Byla 2-2247/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Vito Tomkaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį atsakovui Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Lietuvoje, atstovaujančiai Jungtines Amerikos Valstijas, dėl dalykinės reputacijos, garbės bei orumo gynimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai V. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos leidiniai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau JAV) ambasadai dėl dalykinės reputacijos, garbės bei orumo gynimo ir žalos atlyginimo. Ieškiniu prašo: pripažinti, kad atsakovo pažymoje paskelbti duomenys, susiję su dienraščiu „Respublika“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Respublikos“ leidiniai dalykinę reputaciją bei žemina Vito Tomkaus garbę ir orumą; priteisti iš atsakovo ieškovui UAB „Respublikos leidiniai“ 1 000 000 Lt, o ieškovui V. T. - 1 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo parengtoje pažymoje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie pažeidė UAB „Respublikos leidiniai“ dalykinę reputaciją bei pažemino Vito Tomkaus garbę ir orumą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nutartyje nurodė, jog pagal bendrą teismingumo taisyklę ieškinys turi būti reiškiamas teisme pagal atsakovo buvimo vietą (CPK 29 str.). Ieškinys valstybei reiškiamas tos valstybės teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (bylos dėl darbo santykių, dėl daiktinių teisių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu ir pan.), kai ieškinys prieš atsakovą užsienio valstybę gali būti paduotas Lietuvos Respublikos teisme (CPK 27 str. 6 p., CPK 783 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad nenustačius išimčių iš bendros teismingumo taisyklės, ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Ieškovai V. T. ir UAB „Respublikos leidiniai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Ieškinys yra susijęs su JAV atstovybės veikla, todėl šiuo atveju taikytinas CPK 30 straipsnio 3 punktas, numatantis ieškovo teisę reikšti ieškinį pagal atstovybės buveinę.

92. Ieškovai žalą patyrė Lietuvoje, todėl ieškinys gali būti pareiškiamas ir pagal CPK 30 straipsnio 5 bei 6 dalyje numatytas taisykles, t. y. pagal žalos padarymo vietą.

103. Pagal nacionalinio teismingumo principą bylos priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu prievolė atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje (CPK 787 str. 1 d. 3 p.). Ginčo dalykas yra prievolės, kurios atsirado ir teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą turės būti įvykdytos Lietuvoje, todėl ieškinys teismingas būtent Vilniaus apygardos teismui.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.) Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik atskirajame skunde nurodytų argumentų aspektu, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.)

13Atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų Vito Tomkaus ir UAB „Respublikos leidiniai“ ieškinį JAV ambasadai Lietuvoje, atstovaujančiai JAV, dėl dalykinės reputacijos, garbės bei orumo gynimo ir žalos atlyginimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, gali būti įgyvendinama, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį (CPK 782 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada atstovaujanti Jungtines Amerikos Valstijas, taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Bylose, kuriose yra tarptautinis (užsienio) elementas, teismui pirmiausia tenka spręsti tarptautinio civilinio proceso klausimą, tai yra klausimą, koks teismas yra kompetentingas nagrinėti užsienio elementą turinčią bylą. Bylų, turinčių užsienio elementą, teismingumas nustatomas pagal bendras valstybių civilinio proceso taisykles, kurios neretai gali nesutapti. Siekiant išspręsti tokio pobūdžio kolizijas, šalia bendrųjų jurisdikcijos taisyklių dažnai nustatomos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, kurios gali būti įtvirtintos tiek nacionalinėje teisėje, tiek ir tarptautinėse sutartyse. Pagal Lietuvos teismų praktiką, tais atvejais, kai yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje, ir tik nesant tarptautinės sutarties arba jeigu ji nenumato teismingumo taisyklių, bylos teismingumas nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles. Taigi civilinių bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teisminis priklausymas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria yra susijęs ginčas, yra sudariusios tarptautinę dvišalę teisinės pagalbos sutartį.

15Lietuvos Respublika bei Jungtinės Amerikos Valstijos nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl bylos teismingumas turėtų būti nustatomas pagal bendąsias teismingumo taisykles. Taikant bendrąsias teismingumo taisykles, būtina atsižvelgti į civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu specifiką. Tarptautinis (užsienio) civilinės bylos elementas nulemia tai, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams tik tuo atveju, jeigu egzistuoja tam tikras ryšys tarp šalių ginčo ir Lietuvos ir šio ryšio pagrindu civilinė byla patenka į Lietuvos teismų jurisdikciją. Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

16Kaip matyti iš reiškiamo ieškinio turinio, ieškovai V. T. ir UAB „Respublikos leidiniai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau JAV) ambasadai dėl dalykinės reputacijos, garbės bei orumo gynimo ir žalos atlyginimo. Taigi prievolė atlyginti žalą, atsiradusią atsakovui išspausdinus pažymą, kurioje paskleistos žinios, ieškovų įsitikinimu, neatitinka tikrovės ir pažeidžiančia jų garbę, orumą ir dalykinę reputaciją ir dėl kurios yra reiškiamas ieškinys, atsirado Lietuvoje (jeigu tokios prievolės egzistavimas byloje bus įrodytas).

17Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteismingu Lietuvos teismams.

