Byla e2A-15-657/2020
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. B., L. R., E. K. (teisių perėmėjas L. K.) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi 0,0278 ha žemės sklypu, esančio ( - ), tvarką pagal 2018 m. lapkričio 13 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:

8-

9S. G., tenka naudotis žemės sklypo dalys pažymėtomis indeksais „A“ (63 kv. m), „Al“ (23 kv. m), „B“ (91 kv. m) ir „D“ (17 kv. m);

10-

11L. R., tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „C“ (84 kv. m) ir „D“ (17 kv. m);

12-

13V. B. tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „B“ (91 kv. m) ir „D“ (17 kv. m);

14-

15E. K. tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „C“ (84 kv. m) ir „D“ (17 kv. m);

16-

17Lietuvos Respublikai tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „B“ (91 m), „C“ (84 kv. m) ir „D“ (17 kv. m); 2) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

182.

19Nurodė, kad ieškovas ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčiai, kuriems sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 82/278 ir 72/278 dalys žemės sklypo, o Lietuvos Respublikai – 124/278 dalis žemės sklypo, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Atsakovės V. B., L. R. ir E. K. yra Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies naudotojos. Tarp žemės sklypo valdytojų 2003 m. lapkričio 3 d. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią ieškovas žemės sklypo dalimis „A“ ir „B“ (atitinkamai 8 kv. m ir 15 kv. m ploto) naudojasi atskirai, o 131 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalimi „C“ naudojasi visi žemės sklypo valdytojai. Pagal nusistovėjusią tvarką įvažiavime į žemės sklypą ieškovas S. G. statė automobilį prie savo gyvenamojo namo Nr. ( - ), palikdamas pakankamai vietos praėjimui, o ir kiti gyvenamųjų patalpų savininkai 2 metrų atstumu nuo jų gyvenamųjų patalpų žemės sklypu naudojosi savo nuožiūra. Kiti žemės sklypo valdytojai patekimui prie gyvenamojo namo Nr. ( - ) naudodavosi kitoje žemės sklypo pusėje esančiu privažiavimu iš ( - ) gatvės, nors tiesioginio patekimo iš ( - ) gatvės nėra, o žemės sklypas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotas. Atsakovė L. R. 1/2 dalį pastato, esančio ( - ), įsigijo 2013 m., o žemės sklypo nuomos sutartį sudarė 2014 m., todėl ji buvo susipažinusi su žemės sklypo naudojimosi tvarka, faktiškai susiklosčiusia jau daugiau nei 10 metų. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės L. R. dėl naudojimosi bendro naudojimo žemės sklypo dalimi (keliu), įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei L. R. naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi ir pašalinti savavališkai įrengtą metalinę tvorelę, pritvirtintą prie gyvenamojo namo ( - ). Tai neišsprendė naudojimosi žemės sklypu problemų, nes atsakovė L. R. nori pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovas pasiūlė naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, su kuria nesutinka atsakovės. Naujame plane užtikrinama ginčo šalių galimybė patenkinti savo buitinius, ūkinius poreikius, susijusius su pastatų priežiūra, gerinimu, sauga, taip pat užtikrinama ieškovo teisė į privatumą.

203.

21Atsakovė L. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

224.

