Byla 2-1256-794/2013
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės UAB „Sergorus“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Sergorus“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6.194,61 Lt sumą (50 proc. išmokėtos draudimo išmokos), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2011-04-06 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS Nr. 01 7948262, kuria buvo apdrausta automobilio „Scania” valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad transporto priemonė „Scania” nebus eksploatuojama Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, taip pat Airijoje. 2011-06-27, Didžiojoje Britanijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojas E. J. su vilkiku „Scania” kliudė ir apgadino lengvąjį automobilį „V. A.“. Šio įvykio kaltininku pripažintas atsakovo vilkiko „Scania” vairuotojas. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 12.389, 23 Lt. Nurodė, jog atsakovė prieš eksploatuodama automobilius Airijoje bei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje privalėjo apie tai informuoti ieškovę, o ieškovė, atsižvelgdamas į naujai išaiškėjusias aplinkybes, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir apdrausti padidėjusią draudimo riziką. Tačiau atsakovė apie padidėjusią draudimo riziką neinformavo ieškovės, pažeidė draudimo sutarčių bei draudimo sutarties sąlygų nuostatas, todėl esant minėtiems pažeidimams, ieškovė įgijo regreso teise dėl išmokėtos žalos dalies atlyginimo.

3Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog teisės aktai numato, kad visą draudimo sutarties galiojimo terminą draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teigia, jog atsakovė kaip draudėjas, kurio profesinė veikla yra transporto paslaugos, būdamas susipažinęs su esminėmis privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir žinodamas, kad pagal standartines privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas draudikui neleidžiama pakeisti imperatyvių TPVCAPDĮ nuostatų ar siaurinti įprastine privalomojo draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos (tiek jos galiojimo teritorijos, tiek transporto priemonės buvimo laikotarpio bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, tiek draudimo sumų atžvilgiu), negalėjo tikėtis draudiko vienašališkai įrašytos siurprizinės sąlygos dėl transporto priemonės neeksploatavimo Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad ši sąlyga draudiko parengtoje standartinėje draudimo sutartyje bei draudimo liudijime vienašališkai draudiko įrašyta itin smulkiu, vos įskaitomu šriftu skiltyje „Kita informacija“, prieštarauja ne tik imperatyvioms TPVCAPDĮ nuostatoms, bet ir pačiai draudimo sutarties esmei ir turiniui, kadangi draudimo liudijime draudikas aiškiai ir išsamiai nurodo draudimo apsaugos galiojimo teritorija, išvardindamas visas valstybes, kuriose suteikiama draudimo apsauga. Mano, jog draudikas tikėjosi, kad draudėjas, įsigydamas draudimo paslaugą ir pasirašydamas sutartyje bei draudimo liudijime, nepastebės teiginio dėl transporto priemonės ne eksploatavimo Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tokiu elgesiu, vienašališkai įrašęs užslėptą sąlygą į sutarti, draudikas akivaizdžiai pažeidė sąžiningos dalykinės praktikos imperatyvą numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158 str. 1 d., todėl nesąžiningos šalies interesai negali būti ginami. Kartu nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovas butų netinkamai ar nerūpestingai vykdęs bent vieną iš draudimo sutartyje numatytų tiek sutartinių, tiek iki sutartinių prievolių. Teigia, jog išreiškė prašymą sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį, sudaromą pagal Standartines TPVCAPD sutarties sąlygas, užtikrinančias, kad draudimo sutartimi yra suteikiama apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse-narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje. Pažymi, jog niekur nėra nurodęs ar tuo labiau įsipareigojęs neeksploatuoti transporto priemonę Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Kartu atkreipia dėmesį, jog netgi tuo atveju, jeigu draudėjas savo iniciatyva pageidautų sudaryti TPVCAPD sutartį, kuri negaliotų Airijoje, draudikas tokios sutarties sudaryti negalėtų - kiekviena įprastinė TPVCAPD sutartis, sumokėjus vieną (bendra) draudimo įmoką, privalomai suteikia draudimo apsaugą visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje. Teigia, jog ieškovas ieškinyje nesiremia nei viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, kurios sąlygotų regreso teisės atsiradimą civilinės atsakomybės draudimo atveju, todėl mano, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo regreso tvarka.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, atsakovės atstovas atsiliepimą į ieškinį palaiko ir prašo ieškinį atmesti.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-06 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Sergorus“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7948262, kuria buvo apdrausta automobilio „Scania R 124 LA“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 7-9, 151-154). 2011-06-27, M6 greitkelyje, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojas E. J. vairuodamas automobilį „Scania” kliudė ir apgadino lengvąjį automobilį „V. A.“, v/n BK07VYV. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šio įvykio kaltininku pripažintas atsakovės automobilio „Scania” vairuotojas. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 12.389,23 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 10-21).

7Šioje byloje tarp šalių ginčas iškilo dėl teritorijos, kurioje galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu suteikiama draudimo apsauga.

8CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

9Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.).

10Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo sutartis, kurioje nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo sutartyje nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

11Standartinių draudimo sutarties sąlygų 26 p. ir TPVCAPDĮ 11 str. 4 d. numato, kad draudimo įmoką apskaičiuoja ir jos dydį nustato draudikas. Draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui, taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo interesų.

12Byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ suteikė pilną draudimo apsaugą net ir paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė UAB „Sergorus“ tinkamai neįvykdė įstatymu jam nustatytos pareigos sudarant sutartį pateikti teisingą informaciją, taip pat pareigos draudikui pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 62 p. numato, kad draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: 62.1. iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; 62.2. iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė neįvykdė draudimo sutarties sąlygų, t. y. 1.6 punkte numatytos sąlygos, kad transporto priemonė nebus eksploatuojama Didžiojoje Britanijoje, taip pat ir standartinių draudimo sutarčių sąlygų 38 punkto reikalavimo pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą. Atsakovės atstovo paaiškinimai bei atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta sąlyga buvo įtraukta atsakovės iniciatyva, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nebuvo iki galo sąžininga, pateikdamas sutarties sudarymui reikšmingą informaciją.

