Byla 2-554/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2737-431/2009 pagal ieškovų V. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovui kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui R. V. ir notarei L. Š. , dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai V. Z. ir I. Z. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu (t. 2, b. l. 65-87) prašė:

41) pripažinti negaliojančiu ieškovės I. Z. atsakovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 2006 m. gruodžio 15 d. išduotą 413 500 Lt dydžio paprastąjį vekselį ir jo pagrindu Vilniaus rajono notarės L. Š. 2007 m. gruodžio 28 d. padarytą vykdomąjį įrašą, kuriuo notarė pareikalavo iš ieškovės atsakovo naudai išieškoti 413 000 Lt skolą, 42 596 Lt palūkanų bei 1 824,40 Lt notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą;

52) pripažinti negaliojančiu ieškovo V. Z. atsakovui 2008 m. vasario 26 d. išduotą 110 000 Lt dydžio paprastąjį vekselį ir jo pagrindu Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2008 m. kovo !9 d. padarytą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2235, kuriuo notarė pareikalavo iš ieškovo atsakovo naudai išieškoti 110 000 Lt skolą ir 459,90 Lt notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą;

63) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovams neteisėtai išieškotus ir padengiant neegzistuojančias skolas pagal abu vekselius paskirstytus 164 891,45 Lt.

7Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose: Nr. 128-568/08, užvestoje pagal Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2008 m. kovo !9 d. padarytą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2235 dėl 110 459,90 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo (skolininko) V. Z. atsakovo naudai, bei Nr. 128-2464/07, užvestoje pagal Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2007 m. gruodžio 28 d. padarytą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11008 dėl 413 000 Lt skolos, 42 596 Lt palūkanų bei 1 824,40 Lt notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo padarymą išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) I. Z. atsakovo naudai (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Taip pat ieškovai prašė areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, už 181 459,15 Lt (164 891,45 Lt skola + 16 567,70 Lt žyminis mokestis) sumą (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma (3-asis reikalavimas), rizikinga atsakovo veikla (kreditavimas) ir pažeistu kredito unijų etikos kodeksu.

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 94-95) ieškovų prašymą patenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 128-568/08, kurioje išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro 2008 m. kovo !9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2235 dėl 110 459,90 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo (skolininko) V. Z. atsakovo naudai, bei pagal Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro 2007 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11008 dėl 457 920,40 Lt (413 000 Lt skolos + 42 596 Lt palūkanų + 1 824,40 Lt notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo padarymą) išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) I. Z. atsakovo naudai (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Taip pat už 164 891,45 Lt sumą areštavo atsakovo turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti lėšomis, bet paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl piniginių lėšų išieškojimo pagal du vykdomuosius įrašus, todėl ieškovams juos užginčijus, bet nesustabdžius vykdymo proceso, gali iškilti grėsmė užtikrinant sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įvykdymą. Prašymas dėl turto (įskaitant piniginių lėšų) arešto patenkintas atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą.

9Atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 103-106) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad civilinėje byloje ieškovai kvestionuoja du vekselius ir jų pagrindu išduotus du vykdomuosius raštus. Pagal abu vykdomuosius raštus antstolis užvedė dvi vykdomąsias bylas ir kiekvienoje iš jų pradėjo išieškojimą. Bet iš pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies susidaro įspūdis, jog išieškojimas pagal abu vykdomuosius raštus sustabdytas vienoje vykdomojoje byloje Nr. 128-568/ 08, o ne dviejose, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista.

10Kitoje dalyje dėl turto ir piniginių lėšų arešto skundžiama nutarties dalis turi būti panaikinta, kadangi ieškovų argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (grėsmės įvykdyti teismo sprendimą esant didelei ieškinio sumai) nepagrįsti teisiškai ir faktiškai. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo, bet nepareikalavo iš ieškovų užtikrinti galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolius (25 000 Lt/m.) ir negali ex officio sumažinti arešto apimties nuo 181 459,15 Lt iki 164 891,45 Lt.

11Ieškovai V. Z. ir I. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b.l. 110-114) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog grėsmę įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įrodo atsakovo nesąžiningas elgesys, kai šis, remdamasis fiktyviais vekseliais, siekia išieškoti iš ieškovų beveik tris kartus didesnę sumą, nei kad ieškovai iš tikrųjų yra skolingi atsakovui pagal 2006 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį; trukdo ieškovams parduoti užtikrinant paskolos sutarties įvykdymą įkeistą turtą ir padedamas antstolio siekia suvaržyti ieškovų teises į visą jų turimą turtą. Pripažintų negaliojančiais vykdomųjų įrašų vykdymo atgręžimą ypač apsunkintų atsakovo kaip juridinio asmens bankrotas. Išvardina atsakovo padarytus kredito unijų kodekso pažeidimus. Prašo netaikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes antstolis areštavo ieškovų turto už 8 mln. Lt vietoj 1,5 mln. Lt; be to, ieškovai augina du mažamečius vaikus.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomoji byla, kaip ir civilinė byla, turi jai suteiktą unikalų numerį. Nors paprasčiausia, greičiausia individualizuoti bylą pagal unikalų numerį, bet unikalus numeris nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį vienos bylos būtų atskiriamos nuo kitų. Vykdomąsias bylas taip pat gali apibūdinti kiti požymiai, pvz., šalys (išieškotojas ir skolininkas), vykdomųjų dokumentų rūšis (CPK 587 str.), vykdymo veiksmų pobūdis (išieškoti pinigines lėšas ir išieškomų sumų dydis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog vykdomosios bylos numerio nurodymas rezoliucinėje dalyje palengvintų nutarties vykdymą, bet atmeta apelianto argumentus dėl klaidingo jos formulavimo, taikydamas lingvistinį aiškinimo metodą.

16Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad stabdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 128-568/2008, kurioje išieškojimas vykdomas pagal [...], ir pagal [...]. Tai sudėtinis prijungiamasis sakinys, turintis du gramatinius centrus. Šalutinis sakinio dėmuo prasideda po jungtuko „kurioje“. Kadangi jis įsiterpęs į pagrindinio sakinio vidurį, šalutinis sakinio dėmuo turi būti skiriamas iš abiejų pusių kableliais. Jeigu prieš jungiamąjį jungtuką „ir“ nebūtų padėtas uždaromojo šalutinio sakinio dėmens kablelis, reikštų, jog šalutinis sakinys, kuris apibūdina vykdomąją bylą Nr. 128-568/08, tęsiasi toliau (iki taško). Tokiu atveju sakinio prasmė iš tikrųjų būtų tokia, kaip tvirtina apeliantas: vykdomoji byla viena, bet ji iškelta pagal du atskirus vykdomuosius įrašus. Tačiau uždaromasis šalutinio sakinio dėmens kablelis buvo padėtas, vadinasi, jungiamasis jungtukas „ir“ jungia dvi vienarūšes pagrindinio, o ne šalutinio sakinio dalis, susijusias su dviem vykdomosiomis bylomis. Tik viena vykdomoji byla yra apibrėžiama pagal vykdomosios bylos unikalų numerį, kita – pagal papildomus kriterijus. Iš pagrindinio sakinio eliminavus šalutinį, galima akivaizdžiai matyti, jog išieškojimas sustabdomas dviejose vykdomosiose bylose pagal du skirtingus vykdomuosius įrašus: „sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 128-568/2008 [...] ir pagal Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro 2007 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11008 dėl 457 920,40 Lt išieškojimo iš ieškovės (skolininkės) I. Z. atsakovo naudai“. Papildomi paskesnės vykdomosios bylos kriterijai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra pakankamai detaliai išvardinti, kad viena vykdomoji byla nebūtų supainiota su kita.

17Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą.

18CPK 144 str. 1 d. sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu [...] gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovų reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų subjektinių teisių ir/ ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovų teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti status quo atsakovo materialinę būklę, kuri leistų ieškovams, priėmus jiems palankų sprendimą, tikėtis, jog teismo sprendimas bus tikrai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Didelės sumos ieškinio reikalavimas per se pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/ 2007, 2007-10-25 nutartis c. b. Nr. 2-717/ 2007 ir kt.).

19Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo teismas sprendė iš šiandienos pozicijų, atsižvelgdamas į ateities perspektyvas, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą), todėl išvada, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, gali būti tiek faktinė (pvz., jeigu atsakovas sudarytų preliminarią sutartį, įdėtų skelbimą dėl turto perleidimo), tiek hipotetinė (teoriškai įmanoma). Šiuo konkrečiu atveju nuspręsti, ar neišvengiamai reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užteko to, jog apeliantui nėra objektyvių (formalių) kliūčių perleisti turtą tretiesiems asmenims. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.); prisiimti naujų įsipareigojimų, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu ir panašiai, kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką.

20Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau įrodyti nustatinėjamas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau kvestionuodamas žemesnės instancijos nutartį apeliantas, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti grėsmę, jog teismo sprendimas, jei būtų palankus ieškovams, gali likti neįvykdytas.

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog siekiant procesinėmis priemonėmis užtikrinti ieškovo turtinius interesus reikia areštuoti atsakovo turimą turtą ieškinio sumos ribose – 164 891,45 Lt, neįtraukiant procesinių išlaidų, kurias sudaro 16 567,70 Lt žyminio mokesčio.

22Apeliantas neteisus, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovų nuostolių, galinčių atsirasti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. CPK 147 straipsnio .1 dalis, kuri reglamentuoja minėtą institutą, yra ne imperatyvi, bet dispozityvi norma. Vadinasi, teismas gali, bet ne kiekvienu atveju turi taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei jo dydžio, nes šis klausimas pirmiausia turi būti adresuojamas žemesnės instancijos teismui.

23Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšį ir dydį; nesuklydo apskaičiuodamas arešto mastą ar nurodydamas (apibūdindamas) bylas, kuriose stabdomas išieškojimas, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai V. Z. ir I. Z. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu (t. 2, b.... 4. 1) pripažinti negaliojančiu ieškovės I. Z. atsakovui kredito unijai... 5. 2) pripažinti negaliojančiu ieškovo V. Z. atsakovui 2008 m. vasario 26 d.... 6. 3) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovams neteisėtai išieškotus ir... 7. Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 94-95)... 9. Atsakovas kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu (t. 2,... 10. Kitoje dalyje dėl turto ir piniginių lėšų arešto skundžiama nutarties... 11. Ieškovai V. Z. ir I. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b.l.... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomoji byla, kaip ir... 16. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad... 17. Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra... 18. CPK 144 str. 1 d. sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu... 19. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo teismas sprendė iš... 20. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog siekiant procesinėmis... 22. Apeliantas neteisus, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo... 23. Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą....