Byla e2A-335-241/2018
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1329-803/2017 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo ir atsakovo R. S. sudarytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, taikyti restituciją priteisiant ieškovui iš atsakovo 38 040,08 Eur sumą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo 6 656,56 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu sudarė žodinį susitarimą, jog jis finansuos sodybos pastatų įsigijimą bei kaimo turizmo sodybos įrengimą atsakovo vardu, vėliau šalims pasidalinant pajamas iš kaimo turizmo sodybos nuomos. 2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas sudarė statinių – gyvenamojo namo, daržinės, svirno ir dviejų tvartų – esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. 2011 m. gegužės 31 d. atsakovas sudarė šiems statiniams priskirtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdydamas tarp šalių žodžiu sudarytą susitarimą, ieškovas perdavė atsakovui pinigines lėšas, kurių bendra suma – 38 040,08 Eur. Ieškovas dėl draugiškų santykių pasitikėjo atsakovu, nereikalavo dokumentais patvirtinti pinigų gavimo. 2011 m. rugpjūčio-spalio mėn. ieškovas, siekdamas, kad atsakovui būtų patogiau tvarkyti sodybos reikalus, perdavė jam banko „Sberbank“ mokėjimo kortelę. 2011 m. pabaigoje bendradarbiavimas su atsakovu jau nebevyko, o 2013 m. birželio mėn. – tapo neįmanomas. Todėl ieškovas žodžiu pareikalavo atsakovo grąžinti jam išmokėtas lėšas iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Vėliau buvo pasiūlyta, kad atsakovas parduotų sodybinius pastatus ieškovui arba ieškovo įmonei, kartu likviduojant susidariusią skolą, tačiau 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas pateikė ieškovui nepalankias sandorio sąlygas, nepasiūlė jokio kompromiso dėl jam perduotų pinigų, pareikalavo primokėti už sodybos su žemės sklypu įsigijimą maždaug 70 000 Lt sumą. Tarp šalių nebuvo sutarta dėl rizikos paskirstymo, nebuvo aptartos jokios esminės jungtinės veiklos sutarties sąlygos. Ginčo statinius atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, ją tinkamai vykdant, ieškovas turėjo tapti statinių bendrasavininkiu. Kadangi nebuvo laikomasi privalomos sandorio formos, jungtinės veiklos sutartis pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento. Restitucija taikytina pinigais, ieškovui iš atsakovo priteisiant 38 040,08 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, nes šalys veikė verslo interesais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 14 287,53 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 184,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškovo ieškinio dalį teismas atmetė. Taip pat teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1 932,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo – 7,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nurodė, jog nebuvo susitarta dėl esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgęs į tai, kad sutartis galioja, jei pasiekiamas susitarimas bent dėl esminių sutarties sąlygų, padarė išvadą, jog tarp šalių nesant sudarytos sutarties, negalima pripažinti jos negaliojančia.
  3. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentą dėl ginčo sodybos įsigijimo ir naujos statybos finansavimo, siekiant įmonės registracijos nurodytos sodybos adresu, nes ieškovas pats patvirtino, kad jis turėjo ne vieną nekilnojamojo turto objektą Lietuvoje. Teismas nustatė, kad ginčo sodyba buvo pirkta atsakovo iniciatyva.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas, pateikus jam rašytinius paaiškinimus, kuriuose yra įrodinėjamas pinigų perdavimas atsakovui pagal jungtinės veiklos sutartį, o paskui nurodoma, kad pinigus atsakovas gavo be teisėto pagrindo, yra prieštaringas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo argumentas, jog šalys susitarė dėl ieškovo finansavimo sodybos pastatų įsigijimą bei kaimo turizmo sodybos įrengimą atsakovo vardu, o pajamų iš kaimo turizmo sodybos nuomos pasidalijimo, yra prieštaraujantis galutinio reikalavimo esmei. Teismas vertino, kad ieškovas aiškiai nurodė, jog jo valia buvo finansuoti nekilnojamojo turto projektą, veikiant atsakovo naudai.