23Nurodė, kad ieškovo paruoštas planas – projektas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kasacinio teismo praktikai, pažeidžia kitų pastatų savininkų ir žemės naudotojų interesus ir teises. Iš ( - ) gatvės pusės patekimo į sklypą ( - ) nėra, kadangi ( - ) gatvę skiria kitas žemės sklypas ( - ), stovi tvora. Atsakovė L. R., įsigijusi 1/2 dalį pastato, esančio ( - ), bei sudariusi Valstybinės žemės nuomos sutartį, patekimui prie savo valdomo gyvenamojo namo dalies visą laiką naudojosi privažiavimu iš ( - ) g. pusės. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 0201-6929 nurodyta, kad žemės sklypo ( - ) savininkai turi teisę naudotis sklypų ( - ) ir ( - ) dalimis (1,0 m nuo pastato sienos), kai prižiūri ir remontuoja prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, tačiau nėra nustatytas servitutas, leidžiantis žemės sklypo ( - ) savininkams naudotis žemės sklypu ( - ) priėjimui / privažiavimui prie jų gyvenamųjų namų. Ieškovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane numatoma, kad žemės sklypo dalies valdytoja L. R. prie savo valdos, ieškovo žemės sklypo plane pažymėtos raide „C“, galės patekti tik siauru keliuku, plane žymimu raide „D“, kuriuo turės teisę naudotis ir ieškovas. Praėjimas apytiksliai sudaro nuo 0,5 m iki 1 m. Nors praėjimo plotis plane nenurodytas, tačiau tokią išvadą galima padaryti pagal linijų anotacijų lentelėje nurodytus atstumus tarp taškų 3-4 (0,5 m) ir 24-25 (0,5 m). Ieškovas numatė teisę bendraturčiams į plane pažymėtą raide „C“ sklypo dalį ir raide „B“ sklypo dalį patekti tik siauru praėjimu, į kurį net nėra galimybės patekti iš ( - ) g. pusės. Esant reikalui, kiti bendraturčiai neturės teisės transporto priemone privažiuoti prie savo valdos. Be to, per 22 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „D“, taip pat bendraturčiams ribojama galimybė patekti prie savo valdos, atsakovės šioje dalyje galės naudotis tik 5 kv. m. Toks naudojimasis žemės sklypu neatitinka bendraturčių teisėtų lūkesčių, neužtikrina jų teisės iš jų sklypo dalies prieiti prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, susisiekti su viešaisiais keliais, tai yra tiek prieiti, tiek privažiuoti. Atsakovė L. R. iš valstybės nuomojasi 72 kv. m valstybinės žemės sklypo. Jos žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu ( - ), sudaro 42 kv. m (1/2 dalis nuo 84 kv. m), taigi, atsakovė turi teisę patekimui į savo valdą naudotis dar 30 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą atsakovė L. R. turėtų teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri sudarytų tik 47 kv. m – 42 kv. m po gyvenamojo namo dalimi bei 5 kv. m dalyje pažymėta raide „D“. Be to, ieškovas yra suplanavęs pastatyti tvorą 50 cm atstumu nuo L. R. valdos dalies, pažymėtos plane raide „C“.

245.

25Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad formaliai 124/278 dalis žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo NŽT, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik namų valdos statinių savininkų materialiniams poreikiams tenkinti.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

286.

29Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

307.

31Teismas nurodė, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka, analogiška nurodytai 2002 m. sausio 11 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 (toliau – senasis planas), pagal kurią ieškovas asmeniškai naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ ir „B“ (23 kv. m bendro ploto), bendrai su kitais bendranaudotojais naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (255 kv. m). Tą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-180-877/2017 teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė L. R. ir kiti sklypo bendraturčiai yra įsirengę gėlynus, laiko daiktus bendrojo naudojimo sklype „C“ ir dėl to neturi vienas kitam pretenzijų. Kaip matyti iš senojo plano, „C“ indeksu pažymėta sklypo dalis apima ir žemę po pastatais. Pastatais užstatytos „C“ dalies plotas yra 162 kv. m žemės (78 + 84), neužstatytas – 93 kv. m, o kartu su „A“ ir „B“ dalimis – 116 kv. m. (93 + 23). Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 13 d. UAB „Žemetra“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano (toliau – naujasis planas), ieškovas siekia esmingai pakeisti tarp bylos šalių nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, palikdamas atsakovėms bendrai naudotis 17 kv. m pastatais neužstatytu plotu, todėl ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus.

328.

