Byla 3K-3-45/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovas Jokūbauskas (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ teismo prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 334 000 Lt neišmokėtą draudimo išmoką ir šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 16 d. jo ir atsakovo buvo perrašyta draudimo sutartis pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030, kurios pagrindu apdraustas autobusas „Neoplan N116“. 2003 m. rugpjūčio 19 d. autobusui važiuojant maršrutu Klaipėda-Erfurtas, kelyje Potsdamas-Leipcigas iš dešinės pusės galinio rato ėmė rūkti dūmai. Išlipę vairuotojai pastebėjo, kad iš galinio tilto bėga tepalas. Autobusas ėmė degti atvira liepsna ir iki ugniagesių atvykimo visiškai sudegė. Po įvykio ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau šis atsisakė ją išmokėti, remdamasis 2003 m. lapkričio 27 d. ekspertizės aktu bei Draudimo taisyklių 3.1.1 ir 3.2.1.2 punktais, teigdamas, kad autobusas buvo eksploatuojamas nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, tačiau, atsakovui pateikus prieštaravimus, priėmė 2006 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

8Nustatyta, kad 2003 m. sausio 16 d. perrašius draudimo sutartį pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030, šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė draudimo santykiai, nustatę atsakovui pareigą už sutartyje nustatytą įmoką išmokėti ieškovui draudimo sutartyje apibrėžtą draudimo išmoką, jei įvyksta sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

9Įvertinus specialistų išvadas ir paties ieškovo pateiktą informaciją apie ginčo autobuso eksploatavimo sąlygas bei techninės priežiūros eigą, padaryta išvada, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą teigti, jog 2003 m. rugpjūčio 19 d. kilęs autobuso gaisras nelaikytinas draudiminiu įvykiu Draudimo taisyklių 3.1.1 ir 3.2.1.2 punktų prasme. Bylos nagrinėjimo metu specialistų išvados buvo patvirtintos tinkama procesine forma, t. y. atlikta Vilniaus apygardos teismo paskirta kompleksinė gaisrų techninė ir eismo įvykių ekspertizė. Ekspertai patvirtino išvadą dėl gaisro kilimo priežasčių ginčo autobuse, taip pašalindami abejones dėl galimos autobuso gaisro kilimo techninės priežasties. Byloje surinkta medžiaga patvirtintos autobuso gaisro kilimo techninės priežastys, leidusios atsakovui daryti išvadą, kad minėtas įvykis nepriskirtinas draudiminių įvykių kategorijai pagal Draudimo taisyklių 3.1.1. punktą, o tai reiškia, jog atsakovui nekilo pareigos išmokėti ieškovo prašomą draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis).

10Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui 361,41 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų ir 1985 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą bei 2007 m. vasario 27 d. papildomą sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 314 000 Lt draudimo išmoką, šešis procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 14 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Atsakovas savo teiginius apie įvykio priežastis, lėmusias automobilio gedimą, įvykusį gaisrą ir dėl to ieškovui atsiradusią žalą, grindė UAB ,,Transporto studija“ ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ekspertizė atlikta nesant pakankamai duomenų apie įvykį, po jo buvusią sudegusio autobuso agregatų būklę ir jų fizinius pakitimus, taip pat ir iki įvykio atliktus autobuso profilaktinio aptarnavimo darbus, todėl negali būti pagrindas tikrosioms įvykio aplinkybėms konstatuoti, be to, ekspertizės išvada yra tik tikėtino pobūdžio, nekategoriška, ekspertizė atlikta nesilaikant CPK 212–215 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir neatitinka eksperto išvadai keliamų reikalavimų (CPK 215, 216 straipsniai).

13Vokietijos Carexpert KFZ-Sachverstandigen GmbH ekspertų išvada, kad „galima gaisro priežastis galėtų būti užpakalinės ašies dešinėje išplaukęs sugedęs rato stebulės guolis“, kuria rėmėsi UAB ,,Transporto studija“ ekspertai, yra neinformatyvi ir neleidžia teigti apie autobuso eksploatavimo taisyklių pažeidimus, su ja nepateikta tyrimo aprašymo, fotonuotraukų nepakanka išvadoms apie įvykio priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertai rėmėsi duomenimis apie 2002 m. liepos 5 d.–2003 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpiu atliktus autobuso techninio aptarnavimo ir remonto darbus, tačiau jie neturėjo duomenų apie atliktus šio autobuso profilaktinio aptarnavimo darbus.

14Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės 2006 m. sausio 10 d. akto išvada apie įvykio priežastis, tarp jų apie rato stebulės guolio gedimą ir šio gedimo priežastis (per didelis guolio laisvumas dėl išsidėvėjimo, atsiradęs dėl ilgalaikės eksploatacijos be tinkamos techninės priežiūros) analogiškai UAB ,,Transporto studija“ ekspertų išvadai yra tikėtino pobūdžio, nes joje nurodoma tik tikėtina guolio kaitimo bei jo užstrigimo priežastis. Išvada pateikta nevertinant byloje esančių duomenų apie atliktus autobuso techninės priežiūros darbus. Ekspertizės akto teiginiai apie tai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2003 m. rugpjūčio 8 d. ratų stebulėse nebuvo keista alyva taip, kaip nurodoma autobuso techninio aptarnavimo instrukcijoje, bei netikrinti ir nereguliuoti stebulių guoliai, negali būti laikomi pagrįstais; teiginiai grindžiami ne duomenimis apie atliktus autobuso profilaktinės priežiūros darbus, o duomenimis apie atliktus autobuso remonto ir techninio aptarnavimo darbus.

15Ieškovo pateiktais duomenimis apie atliktus autobuso profilaktinio aptarnavimo darbus nustatyta, kad autobuso galinio tilto, pagrindinės pavaros guolių laisvumas, alyvos lygis bei ventiliacija iki įvykio buvo tikrinami 2003 m. birželio 26 d., esant spidometro parodymams 1 014 946 km, 2003 m. liepos 17 d., esant spidometro parodymams 1 023 682 km, ir 2003 m. rugpjūčio 5 d., esant spidometro parodymams 1 035 564 km. (T. 1, b. l. 187, 189, 191). Autobuso profilaktinių patikrinimų, atliktų 2003 m. liepos 17 d. ir 2003 m. balandžio 24 d., kortelėmis (T. 1, b. l. 189, T. 2, b. l. 19) nustatyta, kad tepalas autobuso galinio tilto abiejose pusėse buvo pakeistas esant autobuso ridai 1 023 682 km, 973 425 km. 2006 m. sausio 10 d. ekspertizės akte nurodoma, kad pagal autobuso „Neoplan N116“ techninio aptarnavimo (serviso) instrukciją alyva ratų stebulėse turi būti keičiama kas 60 000 km ridos, o tikrinti ir reguliuoti stebulių guolius būtina kas 45 000 km ridos. Padaryta išvada, kad šie duomenys paneigia ekspertizės akto išvadą apie netinkamą autobuso techninę priežiūrą ir remontą.

16Pažymėta, kad vertinant 2006 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą, kaip vieną iš įrodymų byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, jog dalis jo teiginių ir išvadų yra prieštaringi: akto tiriamojoje dalyje teigiama, kad laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2003 m. rugpjūčio 8 d. autobusas buvo netinkamai eksploatuojamas, o išvadoje nurodoma, kad negalima nustatyti, ar autobusas buvo tinkamai eksploatuojamas iki gaisro septynerių metų laikotarpiu. Dėl to padaryta išvada, kad atlikta ekspertizė neįrodo aplinkybės, jog ieškovas autobusą eksploatavo (naudojo) nesilaikydamas jo eksploatavimo taisyklių ir kad gaisras autobuse kilo dėl tokių taisyklių pažeidimo. Kiti byloje esantys duomenys tokio pažeidimo fakto taip pat nepatvirtina.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas pats savaime negali būti pagrindas įvykį laikyti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatą, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, draudikas privalo įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Padaryta išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad buvo pažeistas autobuso galinės pavaros agregatų tikrinimo bei pagrindinio ar profilaktinio techninio aptarnavimo periodiškumas, būtina nustatyti, kiek toks pažeidimas turėjo įtakos įvykiui, šiuo atveju – autobuso gaisrui. Tokiam priežastiniam ryšiui nustatyti patikimų duomenų taip pat nėra.

18Draudimo taisyklių Nr. 030 punkte Nr. 3.2.1.2 nurodyta, kad transporto priemonių kasko draudimas neapima žalos, kuri atsiranda dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aiškinant šį punktą, reikštų, kad draudimas neapima žalos, atsiradusios dėl bet kokio transporto priemonės gedimo, nepriklausant nuo šio gedimo priežasčių ir pasekmių, šiuo atveju - gaisro ir visiško transporto priemonės sunaikinimo. Įvertinęs aplinkybę, kad draudimas pagal šalių sudarytą draudimo sutartį apėmė ir tokį draudiminį įvykį kaip gaisras (Draudimo taisyklų Nr. 030 2.1.1.1 p., draudimo poliso I dalis), teismas darė išvadą, kad ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog autobusas draudžiamas ir nuo gaisro, nepriklausomai nuo jo priežasčių (išskyrus CK 6.1014 numatytus atvejus). Kadangi autobusas buvo sunaikintas dėl jame kilusio gaisro, kuris ir buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusia žala, autobusas buvo sunaikintas dėl draudiminio įvykio, nurodyto Draudimo taisyklių 2.1.1.1 punkte, t. y. gaisro, todėl pagal CK 6.987 straipsnį atsakovas, kaip draudikas, privalo įvykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą - sumokėti kitai šaliai (draudėjui) (ieškovui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Nustatydamas priteistinos draudimo išmokos dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad apdraustoji transporto priemonė – ieškovui priklausęs autobusas „Neoplan N116“ draudiminio įvykio metu buvo visiškai sunaikintas.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą bei 20007 m. vasario 27 d. papildomą sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

211. Ieškovas turėjo įrodyti, kad gaisras kilo dėl kitų priežasčių, nei nustatė Vokietijos Hanoverio regiono transporto priemonių Carexpert KFZ-Sachverstandigen GmbH, UAB „Transporto studijos“ ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai. Gaisras neatsiranda savaime ir nekyla iš niekur, be priežasties, todėl sprendžiant įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu klausimą būtina pirmiausia nustatyti jo priežastį. Nenustačius gaisro kilimo priežasties nėra pagrindo teigti, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą.

222. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis apie atliktus profilaktinio aptarnavimo darbus ir naudotas medžiagas, pirmiausia turėjo nustatyti, ar šie duomenys yra (gali būti) tiesiogiai susiję su gaisro priežastimi. Net ir manant, kad ieškovas nepažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, minėti duomenys nepaneigia, kad gaisras kilo dėl gedimo transporto priemonėje ją eksploatuojant, dėl to kilusi žala neatlygintina (Taisyklių 3.2.1.2 punktas). Taigi nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog ieškovo pateikti duomenys apie atliktus profilaktinio aptarnavimo darbus ir naudotas medžiagas paneigia tris ekspertų išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių ir įrodo, kad gaisro priežastimi nebuvo (negalėjo būti) ne tik netinkamas transporto priemonės eksploatavimas, bet ir transporto priemonėje, ją eksploatuojant, kilęs gedimas (Taisyklių 3.1.1, 3.2.1.2 punktai).

233. Nors gaisro priežastims nustatyti buvo atlikta teismo ekspertizė, jos išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ir kitais panašiais atvejais. Ekspertizės duomenys dėl savo kilmės ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002). Aplinkybių, kurios leistų kritiškai vertinti byloje atliktas ekspertų išvadas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

244. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus aplinkybę, jog draudimas pagal šalių sudarytą draudimo sutartį apėmė ir tokį įvykį kaip gaisras, ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad autobusas bus draudžiamas ir nuo gaisro, nepriklausomai nuo jo priežasčių. Darydamas šias išvadas, teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu teksto aiškinimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

25Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni apdairumo kriterijai, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad draudimo sutarties nuostatos aiškintinos ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1161).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271. Gaisro priežasties nustatymas tapo svarbus atsakovui, nes, nesant Taisyklėse apibrėžtų nedraudiminių įvykių, susijusių su gaisru, atsakovui reikėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrindą – nedraudiminius įvykius, kai žala atsiranda dėl transporto priemonės naudojimo nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių (Taisyklių 3.1.1 punktas) bei dėl gedimų, kurie atsiranda transporto priemonėje ją eksploatuojant (Taisyklių 3.2.1.2 punktas). Atsakovo, bet ne ieškovo pareiga buvo įrodyti šias aplinkybes. Nedraudiminis įvykis nepreziumuojamas, todėl jį turi įrodyti asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe ir kuris pažeidė prievolę (CK 6.248 straipsnis). Draudimo sutartyje nustatytą prievolę išmokėti ieškovui draudimo išmoką esant draudiminiam įvykiui pažeidė atsakovas. Jis turėjo įrodyti, kad ši prievolė pažeista ne dėl jo kaltės. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas esant ginčui tarp draudimo sutarties šalių yra pripažintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2004).

282. Vokietijos specialistų Carexpert KFZ-Sachverstandigen GmbH raštas ir UAB „Transporto studijos“ išvada negali būti laikomi eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Eksperto išvados statusą atitinka tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. sausio 10 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1708-(05)/11-3185-(05). Jame esanti ekspertų išvada dėl gaisro priežasties (per didelis guolių laisvumas dėl išsidėvėjimo per ilgalaikę eksploataciją be tinkamos priežiūros ir remonto) teismo pagrįstai buvo vertinama kritiškai, nes yra tikėtino pobūdžio, dalis ekspertizės akto teiginių ir išvadų buvo pripažinti prieštaringais, išvada pateikta neįvertinus byloje esančių duomenų apie atliktus autobuso profilaktinio aptarnavimo darbus.

293. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Eksperto išvada neturi pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus ir turi būti vertinama visų įrodymų visumoje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys gauti tyrimo metu gali būti vertinami kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti ekspertizės išvadą ar jos dalį gali būti prieštaringas ekspertizės akto turinys, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas atliktas neišsamiai. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002).

304. Apeliacinės instancijos teismas sąžiningai ir teisingai aiškino draudimo sutartį, atsižvelgdamas į tikruosius sutarties šalių ketinimus, įvertindamas, kad draudikas visais atvejais yra stipresnė draudimo sutarties šalis, kuri savo nuožiūra nustato standartines sutarties sąlygas. Pagrįstai buvo atsižvelgta į ieškovo tvirtinimus, kad, drausdamas transporto priemonę nuo visų draudiminių įvykių, išskyrus vagystę, ieškovas pagrįstai manė, kad draudžiasi nuo bet kokio draudiminio įvykio (nurodyto Taisyklių 2 punkte), tarp jų ir gaisro (Taisyklių 2.1.1.1 punktas), nepriklausomai nuo gaisro kilimo priežasčių.

31Sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį, taigi pirmenybę teikiant specialiosioms teisės normoms (CK 6.155 straipsnio 1 dalis). Draudimo teisėje draudėjai nėra skirstomi į vartotojus ir įmones (verslininkus), draudėjas visais atvejais yra silpnesnė šalis nei draudikas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

342003 m. sausio 16 d. atsakovo parengtų ir patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 ir Teismo išlaidų draudimo taisyklių Nr. 047 pagrindu šalys sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė autobusą „Neoplan N116“.

352003 m. rugpjūčio 19 d. kelyje Potsdamas-Leipcigas, įvykus gedimui, autobusas užsiliepsnojo ir sudegė.

36Draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.1 punkte nustatyta, kad nedraudiminiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė (atsakovas) neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurie atsiranda, kai transporto priemonė buvo naudojama ne pagal paskirtį, t. y. naudojama atlikti veiksmams, kurių atlikimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Atsakovas savo atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką grindė tuo, kad ieškovas autobusą eksploatavo neatlikęs autobuso gamintojo eksploatavimo instrukcijoje numatytų techninės priežiūros darbų, tai lėmė nepakankamą dešinio rato guolio tepimą, padidėjusią mechaninę trintį ir (ar) strigimą ir autobuso užsidegimą bei sudegimą.

37V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra UADB ,,Ergo Lietuva” patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT-2002) Nr. 030 nuostatų, apibrėžiančių, kurie atsitikimai laikomi draudiminiais ir nedraudiminiais įvykiais, aiškinimas ir taikymas.

39Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

40Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002).

41Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-152/2007).

42Byloje nustatyta, ir šiomis faktinėmis aplinkybėmis kasacinis teismas yra saistomas remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kad draudimo išmoką atsakovas atsisako išmokėti įvykį vertindamas kaip nedraudiminį dviem Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT-2002) Nr. 030 trečiajame skyriuje įtvirtintais pagrindais: apdrausta transporto priemonė buvo naudojama nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių (Transporto priemonių draudimo taisyklių 3.1.1 punktas); transporto priemonių kasko draudimas neapima žalos, kuri atsirado dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant (Transporto priemonių draudimo taisyklių 3.2.1.2 punktas).

43Dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo laikantis transporto priemonės eksploatavimo taisyklių

44Vertindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, priimto šioje byloje, teisėtumą, kasacinis teismas pažymi, kad byloje nustatytų faktų klausimas nėra kasacijos dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse suformuota teisės taikymo praktika, pagal kurią teisės klausimas yra įrodymų vertinimo ir kitų įrodinėjimo taisyklių taikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001, bylų kategorija 31.4; 37.6; 37.7 ir kt.), todėl teisėjų kolegija į kasatoriaus nurodomas faktines aplinkybes atsižvelgia tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjimo dalyku kasacinės instancijos teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

45Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismai, vertindami byloje pateikus įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą, turi vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jei teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija - tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad apdrausta transporto priemonė buvo naudojama laikantis transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, todėl nėra pagrindo transporto priemonės sunaikinimą dėl gaisro pripažinti nedraudiminiu įvykiu pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 3.1.1 punktą, tinkamai taikė procesinės teisės normose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

46Pažymėtina, kad dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002). Šioje byloje pateiktos ekspertų išvados yra tikėtinumo lygmens, o kiti byloje surinkti įrodymai paneigia jų objektyvumą, todėl nėra teisinių pagrindų paneigti apeliacinės instancijos teismo argumentų, kuriais kritikuojamos ekspertų išvados, pagrįstumą.

47Dėl transporto priemonių kasko draudimo sutarties sąlygų aiškinimo

48Jau buvo minėta, kad draudimo sutartis šalių šioje byloje buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal draudimo parengtas draudimo taisykles (Transporto priemonių draudimo taisyklės (Ergo Lietuva, TPDT-2002) Nr. 030). Aiškinant tokią sutartį taikytina CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutarties, sudarytos prisijungimo būdu, sąlygos aiškinamos prisijungusios šalies naudai.

49Ši sutarčių aiškinimo taisyklė aktuali nagrinėjamoje byloje, nes pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 2.1.1.1 punktą draudiminiu įvykiu pripažįstamas gaisras, o pagal 3.2.1.2 punktą transporto priemonės kasko draudimas neapima žalos, kuri atsirado dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant. Taikant vien verbalinį sutarties aiškinimą, atrodytų, kad gaisras, kilęs dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant, yra nedraudiminis įvykis. Tačiau toks sutarties sąlygų aiškinimas paneigtų ne tik turto draudimo sutarties tikslus, bet ir kasko draudimo sutarties dalyko (draudimo objektas) - turtinio intereso (apsaugos nuo neigiamų turtinių draudžiamojo įvykio padarinių) teisinės apsaugos imperatyvą, kylantį iš teisėtai sudarytos sutarties įstatyminės galios jos šalims bei įpareigojimo atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jau minėta, kad, vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o tai suponuoja draudiko sąžiningumą sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 straipsnis). Šiame kontekste vertinant Transporto priemonių draudimo taisyklių 2.1.1.1 punkte ir 3.2.1.2 punkte nustatytas sąlygas, akivaizdus jų nesuderinamumas tiek tarpusavyje, tiek 3.2.1.2. punkto sąlygų su kitomis taisyklių sąlygomis. Štai, pvz., tokio nesuderinamumo pavyzdys yra 2.1.1.5 punkte nustatyta sąlyga, kuria draudiminiu įvykiu yra transporto priemonės sugadinimas, sunaikinimas ir netekimas dėl trumpojo jungimo elektros instaliacijoje atsiradusio poveikio kitoms transporto priemonės dalims, išskyrus instaliaciją. Taigi, pagal šią sąlygą draudikas privalėtų išmokėti draudimo išmoką, jei nustatoma, kad transporto priemonė sugadinta, sunaikinta ar jos netekta dėl trumpojo jungimo elektros instaliacijoje atsiradusio poveikio kitoms transporto priemonės dalims. Draudimo išmoka nemokama tik dėl instaliacijos, kaip tokios, sugadinimo ar sunaikinimo. Tačiau 3.2.1.2 punkte nustatytos sąlygos paneigia teisę į draudimo išmoką dėl visų sugadinimų ar sunaikinimų, nurodytų 2.1.1.5 punkte, nes kasko draudimas neapima žalos, kuri atsirado dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant. Dėl nurodytų prieštaravimų ir sąlygų nesuderinamumo pripažintina, kad draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, neužtikrina sąžiningumo sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 straipsnis), o tai vertintina kaip pagrindinių sutarčių teisės principų nesilaikymas, dėl ko šalių sudarytos transporto priemonės kasko draudimo sutarties (draudimo polisas Nr. 710-851-009554 sudėtine dalimi esančių Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT-2002) Nr. 030 3.2.1.2 punkte nustatyta sąlyga, kad transporto priemonės kasko draudimas neapima žalos, kuri atsirado dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant, šiuo atveju draudėjui nesukelia neigiamų teisinių padarinių ir nepaneigia jo turtinio intereso teisinės apsaugos, užtikrinamos teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių garantijomis.