  5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovas sąžiningai neatskleidė visų aplinkybių dėl ginčo esmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pabrėžė, jog jis siekia tik bendros veiklos, todėl sutiko finansuoti sodybos pastatų įsigijimą bei kaimo turizmo sodybos įrengimą atsakovo vardu. Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė teismui paaiškinti, kodėl reikėjo įsigyti statinius ir juos registruoti atsakovo vardu, jei pats ieškovas siekė būti jų savininku. Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, pažymėjo, kad jis veikė kaip verslininkas. Teismo vertinimu, tą parodo ir ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. palūkanų priteisimo. Teismas konstatavo, kad verslo santykiai yra siejami su teisiniais santykiais. Teismo įsitikinimu, ieškovas, vystydamas verslą, privalėjo veikti pagal teisės aktus, todėl jis, siekdamas vystyti verslą Lietuvoje, turėjo žinoti jų reikalavimus ir sąžiningai juos įgyvendinti. Teismo nuomone, akivaizdu, kad žemės, priklausančios statinių naudojimui, įsigijimas, ieškovui būtų buvęs sudėtingas, o tai reiškia, kad ir statybos darbų galimybė būtų apribota. Teismas, įvertinęs liudytojos V. G. paaiškinimus dėl šalių siekio pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis, konstatavo ieškovo ir atsakovo veikimą nesąžiningai. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovui įrodžius piniginių lėšų perdavimą atsakovui, pastarasis atsidurtų geresnėje padėtyje, o tai, teismo vertinimu, neatitiktų šalių lygybės principo. Todėl teismas, įvertinęs faktą, kad ginčo sodyba yra neišsaugota, sprendė taikyti nepagrįsto praturtėjimo normas.
  6. Teismas konstatavo, kad su ieškovu susijusių ar nuo jo priklausančių asmenų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir laikomi patikimais tik tuo atveju, jei yra kitų įrodymų, galinčių juos pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti liudytoju R. R., kuris pardavė rąstus ir neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjama byla dėl fakto, jog ieškovas prisidėjo piniginiais įnašais prie nekilnojamo turto statybos. Teismas, nepaisydamas aplinkybės, kad atsakovas neigia bet kokius teisinius santykius su ieškovu, vertino, jog atsakovas, gaudamas pinigus iš ieškovo, nepagrįstai sutaupė. Teismo nuomone, egzistuoja pagrindas spręsti dėl ieškovui atsiradusio nuostolių dydžio. Atsakovo argumentas, kad ieškovas, mokėdamas pinigų sumas, grąžino skolą, teismo įsitikinimu, nėra pagrįstas įrodymais. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį, teismo vertinimu, parodo, kad jis žino, jog tokiam sandoriui privaloma rašytinė forma.
  7. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia fakto dėl įvykusio susirašinėjimo su ieškovu ir jo sugyventine I. O.. Tačiau teismas, įvertinęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad dėl šios aplinkybės nėra patikimų įrodymų. Teismas, remdamasis liudytojo R. R. parodymais dėl ieškovo prisidėjimo prie statybos, padarė išvadą, kad jie yra labiau tikėtini, nei atsakovo paaiškinimai, kad atsakovas savarankiškai finansavo statinių įsigijimą ir statybą.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl 10 000 Eur sumos perdavimo atsakovui, konstatavo, kad liudytojo V. V. paaiškinimai nenuoseklūs, o liudytoja I. O. nelaikytina patikima liudytoja dėl suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas laikė mažai tikėtina aplinkybę, kad ieškovas ir I. O. būtų davę pinigus atsakovui pagal jo pareikalavimą ir niekuo nepagrįstą jo parengtą sąmatą bei nebūtų paprašę jokių darbus pagrindžiančių dokumentų. Teismo vertinimu, elektroniniai laiškai, kuriais ieškovas įrodinėja pinigų perdavimo faktą, nepagrindžia šios aplinkybės, nes juose nėra aiškaus patvirtinimo, kad atsakovas juos gavo. Teismas nurodė, kad ieškovas ne kartą pabrėžė, jog šiame santykyje jis veikė kaip verslininkas.
  9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog už 10 000 Eur buvo įsigytas daiktas ar suteiktos paslaugos ar atlikti darbai jų įrodinėjamo perdavimo momentu. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad šių pinigų perdavimas įvyko ginčo sodyboje. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad buvo nesilaikyta sandorio formos reikalavimo, sprendė, jog šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Teismas konstatavo, kad elektroniniai laiškai, kuriais ieškovas grindžia šios pinigų sumos perdavimą, nepatvirtina, jog ieškovas būtų perdavęs atsakovui 10 000 Eur už ginčo sodybos įsigijimą ir statybos darbus. Teismas nurodė, kad ieškovo banko „Sberbank“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. negali patvirtinti 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio grynųjų pinigų perdavimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad sodyba kainavo 89 000 Lt, todėl, teismo nuomone, 10 000 Eur suma paneigia liudytojų parodymus, jog ji galėtų pagrįsti įsigijimo faktą.
  10. Teismas nurodė, kad kaip liudytojas apklaustas R. R. patvirtino, jog ieškovas apytiksliai 2011 m. kovo 5 d. perdavė jam 1 000 Lt avansą už atsakovo mokėtiną sumą už rąstinę medieną. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškė reikalavimą, argumentuodamas, jog atsakovas jo sąskaita nepagrįstai praturtėjo, o kito pagrindo, dėl kurio ieškovas būtų turėjęs mokėti už atsakovą, ieškovas neįrodė. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei pinigai nebuvo gauti atsakovo, nėra jokio priežastinio ryšio su ieškovo įrodinėjamais nuostoliais.
  11. Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. kovo 13 d. atsakovui perduotos 21 400 Lt sumos, nurodė, kad ieškovo banko „Sberbank“ sąskaitos išrašas įrodo, kad 2013 m. kovo 13 d. nuo sąskaitos buvo nuimta 12 000 Lt. Tačiau, teismo vertinimu, nesant objektyvių įrodymų dėl šios sumos perdavimo atsakovui, nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.
  12. Dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis 2011 m. gegužės 13 d. atsakovui perdavė 3 500 Eur grynaisiais pinigais, teismas pažymėjo, jog ieškovo banko „Sberbank“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. gali patvirtinti grynųjų pinigų nuėmimo nuo ieškovo banko sąskaitos faktą. Teismas vertino, kad aplinkybę dėl 3 500 Eur sumos perdavimo ieškovas įrodinėja nepatikimais liudytojos I. O. parodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad, nesant objektyvių įrodymų dėl šios sumos perdavimo atsakovui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl šios sumos priteisimo.
  13. Nors ieškovas, remdamasis liudytojos I. O. parodymais, taip pat 2011 m. kovo 1 d. ir 2016 m. birželio 12 d. rašytais laiškais, teigia, kad 2011 m. birželio 24 d. atsakovui buvo perduota 7 000 Lt suma, tačiau, teismo vertinimu, juose nėra minimos jokios konkrečios aplinkybės apie tai, jog ieškovas būtų nurodytą dieną perdavęs atsakovui 7 000 Lt sumą statybos tikslais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo banko kortelės apyvartos duomenys už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. įrodo, jog tokia pinigų suma buvo išgryninta, bet, teismo nuomone, neįrodo, kad perduota, apmokant už konkrečias statybines medžiagas ar darbus. Teismo įsitikinimu, ieškovo į bylą pateiktas 2012 m. birželio 15 d. elektroninis laiškas rodo, kad nėra jokių konkrečių duomenų apie iki tol ieškovo įrodinėjamus kaip atliktus mokėjimus, o ieškovui atsakovas siūlė įsigyti statinį su žeme už 100 000 Lt.
  14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą BAB Ūkio banko pranešimą, konstatavo, kad jis įrodo aplinkybę, jog 2011 m. liepos 20 d. ieškovo prašymu I. O. perdavė atsakovui 2 500 Eur sumą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrindė šios sumos perdavimo faktą ir jo ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
  15. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad ieškovas 2011 m. rugpjūčio 3 d. perdavė atsakovui 4 000 Lt grynaisiais pinigais prie „Iki“ parduotuvės ( - ) per du kartus, pažymėjo, jog tai, kad ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas 2011 m. rugpjūčio 3 d. lankėsi Kaune ir Palangoje (atsiskaityta už viešbučių paslaugas), neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl paties pinigų perdavimo fakto, kai byloje nėra net sąskaitų-faktūrų, kuriomis būtų galima pagrįsti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl statybos finansavimo. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas, būdamas verslininku ir veikdamas kaip verslininkas, siekdamas veikti teisėtai, nebūtų paprašęs iš atsakovo jokių statybos darbus pagrindžiančių dokumentų, jei save laikė turto savininku. Teismas atkreipė dėmesį, kad turi būti taikomas principas „iš neteisės neatsiranda teisė“. Teismas laikė nepatikima ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad didelės prašomos priteisti sumos buvo perduotos grynaisiais prie „Iki“ parduotuvės. Teismo įsitikinimu, 7 000 Lt ar 21 400 Lt nuėmimas iš bankomato ir jų atidavimas prie parduotuvės, yra mažai tikėtinas, kai saugiai buvo galima padaryti pavedimą atsakovui.
  16. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2012 m. birželio 15 d. elektroninio laiško priede yra atsakovo pagrindimas tiek dėl 21 400 Lt (6 197,87 Eur), tiek dėl kitų pinigų sumų perdavimo, atkreipė dėmesį, jog įrodinėjamas kaip atsakovo rašytas elektroninis laiškas ir sudaryta darbų sąmata su surašytomis pinigų perdavimo ir gavimo datomis yra parengtas daugiau kaip po metų nuo juo grindžiamo perdavimo pradžios ir iš esmės atitinka ieškovo paaiškinimus dėl ieškinio faktinio pagrindo. Teismas, įvertinęs tai, kad į bylą nei iš vienos šalies nėra pateiktas joks mokėjimo dokumentas, kuris galėtų pagrįsti įrodinėjamus statybos apmokėjimo darbus pagal nurodytą laiške proceso eigą, konstatavo, jog mažai tikėtina, kad taip tiksliai galėjo būti atsiminta kiekvienos finansinės operacijos atlikimo data iš atsakovo pusės, nes jis negalėjo turėti ieškovo banko „Sberbank“ sąskaitos išrašo, kurį galėtų panaudoti kaip atskaitą, siekiant pagrįsti išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra objektyvių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti sąmatos autentiškumą ir rašiusiojo tapatybę, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2012 m. birželio 15 d. elektroninio laiško turinys ir kiti laiškai gali įrodyti pinigų perdavimą statybos tikslu ieškovo naudai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose laiškuose yra tik nurodomas pinigų poreikis, tačiau aiškiai nepatvirtinamas jų gavimo faktas statybos tikslais ieškovo naudai. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas neigia rašęs elektroninius laiškus, o objektyvių duomenų apie jų tikrumą nėra, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo.
  17. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad ieškovas davė atsakovui savo banko kortelę ir pastarasis nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. spalio 3 d. nuo kortelės nusiėmė 40 700 Lt (11 787,53 Eur), vertino ją kaip pagrįstą įrodymais. Teismas, įvertinęs ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenis, liudytojos V. G. parodymus, pinigų išėmimo Lietuvoje faktą, ieškovui tuo metu esant išvykusiam iš šalies, pripažino įrodyta aplinkybę dėl ieškovo lėšų panaudojimo statybos tikslais ir dėl to sutaupant, nes, teismo vertinimu, nėra jokių operacijų sąskaitoje, kurios galėtų pagrįsti, kad lėšos būtų naudotos ieškovo įmonės tikslais. Teismo įsitikinimu, ieškovo banko kortelės apyvartos duomenys patvirtina grynųjų pinigų nuėmimo nuo ieškovo banko sąskaitos faktą. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas išsigrynino pinigus, nesant tam teisėto pagrindo, tuo padarydamas žalą ieškovui, todėl iš jo priteistina 11 787,53 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas neigia bet kokį elektroninio laiško faktą, tačiau aplinkybės dėl čerpių pirkimo 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 27 d. elektroniniuose laiškuose atitinka duotos kortelės pinigų išėmimo operacijų laiką. 2011 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovas aiškiai nurodė nuėmęs pinigus už čerpes, teismo vertinimu, taip pat patvirtina jų panaudojimą iš ieškovo sąskaitos. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas naudojo ieškovo banko kortelės, kurią jis valdė, lėšas ir jas panaudojo statybos tikslais. Nors atsakovas įrodinėjo, kad jis mokėjo už ieškovui būtinas detales MAN sunkvežimiui ir jo atostogas, tačiau, teismo vertinimu, nepateikus įrodymų, šie teiginiai laikytini deklaratyviais.
  18. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktų elektroninių laiškų turinys, kuriais įrodinėjamas ieškovo skolos atsakovui faktas ar grasinimas jam, atsakovui nepareiškus reikalavimo, nevertintinas.
  19. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad ieškovas 2014 m. sausio 21 d. perdavė atsakovui 2 000 Lt (579,24 Eur), grindžiamos ieškovo sudarytu rašteliu, konstatavo, kad šis raštelis negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu pinigų perdavimo faktą atsakovui. Įvertinęs tai, kad nėra raštelio turinį pagrindžiančių finansinių dokumentų, šioje dalyje teismas reikalavimą atmetė.
  20. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes palūkanų priteisimas, kurių ieškovas prašo nuo bylos iškėlimo, laikytina pakankama kompensacija. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalis siejo sutartiniai verslo santykiai. Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nes teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tarp šalių susiklosčiusių santykių traktuoti kaip verslo, kylančių iš sutarties. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas 32 proc., bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 27 724,51 Eur (14 287,53 Eur pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista suma + 13 436,98 Eur prašoma priteisti apeliaciniu skundu), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2010 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas perdavė atsakovui 10 000 Eur sumą, skirtą ginčo sodybos įsigijimui ir įrengimui. Šioje dalyje teismas turėjo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 4 922,15 Eur.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodymais nepagrindė 21 400 Lt (6 197,87 Eur) sumos perdavimo 2011 m. kovo 13 d. atsakovui. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių šių lėšų išmokėjimą atsakovui.
    3. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 000 Lt (289,62 Eur) avanso, išmokėto R. R., už rąstinę medieną. Ieškovui sumokėjus dalį prekės kainos, atsakovui neliko prievolės R. R. mokėti atitinkamą kainos dalį.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė 7 000 Lt (2 027,34 Eur) sumos perdavimo 2011 m. birželio 24 d. atsakovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog tokia suma buvo perduota atsakovui apmokant už konkrečias statybines medžiagas ar darbus.
    5. Teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, netinkamai įvertino jų visetą. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Byloje nėra jokių esminių prieštaravimų tarp įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui faktą.
    6. Teismas nepagrįstai rėmėsi suklastotais, atsakovo pateiktais įrodymais (elektroniniais laiškais) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčo sodybą pirko savo iniciatyva. Ši sodyba buvo perkama ir įrenginėjama ieškovo naudai. Teismas netinkamai įvertino teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimus.
  2. Atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas ieškovo ieškinyje nurodytus šešis grynųjų pinigų perdavimo atvejus pagrįstai vertino kaip neįrodytus. Taip pat teismas pagrįstai vieną tokį atvejį įvertino kaip grynųjų pinigų perdavimą ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Be to, nei vienas liudytojas teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti konkrečių ieškovo grynųjų pinigų perdavimo atsakovui atvejų.
