Byla 3K-3-366/2013
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo –I. Ž

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo –I. Ž. .

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas sodininkų bendrija „Tauras“ (toliau – ir Bendrija) prašė priteisti iš atsakovo G. Ž. 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą sodininkų bendrijoje, 270 Lt nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Byloje kilo ginčas dėl buvusio sodininkų bendrijos nario, netekusio nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą bendrijoje, prievolės sumokėti jam apskaičiuotas įmokas už inžinerinių tinklų sodininkų bendrijoje įrengimą, kai bendrijos sprendimas įrengti šiuos inžinerinius tinklus priimtas jam dar esant bendrijos nariu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 270 Lt nario mokesčio ir kitų tikslinių įmonių, 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad prievolės sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą atsakovas neturi, nes nebuvo dėl to pasirašęs sutarties. Teismas nustatė, kad atsakovas nebėra žemės sklypo savininkas –jam nutraukus santuoką, su sklypu susijusios daiktinės teisės nuo 2011 m. lapkričio 21 d. perėjo trečiajam asmeniui I. Ž. . Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau ieškovas prašė atsakovo nekeisti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. buvo sodininkų bendrijos narys, jis turėjo pareigą laikytis bendrijos įstatų bei mokėti bendrijos nario mokestį, kitas tikslines įmokas, todėl teismas tenkino atitinkamą ieškinio dalį.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą: panaikino jo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 13 000 Lt skolos, ir šį reikalavimą tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 13 000 Lt skolą už inžinerinių tinklų įrengimą bei 5 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų pagal priteistą skolos sumą, nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas bendrijos nario teises ir pareigas turėjo nuo 2003 m. gegužės 13 d., kai sodų bendrijoje „Tauras“ nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, iki 2011 m. lapkričio 21 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimas, pagal kurį nuosavybės teisė į žemės sklypą Bendrijoje priteista trečiajam asmeniui I. Ž. Atsakovo pareigą sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą lėmė ne jo nuosavybės teisė į žemės sklypą, bet narystė bendrijoje. Juridinių asmenų kompetenciją nustato įstatymai bei juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Nutarimai dėl inžinerinių tinklų statybos buvo priimti Bendrijos narių 2007 m. birželio 16 d., 2008 m. gegužės 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkimuose, atsakovui esant Bendrijos nariu, todėl tai, kad šiuo metu sklypo savininkė bei bendrijos narė yra I. Ž. , neturi įtakos atsakovo pareigoms. Bendrijos sprendimai dėl tinklų įrengimo yra nenuginčyti ir galiojantys. Pagal Bendrijos įstatų 8.1 punktą jos narys privalo vykdyti Bendrijos narių visuotinių susirinkimų nutarimus. Taigi ieškovo sprendimai dėl tinklų įrengimo yra privalomi Bendrijos nariams. Ieškovas nustatė galutinį terminą Bendrijos nariams sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą iki 2010 m. lapkričio 15 d. Atsakovas neįvykdė Bendrijos nario pareigų iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškovas pagrįstai ieškinį pareiškė būtent jam.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja taip:

131. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 7 straipsnio 3 dalį, „mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka“, taigi sodininkų bendrija, veikdama per savo valdymo organus, gali spręsti jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, o ne naujų objektų sukūrimo klausimus.

142. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo objektas yra priklausinys, todėl kai perleidžiamas pagrindinis daiktas, priklausinį turi ištikti toks pat likimas. Skundžiamu teismo procesiniu sprendimu atsakovui priteista neapibrėžta dalis vandens ir kanalizacijos trasos, nors pagrindinis daiktas – SB „Tauras“ esanti žemė ir namas, nutraukus ieškovo ir trečiojo asmens santuoką, teismo sprendimu atiteko trečiajam asmeniui.

15Trečiasis asmuo I. Ž. pareiškė prisidėjimą prie atsakovo kasacinio skundo.

16Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą motyvuodamas taip:

171. Pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti sodininkų bendrijos narių poreikius bei interesus, leidžiama sodininkų lėšomis sukurti naujus bendrosios nuosavybės objektus. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl naujos infrastruktūros, taip pat ir inžinerinės, sukūrimą. Be to, inžinerinių tinklų įrengimas susijęs su viešuoju interesu. Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama užtikrinant SB „Tauras“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimą, prie kurios sukūrimo privalo savo lėšomis prisidėti ir atsakovas. Sodininkų bendrijos narių priimtų sprendimų galiojimas nėra saistomas atskiro bendrijos nario sutikimu.

182. Ieškinio ginčo objektas yra Bendrijos narių priimtais sprendimais nustatytų įmokų mokėjimo privalomumo atsakovui klausimas, o ne priklausinio naudojimas, valdymas ar disponavimas. Ginčo inžineriniai tinklai nėra nė vieno sodininkui priklausančio žemės sklypo priklausinys.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl prievolės prisidėti prie sodo sklypų savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų sukūrimo

22Sprendžiant byloje kilusį sodininkų bendrijos ir buvusio sodo sklypo savininko ginčą dėl turtinių prievolių vykdymo, atsižvelgtina į Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytą šių bendrijų steigimo tikslą, jų ir sodo sklypų savininkų teises ir pareigas.

23Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sodininkų bendrijoje „Tauras“ yra 365 sklypai), tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.). Pasikeitusi pradinė sodo sklypų faktinė paskirtis atsispindi įstatymo nuostatose – įstatyme nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje individualūs sklypai gali priklausyti ne tik sodininkams, bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, šiuose sklypuose galima statyti ar rekonstruoti vieną sodo namą arba vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jų priklausinius (Įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalys). Taigi Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus.

25Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Nuosavybės teisės socialinės funkcijos kildinama iš poreikio derinti viešuosius ir privačius interesus, patenkinant visuomenės interesus statybos, miestų planavimo, aplinkos apsaugos, valstybės reguliacines funkcijas ekonomikos sektoriuje, valstybės saugumo, konkurencijos užtikrinimo ir kt. Taigi siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatymu gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Tokia tvarka, siekiant suderinti atskirų mėgėjų sodų teritorijoje esančių individualių sodo sklypų savininkų privačius jų grupių ir viešus interesus, įtvirtinta Sodininkų bendrijų įstatyme.

26Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Minėta, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad nurodytą pareigą sodo sklypo savininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z. , bylos Nr. 3K-3-460/2008). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą.

27Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą. Sodininkų bendrija – įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisių mėgėjų sodų teritorijose įgyvendinimo būdas (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos organas, turintis išimtinę teisę spręsti Įstatyme apibrėžtus klausimus (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kitų teisių, priskiriama: teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas); teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Taigi Įstatyme infrastruktūros plėtra eksplicitiškai įtvirtinta kaip viena iš sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymo formų, kurią apima šiame kontekste kitose teisės normose vartojamos sąvokos „bendro turto išlaikymas ir išsaugojimas“ (CK 4.76 straipsnis), „bendrojo naudojimo turto valdymas“ (Įstatymo 1 straipsnis).

28Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl buvusio sodo sklypo savininko – sodininkų bendrijos nario prievolės sumokėti už inžinerinių tinklų sodininkų bendrijoje įrengimą. Bendrijos narių 2007 m. birželio 16 d., 2008 m. gegužės 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkimuose priimti sprendimai bendrijoje įrengti inžinerinius tinklus. Šie bendrijos sprendimai atitinka sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, nustatytą Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte, yra galiojantys ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės Bendrijoje. Sodo sklypų savininkai, manydami, kad Bendrijos reikalaujami vykdyti sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, įstatyme nustatyta tvarka savo nuožiūra gali pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šioje byloje nurodytų Bendrijos sprendimų teisėtumas dėl naujų bendrosios nuosavybės objektų sukūrimo neginčijamas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

