Byla 2A-286-657/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ritorema“, atstovaujamos advokato Rinaldo Viliušio ir atsakovo D. V., atstovaujamo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-598/2013 pagal ieškovės UAB „Ritorema“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei UAB „Ritorema“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Ritorema“ kreipėsi į teismą prašydama pagal 2009-05-12 Statybos rangos sutartį Nr. 9-05.12 priteisti iš atsakovo D. V. 26.360,00 Lt skolos, 948,96 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-2).

5Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė ieškovei priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės 89.038,00 Lt darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 20-23, T.2, b.l. 5-12).

6Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. V. 2009-05-12 sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė iki 2009-06-30 už 86870,00 Lt su PVM turėjo įrengti armuotas betonines grindis. Už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo atsiskaityti iki 2009-09-10. Ieškovė darbus atliko ir perdavė atsakovui 2009 m. birželio mėn., tačiau iki šiol su ieškove nėra pilnai atsiskaityta. 2012-08-29 atsakovui dėl nesumokėtos skolos ieškovė pateikė pretenziją. Atsakovas pareiškė, kad darbai atlikti nekokybiškai. Apžiūrėjus statybos objektą, nustatyta, kad dėl natūralaus dėvėjimo ir ilgalaikio betoninių grindų eksploatavimo sunkiasvore technika, sandėliuojant didelius kiekius grūdų, grindų deformacinės siūlės vietomis praplatėjusios, jų kraštai atskirose vietose nežymiai ištrupėję. Su atsakovu buvo sutarta, kad, ieškovei siūles pataisius, jis iš karto sumokės visą skolą, tačiau atsakovas savo nuomonę pakeitė. Nors atsakovas grindis naudoja jau daugiau nei 3 metus, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė.

7Su priešieškinio reikalavimais ir ekspertizės išvadomis ieškovė nesutiko, nes atsakovo sandėlis neatitinka Statybos įstatymu ir statybos reglamentu įtvirtintų nesudėtingo statinio statybos reikalavimų. Sandėlis savo konstrukciniais parametrais atitinka Ypatingų statinių kategorijai priskiriamus Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statinių parametrus. Jo statybai reikalingas suderintas statinio projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, o tokių dokumentų nėra. Atsakovas, deklaruodamas, kad statinys pastatytas pagal projektą, ir jį eksploatuodamas be statybos užbaigimo akto, patvirtinančio, jog statinys yra tinkamas naudoti, prisiima atsakomybę už galimas neigiamas pasekmes. Atsakovas sandėlyje laiko ne tik grūdus, bet ir sunkiasvores ūkio darbams naudojamas transporto priemonės, kitokią įrangą. Dėl to dalis nustatytų trūkumų atsirado dėl atsakovo kaltės - naudojant sandėlį ne pagal paskirtį. Atsakovo prašoma priteisti žala yra nepagrįsta – ekspertizė atlikta nekokybiškai, pateikti prieštaringi duomenys, todėl akivaizdu, kad eksperto kvalifikacija ir kompetencija yra nepakankama; lokalinė sąmata parengta su klaidomis – joje nepagrįstai yra padidintos sumos, apskaičiuojant betoninių grindų demontavimą. Atsakovo prašoma priteisti žalos suma yra didesnė negu sutarties kaina. Nežymūs siūlių nubyrėjimai kraštuose nereiškia, kad būtina atlikti visišką betono grindų išardymą.