33Naujajame plane atsakovėms nenumatytas priėjimas iš bendrai naudojamos žemės prie joms priklausančių gyvenamųjų namų, jog jos turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Byloje nustatyta, jog tiesioginio patekimo prie atsakovių L. R. ir E. K. bendrai valdomo gyvenamojo namo bei atsakovės V. B. valdomos gyvenamojo namo dalies iš ( - ) g. nėra. Atsakovės prie savo gyvenamųjų namų patekti iš ( - ) g. pusės gali tik per kitą valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Šiame sklype kelio servitutas patekimui iki sklypo ( - ), nenustatytas. Atsakovės šiame sklype neturi jokių statinių, jis joms nėra išnuomotas ar perduotas panaudai, todėl neturi jokio teisėto pagrindo naudotis šiuo žemės sklypu. Užbaigus sklypo ( - ), formavimo ir pertvarkymo procedūras, šį sklypą ketina įsigyti jame pastatyto daugiabučio namo bendraturčiai, ką patvirtino 2019 m. balandžio 2 d. posėdyje apklausta liudytoja L. L. – U.. Be to, byloje nustatyta, jog žemės sklype ( - ), įrengta tvora su vartais, valdoma šio sklypo naudotojų, per kurią patenkama į šį sklypą, todėl atsakovių galimybė patekti iki savo gyvenamųjų namų per sklypą ( - ), būtų priklausoma ir nuo kitų asmenų valios. Ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo, taip pat teisėtumo kriterijų.

349.

35Atsakovei L. R. buvo išnuomota 72 kv. m sklypo dalis, reikalinga jos pastatui eksploatuoti, kurios 42 kv. m yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl laikytina, kad ji turi teisę naudotis 30 kv. m plotu neužstatytoje sklypo dalyje. V. B. buvo išnuomota 52 kv. m sklypo dalis, reikalinga jos pastatui eksploatuoti, kurios 30,42 kv. m yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi (78 x 0,39), todėl laikytina, kad ji turi teisę naudotis 21,58 kv. m plotu neužstatytoje sklypo dalyje. Atsakovė E. K., įsigijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, neįsigijo žemės, tačiau CK 6.394 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. E. K. nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies eksploatavimui reikalingas 72 kv. m plotas, kurio 42 kv. m (84 / 2) yra po jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi ir 30 kv. m yra neužstatytoje dalyje. Atsakovės turi teisę naudotis 81,58 kv. m neužstatyta sklypo dalimi, kuri plane turi būti nurodyta, kaip bendro naudojimo, ir išdėstyta taip, kad joje būtų realizuota galimybė atsakovėms patekti iki savo valdomų pastatų nuo įvažiavimo į sklypą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą. Ieškovo siūlomame naujajame plane tai neįgyvendinta. Ieškovo siūlomas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas yra netinkamas ir ydingas.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3810.

39Apeliaciniu skundu ieškovas S. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401.1.

41Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, netinkamai ištyrė ir vertino bylos įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2-3 punktų nuostatas, nesivadovavo teismų praktika. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad nuo seno, tai yra dar prieš 2003 metų senąją naudojimosi tvarką, buvo nusistovėjusi tvarka, kad žemės sklypo valdytojai patekimui prie gyvenamojo namo Nr. ( - ), naudodavosi kitoje žemės sklypo pusėje esančiu privažiavimu iš ( - ) gatvės, kol patekimas į šį žemės sklypą neleistinai, t. y. neturint atitinkamų leidimų, buvo apsunkintas statiniu – tvora. Liudytoja L. L. – U., kuri gyvena pastate, esančiame ( - ), nurodė, kad tvora nėra rakinama, pro ją galima patekti iki pat žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ). Skundžiamame teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad per statinius (tvoras), atsakovės negali pateikti prie gyvenamojo namo ( - ), negali būti laikoma priežastimi netenkinti ieškinio, kadangi statiniai (tvoros) turi būti įstatymų nustatyta tvarka pašalinti. Teismas neištyrė aplinkybių, kad atsakovė L. R. yra pastačiusi nesudėtingąjį statinį – medinę tvorą, tarp medinio namo ( - ), sienos ir namo ( - ), mūrinės sienos, kuri pastatyta neturint atitinkamų leidimų ir sutikimų. Ieškovas žemės sklypo dalimi, sename žemės sklypo plane pažymėtame raide „C“, nuo seno naudojosi automobilio parkavimui, asmeninių poreikių tenkinimui, patekimui į savo palėpę, namo priežiūrai, išlaikant privatumą. Naudojimosi tvarka nustatytina pasikeitus ieškovo nuosavybės į žemės sklypą daliai, kadangi ieškovas 2018 m. kovo 23 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1940 pagrindu iš E. ir G. U. įsigijo 72/278 dalis žemės sklypo ir tarp žemės sklypo bendraturčių / valdytojų yra ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos.