18Pažymėtina, kad pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai yra priskirtinos ir ginčo teisenos bylos, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Todėl, ieškiniu keliant ne tik neturtinio, bet ir turtinio pobūdžio reikalavimus, ieškinys atsakovui - ne Lietuvos Respublikos subjektui - gali būti pareiškiamas Lietuvos Respublikos teisme net ir tais atvejais, kai šis subjektas Lietuvoje neturi buveinės ar gyvenamosios vietos.

19Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra reiškiamas specifiniam užsienio subjektui – JAV ambasadai. Tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad ambasada ar kita diplomatinė atstovybė yra valstybės aparato dalis, įgyvendinanti valstybės suverenias teises (1961 m. Vienos konvencija „Dėl diplomatinių santykių“). Taigi ieškinio pareiškimas ambasadai iš esmės reiškia ieškinio pareiškimą valstybei. Tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje praktikoje visuotinai pripažįstamas valstybės imuniteto principas, kuris reiškia valstybės, jos organų ir atstovų, taip pat valstybės turto imunitetą nuo užsienio valstybių jurisdikcijos, t. y. ir imunitetą nuo užsienio valstybių teismų jurisdikcijos bei imunitetą nuo vykdomųjų veiksmų. Valstybės imuniteto doktrina leidžia valstybei gintis nuo jai reiškiamo ieškinio, atsisakant dalyvauti procese atsakovu pagal jai reiškiamus reikalavimus. Tačiau šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir tarptautinės teisės doktrinoje pripažįstama riboto valstybės imuniteto doktrina, pagal kurią valstybė ar jos vardu veikianti institucija gali turėti imunitetą tik dėl veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (acta jure imperii), o tais atvejais, kai valstybė ar jos institucija dalyvauja privatinės teisės reglamentuojamuose santykiuose (acta jure gestionis), valstybė negali remtis imunitetu nuo užsienio teismų jurisdikcijos, nes šiuose santykiuose valstybė dalyvauja tokiais pačiais pagrindais, kaip ir privatūs asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio valstybės ambasados ar kitokios diplomatinės atstovybės atliekamos funkcijos neatskiriamos nuo atstovaujamos valstybės suvereniteto įgyvendinimo, todėl ambasada ar kitokia diplomatinė atstovybė turi tokį patį imunitetą, kaip ir atstovaujamoji valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje S. N. v. Švedijos Karalystės ambasada, bylos Nr. 3K-3-142/2007).

20Taigi, atsakovu šioje byloje patrauktos JAV turi teisę pasinaudoti valstybės imunitetu nuo užsienio valstybės teismo jurisdikcijos. Pagal 1946 m. vasario 13 d. Konvencijos dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio 1 dalį, Jungtinės Tautos naudojasi imunitetu nuo visų formų teisminio įsikišimo, išskyrus atvejus, kai jos pačios vienareikšmiškai atsisako imuniteto kuriuo nors atskiru atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasinaudojo teise kreiptis į teismą, tačiau teismo galimybė apginti pažeistas ieškovo teises priklauso ir nuo to, ar JAV reikalaus jos atžvilgiu taikyti valstybės imuniteto doktriną; atsakovo – užsienio valstybės – statusas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, tačiau, ieškinį priėmus, įpareigoja teismą išsiaiškinti atsakovu patrauktos valstybės poziciją dėl teisminio imuniteto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. JAV ambasada, bylos Nr. 3K-1/1998; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. Švedijos Karalystės ambasada, bylos Nr. 3K-3-142/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. C. (S.) v. Lenkijos Respublikos ambasada, bylos Nr. 3K-3-404/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostatų turėtų būti laikomasi ir šiuo atveju, t. y. pirmosios instancijos teismui nenustačius kitų įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, jis turėtų būti priimamas, o teismas privalėtų imtis priemonių išsiaiškinti tinkamo atsakovo poziciją dėl imuniteto taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad valstybei, kuriai pareikštas ieškinys, taikoma valstybės imuniteto doktrina, ieškinys negalėtų būti teisminio nagrinėjimo dalyku, ir teismas bylą turėtų nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje, teismingumo klausimą išsprendė neteisingai. Kadangi ieškinio priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), tai apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, pats jo negali priimti. Dėl procesinių pažeidimų skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai V. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos leidiniai“... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7. Ieškovai V. T. ir UAB „Respublikos leidiniai“ atskiruoju skundu prašo... 8. 1. Ieškinys yra susijęs su JAV atstovybės veikla, todėl šiuo atveju... 9. 2. Ieškovai žalą patyrė Lietuvoje, todėl ieškinys gali būti... 10. 3. Pagal nacionalinio teismingumo principą bylos priskirtinos Lietuvos... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Atskiruoju skundu ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri... 15. Lietuvos Respublika bei Jungtinės Amerikos Valstijos nėra pasirašiusios... 16. Kaip matyti iš reiškiamo ieškinio turinio, ieškovai V. T. ir UAB... 17. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamą... 18. Pažymėtina, kad pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą,... 19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju... 20. Taigi, atsakovu šioje byloje patrauktos JAV turi teisę pasinaudoti valstybės... 21. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti...