Byla I-742-643/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 19–20), prašydama:

51) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Ūkio ministerija), 918,83 Eur turtinę žalą;

62) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Skunde nurodė, kad pareiškėja su dukra G. B. 2014-10-29 per ,,Beta.lt“ iš kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ įsigijo kelionę į Fuerteventūrą. Pareiškėja 2014-10-29 sumokėjo 2 798 Lt, 2014-11-03 – 540 Lt (iš viso 966,76 Eur). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. Už neįvykusią kelionę UAB ,,Freshtravel“ pinigų negrąžino. Dalį pinigų (47,92 Eur) 2015 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo draudimo bendrovė ,,Ergo“. Likusi negrąžinta suma už neįvykusią kelionę sudaro 918,83 Eur.

8Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir Turizmo įstatymas) nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos, nors pagal 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvą Nr. 90/314/EEB ,,Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) Lietuvos Respublika galėjo numatyti griežtesnes priemones ginti vartotojus bei pareigą grąžinti pinigus neįvykus kelionei.

9Ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 27–34) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu.

10Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

11Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

12Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Pareiškėjos pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę, kadangi pagal pareiškėjos pateiktą 2014-10-29 mokėjimo nurodymą sumą buvo pervesta į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą. Ūkio ministerijos įsitikinimu, skundas turėtų būti atmestas vien todėl, kad pareiškėja neįgytų teisės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo tiek iš UAB ,,Freshtravel“ bankroto byloje, tiek ir iš valstybės.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) atsiliepime (b. l. 67–73) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

14Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB ,,Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje pareiškėja turi teisę pareikšti reikalavimus dėl UAB ,,Freshtravel“ sukeltų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų, tarp jų ir pareiškėjos reikalavimai 966,75 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo išmoka, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Turizmo departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB ,,Freshtravel“ – veiksmų.

15Teismas

konstatuoja:

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionės organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

17Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB ,,Freshtravel“ 2014-10-31 buvo sudaryta Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004078 kelionei į Fuerteventūrą (b. l. 9–11). Pagal sutartį poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014-12-13 iki 2014-12-19. Sutartyje nurodyta, kad į kelionę vyksta: R. B. ir G. B.. Pareiškėja 2014-10-29 mokėjimo nurodymu Nr. 277 į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 2 798 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Beta.lt order # (414701691) (b. l. 5). Pareiškėja 2014-11-03 mokėjimo nurodymu Nr. 278 į UAB ,,Freshtravel“ sąskaitą pervedė 540 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Sąskaita NK Nr. 2014-10-31 išankstiniam apmokėjimui“) (b. l. 6). Taigi, pareiškėja už kelionę iš viso pervedė 3 338 Lt (966,75 Eur).

18Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą (b. l. 77).

19Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos (b. l. 79–80).

202014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 78) Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

212015 m. rugsėjo 7 d. ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas pareiškėjai sumokėjo 47,92 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (b. l. 19).

22Pareiškėja nurodo, jog jai liko negrąžinta 918,833 Eur suma, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

23Teismui, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjai.

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

25Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

26Pareiškėja teigia žalą patyrusi dėl to, kad Lietuvos valstybė į nacionalinės teisės aktus netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis.

27Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) L. M. Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

28Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta.

29Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

30Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

31Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017).

33Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinio teismo. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, todėl šia aplinkybe pareiškėja pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas CK 6.271 straipsnio prasme. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėja patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

34Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant nepasirašytai turizmo paslaugų sutarčiai, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjos skundą patenkinti.

35Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju minėta įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėja įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (pareiškėjos 2014-10-29 ir 2014-11-03 mokėjimais pagal sutartį), kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

36Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjos turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Cherry Media Lt“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad kuponuose, be kita ko, nurodyta, kad kelionės organizatorius yra UAB ,,Freshtravel“ (b. l. 13, 15).

37Pareiškėja nurodo, jog patyrė 918,83 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma jai nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 918,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

38Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentus metinių palūkanų jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017). Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 23–24), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

40Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja už prašymą sumokėjo 30 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 30).

41ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjos prašymas priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų prašymų kategorijai, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai grąžintinas (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

43pareiškėjos R. B. prašymą patenkinti.

44Priteisti pareiškėjai R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 918,83 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 83 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (918,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

45Grąžinti pareiškėjai R. B. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 327 (kredito įstaiga: AB ,,Swedbank“; mokėjimo užduoties kodas (ID): ZF98131).

46Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su... 5. 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 6. 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 7. Skunde nurodė, kad pareiškėja su dukra G. B. 2014-10-29 per ,,Beta.lt“ iš... 8. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir... 9. Ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 27–34) su skundu nesutinka, prašo jį... 10. Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę... 11. Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo... 12. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų,... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 14. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015... 15. Teismas... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl... 17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB... 18. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl... 19. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į... 20. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 78) Turizmo departamentas... 21. 2015 m. rugsėjo 7 d. ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas pareiškėjai... 22. Pareiškėja nurodo, jog jai liko negrąžinta 918,833 Eur suma, kurią prašo... 23. Teismui, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 25. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti,... 26. Pareiškėja teigia žalą patyrusi dėl to, kad Lietuvos valstybė į... 27. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius... 28. Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais,... 29. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių... 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756... 31. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 33. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7... 34. Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai negali... 35. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo... 36. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 37. Pareiškėja nurodo, jog patyrė 918,83 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma... 38. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 40. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja už prašymą... 41. ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad žyminiu mokesčiu... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 43. pareiškėjos R. B. prašymą patenkinti.... 44. Priteisti pareiškėjai R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 45. Grąžinti pareiškėjai R. B. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį,... 46. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...