421.2.

43Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą 2018 m. lapkričio 13 d. UAB ,,Žemetra“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame aiškiai nurodytos konkrečios žemės sklypo dalys, kuriomis šalys naudosis atskirai, o kuriomis bendrai. Prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka ginčo šalių interesus ir leistų užkirsti kelią būsimiems konfliktams. Atsakovės žemės sklypą valdo valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Nustačius ieškovo prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovui tektų 154 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o atsakovėms – 124 kv. m ir realiosios žemės sklypo dalys visiškai atitiktų idealiąsias bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybės teisėje. Be to, naujas planas atitinka ir kriterijų, kad bendraturčiams tenkančios daikto dalys pagal savo naudingąsias savybes turi būti vienodo vertingumo. Atsakovės alternatyvų ieškovo siūlomai žemės sklypo naudojimo tvarkai nepasiūlė. Plane užtikrinta tiek atsakovių, tiek ieškovo galimybė prieiti prie visų jiems priklausančių sienų, nes pagal naują planą atsakovėms L. R. ir E. K. yra suteikiama teisė naudotis raidėmis „A“ ir „A1“ pažymėta žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant pastatą, esantį ( - ). Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateikiamą planą, būtų užtikrinama ginčo šalių galimybė patenkinti savo buitinius, ūkinius poreikius, susijusius su pastatų priežiūra, gerinimu, sauga, ieškovo teisė į privatumą. Pagal senąją žemės sklypo naudojimosi tvarką „A“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi gali naudotis visi žemės sklypo bendraturčiai / valdytojai ir stebėti, ką ieškovas veikia namuose, ieškovas negali išleisti mažamečio vaiko į kiemą vieno, nes varteliai atsakovių paliekami atviri, negali atsiriboti nuo atsakovų gyvūnų, kurie nuolat daro žalą, net prasiverti langų ar jų valyti, patekti į palėpę, nes tam nuolat trukdoma. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

4411.

45Atsakovė L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.

4612.

47Atsiliepime nurodė, kad vien aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovo ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas ar kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų argumentų. Tai, kad yra pradėta žemės sklypo prie pastatų ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, nepatvirtina fakto, kad atsakovė ir kiti bendraturčiai turi teisinį pagrindą naudotis šiuo žemės sklypu patekimui į sau priklausančius gyvenamuosius namus ar tokį pagrindą įgis ateityje. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe naudotis žemės sklypu ( - ) ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės neturi jokio teisėto pagrindo naudotis valstybiniu žemės sklypu ( - ). Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, jos būtų priverstos pažeidinėti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus. Esama žemės naudojimosi tvarka numato, jog žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“, naudojasi visi bendraturčiai. Būtent tokia aplinkybė buvo žinoma atsakovei L. R., įsigyjant 1/2 dalį gyvenamojo namo žemės sklype ( - ). Ji nebūtų įsigijusi 1/2 dalies gyvenamojo namo, jeigu būtų žinojusi, kad vidaus kiemu ir patekimu į kiemą gali naudotis tik ieškovas. Be to, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintos bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka šių kriterijų. Atsakovės V. B. ir E. K. galėtų naudotis tik 5 kv. m valstybinės žemės. Teismas teisingai konstatavo, kad L. R. buvo išnuomota 72 kv. m sklypo dalis, reikalinga jos pastatui eksploatuoti, kurios 42 kv. m yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi, o 30 kv. m neužstatytoje sklypo dalyje. Visos atsakovės turi teisę naudotis 81,58 kv. m neužstatyta sklypo dalimi, o ieškovo parengtas planas šių sąlygų neužtikrina.