29Byloje nustatyta, kad atsakovas G. Ž. kartu su sutuoktine I. Ž. nuo 2003 m. gegužės 14 d. sodų bendrijoje „Tauras“ valdė sodo sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2011 m. lapkričio 21 d., įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimui, pagal kurį nuosavybės teisė į sodo sklypą Bendrijoje priteista I. Ž., atsakovas neteko turėtų nuosavybės teisių į sklypą. Ieškovas kreipėsi į teismą 2011 m. gruodžio 12 d., t. y. atsakovui jau netekus nuosavybės teisių į sodo sklypą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į reikšmingą aplinkybę, kad sodo sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgijimas į įrengiamus inžinierinius tinklus dar tik bus sprendžiamas ateityje sodininkų bendrijos susirinkime, o atsakovas G. Ž. , jau nebūdamas sklypo savininkas, šių daiktinių teisių įgyti nebeturi galimybės. Pažymėtina, kad teismas ieškovui išaiškino teisę pakeisti G. Ž. tinkamu atsakovu, I. Ž. , įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat laikėsi nuostatos, kad šioje byloje tik ji, būdama sodo sklypo savininkė, galėtų būti tinkama atsakovė, tačiau ieškovas atsisakė pasinaudoti jam išaiškinta teise. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad G. Ž. nėra tinkamas atsakovas pagal šioje byloje ieškovo pareikštą reikalavimą, nes pagal pirmiau išdėstytą sodo sklypų savininkų bendrosios nuosavybės reglamentavimą būtent I. Ž. turi teisę įgyti nuosavybės teises į sodininkų bendrijoje įrengiamus inžinerinius tinklus. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią situaciją, pagrįstai ieškinio dalį dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrąją sodininkų nuosavybę, taikymą nepriklausomai nuo sodo sklypo savininko narystės bendrijoje, todėl nepagrįstai kaip teisiškai nereikšmingą vertino aplinkybę, kad I. Ž. buvo sklypo savininkė ir turėjo bei tebeturi pareigą atlyginti Bendrijos infrastruktūros plėtros išlaidas tiek atsakovui esant Bendrijos nariu, tiek jam netekus nuosavybės teisių į sklypą ir narystės Bendrijoje.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl ši nutarties dalis naikintina, paliekant galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 591 Lt žyminį mokestį. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinant kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.

32Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 52,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, išskyrus jos dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis. Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą.

35Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ (į. k. 141845789) atsakovui G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 591 (penkis šimtus devyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

36Priteisti valstybei iš ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ (į. k. 141845789) 52,63 Lt (penkiasdešimt du litus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas sodininkų bendrija „Tauras“ (toliau – ir Bendrija) prašė... 5. Byloje kilo ginčas dėl buvusio sodininkų bendrijos nario, netekusio... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu... 8. Teismas pažymėjo, kad prievolės sumokėti už inžinerinių tinklų... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas bendrijos nario teises ir pareigas... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 7 straipsnio 3... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo objektas... 15. Trečiasis asmuo I. Ž. pareiškė prisidėjimą prie atsakovo kasacinio... 16. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš... 17. 1. Pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje... 18. 2. Ieškinio ginčo objektas yra Bendrijos narių priimtais sprendimais... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl prievolės prisidėti prie sodo sklypų savininkų bendrosios... 22. Sprendžiant byloje kilusį sodininkų bendrijos ir buvusio sodo sklypo... 23. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnyje,... 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai... 25. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo,... 26. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas.... 27. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų... 28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl buvusio sodo sklypo savininko –... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. Ž. kartu su sutuoktine I. Ž. nuo 2003 m.... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais,... 31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 52,63 Lt bylinėjimosi... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 35. Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ (į. k. 141845789)... 36. Priteisti valstybei iš ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ (į. k.... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...