Byla e2YT-39039-433/2018
Dėl praleisto termino atnaujinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai dalyvaujant pareiškėjo K. A. įstatyminei atstovei Ž. Š.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A. ir K. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės Ž. Š., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. K. dėl praleisto termino atnaujinimo,

Nustatė

3Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2018 m. sausio 11 d. A. A. skrido motorizuotu parasparniu iš Vilniaus į Neringą. Tą pačią dieną, 18:48 val., nustatyta paskutinė mobilaus ryšio telefono, kuriuo naudojosi A. A., aktyvacija. Pagal GPS įrenginio duomenis, kuriuo naudojosi A. A. skrydžio metu, nustatyta, kad parasparnis nukrito Baltijos jūroje, apie 714 metrų atstumu nuo kranto, ties Nidos gyvenviete. 2018 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariate (toliau - Komisariatas) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24142-18 (toliau - Ikiteisminis tyrimas). Taip pat paskelbta A. A., kaip dingusio be žinios, paieška. 2018 m. liepos 31 d. buvo rastas A. A. kūnas ir nustatyta A. A. tapatybė. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36664-18 A. A. mirties priežasčiai nustatyti. 2018 m. liepos 31 d. biologinės mirties konstatavimo akte Nr.266 nurodyta biologinės mirties data 2018 m. liepos 31 d. 22.02, t. y. A. A. kūno radimo data, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M399/2018(03) nustatyta, kad A. A. mirė prieš pusę metų, todėl remiantis surinktais duomenimis laikytina, kad A. A. mirties data yra 2018 m. sausio 11 d. (dingimo be žinios ir paieškos paskelbimo data). Šių duomenų pagrindu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. išdavė mirties įrašą Nr. ( - ) liudijantį išrašą Nr. M-18-01000-1113 (toliau - Išrašas). Po A. A. mirties liko šis jam priklausęs pareiškėjams žinomas turtas - Butas su rūsiu, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ). Dėl šio turto A. A. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-aiame notaro biure buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo po buto nusprendė palikti pareiškėjams. Be to, liko automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo numeris (VIN) ( - ) (toliau kartu visas turtas vadinamas - Palikimu). Kitas A. A. turtas pareiškėjams šio pareiškimo pateikimo metu nėra žinomas. Pareiškėjai iki pat 2018 m. liepos 31 d. neturėjo objektyvių galimybių bei priežasčių kreiptis į notarą dėl A. A. palikimo priėmimo, kadangi iki pat 2018 m. liepos 31 d. A. A. buvo ieškomas kaip dingęs be žinios, pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti, ar A. A. yra miręs (ko pasėkoje negalėjo žinoti ar palikimas yra atsiradęs), kada konstatuota A. A. mirties data (ko pasėkoje negalėjo žinoti nuo kada pradėjo skaičiuotis terminai palikimo priėmimui). Pareiškime pažymima, kad faktas, jog A. A. yra miręs pareiškėjai sužinojo tik 2018 m. liepos 31 d., t. y. tada kai A. A. kūnas buvo rastas ir identifikuotas. Pareiškėjams sužinojus, kad A. A. yra miręs ir gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicininį mirties liudijimą Nr. ( - ), kuriame buvo numatyta A. A. mirties data 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėjams tapo žinoma apie A. A. Palikimo atsiradimą ir pareiškėjų supratimu, pradėjo skaičiuotis 3 (trijų) mėnesių terminas A. A. Palikimui priimti. Tačiau Komisariato 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad A. A. mirties data, nurodyta aukščiau minėtame medicininiame mirties liudijime yra pakeista, ko pasėkoje yra laikoma, kad A. A. mirė 2018 m. sausio 11 d. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad paskutinė A. A. žinoma ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo ( - ), turėjo kreiptis į Vilniaus miesto 41-ojo notarų biurą su prašymu dėl A. A. Palikimo priėmimo, tačiau dėl patogesnio paveldėjimo bylos vedimo Lietuvos notarų rūmams buvo pateiktas prašymas pavesti paveldėjimo bylos vedimą Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. K.. Lietuvos notarų rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. PB-S-1071 A. A. paveldėjimo byla buvo perduota Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. K.. Pareiškėjams kreipusis į notarą buvo nurodyta, kad buvo praleistas 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti, todėl pareiškėjai, siekdami priimti Palikimą privalo kreiptis į teismą dėl praleisto termino A. A. Palikimui priimti atnaujinimo. Tuo pačiu notaras išdavė pareiškėjams pažymą apie tai, kad notaro biure nėra užvesta A. A. palikimo byla. Šią aplinkybę patvirtina ir pridedamas išrašas iš Testamentų registro. Taigi, A. A. Palikimo procedūrų termino praleidimą neabejotinai lėmė ypatingai svarbios ir reikšmingos aplinkybės - A. A. buvo laikomas dingusiu be žinios, A. A. buvo ieškoma ir tik 2018 m. liepos 31 d. radus A. A. kūną paaiškėjo, kad jis yra miręs. Jokių objektyvių galimybių kreiptis per tris mėnesius nuo išraše nurodytos A. A. mirties datos, t y. nuo 2018 m. sausio 11 d., neturėjo - A. A. kūnas nebuvo rastas, A. A. nebuvo pripažintas mirusiu ir jo mirties faktas nebuvo nustatytas. Būtent dėl susiklosčiusios situacijos sudėtingumo bei faktinių aplinkybių pareiškėjai ne dėl savo kaltės ir ar veiksmų (neveikimo) praleido terminą A. A. Palikimui priimti, todėl kreipiasi į teismą, kad šis terminas būtų atnaujintas. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams - įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 str. 1 d., palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.50 str., palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. įpėdinis savo valią priimti palikimą turėjo išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti trimis būdais: (i) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; (ii) kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba (iii) padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjai neturėjo jokių galimybių išreikšti savo valios priimti Palikėjo Palikimą (nebuvo žinoma ir nustatyta, kad A. A. yra miręs, jis nebuvo pripažintas mirusiu), todėl nustačius A. A. mirties faktą ir Įraše įrašius A. A. mirties datą. Pareiškėjai iš karto (dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o faktiškai susiklosčiusių aplinkybių) laikomi kaip per įstatyme nustatytą terminą nesikreipę į atitinkamas institucijas dėl A. A. Palikimo priėmimo. Tokios priežastys privalo būti laikomos objektyviomis ir svarbiomis: termino Palikimui priimti praleidimą sąlygojo pareiškėjams nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Pareiškime pabrėžiama, jog ginčas dėl palikimo priėmimo nekyla. A. A. Palikimo priėmimo byla iki kreipimosi į teismą su šiuo pareiškimu dienos nėra užvesta. CK 5.2 str. yra numatyta, kad paveldima yra pagal įstatymą arba testamentą. Patikrinus VĮ Registrų centro Testamentų registrą ir pareiškėjų žiniomis, A. A. buvo sudaręs testamentą tik dėl dalies jam priklausančio turto, kurį A. A. savo aiškiai išreikšta valia paliko pareiškėjams, todėl A. A. mirus, dalis jo turto paveldima pagal testamentą, o kita dalis - pagal įstatymą. CK 5.11 str. 1 d. 1 punkte yra numatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo tarpu CK 5.11 str. 2 d. yra numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pareiškime nurodoma, kad nei viena iš aukščiau nurodytų CK 5.11 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų neegzistuoja, todėl pareiškėjai, kaip pirmos eilės A. A. įpėdiniai, turėtų paveldėti A. A. turtą, nes: pareiškėjai J. A. ir K. A. yra A. A. vaikai, t. y. A. A. pirmos eilės įpėdiniai; pareiškėjai išreiškia savo valią priimti A. A. Palikimą, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos ir faktinių aplinkybių to negalėjo padaryti anksčiau; pareiškėjai neatsisakė ir neatsisako A. A. Palikimo; pareiškėjų paveldėjimo teisė nėra atimta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą: 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą: 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Pareiškėjai negalėjo laiku ir tinkamai priimti jiems priklausančio Palikimo, dėl to jog Pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad Palikėjas yra miręs. A. A. kūnas iki pat 2018 m. liepos 31 d. nebuvo rastas, A. A. nebuvo pripažintas mirusiu, todėl objektyvios priežastys lėmė, kad pareiškėjai nežinojo apie Palikimo atsiradimo faktą. Aplinkybė, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai neturėjo galimybės pareikšti savo valios dėl Palikimo priėmimo, ir faktas, jog palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo pareiškėjų valios, ką neabejotinai patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pateikiami dokumentai, akivaizdžiai demonstruoja faktą, kad Palikimo priėmimo terminai buvo praleisti dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Palikimo priėmimo termino atnaujinimo nedelsiant po to, kai sužinojo, kad terminas buvo praleistas ir gavo visus kreipimuisi reikšmingus dokumentus. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis): ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Praleisto termino atnaujinimas palikimui priimti sukels pareiškėjams asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, t. y. jie galės kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į paliktą A. A. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Prašoma atnaujinti pareiškėjams J. A. ir K. A. praleistą terminą palikimui pagal testamentą bei įstatymą priimti po tėvo A. A. mirties.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo A. A. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ši civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis.

5Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. A. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. A. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

6Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. A. įstatyminė atstovė Ž. Š. pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Ieškovo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai J. A. ir K. A. yra A. A. vaikai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018-08-03 išrašytame Medicininiame mirties liudijime Nr. ( - ) nurodyta, kad A. A. mirties data – 2018-07-31. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. mirties įraše Nr. ( - ) nurodyta, kad A. A. mirties data – 2018 m. sausio 11 d., mirties vieta – Lietuva, Baltijos jūroje prie Nidos. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2018-10-15 išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų A. A. palikimo priėmimo faktų, tačiau išraše nurodyta, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. yra patvirtinęs A. A. 2017 m. liepos 27 d. sudarytą oficialųjį testamentą. Minėtu testamentu A. A. jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), po mirties paliko sūnui J. A. ir sūnui K. A. (kiekvienam po ½ dalį buto). Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariate (toliau - Komisariatas) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24142-18 (toliau - Ikiteisminis tyrimas) dėl dingusio be žinios asmens (A. A.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal gautą pranešimą ROIK 0118000019236, kad 2018-01-11 A. A. skrido motorizuotu parasparniu iš Vilniaus į Neringą ir 2018-01-11 dingo be žinios. 2018-01-11 pradėta A. A. paieška. 2018 m. liepos 31 d. buvo rastas A. A. kūnas ir nustatyta A. A. tapatybė. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36664-18 A. A. mirties priežasčiai nustatyti. 2018 m. liepos 31 d. biologinės mirties konstatavimo akte Nr.266 nurodyta biologinės A. A. mirties data 2018 m. liepos 31 d. 22.02, t. y. A. A. kūno radimo data, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M399/2018(03) nustatyta, kad A. A. mirė prieš pusę metų, todėl remiantis surinktais duomenimis laikytina, kad A. A. mirties data yra 2018 m. sausio 11 d. (dingimo be žinios ir paieškos paskelbimo data). 2018-10-03 Lietuvos Notarų rūmams buvo pateiktas pareiškėjų prašymas pavesti A. A. paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui M. K..

10Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

11Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos.

12Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl A. A. dingimo, jo paieškos, kūno suradimo datos bei jo mirties datos nustatymo patvirtina teismui pateikti oficialieji rašytiniai įrodymai. LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytais, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybes yra svarbios termino praleidimui pateisinti. Kaip aukščiau minėta, A. A. buvo laikomas dingusiu be žinios, tik 2018 m. liepos 31 d. radus A. A. kūną paaiškėjo, kad jis yra miręs. Ir nors A. A. kūnas buvo rastas 2018-07-31, tik atlikus specialius tyrimus buvo nustatyta tikroji A. A. mirties data, ką patvirtina skirtingose nurodytos A. A. mirties datos skirtinguose oficialiuose dokumentuose. Būtent dėl susiklosčiusios situacijos sudėtingumo bei faktinių aplinkybių, pareiškėjai objektyviai neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

14Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji asmenys nepareiškė.

15Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (LR CK 5.57 straipsnis).

16Pareiškėjai turi teisę paveldėti A. A. turtą. Aukščiau minėta, kad ginčo dėl teisių į palikimą nėra. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (LR CK 5.57 straipsnis).

17Pareiškėjai prašo atnaujinti jiems praleistą terminą palikimui pagal testamentą bei įstatymą priimti po tėvo A. A. mirties. Pažymėtina, kad LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis neleidžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, jie turės teisę paveldėti po A. A. mirties likusį turtą ir pagal testamentą ir pagal įstatymą.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas

Nutarė

19Pareiškimą patenkinti.

20Atnaujinti pareiškėjams J. A., a. k. ( - ) ir K. A., a. k. ( - ) terminą iki 2019 m. vasario 20 d. palikimui, atsiradusiam po jų tėvo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. sausio 11 d., priimti.

21Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų... 3. Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2018 m. sausio 11 d. A. A. skrido... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame... 6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K.... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. A. įstatyminė atstovė Ž. Š.... 8. Pareiškimas tenkintinas.... 9. Ieškovo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 10. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo... 11. Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam... 12. Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris... 13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl A. A. dingimo, jo... 14. Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji... 15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5... 16. Pareiškėjai turi teisę paveldėti A. A. turtą. Aukščiau minėta, kad... 17. Pareiškėjai prašo atnaujinti jiems praleistą terminą palikimui pagal... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas... 19. Pareiškimą patenkinti.... 20. Atnaujinti pareiškėjams J. A., a. k. ( - ) ir K. A., a. k. ( - ) terminą iki... 21. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju...