Byla e2-45280-996/2017
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4R. B. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 52–58), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) (toliau – sprendimas), pripažinti jos atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) neteisėtu, grąžinti ją į buvusį darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė paaiškino, kad pas atsakovę ji dirbo nuo 2010 m. balandžio 23 d. finansų konsultantės pareigose, 2017 m. birželio 27 d. atsakovė atleido ją iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnį šalių susitarimu, 2017 m. liepos 26 d. ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri jos prašymą atmetė. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. atsakovės bendro susirinkimo metu darbuotojai buvo informuoti, kad dalis darbuotojų, dirbančių adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje, nuo 2017 m. birželio 19 d. turės dirbti adresu Žirmūnų g. 107, Vilniuje; 2017 m. gegužės 22 d. ji kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti jai galimybę dirbti toliau adresu Savanorių pr. 16, nes augina tris vaikus, iš kurių du mažamečiai, lankantys darželį Vivulskio g. 8A, todėl dirbdama adresu Žirmūnų g. 107 ji nespėtų paimti vaikų iš darželio; 2017 m. gegužės 23 d. ji buvo iškviesta pokalbiui su įmonės atstovais, kurio metu jos prašymas nekeisti darbo vietos nebuvo svarstomas, bet netikėtai jai buvo žodžiu pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodant, kad nesutikus jai bus skelbiamos prastovos ir kad nėra jokių galimybių toliau dirbti įmonėje, kas jai sukėlė stresą, tą pačią dieną jai buvo pateiktas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2017 m. birželio 12 d., kurį ji pasirašė, kadangi 2017 m. birželio 12 d. ji buvo nedarbinga, tai iš darbo ji buvo atleista pirmą dieną po nedarbingumo – 2017 m. birželio 27 d.; dėl patirto streso 2017 m. gegužės 23 d. ji negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir pasiūlymo sąlygų, jos valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta būtent atsakovės veiksmų, siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorė buvo atsakovė, ji iki tol neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius, jai nebuvo nurodyta, kad ji gali apsispręsti per 7 dienas, be to, susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu sąlygos buvo blogesnės už tas, kurios nustatytos įstatymu darbdaviui nutraukiant darbo sutartį savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (ją atleidžiant iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu pagal 85 mėnesių darbo įmonėje stažą pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktą jai priklausytų keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o kadangi ji augina tris mažamečius vaikus, tai pagal DK 125 straipsnio 1 dalį ją apie darbo sutarties nutraukimą būtų privalu įspėti prieš keturis mėnesius), todėl, jos manymu, atsakovė turėjo aiškią finansinę priežastį (kad išvengti keturių mėnesių įspėjimo) ir organizacinę priežastį (dėl dažnai sergančių jos mažamečių vaikų) versti ją pasirašyti susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo; 2017 m. birželio 27 d. ji parašė prašymą atsakovei, kuriame nurodė, kad pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ji negalėjo suformuoti laisvos valios, nes jai nebuvo suteikta laiko pagalvoti, pasitarti, todėl ji prašė padidinti piniginę kompensaciją; 2017 m. liepos 13 d. atsakovė raštu jos prašymo netenkino. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė DK 125 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūrą, nes nepateikė rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, kur būtų aiškiai išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, susitarimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos interesų bei tikrosios jos valios, ji negalėjo tinkamai išreikšti savo valios per vieną dieną; psichologinis spaudimas ir netikėtas pasiūlymas per vieną dieną pasirašyti susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo sukėlė jai stresą ir atėmė galimybę priimti sprendimą atitinkantį jos tikrąją valią. Kartu nurodė, kad darbo vietos adreso pakeitimas laikytinas būtinosios darbo sutarties sąlygos dėl darbo vietos pakeitimu, o tam reikalingas išankstinis darbuotojo raštiškas sutikimas, darbuotojo sutikimas reikalingas ir keičiant darbo sąlygas, todėl darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra pagrindas jį atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

6Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad 2017 m. gegužės 15 d. buvo užsiminta, kad bus keičiama įmonės skyriaus darbuotojų, kuriame ji dirbo, darbo vieta (apie 50 darbuotojų), 2017 m. gegužės 18 d. susirinkime tai buvo patvirtinta, jai su tuo nesutikus atsakovė žodžiu pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant jai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ji tuomet paprašė keturių arba penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, atsakovė sutiko su keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, buvo pasiūlyta išnaudoti atostogas ir darbo sutartį nutraukti nuo 2017 m. birželio 12 d.; po keleto savaičių su pažįstama ėmė aiškintis DK nuostatas, pastebėjo, kad darbdavė jai nepasiūlė 7 dienų termino apsispręsti dėl susitarimo pasirašymo; anksčiau įmonėje darbo vietos buvo keičiamos nedideliais atstumais, kas jai problemų nesukeldavo; po darbo sutarties su atsakove nutraukimo ieškojo kito darbo, tačiau surasti jo iki šiol nepavyko, yra įsiregistravusi darbo biržoje, su šeima stato namą, todėl reikalingos pajamos paskolos gavimui; Vilniaus universitete yra įgijusi anglų kalbos bakalaurą, verslo vadybos bakalaurą ir kokybės vadybos magistrą.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė suprato, kad 2017 m. gegužės 23 d. pokalbio metu per kelias valandas ji turėjo iš karto nuspręsti, ar sutinka su pasiūlymu, jai nebuvo nurodyta, kad ji gali pagalvoti 7 dienas, ji manė, kad tai tuo metu jai geriausias pasiūlytas variantas; ieškovės valia pasikeitė, kai ji padiskutavo su pažįstama dėl DK nuostatų ir suprato savo alternatyvias galimybes.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 127–130).

9Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. balandžio 18 d. susirinkime įmonė informavo darbuotojus apie biuro keitimą ir persikėlimą į kitą miesto dalį, 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė pateikė prašymą palikti ją dirbti tame pačiame biure, tačiau įmonė objektyviai tokios galimybės neturėjo, nes ieškovė dirbo su įmonės kliento TRYG projektais, kurie kliento pageidavimu turėjo būti perkelti į naują biurą, įmonė šias aplinkybes su ieškove aptarė kelių pokalbių metu, įmonė siūlė ieškovei išbandyti darbą naujame biure, 2017 m. gegužės 23 d. po derybų darbdavė su darbuotoja pasirašė susitarimą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, buvo sulygta dėl keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinės išmokos, darbo sutarties nutraukimo diena buvo numatyta vėliau, po darbuotojos kasmetinių atostogų, 2017 m. birželio 12 d., šis terminas buvo atidėtas iki 2017 m. birželio 27 d. dėl darbuotojos ligos, visą šį laikotarpį darbuotoja susirašinėjo elektroniniu paštu su įmonės atstovais apie darbo sutarties nutraukimo procesą, teikė savo prašymus ir pageidavimus, tačiau nė karto nereiškė jokių pretenzijų dėl susitarimo sąlygų. Teigė, jog darbuotoja susitarimą pasirašė laisva valia, susitarimas yra galiojantis ir abiem šalims turintis įstatymo galią, pavėluotas darbuotojos nepasitenkinimas dėl pagal susitarimą išmokėtos kompensacijos nesudaro pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu. Pabrėžė, kad jokie grasinimai ieškovei nebuvo reiškiami. Atsakovės teigimu, įmonės biuro adreso keitimas nesudarė pagrindo taikyti DK 120 straipsnio, 129 straipsnio garantijas; biuro adreso keitimas į kitą vietą tame pačiame mieste (Vilniuje) buvo organizacinio, objektyvaus pobūdžio ir turėjo vienodą poveikį dideliam skaičiui įmonės darbuotojų, įmonė neturėjo realios galimybės sudaryti privilegijuotas sąlygas ieškovei, lyginant su kitais darbuotojais; konkretus darbo funkcijų vykdymo adresas neįeina į darbuotojos darbo sutarties sąlygas, darbo sutartyje numatyta tik darbovietė (įmonė, kurioje dirbama), be to, įmonės buveinės adresas darbuotojos darbo santykių eigoje tokia pačia tvarka buvo keičiamas du kartus praeityje (2012 ir 2016 metais), darbuotojos sutikimo nebuvo prašoma, ieškovė tam neprieštaravo, papildomų sąlygų nekėlė, todėl nusistovėjus tokiai adresų keitimo praktikai ir remiantis darbo sutarties sąlygomis, sutikimo nebuvo reikalaujama ir šiuo atveju.