    2. Teismas pagrįstai kritiškai vertino su ieškovu susijusių ir/ar nuo jo priklausomų liudytojų parodymus ir kitus ieškovo pateiktus duomenis, kurių turinys neįrodo ieškovo ieškinyje išdėstytų teiginių.
    3. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip nepatvirtinantys ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovas su apeliaciniu skundu teismui pateikė naują įrodymą – Rusijos įmonės OOO „Mail.ru“ raštą dėl informacijos apie elektroninio pašto adreso ( - ) vartotoją. Ieškovo teigimu, šis naujas įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad atsakovo teismui pateikti elektroninio pašto laiškai, rašyti iš elektroninio pašto adreso ( - ), yra suklastoti. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais suklastotais elektroninio pašto laiškais, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ginčo sodybą pirko savo iniciatyva.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje reglamentuota, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
  3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. spalio 6 d. Šiame atsiliepime atsakovas išdėstė savo atsikirtimus į apelianto ieškinį ir pateikė, apelianto nuomone, suklastotus elektroninius laiškus, rašytus iš elektroninio pašto adreso ( - ). Pirmosios instancijos teismas sprendimą nagrinėjamoje byloje priėmė 2017 m. liepos 10 d.
  4. Nors apeliantas teigia, kad naujo įrodymo teismui pateikti anksčiau negalėjo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko (nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos mėn.) kreiptis (tiesiogiai ar per bylą nagrinėjantį teismą) į nurodytą Rusijos įmonę OOO „Mail.ru“ dėl informacijos apie elektroninio pašto adreso ( - ) vartotoją pateikimo. Apeliantas tik užsimena, kad teismui pateiktas naujas įrodymas buvo gautas ikiteisminio tyrimo Rusijoje metu, tačiau nedetalizuoja, kas, kada, dėl ko inicijavo šį ikiteisminį tyrimą, kokia jo dabartinė stadija, rezultatai ir pan.
  5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais suklastotais elektroninio pašto laiškais, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ginčo sodybą pirko savo iniciatyva. Tačiau apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kokią reikšmę skundo dalykui turi aplinkybė, kieno iniciatyva buvo pirkta ginčo sodyba. Pažymėtina, kad apeliantas neprašo apeliacinės instancijos teismo pašalinti iš skundžiamo sprendimo šio pirmosios instancijos teismo motyvo. Apeliantas siekia, kad būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisiant jam iš atsakovo papildomas pinigų sumas, tačiau šis skundo reikalavimas nėra siejamas su aplinkybe, kieno iniciatyva buvo pirkta ginčo sodyba, apeliantas iš esmės remiasi savo, o ne atsakovo teismui pateiktais įrodymais (elektroniniais laiškais, banko sąskaitos išrašais, liudytojų parodymais ir kt.). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindo priimti naują įrodymą nebuvimą.

13Dėl bylos esmės

  1. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl aplinkybės, jog ieškovas (ne)perdavė atsakovui pinigines lėšas, skirtas ginčo sodybai.
  2. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
  3. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
  4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam dalies nuo 10 000 Eur sumos – 4 922,15 Eur – kurią ieškovas atsakovui perdavė 2010 m. rugpjūčio 1 d. Apelianto nuomone, šios sumos pagrįstumą patvirtina elektroninis susirašinėjimas ir jo priedai. Apeliantas nurodo, kad pats atsakovas elektroninio laiško priede patvirtina, jog iki 2011 m. liepos 7 d. jis iš apelianto sodybos įsigijimui ir statybai tikrai gavo 58 480 Lt (16 936,98 Eur), todėl, apelianto teigimu, apeliaciniame skunde bus vadovaujamasi šia suma, kaip atsakovo pripažinta. Apeliaciniu skundu prašomą priteisti sumą (4 922,15 Eur) apeliantas gauna iš nurodytos atsakovo pripažintos sumos (16 936,98 Eur) atėmęs kitas pinigų sumas (6 197,87 Eur; 289,62 Eur; 3 500 Eur; 2 027 Eur), kurias jis prašė pripažinti kaip apelianto perduotas atsakovui iki 2011 m. liepos 7 d. ir priteisti jas apelianto naudai (1 t., b. l. 138-147).
