamos bylos atveju - vairuotoja darė kairįjį posūkį į kiemą, arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas (162 p.). Išvardintų KET normų daugiau, nei pakanka priešingai išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė apie automobilio HONDA JAZZ vairuotojos neprivalomą padidintą apdairumą, ypač priimant domėn aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko jai išvažiuojant iš gatvės į kiemą, darant kairįjį posūkį ir kertant apelianto judėjimo kryptį, visiškai teisiškai nepagrįsta. Automobilio vairuotoja taip pat privalėjo elgtis atsargiai, prieš atlikdama manevrą įsitikinti, ar nėra kliūties, o jai atsiradus, mėginti išvengti susidūrimo. Nors pagal KET 65 p. važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį, o apeliantas šį draudimą pažeidė ir buvo nubaustas 20 Lt bauda (b.l.10), šiuo atveju vien jo važiavimas šaligatviu, o ne šiek tiek žemiau - važiuojamosios dalies kraštine, negali nulemti mažesnio antrojo eismo įvykio dalyvio, kurio atsakomybė pagal CK normas kyla be kaltės, budrumo, taip pat negali eliminuoti jo pareigos imtis priemonių eismo įvykiui išvengti, kaip nepagrįstai sprendė bylą nagrinėjęs teismas. Toks antrojo eismo įvykio dalyvio neatsargus elgesys leidžia sutikti su apeliantu, kad sąlygos žalos atlyginimui mažinti pagal CK 6.282 str. 1 d. neabejotinai susiklostė.

39Dėl šios teisės normos 3 dalies taikymo pasakytina, kad žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 str. 3 d., sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 str. 3 d., būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliantas yra moksleivis (b.l. 46), taigi savarankiškų pajamų neturi. Jo turtinę padėtį apibūdina ir toks faktas, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje (b.l. 67-69). Kiek laiko turi trukti sunki žalą padariusio asmens padėtis nėra įstatymo leidėjo valia priskirta prie reikšmingų kriterijų, sprendžiant, ar taikyti ginčo santykiui CK 6.282 str. 3 d. numatytą galimybę sumažinti žalos atlyginimą.

40Įgyvendindamas diskrecijos teisę, apeliacinės instancijos teismas, be nurodytų CK 6.282 str. 1 d. ir 3 d. pagrindų žalai mažinti, taip pat atsižvelgia ir į apelianto (žalą padariusio asmens) amžių, buvusį eismo įvykio metu (16 metų), atitinkamai įtakojusį jo galimybę adekvačiai vertinti situacijos pavojingumą ir reakcijos greitį, siekiant išvengti susidūrimo su jo važiavimo trajektoriją kertančiu automobiliu, į žalos padarymo įrankį (važiavo ne automobiliu, o dviračiu), į aiškiai nelygiavertę apelianto ir ieškovo, didelės draudimo kompanijos, padėtį, į tai, kad jo įstatyminė atstovė dalį žalos, t.y. 300 Lt, sumokėjo be teismo sprendimo.

41Apibendrinant argumentus, reikšmingus CK 6.282 str. numatytos išimties taikymui, konstatuotina, kad ieškinio patenkinimas, išieškant visą sumokėtą draudėjai draudimo išmoką, šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatitiktų pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui tenka pareiga atlyginti 50 proc., t.y. pusę – 584,32 Lt draudimo išmokos (1168,64 Lt : 2), o kadangi jos dalis – 300 Lt jau buvo sumokėta, teismo sprendimu priteista 752,48 Lt suma sumažintina iki 284,32 Lt (584,32 Lt – 300 Lt.), atitinkamai pakeičiant teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims pakeistinas (CPK 93 str. 5 d.), atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), taip pat į teismo diskrecijos teisę nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas turėjo 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 3-4) ir 200 Lt išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas, rengiant ieškinį bei dalyvaujant teismo posėdžiuose (b.l. 22-25). Patenkinus 33 proc. pradinio ieškinio reikalavimų, iš apelianto ieškovo naudai priteistina 23 Lt žyminio mokesčio išlaidų (71 Lt x 33 proc.) ir 66 Lt išlaidų už advokato paslaugas (200 Lt x 33 proc.) (CPK 98 str.), iš viso 89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai apeliantui už atsiliepimo į ieškinį surašymą (b.l. 45) priteistina iš ieškovo 268 Lt bylinėjimosi išlaidų (400 Lt x 67 proc.).

44Ieškovas prašo priteisti ir 100 Lt (b.l. 144-146) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, tačiau šios išlaidos jam nekompensuotinos. Viena vertus, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju priskiriamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovas, kaip buvo nurodyta, yra didelė draudimo kompanija, turinti Žalų išieškojimo skyrių ir darbuotojų teisininkų, įgaliotų atstovauti ieškovą teismuose ir pasirašyti procesinius dokumentus (b.l. 143,147,148). Tokiu atveju, atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį ir apeliaciniame skunde keliamus klausimus, nebuvo jokios objektyvios būtinybės atsiliepimo parengimą (atspausdinimą, jį pasirašant įgaliotiems darbuotojams) pavesti būtent advokato padėjėjui, tą nesunkiai galėjo padaryti ieškovo darbuotojai, įskaitytinai ir pasirašę atsiliepimą. Dar daugiau, pateiktame atsiliepime (b.l.141-143) nėra nurodoma jokių teisinių argumentų bei neįvardijama jokių naujų atsikirtimų į apeliacinį skundą motyvų, kurie nebūtų buvę nurodyti ieškinyje ir kurie galėjo nulemti didesnį advokato žinių ar kvalifikacijos poreikį. Taigi šios bylos aplinkybių kontekste ieškovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas ir šios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos, suponuojančios jų dalies (apeliacinis skundas nebuvo pilnai patenkintas) kompensavimą.

45Kita vertus, sprendžiat kompensuotinos tokio pobūdžio išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgiama į Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų atstovavimo išlaidų dydžių 2. p. nustatytus kriterijus ir 8 p. nustatytus koeficientus, tačiau nei pagal vieną iš išvardintų kriterijų parengto atsiliepimo neįmanoma įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, advokato darbo laiko sąnaudų tokiam atsiliepimui parengti nereikėjo, išskyrus jo atspausdinimui reikalingą laiką, o tą, kaip minėta, galėjo padaryti ir patys ieškovo darbuotojai (CPK 93 str. 4 d., CK 1.5 str.).

46Kadangi apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p., b.l. 67-69), nesumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis, apskaičiuota nuo patenkintų apeliacinės instancijos teisme reikalavimų sumos, t.y. 44 Lt (71 Lt x 62 proc.) priteistina valstybės naudai iš ieškovo (CPK 80 str. 4 d., 96 str. 3 d.).

47Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

48Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.

49Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

50„Ieškinį patenkinti iš dalies.

51Priteisti iš G. I. 284,32 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. liepos 16 d. iki šios sprendimo dalies įvykdymo, taip pat 89 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

52Kitą ieškinio dalį atmesti.

53Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 268 Lt bylinėjimosi išlaidų G. I. naudai.“

54Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 44 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. I.... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-05 su ieškiniu (b.l. 1-2)... 5. Atsakovas G. I. 2012-08-06 atsiliepimu (b.l. 29-34) su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-12-18 sprendimu (b.l. 120-123)... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas G. I. apeliaciniu skundu (b.l. 126-131) prašo... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo draudiminių santykių... 12. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nenuginčijo UAB... 13. 3. Automobiliui padaryta žala turėjo būti įvertinta prieš atliekant jo... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl PVM... 15. 5. Nors atsakovas prašė teismo sumažinti priteistiną žalos atlyginimą,... 16. 6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo... 17. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 18. 1. Draudimo sutartis su draudėja buvo sudaryta, o draudėjos parašo ant... 19. 2. Apeliantas turėjo visas galimybes, net ir atlikus remonto darbus, kreiptis... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas... 22. Įstatymas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios... 23. Byloje nustatyta, kad 2011-08-08 apeliantas, vairuodamas dviratį, jo... 24. Dėl draudimo teisinių santykių tarp ieškovo ir 25. ... 26. Teigdamas apie draudimo sutarties formos ydingumą (nėra draudėjos parašo)... 27. Dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ... 28. Pagal CK 6.987 str. 1 d. nuostatas, draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja... 29. Apeliantas ginčija ir remonto paslaugų kainą. Byloje vertinamoje draudimo... 30. Dėl įrodinėjimo instituto taikymo... 31. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad bylą nagrinėjęs... 32. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje... 34. ... 35. Dėl priteistinos iš apelianto žalos dydžio ... 36. ... 37. Dar viena skundo argumentų grupė susijusi su tuo, kad teismas nepagrįstai... 38. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykyje dalyvavusio asmens... 39. Dėl šios teisės normos 3 dalies taikymo pasakytina, kad žalą padariusio... 40. Įgyvendindamas diskrecijos teisę, apeliacinės instancijos teismas, be... 41. Apibendrinant argumentus, reikšmingus CK 6.282 str. numatytos išimties... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims pakeistinas (CPK 93 str. 5 d.),... 44. Ieškovas prašo priteisti ir 100 Lt (b.l. 144-146) už atsiliepimo į... 45. Kita vertus, sprendžiat kompensuotinos tokio pobūdžio išlaidų pagrįstumo... 46. Kadangi apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi... 47. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p.,... 48. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 49. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 50. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 51. Priteisti iš G. I. 284,32 Lt žalai atlyginti, 5 procentų... 52. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 53. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 268 Lt bylinėjimosi išlaidų 54. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 44 Lt žyminio mokesčio išlaidų...