50Dėl šių argumentų kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir paliktinas nepakeistas.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ teismo prašė priteisti iš... 5. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. sausio 16 d. jo ir atsakovo buvo perrašyta... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu... 8. Nustatyta, kad 2003 m. sausio 16 d. perrašius draudimo sutartį pagal... 9. Įvertinus specialistų išvadas ir paties ieškovo pateiktą informaciją apie... 10. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 27 d. papildomu sprendimu priteisė... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 12. Atsakovas savo teiginius apie įvykio priežastis, lėmusias automobilio... 13. Vokietijos Carexpert KFZ-Sachverstandigen GmbH ekspertų išvada, kad „galima... 14. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės 2006 m. sausio 10 d.... 15. Ieškovo pateiktais duomenimis apie atliktus autobuso profilaktinio aptarnavimo... 16. Pažymėta, kad vertinant 2006 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą, kaip vieną... 17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad transporto priemonės... 18. Draudimo taisyklių Nr. 030 punkte Nr. 3.2.1.2 nurodyta, kad transporto... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos... 21. 1. Ieškovas turėjo įrodyti, kad gaisras kilo dėl kitų priežasčių, nei... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis... 23. 3. Nors gaisro priežastims nustatyti buvo atlikta teismo ekspertizė, jos... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, įvertinus... 25. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas į... 27. 1. Gaisro priežasties nustatymas tapo svarbus atsakovui, nes, nesant... 28. 2. Vokietijos specialistų Carexpert KFZ-Sachverstandigen GmbH raštas ir UAB... 29. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo paskirtos... 30. 4. Apeliacinės instancijos teismas sąžiningai ir teisingai aiškino draudimo... 31. Sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 34. 2003 m. sausio 16 d. atsakovo parengtų ir patvirtintų Transporto priemonių... 35. 2003 m. rugpjūčio 19 d. kelyje Potsdamas-Leipcigas, įvykus gedimui,... 36. Draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.1 punkte nustatyta, kad nedraudiminiais... 37. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime... 39. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 40. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 41. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties... 42. Byloje nustatyta, ir šiomis faktinėmis aplinkybėmis kasacinis teismas yra... 43. Dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo laikantis transporto priemonės... 44. Vertindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, priimto šioje byloje,... 45. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185... 46. Pažymėtina, kad dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo... 47. Dėl transporto priemonių kasko draudimo sutarties sąlygų aiškinimo... 48. Jau buvo minėta, kad draudimo sutartis šalių šioje byloje buvo sudaryta... 49. Ši sutarčių aiškinimo taisyklė aktuali nagrinėjamoje byloje, nes pagal... 50. Dėl šių argumentų kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...