4813.

49Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkinio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

5014.

51Atsakovė V. B. bei atsakovės E. K. teisių perėmėjas L. K. atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5515.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

5716.

58Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

5917.

60Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovė E. K. pakeista jos turtinių ir procesinių teisių perėmėju L. K..

6118.

62Byloje iš nekilnojamojo turto registro išrašų neginčijamai nustatyta, kad ieškovas S. G. ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0278 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). Žemės sklype yra du gyvenamieji namai, kurių adresai ( - ) ir ( - ). Gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. G. (61/100 dalys) ir V. B. (39/100 dalys). Gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso atsakovėms L. R. ir E. K. (teisių perėmėjas L. K.).

6319.

64Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-180-877/2017) ir Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-1336-259/2017) konstatavo, jog tarp žemės sklypo ( - ) valdytojų (V. O. G., T. N., A. M., S. G.) 2003 m. lapkričio 3 buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka: S. G. žemės sklypo dalimis „A“ ir „B“ (atitinkamai 8 ir 15 kv. m ploto) naudojasi atskirai, o žemės sklypo dalimi „C“ 131 kv. m bendro ploto visi žemės sklypo valdytojai naudojasi bendrai. Ši vidinė naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat pažymėta žemės sklypo plane parengtame 2002 m. sausio 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“, nurodant kad vidinio padalijimo planas bendraturčių pageidavimu.

6520.

66Ieškovas, prašydamas iš naujo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš esmės siekia, kad visas įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą būtų priskirtas jo asmeniniam naudojimuisi.

6721.

68Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį sprendė, kad ieškovas siekia esmingai pakeisti tarp bylos šalių nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, palikdamas atsakovėms bendrai naudotis 17 kv. m pastatais neužstatytu plotu, neturinčiu tiesioginio susisiekimo su viešaisiais keliais, todėl ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus.

6922.

70Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, jog teismas nevertino aplinkybių, jog žemės sklypo ginčo dalimi ieškovas faktiškai naudojasi daugiau kaip 10 metų, ten parkuoja automobilį, prižiūri savo pastatą, patenka į palėpę. Tuo tarpu atsakovės patekti prie joms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo gali per sklypą, esantį ( - ). Be to, jo siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitinka bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje.

7123.

72Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant šių tikslų tiek civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

7324.

74Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

7525.

76Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 1 str., 13 str., 17 str.). Dėl to jeigu bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

7726.

78Kaip jau minėta, apeliantas, nagrinėjamu atveju, prašė nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką nei anksčiau sutartimi nustatytoji. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš esmės prašė pakeisti dar 2003 metais tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi 0,0278 kv. m bendro ploto žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ), tvarką ir nustatyti, kad jam individualiam naudojimuisi papildomai būtų priskirta 58 kv. m ploto žemės dalis (pagal 2003 m. nustatytą naudojimosi tvarką buvo 23 kv. m), kuri byloje esančiame 2018 m. kovo 30 d. UAB „Žemetra“ parengtame plane yra išskirta indeksu „A“, t. y. ieškovas prašė priskirti jam asmeniškai naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei tai buvo numatyta 2002 m. sausio 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane.

7927.

80Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykusios po 2003 m., kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje ieškovas prašymą nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką grindė aplinkybe, kad jis iš esmės vienintelis iš bendraturčių naudojasi minėta bendrosios nuosavybės dalimi, be to, yra pasikeitusios žemės sklypo nuosavybės dalys. Apeliantas teigė, kad atsirado būtinybė pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes padidėjo jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

8128.

82Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto (ieškovo) nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – noras individualiai naudotis didesne sklypo dalimi, yra subjektyvus ieškovo siekis nustatyti jam palankesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl negali būti laikomas teisiškai svarbia aplinkybe (juridiniu faktu), sudarančia teisinį pagrindą keisti nustatyta naudojimosi tvarką.

8329.

84Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas S. G. 2006 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo sutarties (registro Nr. 1885) ir priėmimo – perdavimo akto Nr. 273 pagrindu įsigijo 0,082 ha sklypo dalį, esančią ( - ).

8530.

86Pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6748 E. U. ir A. M. įsigijo 0,072 ha žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 127,74 kv. m, užstatyto plotas 84 kv. m, esančio ( - ). Taigi, E. U. įsigijo žemės sklypo dalį, kurio dalis buvo užstatyta gyvenamojo namo dalimi. E. K. ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ) įsigijo iš E. ir G. U. 2011 m. vasario 21 d. Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0137/09/05731 pagrindu. Namo dalis buvo parduota be žemės sklypo, tačiau atsakovė E. K., nors ir neįgijusi žemės sklypo, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 str. 3 d.).

8731.

88Ieškovas žemės sklypo dalį (0,072 ha bendro ploto) įsigijo tik 2018 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1940 pagrindu iš E. U.. Žemės sklypo dalies perleidimo sandorio sudarymo metu pagal CK 6.394 straipsnį E. U. negalėjo perleisti apeliantui S. G. daugiau teisių, negu jų turėjo. Tokiu būdu, S. G. įsigydamas 0,072 ha žemės sklypą iš E. U. įsigijo ir gyvenamuoju namu, esančiu ( - ) užstatytą jo dalį 42 kv. m (84 kv. m užstatyto ploto / 2). Likusi dalis 30 kv. m yra neužstatytoje namų valdos žemės sklypo dalyje.

8932.

90Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-398 buvo nustatyta, kad L. R. skiriama naudotis 0,0072 ha iš valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, V. B. – 0,0052 ha. Su atsakove L. R. 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-391, kuria atsakovei buvo išnuomota 0,0072 ha dalis sklypo, kurios 42 kv. m yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalimi ir 30 kv. m plotu neužstatytoje sklypo dalyje.

9133.

92Kaip jau minėta, atsakovei V. B. kartu su ieškovu priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ). Namo užstatytas plotas yra 78 kv. m. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei V. B. išnuomojus žemės sklypo dalį (52 kv. m), reikalingą jos pastatui eksploatuoti, dalis išnuomoto ploto (30,42 kv. m) yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi (78 kv. m užstatytas plotas x 0,39 atsakovei priklausančių namo dalių), ji turi teisę naudotis 21,58 kv. m. plotu neužstatytoje sklypo dalyje.

9334.

94Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutartys su V. B. ir L. R. buvo sudarytos vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 25 d.). Taisyklių 8 punkte buvo nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti; valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį; žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu; jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

9535.

96Nagrinėjamu atveju abu gyvenamieji namai, esantys žemės sklype ( - ), yra įregistruoti kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai objektai), todėl pagal teisės aktų reikalavimus turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti iki kiekvieno statinio, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos atsakovės turi teisę naudotis 81,58 kv. m neužstatyta sklypo dalimi, o atsakovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra ydingas, pažeidžia kitų žemės sklypo teisėtų valdytojų teises, todėl apeliantas (ieškovas) neįrodė faktinio pagrindo keisti nustatytą naudojimosi tvarką.

9736.

98Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės galėtų prie namo privažiuoti per žemės sklypą, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiame sklype nenustatytas kelio servitutas patekimui iki sklypo ( - ). Atsakovės šiame sklype neturi jokių statinių, jis joms nėra išnuomotas ar perduotas panaudai, o užbaigus sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, jį ketina įsigyti jame pastatyto daugiabučio namo bendraturčiai, ką patvirtino 2019 m. balandžio 2 d. posėdyje apklausta liudytoja L. L. U.. Pažymėtina, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, pirmiausia įvertinant, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

9937.

100Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

101Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10238.

103Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

10439.

105Atsakovė L. R. pateikė teismui duomenis apie patirtas 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

106Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

107Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

108Priteisti iš apelianto S. G., asmens kodas ( - ) atsakovei L. R., asmens kodas ( - ) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

109Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi... 8. -... 9. S. G., tenka naudotis žemės sklypo dalys pažymėtomis indeksais „A“ (63... 10. -... 11. L. R., tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „C“... 12. -... 13. V. B. tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „B“ (91... 14. -... 15. E. K. tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „C“ (84... 16. -... 17. Lietuvos Respublikai tenka naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis... 18. 2.... 19. Nurodė, kad ieškovas ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, esančio ( -... 20. 3.... 21. Atsakovė L. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 22. 4.... 23. Nurodė, kad ieškovo paruoštas planas – projektas prieštarauja teisingumo... 24. 5.... 25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 6.... 29. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 30. 7.... 31. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi... 32. 8.... 33. Naujajame plane atsakovėms nenumatytas priėjimas iš bendrai naudojamos... 34. 9.... 35. Atsakovei L. R. buvo išnuomota 72 kv. m sklypo dalis, reikalinga jos pastatui... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 10.... 39. Apeliaciniu skundu ieškovas S. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo... 40. 1.1.... 41. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, netinkamai... 42. 1.2.... 43. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą 2018 m. lapkričio 13 d. UAB... 44. 11.... 45. Atsakovė L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.... 46. 12.... 47. Atsiliepime nurodė, kad vien aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje... 48. 13.... 49. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkinio ministerijos... 50. 14.... 51. Atsakovė V. B. bei atsakovės E. K. teisių perėmėjas L. K. atsiliepimų į... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 15.... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių... 57. 16.... 58. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu... 59. 17.... 60. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovė E. K. pakeista... 61. 18.... 62. Byloje iš nekilnojamojo turto registro išrašų neginčijamai nustatyta, kad... 63. 19.... 64. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendime (civilinė byla Nr.... 65. 20.... 66. Ieškovas, prašydamas iš naujo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką,... 67. 21.... 68. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį sprendė, kad ieškovas... 69. 22.... 70. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, jog teismas nevertino... 71. 23.... 72. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose... 73. 24.... 74. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp... 75. 25.... 76. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos... 77. 26.... 78. Kaip jau minėta, apeliantas, nagrinėjamu atveju, prašė nustatyti kitą... 79. 27.... 80. Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė teisiškai reikšmingos... 81. 28.... 82. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto (ieškovo) nurodytas faktinis ieškinio... 83. 29.... 84. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas S. G. 2006 m. balandžio 14 d.... 85. 30.... 86. Pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6748 E. U.... 87. 31.... 88. Ieškovas žemės sklypo dalį (0,072 ha bendro ploto) įsigijo tik 2018 m.... 89. 32.... 90. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto... 91. 33.... 92. Kaip jau minėta, atsakovei V. B. kartu su ieškovu priklauso gyvenamasis... 93. 34.... 94. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nuomos... 95. 35.... 96. Nagrinėjamu atveju abu gyvenamieji namai, esantys žemės sklype ( - ), yra... 97. 36.... 98. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės galėtų prie namo... 99. 37.... 100. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 102. 38.... 103. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 104. 39.... 105. Atsakovė L. R. pateikė teismui duomenis apie patirtas 250,00 Eur... 106. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 107. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 108. Priteisti iš apelianto S. G., asmens kodas ( - ) atsakovei L. R., asmens kodas... 109. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....