Byla 2A-651-178/2015
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Realty Progressus Group“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4646-560/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Terridea“ (teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Valaura“) ieškinį atsakovei Z. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Realty Progressus Group“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

5BUAB „Terridea“, kurios teisių perėmėjas UAB „Valaura“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. R., prašydamas priteisti iš atsakovės 164 645,28 Lt negrąžintą paskolą, 35 167,29 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola, 7 788,28 Lt palūkanų už vėlavimą laiku grąžinti lėšas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. spalio 13 d. UAB „Terridea“ į trečiojo asmens UAB „Realty Progressus Group“ sąskaitą pervedė bendrą 164 645,28 Lt sumą pavedimų paskirtyje nurodant, kad lėšos pervedamos UAB „Realty Progressus Group“ kaip paskola atsakovei Z. R.. UAB „Terridea“ iškėlus bankroto bylą, buvęs įmonės direktorius bankroto administratoriui perdavė dokumentus, tarp jų 2010 m. rugsėjo 20 d. atsakovės ir UAB „Terridea” sudarytą paskolos sutartį, BUAB „Terridea“ kreditorių ir debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad Z. R. 2013 m. gegužės 30 d. buvo skolinga UAB „Terridea“ 164 645,28 Lt ir 15 886,59 Lt palūkanų. 2013 m. rugsėjo 2 d. išsiųstas atsakovei raginimas dėl atsiskaitymo, kuris įteiktas 2013 m. rugsėjo 11 d., tačiau atsakovė į jį nereagavo. Nors bankroto administratoriui perduota tik 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartis, tačiau, UAB „Terridea“ vertinimu, dėl visų pervestų lėšų tarp UAB „Terridea“ ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. pavedimo paskirtyje nurodyta „Paskola Z. R. vardu pgl. Sutartį Nr. 20100827/ZR“, todėl tiek 155 000 Lt, tiek ir 2010 m. rugsėjo 1 d. pavedimu 345,28 Lt buvo pervesti atsakovės ir UAB „Terridea“ pasirašytos Sutarties Nr. 20100827/ZR pagrindu, o 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. spalio 13 d. pavedimais bendra 9 300 Lt suma trečiajam asmeniui pervesta vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi. UAB „Terridea“ priklausančių lėšų pervedimas trečiajam asmeniui, nurodant, kad pinigai pervedami kaip paskola Z. R. vardu, ir tai, kad šios lėšos BUAB „Realty Progressus Group“ buhalterijoje apskaitytos kaip atsakovės paskola šiai įmonei, o UAB „Terridea“ savo buhalterijoje lėšas taip pat apskaitė kaip paskolą atsakovei, suteikia pagrindą vertinti, kad pinigai atsakovei perduoti jos nuosavybėn, o atsakovė priėmė lėšas kaip paskolą ir jomis disponavo, t. y. paskolino trečiajam asmeniui.