10Ieškinys atmetamas.

11Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. balandžio 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 84, pagal kurią ieškovė nuo 2010 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti įmonėje finansų konsultante, vėliau ėjo proceso vykdytojos, personalo specialistės pareigas (el. b. t. I, b. l. 91–101, t. II, b. l. 27–28, 30), ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 23 d. sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu 2017 m. birželio 12 d. (el. b. t. I, b. l. 70–71), tarp šalių ginčas nekilo, kad su ieškove sudaryta darbo sutartis nutraukta 2017 m. birželio 27 d. DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu po darbuotojos atostogų ir nedarbingumo laikotarpio, darbuotoja 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į darbdavę su prašymu dėl papildomos kompensacijos (el. b. t. I, b. l. 73), darbdavė 2017 m. liepos 13 d. surašė atsakymą į 2017 m. birželio 27 d. prašymą dėl papildomos kompensacijos (el. b. t. I, b. l. 74–75), darbuotoja su 2017 m. liepos 26 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 77–78), kuri 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-4985 darbo byloje Nr. APS-36-13947 nusprendė jos prašymą atmesti (el. b. t. I, b. l. 60–65).

13Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

14DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

15Dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu

16Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė patvirtina, jog pagal DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką viena šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tuo tarpu kita sutarties šalis, sutinkanti su pasiūlymu, bet kuriuo momentu septynių dienų eigoje (tiek iš karto, tiek per septynias dienas) turi pranešti apie tai pasiūlymą pateikusiai šaliai. Teismų praktikoje paprastai yra toleruojamas šios procedūros nesilaikymas, jeigu nenustatoma, kad tai pažeidžia materialines darbuotojo darbo teises. Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu turi būti išreikštas raštu ir jame turi būti išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Darbo santykius šalys nutraukia kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis ir naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis. Darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas. DK 125 straipsnyje nenurodyta darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisė atšaukti savo valią, išreikštą susitarime. Tai, ar procedūra nepažeidžia darbuotojo teisių, konstatuojama įvertinus konkrečias darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, – darbuotojo einamas pareigas, išsilavinimą, jo galimybę įvertinti situaciją, pasitarti, priimti sprendimą konkrečiomis aplinkybėmis, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007, 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008).

17Nagrinėjamu atveju šalys patvirtino, kad darbdavės 2017 m. gegužės 23 d. pasiūlymas darbuotojai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu 2017 m. birželio 12 d., buvo pateiktas žodžiu, šalys derėjosi dėl išeitinės išmokos dydžio, ieškovė pageidavo keturių arba penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, derybų keliu buvo sulygtas keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dydis. Nors DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi būti suabsoliutinamas; jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų šalių valia nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos būtent DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu, o šalys suderina savo interesus sudarydamos rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, vien atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje įtvirtintos procedūros pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007). Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad darbdavės 2017 m. gegužės 23 d. žodinio pasiūlymo turinys labai paprastas ir aiškus – šalys sutiko, jog pasiūlyme buvo nurodyta tik darbo sutarties pabaigos (ją nutraukiant šalių susitarimu) data ir buvo sulygtas išmokamos kompensacijos dydis, kartu įvertinęs darbuotojos įmonėje eitas atsakingas pareigas – finansų konsultantės, vėliau proceso vykdytojos, personalo specialistės pareigas (el. b. t. I, b. l. 91–101, t. II, b. l. 27–28, 30), jos turimą išsilavinimą – du bakalauro (anglų kalbos ir verslo vadybos), vienas magistro (kokybės vadybos) laipsnis, įgyti Vilniaus universitete (el. b. t. I, b. l. 84–86), darbo įmonėje laikotarpį (daugiau nei septyni metai) (el. b. t. I, b. l. 91–101), konstatuoja, kad pagal aukščiau aptarto turinio pasiūlymą ir darbuotojos išsilavinimą, užimtas pareigas ir patirtį, pasiūlymo nesurašymas raštu niekaip negalėjo sutrukdyti darbuotojai suprasti pasiūlymo esmę ir turinį, jį įvertinti, apsvarstyti ir pareikšti savo valią dėl jo, derėtis dėl pasiūlytųjų sąlygų.