13Atsakovė nurodo, jog Europos sąjungos teisės aktai numato, kad visą draudimo sutarties galiojimo terminą draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teismas su tuo nesutinka. Transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių reglamentavimui Europos Sąjungos teisėje priimta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, kuri galioja nuo 2009 m. spalio 27 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio nuostatas direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, taigi direktyva nėra taikoma tiesiogiai, o ir nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų. Tačiau aiškinti ir taikyti nacionalinius įstatymus, įgyvendinančius direktyvų nuostatas, būtina atsižvelgiant į direktyvos tekstą ir ja siekiamą tikslą, taip pat į direktyvos nuostatas aiškinančius ESTT sprendimus tam, kad valstybė narė tinkamai laikytųsi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio reikalavimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Von Kolson ir Kamann, bylos Nr. 14/83, 1984 Rink. p. 1-01891; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Gubavičius v. S. Gustas, bylos Nr. 3K-3-479/2012; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011; kt.). TPVCAPDĮ 10 str. nustato draudimo sutarties galiojimo teritoriją. Minėto straipsnio 1 d. nurodyta, jog įprastinė draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse. Taip pat TPVCAPDĮ 10 str. 4 d. nustatyta, jog žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus. Žalioji kortelė, kaip nustatyta TPVCAPDĮ 2 str. 24 p., tai žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog draudikas ir draudėjas turi teisę susitarti kuriose valstybėse galioja draudimo apsauga. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog sudarius draudimo sutartį ir pagal ją išdavus žaliąją kortelę, draudimo apsauga besąlygiškai suteikiama visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat atmestinas atsakovės teiginys, jog Sutarčių sąlygos, kad transporto priemonė nebus naudojama Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje yra netikėtos (siurprizinės) ir negalioja. CK 6.186 str. 1 d. nurodyta, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovue buvo pateiktos minėtos Draudimo sutartys, draudimo sutarčių liudijimai bei žaliosios kortos. Minėtas aplinkybes įrodo UAB „Sergorus“ darbuotojų parašai draudimo sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, gavusi draudimo sutarčių dokumentus (sutartis, liudijimus) nesikreipė į draudėją dėl tariamai netikėtų (siurprizinių) sutarčių sąlygų pakeitimo/panaikinimo, darytina išvada, jog su minėtomis Draudimo sutarčių sąlygomis atsakovė aiškiai sutiko. Kaip minėta, šalys sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos automobilių „Scania” valdytojų civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 6 str. 1 d. nustatyta, jog įprastinė draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tiek TPVCAPDĮ 6 str. 3 d., tiek Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 14 p. nurodyta, jog prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Ieškovas teigia, jog atsakovas nepateikė jokios informacijos, kad draudžiamos transporto priemonės bus eksploatuojamos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Atsakovė teigia, jog minėtą informaciją ieškovei suteikė bei teismui pateikė dokumentus, įrodančius, jog atsakovei priklausančios transporto priemonės vyksta ir į minėtas valstybes (b.l. 68-146). Tačiau teismui nepateikti duomenys, įrodantys, jog draudėjas (atsakovė) prieš sudarant draudimo sutartis draudikui (ieškovei) pateikė duomenis apie tai, jog draudžiamos transporto priemonės vyks ir į Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Airijos Jungtinę Karalystę ir Airiją bei būtina draudimo apsauga minėtose valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė draudimo sutartį, šalių pasirašyta, atsakovė (draudėjas) nei sutarčių pasirašymo momentu, nei po sutarčių pasirašymo nesikreipė į ieškovę (draudiką) dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, darytina išvada, jog atsakovė nepateikė prašymo bei duomenų, kad draudžiamoms transporto priemonėms būtina draudimo apsauga visose Europos Sąjungos valstybėse-narėse, taip pat ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik ta, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, jog draudimo sutartyje AYAS Nr. 01 7948262 buvo nurodyta, jog transporto priemonė nėra naudojama Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Draudėjui netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas įgijo teisę reikalauti išmokėtos žalos dalies atlyginimo. Nagrinėjamu atveju draudikas reikalauja grąžinti maksimalią numatytą galimą reikalauti sumą - 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 63 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykių, padaryti pažeidimai visiškai neįtakojo atsiradusios žalos dydį. Ieškovė nurodo, jog jei būtų žinoma, kad atsakovė transporto priemonę eksploatuos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, tai draudimo įmokos būtų ženkliai didesnės. Ieškovė teismui pateikė 2012-07-12 raštą (b.l. 6), kuriame nurodyta, jog transporto priemonę eksploatuojant minėtose valstybėse, draudimo įmoka būtų 20 procentų didesnė. Teismas pažymi, jog ieškovė yra draudikas, kurio veikla tiesiogiai susijusi su įvairių draudimo sutarčių sudarymu bei kitais draudimo teisiniais santykiais, t.y. jis yra savo srities profesionalas, asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti draudimo veiklą. Sudarydamas draudimo sutartis, ruošdamas sutarties sąlygas bei priimdamas ir išduodamas kitus būtinus dokumentus draudimo apsaugai, draudikas turi būti ypatingai atidus. Nagrinėjamu atveju, t.y. sudarant draudimo sutartį bei išduodant draudimo liudijimą, draudikas (ieškovas) nebuvo rūpestingas ir atidus, kadangi išduoti dokumentai prieštarauja vienas kitam. Minėtos aplinkybės sudarė abejones draudėjui dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, daro išvadą, jog dėl atsakovės netinkamai vykdytų draudimo sutartyje nustatytų pareigų ieškovei priteistini 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2.477,85 Lt draudimo išmokos.

14Dėl procesinių palūkanų

15CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. (CK 6.210 str. 1 ir 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

18Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 186,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 4), 38,40 Lt vertimo išlaidos (b.l. 20,21), 2.516,80 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 171-175). Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 3.025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 176-179). Kadangi yra patenkinta 40 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinos 74,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat 1.022,08 Lt išlaidos, susijusios su advokato pagalba ir vertimo (kitomis būtinomis) išlaidomis, viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1.096,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos 1.815,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 718,92 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį patenkinti iš dalies.

21Priteisti iš atsakovės UAB „Sergorus“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 2.477,85 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt septyni litai 85 ct) draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-11-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei UAB „Sergorus“ 718,92 Lt (septyni šimtai aštuoniolika litų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti,... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-06 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB... 7. Šioje byloje tarp šalių ginčas iškilo dėl teritorijos, kurioje galioja... 8. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 9. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 10. Nagrinėjamos bylos atveju draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo... 11. Standartinių draudimo sutarties sąlygų 26 p. ir TPVCAPDĮ 11 str. 4 d.... 12. Byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje.... 13. Atsakovė nurodo, jog Europos sąjungos teisės aktai numato, kad visą... 14. Dėl procesinių palūkanų... 15. CK 6.37 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 18. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 186,00 Lt už sumokėtą žyminį... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 20. ieškinį patenkinti iš dalies.... 21. Priteisti iš atsakovės UAB „Sergorus“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“... 22. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei UAB „Sergorus“... 23. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...