8Atsakovas nurodė, kad 2009-05-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovui priklausančiame sandėlyje įrengti armuotas betonines grindis, jas nušlifuojant pagal Sutarties priedu Nr. 1 suderintą armuotų šlifuotų betoninių grindų įrengimo detalę. Ieškovei atlikus darbus ir perdavus atsakovui, po kurio laiko ėmė ryškėti ženklūs darbų trūkumai. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad betoninių grindų įrengimo darbai nėra atlikti pagal Sutarties priedą Nr. 1 „Grindų įrengimo detalė“, kadangi betono sluoksnis turėjo būti 150 mm, o rastas tik 120 mm sluoksnis; betoninių grindų įrengimo darbai nebuvo tinkamos kokybės; po betoninių grindų netinkamo įrengimo darbų atsirado deformacinių siūlių kraštų nutrupėjimai. Darbų trūkumų ištaisyti nėra galimybės - dalį grindų reikia išardyti ir išlieti naujai. Betoninių grindų trūkumų pašalinimo kaštai yra 89038,00 Lt. 2012-09-12 pretenzija atsakovas pareikalavo ieškovę informuoti, kada ieškovės atstovas galėtų atvykti į objektą, kur bus surašytas dvišalis aktas, jame nurodant išryškėjusius statybos defektus, ir suderintas defektu pašalinimo terminas. Ieškovė pasiūlė atlikti tik „kosmetinį“ dalies defektų ištaisymą, o kitos dalies defektų apskritai nepripažino ir geranoriškai jų ištaisyti nesutiko. Kadangi ieškovė betoninių grindų įrengimo darbus atliko netinkamai, neištaisė trūkumų savo sąskaita, atsakovas priešieškiniu reikalauja ieškovę atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas kaip nuostolius. Kadangi atsakovas jau kurį laiką turi galiojančią alternatyvaus turinio reikalavimo teisę į ieškovę, o ieškovė nevykdo savo prievolės pašalinti darbų rezultato trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, atsakovas yra pasinaudojęs teise sulaikyti dalies sutarties kainos - 26360,00 Lt, sumokėjimą ieškovei. Daikto (pinigų) sulaikymas nepažeidžia ieškovės teisių labiau, negu yra būtina, kadangi sulaikyta pinigų suma nesudaro net trečdalio visos sutarties kainos. Be to, ieškovė per trejus metus nuo galutinio šalių atsiskaitymo termino nei karto nepareiškė pretenzijos atsakovui dėl skolos sumokėjimo. Atsakovo pasirinktas savigynos būdas ir priemonės šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas, atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir neperžengia savigynos ribų. Ieškovės reiškiamas 26360,00 Lt reikalavimas įskaitytinas į atsakovo 89038,00 Lt dydžio reikalavimą ieškovei, tokiu būdu modifikuojant būsimo vykdytino sprendimo apimtį ir vykdytinu paliekant nepadengtą atsakovo 62678,20 Lt dydžio reikalavimą ieškovei.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. V. ieškovei UAB „Ritorema“, 27.308,96 Lt skolos ir delspinigių pagal 2009-05-12 Statybos rangos sutartį Nr. 9-05.12, o iš ieškovės UAB „Ritorema“ atsakovo D. V. naudai priteisė 32.006,75 Lt būsimų nuostolių šalinimo išlaidų; taikė šalių prievolių pagal šį teismo sprendimą įskaitymą ir galutinai iš ieškovės UAB „Ritorema“ atsakovo D. V. naudai priteisė 4697,79 Lt; priteisė iš ieškovės UAB „Ritorema“ atsakovo D. V. naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos 2013-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1074,30 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį likusioje dalyje atmetė; be to, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Ritorema“ ir atsakovo D. V. po 18,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.3, b.l. 42-52). Teismas darė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti ekspertizės akto faktinių duomenų teisingumu. Teismo nuomone ekspertas V. Š. buvo kompetentingas nagrinėjamoje byloje atlikti statybos techninę ekspertizę, jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Eksperto išvados, kurios tiesiogiai susijusios su atliktų statybos darbų defektų nustatymu, teismui nekėlė abejonės dėl fakto, kad grindų įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šiuos defektus būtina šalinti. Teismas kritiškai vertino eksperto išvadas, kad parengtas ir suderintas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas buvo nebūtini, nes tai yra neypatingas ūkininko sodybos 9 m aukščio statinys, kad tai yra statinio paprastasis remontas. Teismas konstatavo, kad atsakovo ūkio pastato negalima laikyti nesudėtingu statiniu, o eksperto išvada, kad grindų įrengimas buvo statinio paprastasis remontas yra paneigiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pačios šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvo statomas naujas ūkio pastatas, o ne atliekamas esamo statinio remontas. Nors ekspertizės išvadoje kai kurie teiginiai ir išvados yra prieštaringi, tačiau aplinkybė, kad atlikti betoninių grindų įrengimo darbai buvo nekokybiškai, su akivaizdžiais darbo trūkumais, paaiškėjusiais garantinio termino laikotarpiu, teismui abejonių nekėlė. Teismas konstatavo, kad defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu fakto ieškovė iš esmės neginčijo, jai apie atliktų darbų trūkumus buvo žinoma. Ieškovė nepripažino, kad defektai atsirado dėl jos atliktų darbų broko, nurodydama, kad jie atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ir specifinio grindų eksploatavimo. Teismo nuomone, šiuos ieškovės argumentus paneigia byloje atliktos ekspertizės išvados bei pateiktos objekto fotonuotraukos. Ekspertas patvirtino, kad dėl pastato eksploatavimo, naudojant ratinę techniką, tinkamai įrengti siūlių kraštai aptrupėti negalėjo. Tokiu atveju būtent ieškovė, pagrįsdama savo argumentus, turėjo įrodyti, kad per garantinį laikotarpį nustatyti defektai atsirado dėl objekto normalaus susidėvėjimo ar jo netinkamo naudojimo, užsakovo kaltų veiksmų. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai buvo pateikta informacija (dokumentai), kurios pagrindu buvo galima manyti, kad pastatas turėtų būti naudojamas kitam tikslui, negu jis faktiškai yra naudojamas šiuo metu – grūdų sandėliavimui. Šalių rangos sutartyje pastato paskirtis ir reikalavimai jo naudojimui neaptarti. Vienintelė sutarties sąlyga šiuo atžvilgiu – įrengti armuotas betonines grindis, jas nušlifuojant pagal priede Nr. 1 prie šios sutarties suderintą armuotų šlifuotų betoninių grindų įrengimo detalę. Ekspertizės akte yra nustatyta, kad ieškovės atlikti darbai nėra atlikti pagal rangos sutarties priedą Nr. l ir nebuvo tinkamos kokybės, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, šalinančios jos atsakomybę už darbų defektus. Atsakovas reikalavo priteisti iš ieškovės 89.038,00 Lt darbų trūkumų šalinimo išlaidų, tačiau ieškovė su šia suma nesutiko, nes sąmata parengta su klaidomis. Ekspertas patvirtino, kad jo sudarytos sąmatos 1 eilutės duomenys ir paskaičiavimai gali būti netikslūs bei, kad betono siurblys nėra būtinas (nurodyto 2 eilutėje). Teismas sprendė, kad galimi sąmatos atskirų darbų vertės skaičiavimo netikslumai gali turėti įtakos nepagrįstam grindų defektų šalinimo darbų vertės padidėjimui. Teismo nuomone, defektų šalinimo darbų vertė mažintina iki 64.013,51 Lt neįtraukiant lentelės 1 ir 2 eilutėje esančių sumų – 8.454,22 Lt ir 1.117,56 Lt, bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, nes šie darbai realiai dar neatlikti. Kitus ieškovės argumentus dėl per didelės darbų vertės teismas laikė nepagrįstais. Nustatęs, kad statinio projektinė dokumentacija buvo parengta ir statybos leidimas buvo išduotas jau po darbų atlikimo, teismas darė išvadą, kad grindų įrengimo darbų kokybę ir trūkumus galėjo iš dalies lemti ir atsakovo veiksmai (neveikimas), nes neturint atitinkamos projektinės dokumentacijos ieškovė galėjo netinkamai įvertinti statomo statinio dalies – grindų, technines charakteristikas. Teismo nuomone, ieškovė neturėjo teisės pradėti statybos darbų, be to, statybos darbų eigą ji privalėjo fiksuoti statybos darbų žurnale bei pildyti paslėptų darbų aktus. Teismas darė išvadą, kad abi sutarties šalys, nesant būtinų statybos darbams vykdyti statybos dokumentų, darbus užsakė ir vykdė savo rizika, nevykdydamos įstatyme numatytos pareigos bendradarbiauti, todėl, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsiradusius atsakovo nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų teismas paskirstė lygiomis dalimis tarp šalių ir sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina ½ dalis aukščiau nurodytų būsimų nuostolių šalinimo išlaidų vertės - 32.006,75 Lt. Ieškinį teismas tenkino, nes atsakovas savo prievolę sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą darbų kainą privalėjo įvykdyti iki 2009-09-10. Iki šios datos ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo paaiškėję. Atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė be jokių papildomų pastabų ir įrašų atliktų darbų akte. Ieškovei pretenzijas pareiškė tik 2012-09-12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas negalėjo sustabdyti savo prievolės įvykdymo ieškovei, nes iki jos įvykdymo termino pabaigos ieškovės prievolė atlyginti nuostolius nebuvo atsiradusi. Atsakovas savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovui iš jo priteisė 26.360,00 Lt skolos ir delspinigius. Konstatavęs kiekvienos šalies materialiųjų teisių apimtį ir pobūdį, teismas taikė šalių priešpriešinių prievolių įskaitymą apėmimo būdu, paliekant vykdyti tik ieškovės reikalavimu nepadengtą atsakovo reikalavimo dalį. Be to, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos 2013-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra – 20.385,26 Lt, o ieškovės– 1419,00 Lt. Atsižvelgęs, kad ieškinys šioje byloje yra patenkintas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (5,27 proc.) priteistina 1074,30 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ritorema“, atstovaujama advokato Rinaldo Viliušio, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-09-30 sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai priteista 32.006,75 Lt suma būsimų nuostolių šalinimo išlaidų bei 6 % dydžio metinių palūkanų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį atmesti bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3,b.l. 67-73). Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis. Teismas nemotyvavo, kodėl jas laiko pagrįstomis, nes ekspertizę atliko nekompetentingas ekspertas. Nustatinėdamas grindų betonavimo darbų defektus, ekspertas nesirėmė statinio projektu, o tik subjektyvia savo nuomone, dėl ko padarė subjektyvias išvadas. Teismas negali priimti objektyvaus sprendimo, remdamasis subjektyviomis eksperto išvadomis. Nesutinka su ekspertizės išvada, kad

14Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą Ieškovė neturi specialiųjų žinių, todėl jos deklaratyvūs pamąstymai apie tariamas tikrąsias betoninių grindų defektų atsiradimo priežastis vertintini vien tik kaip siekis išvengti atsakomybės už sutarties pažeidimą. Teismo ekspertizės akto duomenys neprieštarauja jokiems kitiems bylos įrodymams. Nesutinka, kad Lokalinė sąmata parengta su klaidomis.teismas netinkamai vertino atsakovo kaltus veiksmus, todėl nepagrįstai paskirstė riziką tarp šalių, laiko nepagrįstu. Ieškovė, neturėdama atitinkamos dokumentacijos apskritai negalėjo pradėti darbų.

15Apeliaciniu skundu atsakovas D. V., atstovaujamas advokato Laimono Judicko, prašo bei išlaidas (T.3, b.l. 55-62). Apeliantas nesutinka su priteistų

162. Teismas nepagrįstai ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas paskirstė abiems ginčo šalims lygiomis dalimis. Sumažindamas atsakovui iš ieškovės priteistinas defektų ištaisymui reikalingas išlaidas kaip nuostolius, teismas savo sprendimo nemotyvavo. Be to, netinkamai nustatė, įvertino ir kvalifikavo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo veikimu (neveikimu) sutarties vykdymo metu. Nesutinka su teismo išvada, kad , kad grindų įrengimo darbų kokybę ir trūkumus galėjo iš dalies lemti ir atsakovo veiksmai (neveikimas), nes neturint atitinkamos projektinės dokumentacijos ieškovė galėjo netinkamai įvertinti statomo, statinio dalies - grindų technines charakteristikas. Mano, kad Teismas pažeidė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Vietoje priskaičiuotų 89.038,20 Lt priteisus tik 32.006,75 Lt atsakovui nebus atlyginta tiek, kiek jis iš realiai praras dėl neteisėtų ieškovės veiksmų.

173. Teismas netinkamai paskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai paskirstė atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, paskaičiavęs jas nuo vykdytinos priešieškinio reikalavimo dalies, o ne nuo patenkintos priešieškinio reikalavimo dalies. Be to,

18Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ritorema“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 79-83). Nurodė, kad ieškovė neprivalo atsakovui atlyginti atsiradusios žalos, kadangi atsakovas pats dėl jos yra kaltas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliaciniai skundai atmestini.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

22Apeliacinius skundus pateikė abi šalys, tačiau jais skundžiama tik sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimo patenkinimo iš dalies, todėl, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

23Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ritorema“ pagal 2009 m. gegužės 12 d. statybos rangos sutartį Nr. 9-05.12 atsakovui priklausančiame pastate, esančiame ( - ) įrengė armuotas betonines grindis, jas nušlifuojant pagal šalių suderintą grindų įrengimo detalę (T.1, b.l. 4-6). Sutarties 5.1.2 punkte buvo numatyta, kad ieškovė įsipareigojo ištaisyti defektus per darbų garantinį laikotarpį. 2009 m. birželio mėnesį darbai buvo priimti (T.1, b.l. 8-9). 2012 m. rugsėjo 12 d. atsakovas pranešė ieškovei apie atsiradusius darbų defektus (T.1, b.l. 12-13). Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. Š. (T.1, b.l. 111-113). 2013 m. balandžio 29 d. teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad armuotų šlifuotų betoninių grindų įrengimo darbai nėra atlikti pagal 2009 m. gegužės 12 d. statybos rangos sutarties Nr. 9-05.12 priedą Nr. l „Grindų detalė“, nes betono sluoksnis turėjo būti 150 mm, o rasta 120 mm, 246 metrai deformacinių siūlių įrengta netinkamai, kas reiškia, jog atlikti darbai buvo nekokybiški, kurių ištaisyti negalima (T.1, b.l. 123-129; T.2, b.l. 67). Pagal eksperto pateiktą Lokalinę sąmatą – betoninių grindų perdarymo darbai sudaro 89.038,20 Lt, kuriuos atsakovė priešieškiniu prašė priteisti (T.1, b.l. 130-131).

24Byloje nustatyta, jog vykdant grindų betonavimo darbus statinys nebuvo išduotas leidimas statybai. Atsakovui D. V. leidimas statyti naują statinį išduotas tik 2011 m. gegužės 23 d. Nr. LNS-25-110523-00043 (T.2, b.l. 76-120).

25Dėl ieškovės apeliacinio skundo. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo įrodymų visuma, sprendimą grindė vien tik subjektyviomis teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis, nemotyvuodamas, kodėl jas laiko pagrįstomis. Ieškovės nuomone, teismas

26Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes šiuos argumentus ieškovas kėlė ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismas išsamiai juos išanalizavo ir nurodė, kurioms ekspertizės akto išvadoms ir kodėl nepritaria. Ekspertizės aktą teismas vertino kartu su kitais bylos įrodymais, nesuteikdamas jam didesnės įrodomosios galios. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ekspertizės akto, ir pažymi, kad jis atitinka Teismo ekspertizės įstatyme nustatytus ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, apeliantas neprašė paskirti papildomą statinio ekspertizę, akto neginčijo ir nepateikė jokių kitų įstatymais leistinų įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria.

27Ieškovės nuomone, atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje išvardintų įvairių darbų kaina yra padidinta. Teigti, kad visi sąmatoje išvardinti darbai yra susiję su grindų trūkumų ištaisymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tokią išvadą darė ir pirmosios instancijos teismas, todėl sumažino darbų kainą neįtraukdamas į nuostolius lentelės 1 ir 2 eilutėje esančių sumų – 8.454,22 Lt ir 1.117,56 Lt Neigdamas eksperto išvadas ir darbų kainos paskaičiavimus lokalinėje sąmatoje, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kokia, jos nuomone, būtų darbų trūkumų ištaisymo kaina. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės akte užfiksuotais trūkumais ir jų šalinimui paskaičiuota lokaline sąmata.

28Ieškovės argumentas, kad teismas neturėjo vadovautis byloje paskirtos ekspertizės išvada, nes joje nebuvo tiksliai atsakyta į visus teismo suformuluotus klausimus, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka, kad nebuvo išsamiai atsakyta į šeštą ekspertizės klausimą, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, kadangi šios bylos įrodinėjimo dalykas – per garantinį terminą paaiškėję darbų trūkumai. Darbų trūkumai teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyti. Vertinant eksperto išvados išsamumą turi būti atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius – ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad eksperto išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami, nes ekspertas į visus esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t.y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

29Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, kadangi teismas sprendimą grindė ištirtų įrodymų visuma, o ne vien teismo ekspertizės aktu.

30Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Atsakovas D. V. teigia, kad teismas, priteisdamas daikto trūkumų ištaisymui skirtą sumą, nepagrįstai sumažino teismui pateiktoje sąmatoje nurodytą sumą eksperto V. Š. parodymais, duotais eismo posėdyje, teismas konstatavo, jog eksperto sudarytos sąmatos 1 eilutės duomenys ir paskaičiavimai gali būti netikslūs, o betono siurblys (nurodytas 2 eilutėje) nėra susijusios su daikto trūkumų ištaisymu, todėl jomis ir sumažino priteistiną sumą. Teisėjų kolegija šiems teismo argumentams pritaria. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad pagrindo po grindimis iš betono su žvyru išardymas bei betono siurbliai nėra būtini, ir todėl sprendė, kad nurodytų darbų atlikimo išlaidos nepriteistinos (lokalinės sąmatos 1 ir 2 p.). Teismas taip pat nepriskaičiavo pridėtinės vertės mokestis (PVM) į defektų šalinimo darbų vertę, nes šie darbai realiai dar neatlikti, todėl nustatė, kad defektų šalinimo darbų vertė yra mažintina iki 64013,51 Lt (89038,20 Lt – 15452,91 Lt - 8454,22 Lt - 1117,56 Lt = 64013,51 Lt). Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismas .

31Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu atsakovo, kad teismas nepagrįstai ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas paskirstė abiems ginčo šalims lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad grindų įrengimo darbai atsakovui priklausančiame pastate galėjo būti vykdomi tik parengus atitinkamą projektinę dokumentaciją, turint statybą leidžiantį dokumentą, pildant statybos darbų žurnalą bei paslėptų darbų aktą. Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu (2009-05-12 – 2009-06-30) statinio projektas nebuvo parengtas, statybos leidimas – neišduotas, statybos darbų žurnalas ieškovei, vykdančiai statybos darbus, nebuvo perduotas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad grindų įrengimo darbų kokybę ir trūkumus galėjo iš dalies lemti ir atsakovo veiksmai (neveikimas), nes neturint atitinkamos projektinės dokumentacijos ieškovė galėjo netinkamai įvertinti statomo statinio dalies – grindų techninių charakteristikų. Teismo nuomone, ieškovė taip pat neturėjo teisės pradėti statybos darbų, kol atsakovas jai neperduos atitinkamų statybos darbų vykdymui reikalingų dokumentų, be to statybos darbų eigą jis privalėjo fiksuoti statybos darbų žurnale (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 p.) bei pildyti paslėptų darbų aktus.

32Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys nebuvo tinkamas – nesant būtinų statybos darbams vykdyti statybos dokumentų, jis užsakė ir vykdė statybos darbus savo rizika, kartu nevykdė įstatyme (CK 6.691 str.) numatytos pareigos bendradarbiauti, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad tokiais savo veiksmais atsakovas prisiėmė dalį žalos atsiradimo rizikos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš dalies atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti visus atsakovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija pritaria teismo argumentams, kad dėl nepakankamo atsakovo rūpestingumo ir rizikos prisiėmimo yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, t.y. perpus sumažinti iš ieškovės iš atsakovui priteistinų išlaidų dydį iki 32006,75 Lt (64013,51 Lt/2). Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad priteisus tik dalį reikalaujamos sumos, jam nebus atlyginti visi patirti nuostoliai, nes visiškas nuostolių atlyginimas yra galimas tik tais atvejais, kai dėl jų atsiradimo nėra netinkamų nuketėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pradėdamas darbus neturėdamas projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai veikė savo rizika. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuostolių atlyginimo paskirstymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.).

33Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo šioje dalyje keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu . Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji patyrė 4000,00 Lt ekspertizės išlaidų, 2671,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 13714,26 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė patyrė 1419,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 819,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 600,00 Lt sumokėtas užstatas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šioje byloje yra patenkintas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, iš ieškovės UAB „Ritorema“ atsakovo D. V. naudai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (5,27 proc.) pritaikius įskaitymą priteisė 1074,30 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

35Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 1419,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – Lt, tikslinga ieškovei priteistiną sumą įskaityti į atsakovui priteistiną sumą, tokiu būdu padidinant atsakovui iš ieškovės pirmosios instancijos teismo priteistą sumą iki

36Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

37Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos išlaidos neatlygintinos, nes šio teismo priimtas procesinis sprendimas yra ne jų naudai.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,, teisėjų kolegija

Nutarė

39pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, padidinant iš ieškovės UAB „Ritorema“, įmonės kodas 157051531, atsakovo D. V. a.k. ( - ) naudai priteistą 1074,30 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki (keturių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių litų 99 centų) bylinėjimosi išlaidų.

40Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Ritorema“ kreipėsi į teismą prašydama pagal 2009-05-12... 5. Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė... 6. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. V. 2009-05-12 sudarė Statybos rangos... 7. Su priešieškinio reikalavimais ir ekspertizės išvadomis ieškovė nesutiko,... 8. Atsakovas nurodė, kad 2009-05-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ritorema“, atstovaujama advokato Rinaldo... 13. 1. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis. Teismas... 14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašo ieškovės... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V., atstovaujamas advokato Laimono Judicko,... 16. 2. Teismas nepagrįstai ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo... 17. 3. Teismas netinkamai paskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ritorema“ prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliaciniai skundai atmestini.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys, tačiau jais skundžiama tik... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ritorema“ pagal 2009 m. gegužės 12... 24. Byloje nustatyta, jog vykdant grindų betonavimo darbus statinys nebuvo... 25. Dėl ieškovės apeliacinio skundo. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad... 26. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes šiuos... 27. Ieškovės nuomone, atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje išvardintų... 28. Ieškovės argumentas, kad teismas neturėjo vadovautis byloje paskirtos... 29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 30. Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Atsakovas D. V. teigia, kad teismas,... 31. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitu atsakovo, kad teismas nepagrįstai... 32. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat... 33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su... 35. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 1419,00 Lt... 36. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 37. Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos išlaidos neatlygintinos, nes... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,, teisėjų... 39. pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo... 40. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....