6Už naudojimąsi lėšomis paskolos gavėjas turi mokėti paskolos davėjui palūkanas, kurios vadinamos mokėjimo funkciją atliekančiomis (pelno) palūkanomis. Kadangi UAB „Terridea“ neturi 2010 m. rugpjūčio 27 d. sutarties, vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, taikant komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (5,94 proc. ir 5,37 proc.), atsakovei priskaičiuota 919,15 Lt palūkanų už naudojimąsi 9 300 Lt paskola. 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose šalys susitarė, kad paskolos gavėjas iki visiško paskolos grąžinimo mokės paskolos davėjui palūkanas, lygias 3 mėnesių EURIBOR pridedant 2 proc. metinę palūkanų dydžio maržą, laikant, kad metuose yra 360 dienų, mėnesyje – 30 dienų. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos įmokos suteikimo dienos ir skaičiuojamos visą sutarties galiojimo termino laikotarpį nuo negrąžintos paskolos sumos. Todėl atsakovei priskaičiuota 34 248,14 Lt palūkanų už naudojimąsi 155 345,28 Lt paskola. Vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties 6.2 punktu, atsakovė taip pat privalo mokėti 0,03 proc. kompensacines palūkanas už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną. 2014 m. gegužės 19 d. atsakovė privalo sumokėti ieškovui 3 191,76 Lt kompensacinių palūkanų. Duomenų apie tai, kokias kompensacines palūkanas šalys nustatė dėl 155 345,28 Lt paskolos dalies, ieškovas neturi, todėl palūkanas už kiekvieną dieną, kurią atsakovė nevykdė prievolės grąžinti lėšas, prašo priteisti CK 6.210 straipsnio ir 6.874 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuo 2013 m. spalio 12 d. skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas susidaro 4 596,52 Lt palūkanų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 164 645,28 Lt skolos, 35 167,29 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola bei 7 788,28 Lt palūkanų už vėlavimą laiku grąžinti lėšas, iš viso priteisė 207 600,85 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad UAB „Terridea“ paskolą atsakovei suteikė 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. spalio 13 d. padarytais bankiniais pavedimais. Paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2010 m. rugsėjo 20 d., du mokėjimai – 2010 m. spalio 1 d., kuriuo sumokėta 5 300 Lt suma, ir 2010 m. spalio 13 d., kuriuo sumokėta 4 000 Lt suma, buvo padaryti šios paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu. Ši paskolos sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl atsakovė privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir jai paskolintą pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kiti du mokėjimai – 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 1 d. padaryti iki 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sudarymo. Kaip matyti iš 2010 m. rugpjūčio 30 d. pavedimo 155 000 Lt sumai, jame nurodyta, jog tai yra paskola Z. R. vardu pagal Sutartį Nr. 2010-08-27, taip pat ir 2010 m. rugsėjo 1 d. pavedime 100 EUR (345,28 Lt) sumai nurodyta, jog tai yra paskola Z. R. vardu. 2010 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartis nepateikta, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pati atsakovė, nepateikusi nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas yra neteisus, prašydamas priteisti skolą iš jos, byloje elgėsi pasyviai ir neginčijo skolos egzistavimo fakto ir pagrindo, taip pat įvertinęs byloje esančius kitus įrodymus, sprendė, jog atsakovei minėtais pavedimais pinigai buvo pervesti kaip paskola, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat tenkino. Teismas sprendė, kad ieškinys dėl 35 167,29 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola bei 7 788,28 Lt palūkanų už vėlavimą laiku grąžinti lėšas taip pat yra pagrįstas. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Teismas sutiko tiek su ieškovo pateiktais pelno palūkanų, tiek su kompensacinių palūkanų skaičiavimais.

9Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovo naudai iš atsakovės teismas priteisė ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Atsakovė Z. R. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp UAB „Terridea“ ir apeliantės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui, o ne apeliantei. Byloje nepateikti (objektyviai tokie neegzistavo) apeliantės nurodymai ar pavedimai UAB „Terridea“ disponuoti apeliantės pinigais, juos pervedinėti į vieną ar kitą sąskaitą. Pateiktoje paskolos sutarties kopijos kopijoje numatyta, kad paskolos davėjas paskolą išmoka į paskolos gavėjo nurodytą sąskaitą banke arba grynaisiais (5.1 p.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nurodžiusi UAB „Terridea“ pervesti dideles sumas pinigų į trečiojo asmens sąskaitą. Vien ta aplinkybė, kad juridiniai asmenys atliko, pavadino ir apskaitė pinigų pervedimus, panaudodami apeliantės vardą, neturi jokios įtakos jos teisėms ar pareigoms, juo labiau nedaro apeliantės paskolos gavėja.
  2. Teismas nenustatė, kad pinigai būtų buvę perduoti apeliantei. Todėl tarp UAB „Terridea“ ir apeliantės jokie paskoliniai teisiniai santykiai nesusiklostė, nepaisant pateiktos paskolos sutarties, kuri labiau laikytina įsipareigojimu ar ketinimu sudaryti ateityje konkrečias paskolos sutartis, kurios nebuvo sudarytos.
  3. Byloje nepateikta rašytinių dokumentų, patvirtinančių paskolos sutarties dalyko (164 645,28 Lt) perdavimą paskolos gavėjui. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie paskolos dalyko perdavimą apeliantei. Todėl neaišku, kokiu pagrindu UAB „Terridea“ trečiajam asmeniui pervestus pinigus nurodė kaip paskolą apeliantei.
  4. Apeliantei nėra ir nebuvo žinoma apie jokius UAB „Terridea“ ir trečiojo asmens santykius, įskaitant ir piniginius, tačiau pagal pateiktus dokumentus ieškovas turėtų reikšti reikalavimus ne apeliantei, o trečiajam asmeniui, nes pinigai pervesti į šio juridinio asmens banko sąskaitą.
  5. Byloje pateiktas kreditorių ir debitorių sąrašas yra paties UAB „Terridea“ vienašališkai sudarytas išvestinis dokumentas, kuris nėra ir negali būti įrodymu, jog UAB „Terridea“ ir apeliantę sieja paskolos teisiniai santykiai.
  6. Teismas priėmė sprendimą teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo nei apeliantė, nei jos atstovas. Apeliantė nurodo, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl garbingo amžiaus ir nepalankios sveikatos būklės, tačiau byloje turėjo atstovą, kuriam apie teismo posėdį nebuvo pranešta. 2014 m. spalio 20 d. teismui pateiktas apeliantės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pasirašytas apeliantės atstovo, kartu su prašymu į bylą pateikta atstovavimo sutartis. Teismas apie byloje paskirtą teismo posėdį, jo vietą ir laiką apeliantės atstovo neinformavo, todėl padarė esminį proceso pažeidimą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimą pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

12Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje nustatyta, kad UAB „Terridea“ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. spalio 13 d. pervedė 164 645,28 Lt sumą į trečiojo asmens UAB „Realty Progressus Group“ sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant, kad lėšos pervedamos kaip paskola apeliantei (b.l. 6-7). UAB „Terridea“ dėl šios sumos ir palūkanų priteisimo pareiškė ieškinį, kurį grindžia mokėjimo pavedimais, UAB „Terridea“ ir apeliantės sudaryta 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartimi bei BUAB „Terridea“ debitorių sąrašu (b.l. 8-13, 14). Ieškovo teigimu, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantei 164 645,28 Lt suma buvo pervesta kaip paskola, todėl ieškinį laikė pagrįstu. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

18CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimas yra tuo atveju, jei teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Apeliantės teigimu, teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei apeliantei, nei jos atstovui, kuris apie byloje paskirtą teismo posėdį net nebuvo informuotas. Teisėjų kolegija atmeta tokio pobūdžio argumentus kaip nepagrįstus.

19Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi 2014 m. rugsėjo 15 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l. 37), į kurį apeliantė neatvyko, nors teismo šaukimą buvo gavusi asmeniškai (b.l. 41). Parengiamajame teismo posėdyje nutarta 2014 m. spalio 21 d. paskirti teismo posėdį (b.l. 46-47), į kurį apeliantė neatvyko, nors teismo šaukimą taip pat buvo gavusi asmeniškai (b.l. 51). Nors apeliantė ir nurodo, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl garbingo amžiaus ir nepalankios sveikatos būklės, tačiau prašymo dėl šių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, teismas paskelbė pertrauką iki 2014 m. spalio 27 d. (b.l. 62-63), o po pertraukos tęsiant posėdį 2014 m. spalio 27 d. byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas (b.l. 70). Taigi, apeliantė 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje nedalyvavo, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie šį teismo posėdį apeliantei pranešta tinkamai – teismo šaukimas apeliantei įteiktas asmeniškai (b.l. 53) (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.). Be to, šio fakto apeliantė ir neginčija. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai byloje paskiriama teismo posėdžio pertrauka, taip pat kai atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, laikytina, kad teismo posėdis yra tęsiamas, todėl dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pakartotinai nepranešama (CPK 1621 str., 269 str.).

20Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apie vyksiantį teismo posėdį pranešti jos atstovui. Iš byloje esančios 2014 m. spalio 8 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui M. V. buvo pavesta atstovauti apeliantės interesus tik sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo (b.l. 55). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apie teismo posėdį pranešti apeliantės nurodytam atstovui, nes jis neturėjo teisės jos atstovauti nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 56 str. 1 d., 57 str. 3 d.).

21Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, buvo informuota tinkamai, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo posėdyje apeliantei nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 246 str. 2 d.). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

22Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

23Dėl ieškinio pagrįstumo

24Kaip minėta, UAB „Terridea“ į trečiojo asmens UAB „Realty Progressus Group“ sąskaitą 2010 m. rugpjūčio 30 d. pervedė 155 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 1 d. – 100 Eur (315,28 Lt), 2010 m. spalio 1 d. – 5 300 Lt ir 2010 m. spalio 13 d. – 4 000 Lt (b.l. 6-7), t.y. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. spalio 13 d. UAB „Terridea“ trečiajam asmeniui pervedė iš viso 164‘645,28 Lt, pavedimų paskirtyje nurodant „paskola Z. R. vardu“. Tarp UAB „Terridea“ ir apeliantės 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Terridea“ įsipareigojo apeliantei suteikti neriboto dydžio paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis, o apeliantė įsipareigojo šią paskolą grąžinti (b. l. 8-13). Ieškinys grindžiamas paskolos teikimo faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su ieškovu, kad apeliantei minėtais pavedimais pinigai pervesti kaip paskola, ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė, kvestionuodama priimtą sprendimą, teigia, kad tarp UAB „Terridea“ ir apeliantės paskoliniai teisiniai santykiai dėl paminėtų sumų nesusiklostė, nes pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui ir nebuvo perduoti apeliantei; byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų nurodžiusi UAB „Terridea“ pervesti pinigines lėšas į trečiojo asmens sąskaitą. Taigi, apeliantė ginčija paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, todėl spręstina, ar byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, kad tarp šalių tokie santykiai susiklostė ir būtent jų pagrindu buvo pervestos prašomos priteisti sumos.

25Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, „...paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose klausimą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog „tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas“ ,<...> tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

26Šioje byloje yra pateikta tik viena - 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo, atstovaujamo įmonės vadovo G. R. (apeliantės sūnaus), ir apeliantės, beje, ne visiškai atitinkanti klasikinės paskolos sutarties turinį, nes, visų pirma, joje nėra aptartas konkretus paskolos sutarties dalykas – apibrėžtos pinigų sumos perdavimas paskolos gavėjui (apeliantei); antra, pagal jos nuostatas paskolos dydis faktiškai priklauso tik nuo ieškovo valios bei veiksmų ir nepriklauso nuo kitos šalies valios pareiškimo ar sutikimo gauti tik konkretaus dydžio paskolą. Pagal šią sutartį „paskola reiškia visų paskolos gavėjui sumokėtų ir negrąžintų įmokų sumai lygią paskolą ar, jei kontekstas to reikalauja, sumokėtą ir negrąžintą pagrindinės paskolos sumos dalį“ , o įmoka reiškia „bet kurią paskolos davėjo bet kuriuo būdu pagal sutarties 2.1 straipsnį galiojimo termino metu sumokėtą paskolos gavėjui sumą, kurią sumokėdamas paskolos davėjas bet kuria kalba nurodo, kad ta suma sumokama kaip paskola ir(ar) jos dalis pagal sutartį <...> arba nieko nenurodo“ (Paskolos sutarties 1.1 p.). Tačiau bet kuriuo atveju šios paskolos sutarties nuostatos apskritai galėtų būti taikomos tik po 2010 m. rugsėjo 20 d., t.y. tik nežymiai prašomos priteisti sumos daliai - 9 300 Lt ir tik apeliantei sumokėtoms sumoms. Tuo tarpu iš 2010 m. rugpjūčio 30 d. pavedimo (155 000 Lt) matyti, kad jis padarytas Sutarties Nr. 20100827/ZR pagrindu, tačiau tokia sutartis į bylą nėra pateikta, todėl iš esmės negalima spręsti ne tik dėl pastarosios sutarties pobūdžio (ar tai būtent paskolos sutartis) bei sąlygų (šalių, sumos, terminų ir pan.), bet ir dėl jos faktinio egzistavimo apskritai, nes jokiais kitais įrodymais jos sudarymas nėra patvirtinamas (CK 1.93 str. 2, 6 d. d., CPK 178 str.). 2010 m. rugsėjo 1 d. pavedime nurodoma (100 Eur) paskola atsakovei, tačiau jokios paskolos sutarties į bylą taip pat ne tik nėra pateikta, bet šiame pavedime ir nenurodoma apie kokios nors paskolos sutarties egzistavimą, ji taip pat nepatvirtinama ir kitais leistinais įrodymais. Kaip minėta, visais šiais pavedimais piniginės lėšos pervestos iš UAB „Terridea“ sąskaitos į trečiojo asmens sąskaitą, nurodant, jog tai yra paskola Z. R. vardu (b.l. 6-7, 65-67). Tačiau į bylą nėra (pa)teikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad UAB „Terridea“ pervestos piniginės lėšos trečiajam asmeniui kaip paskolos sutarties/čių dalykas būtų perduotos apeliantei. Todėl šiuo atveju, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą, kaip minėta, tenka būtent paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.).

27Ieškovo teigimu, paskolos apeliantei suteikimo aplinkybę be pirmiau nurodytų mokėjimo pavedimų patvirtina UAB „Terridea“ buvusio vadovo – apeliantės sūnaus G. R. - pateiktas debitorių sąrašas, kuriame apeliantė nurodyta kaip debitorė (b.l. 14); trečiojo asmens bankroto administratoriaus atsakymas, kuriame nurodoma, kad prašomos priteisti sumos trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip inter alia apeliantės paskolos trečiajam asmeniui (b.l. 15). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo teikiami argumentai ir įrodymai yra išvestiniai, nepatvirtinantys pinigų perdavimo apeliantei kaip paskolos gavėjai momento ir apskritai neatspindi pakankamai aiškiai išreikšto piniginių lėšų perdavimo apeliantei fakto, taip pat ir apeliantės teiktų paskolų trečiajam asmeniui UAB „Realty Progressus Group“ fakto. Trečiojo asmens administratoriaus rašte nurodyta, kad aptariami ieškovo mokėjimai trečiojo asmens apskaitoje apskaityti kaip M. Z. (šis asmuo, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, buvo trečiojo asmens UAB „Realty Progressus Group“ vadovu, o iki tampant ieškovo vadovu apeliantės sūnui - ir ieškovo vadovu) ir apeliantės paskolos trečiajam asmeniui. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė, skirtingai nei M. Z., nėra pareiškusi jokio kreditorinio reikalavimo trečiojo asmens bankroto byloje (LITEKO duomenys). Vertinant 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties sąlygas, matyti, kad pagal jos 5.1 punktą paskolos davėjas paskolą turėjo išmokėti į paskolos gavėjo nurodytą sąskaitą banke arba grynaisiais (ko šiuo atveju nebuvo), bet byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų nurodžiusi trečiojo asmens sąskaitą, į kurią būtų pervestina jai suteikiamos paskolos suma. Be to, pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties 2.1 punktą pirmąją įmoką (paskolą) paskolos davėjas turėjo sumokėti būtent 2010 m. rugsėjo 20 d., tačiau jokie pavedimai tą dieną nebuvo daromi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį buvo pareiškusi bankrutuojanti įmonė, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrino UAB „Realty Progressus Group“ (šiuo metu šis juridinis asmuo jau yra pasibaigęs) duomenis Juridinių asmenų registre, tačiau iš jų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė su šia bendrove būtų kaip nors susijusi (valdymo organas, dalyvis ar kt.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų ieškovo nurodomų įrodymų nepakanka išvadai, kad apeliantės sūnaus vadovaujama UAB „Terridea“, pervesdama lėšas trečiajam asmeniui, kuriam vadovavo buvęs ieškovo vadovas, iš tikrųjų jas teikė ne trečiojo asmens, o apeliantės nuosavybėn ir ji kaip savininkė turėjo teisę jomis disponuoti.

28Pirmosios instancijos teismas faktiškai nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog pinigai pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties sąlygas buvo perduoti būtent apeliantei ir jai sudaryta galimybė jais disponuoti, nors, kaip minėta, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai įrodyti privalėjo ieškovas. Tuo tarpu išvadas apie ankstesnių ieškovo atliktų pavedimų kaip paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo patvirtinimą pirmosios instancijos teismas darė remdamasis iš esmės vien tik pasyviu apeliantės procesiniu elgesiu neginčijant pareikšto reikalavimo - apeliantė neteikė procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdyje ir pan. Tačiau toks apeliantės, kuri nurodo negalėjusi dalyvauti teismo posėdyje dėl garbingo amžiaus ir sveikatos būklės, elgesys savaime nėra ieškinio pagrįstumo įrodymas ir nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar būtent ieškovas pateikė įrodymus, kurie net ir kitai šaliai elgiantis pasyviai, yra pakankami jo reikalavimų tenkinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartyje konstatavo, jog byloje duomenų nepakanka (net) sprendimo už akių priėmimui (b.l. 37), tuo tarpu nagrinėdamas bylą iš esmės faktiškai tų pačių duomenų pagrindu jau sprendė priešingai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vien tai, jog juridiniai asmenys atliko, pavadino ir apskaitė pinigų pervedimus nurodydami jos asmenį, savaime neturi įtakos jos teisėms ar pareigoms ir nedaro apeliantės paskolos gavėja.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie 164 645,28 Lt sumos perdavimą apeliantės nuosavybėn bei jos galimybę disponuoti (juo labiau, disponavimą) šia suma (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pastebėtina, kad ieškovas, žinodamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų savo pozicijai pagrįsti (ir neteikė jokio atsiliepimo į apeliacinį skundą apskritai).

30Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė netinkamas išvadas, dėl ko sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina valstybei 5,47 Eur (18,90 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme ir 3,06 Eur tokių išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

33Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 27-28), kurių mastas pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (b.l. 130-133). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas ir ieškinys atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

37Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valaura“ (juridinio asmens kodas 302673913) 8,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovės Z. R. ( - ) turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

39Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. BUAB „Terridea“, kurios teisių perėmėjas UAB „Valaura“ kreipėsi į... 6. Už naudojimąsi lėšomis paskolos gavėjas turi mokėti paskolos davėjui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Atsakovė Z. R. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 12. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Byloje nustatyta, kad UAB „Terridea“ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 30... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliutus teismo sprendimo... 19. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi... 20. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apie... 21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apie teismo posėdį, kuriame byla... 22. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 23. Dėl ieškinio pagrįstumo... 24. Kaip minėta, UAB „Terridea“ į trečiojo asmens UAB „Realty Progressus... 25. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 26. Šioje byloje yra pateikta tik viena - 2010 m. rugsėjo 20 d. paskolos... 27. Ieškovo teigimu, paskolos apeliantei suteikimo aplinkybę be pirmiau nurodytų... 28. Pirmosios instancijos teismas faktiškai nenurodė jokių argumentų, kuriais... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog byloje nėra objektyvių... 30. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 32. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina valstybei 5,47 Eur (18,90 Lt)... 33. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliantės... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Valaura“... 38. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi... 39. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto registro tvarkytojui....