18Matyti, kad tą pačią dieną kai buvo pateiktas žodinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu – 2017 m. gegužės 23 d. – šalys pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu 2017 m. birželio 12 d., išmokant darbuotojai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (el. b. t. I, b. l. 70–71). Taigi, pasirašytas susitarimo turinys buvo toks, koks buvo teiktas pasiūlymo turinys, susitarime nėra jokių papildomų ieškovės pastabų ar prierašų. Pati ieškovė savo 2017 m. birželio 27 d. rašte atsakovei nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. ji pasirašė susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nes tuo metu jos nuomone tai buvo jai geriausias atsakovės pasiūlymas (el. b. t. I, b. l. 25), tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip patvirtindama, kad susitarimo pasirašymo metu jos nuomonė buvo ta, kad ji pasirašo ją tenkinančio turinio dokumentą. Pabrėžtina tai, kad nors ieškovė susitarimą pasirašė tą pačią dieną, kai jai buvo pateiktas pasiūlymas, tačiau įstatymas to nedraudžia, be to, darbo sutarties nutraukimo data buvo numatyta tik 2017 m. birželio 12 d., bet nei visą šį laiką, nei vėliau jos nedarbingumo metu iki pat 2017 m. birželio 27 d. (kai darbo sutartis buvo nutraukta po jos nedarbingumo laikotarpio) nors ieškovė bendravo su atsakovės atstovais elektroniniu paštu darbo sutarties nutraukimo klausimais (el. b. t. I, b. l. 51, 53–55), tačiau nė karto nei jiems, nei kitiems darbdavės atstovams neužsiminė apie netinkamai jos išreikštą valią dėl sudaryto susitarimo turinio, priešingai, pati porą kartų savo elektroniniuose laiškuose pažymėjo, kada jos paskutinė darbo diena įmonėje (el. b. t. I, b. l. 51, 53–55), vadinasi, nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ieškovė laikė, kad ji savo valią 2017 m. gegužės 23 d. išreiškė tinkamai, pagal tuo metu jos manymu jai tinkamą pasiūlymą, su susitarimo esme ir turiniu sutiko. Pabrėžtina, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Jei darbuotoja jai pateikto pasiūlymo, derybų metu elgėsi pasyviai, termino pasitarti neprašė, visą laiką nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d., tai yra daugiau nei mėnesį, manė priėmusi ją tenkinantį sprendimą, tačiau vėliau supratusi, kad naują darbo vietą rasti nėra paprasta, kaip kad paaiškino teismo posėdžio metu, namo statybai reikalingos pajamos paskolos gavimui, akivaizdu persigalvojo, tai tokie darbuotojos veiksmai negali būti ginami, nes neatitinka sąžiningumo principo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotoja dėl 2017 m. gegužės 23 d. pasirašyto susitarimo turinio persigalvojo tik 2017 m. birželio 27 d., parašydama raštą atsakovei ir išreikšdama nesutikimą su sutartu kompensacijos dydžiu (el. b. t. I, b. l. 25), tokios pačios pozicijos ji laikėsi ir kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją 2017 m. liepos 26 d. prašymu (el. b. t. I, b. l. 28–29), nagrinėjant jos prašymą Darbo ginčų komisijoje ji dar kartą persigalvojo ir 2017 m. rugsėjo 19 d. ėmė reikšti nesutikimą papildomai ir su darbo sutarties nutraukimu DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 88–89). Visos aukščiau aptartos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad darbuotoja susitarimo pasirašymo dieną ir daugiau nei mėnesį po jo sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis dėl darbo sutarties nutraukimo, o vėliau supratusi darbo vietos, nuolatinių pajamų gavimo svarbą persigalvojo.

19Teismas nenustatė darbdavės neteisėtų veiksmų, nulėmusių darbuotojos valios susiformavimą nutraukiant darbo sutartį, taigi, darbuotoja susitarimą pasirašė laisva valia, suprasdama tiek pasirašomo dokumento esmę, turinį, tiek dokumento pasirašymo pasekmes. Vien tai, kad darbdavė informavo darbuotoją apie keičiamą įmonės veiklos adresą (biuro keitimą tame pačiame mieste) ir vieno skyriaus darbuotojų, tame tarpe ir ieškovės, perkėlimą į kitas patalpas, ir ieškovei pateikus prašymą jos neperkelti, negali būti laikoma psichologiniu spaudimu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tuo labiau, pagal jos eitas pareigas ir turimą išsilavinimą personalo valdymo, tame tarpe darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, klausimai jai buvo suprantami, tai papildomai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė patvirtino žinojusi, kokia pagal jos darbo stažą įmonėje jai priklauso išeitinė kompensacija, dėl jos derėjosi, su jos prašoma sąlyga darbdavė sutiko. Byloje nėra įrodymų, jog pasirašant darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ieškovei darbdavė darė psichologinį spaudimą ir, kad susitarimas neatitiko jo pasirašymo metu ieškovės tikrosios valios, priešingai, teismas aukščiau jau konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ieškovė laikė, kad ji savo valią 2017 m. gegužės 23 d. išreiškė tinkamai, pagal tuo metu jos manymu jai tinkamą pasiūlymą, su susitarimo esme ir turiniu sutiko, be to, teismo vertinimu, ieškovės užimtos pareigos ir patirtis turėjo užtikrinti jos galimybę nepasiduoti emocijoms bei apsaugoti savo teises nuo netinkamo darbdavės elgesio, jeigu toks būtų prieš ją panaudotas.

20Kartu pažymėtina dar ir tai, kad ieškovės teiginys, jog perkelti jos į kitą biurą be jos sutikimo darbdavė negali, yra nepagrįstas, nes konkreti darbo vieta (biuro adresas) nėra darbo sutarties sąlyga, todėl DK 120 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos.

21Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog 2017 m. gegužės 23 d. šalys raštu išreiškė tikrąją suderintą savo valią dėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo 2017 m. birželio 12 d. šalių susitarimu išmokant jai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, darbo sutartis šalių susitarimu nutraukta po ieškovės atostogų ir nedarbingumo laikotarpio 2017 m. birželio 27 d. nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių šiuos santykius, darbuotojos interesų, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu 2017 m. birželio 27 d. yra teisėtas ir pagrįstas, o vėlesnis ieškovės valios pakeitimas yra nesąžiningas.

22Vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis teismas atmeta ieškovės reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir pripažinti jos atleidimą iš darbo įmonėje neteisėtu, taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į buvusį darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

23Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

24Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymui teismui apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos prašymas netenkinamas.

29Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

30Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

31ieškovės R. B. ieškinį atmesti.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. R. B. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el.... 5. Ieškovė paaiškino, kad pas atsakovę ji dirbo nuo 2010 m. balandžio 23 d.... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad 2017 m. gegužės... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš... 9. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. balandžio 18 d. susirinkime įmonė... 10. Ieškinys atmetamas.... 11. Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. balandžio 23... 13. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 14. DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali... 15. Dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 16. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 125 straipsnio 1... 17. Nagrinėjamu atveju šalys patvirtino, kad darbdavės 2017 m. gegužės 23 d.... 18. Matyti, kad tą pačią dieną kai buvo pateiktas žodinis pasiūlymas... 19. Teismas nenustatė darbdavės neteisėtų veiksmų, nulėmusių darbuotojos... 20. Kartu pažymėtina dar ir tai, kad ieškovės teiginys, jog perkelti jos į... 21. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog... 22. Vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis teismas atmeta ieškovės... 23. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1... 27. Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų... 28. Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,... 29. Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 30. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 31. ieškovės R. B. ieškinį atmesti.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...