  5. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės yra keičiamas ieškinio faktinis pagrindas aukščiau aptarto apelianto reikalavimo apimtyje, nors civilinio proceso įstatyme numatyta, kad ieškinio pagrindas gali būti keičiamas tik pirmosios instancijos teisme ir tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje reikalavimas priteisti 10 000 Eur sumą buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., švenčiant apelianto gimtadienį, apeliantas perdavė atsakovui nurodytą sumą pinigų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, grįsdamas reikalavimą dėl dalies 10 000 Eur sumos priteisimo, apeliantas remiasi visiškai naujais matematiniais skaičiavimais, nenurodydamas ieškinyje dėstyto reikalavimo faktinio pagrindo. Kadangi apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teisme, be kita ko, ir ieškinio faktinio pagrindo. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo analizuoti apeliaciniame skunde nurodytų visiškai naujų argumentų dėl dalies 10 000 Eur sumos (4 922,15 Eur) priteisimo, kurie nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme, ir dėl jų plačiau nepasisako.
  7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 21 400 Lt (6 197,87 Eur) sumos, ieškovo atsakovui perduotos 2011 m. kovo 13 d., rąstų pirkimui iš R. R.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios sumos perdavimą patvirtina paties R. R. kaip liudytojo parodymai, elektroninio laiško priedas, banko „Sberbank“ kortelės sąskaitos išrašas, ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovo 21 400 Lt (6 197,87 Eur) sumą.
  8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku atsakovas pateikė ieškovui išlaidų, susijusių su ginčo sodyba, esančia ( - ), ataskaitą (1 t., b. l. 23-30,74-78). Šioje ataskaitoje nurodyta, kad 2011 m. kovo 13 d. atsakovas iš apelianto gavo 21 400 Lt, pažymint, jog pinigai galimai paimti iš bankomato prie parduotuvės „Iki“, skirti rąstams pirkti už 20 000 Lt. Iš apelianto banko „Sberbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2011 m. kovo 7 d. iš šios sąskaitos buvo nuimta 12 000 Lt suma (šešios operacijos po 2 000 Lt), 2011 m. kovo 13 d. buvo nuimta dar 12 000 Lt (aštuonios operacijos po 1 500 Lt) (1 t., b. l. 79-84). Rąstų pardavėjas R. R., apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas, parodė, kad atsakovas, atsiskaitydamas su juo už rąstus, nurodė jam, jog rąstai perkami, nes rusas iš Maskvos statys pirtį.
  9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl 21 400 Lt (6 197,87 Eur) sumos perdavimo atsakovui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada. Visų pirma, pats atsakovas elektroniniu laišku atsiųsdamas išlaidų sodybai ataskaitą, joje patvirtino, kad gavo nurodytą sumą. Antra, duomenys apie apelianto banko sąskaitos apyvartą rodo, kad nurodytu laiku apeliantas turėjo tokią pinigų sumą ir ją, būdamas Lietuvoje, išgrynino iš bankomato. Liudytojo R. R. parodymai patvirtina, kad atsakovas su šiuo asmeniu atsiskaitė už rąstus apelianto vardu. Kaip liudytojas byloje apklaustas S. B., ginčo sodyboje atlikęs tam tikrus aplinkos tvarkymo darbus, taip pat nurodė, kad buvo statoma didelė dviejų aukštų pirtis, be to, atsakovas liudytojui paaiškino, jog sodybą pirko maskviečiai. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymų visumą, nepagrįstai nepriteisė apeliantui iš atsakovo 21 400 Lt (6 197,87 Eur) sumos, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio1 dalies 3 punktas).
  10. Nors atsakovas pirmosios instancijos teisme neigė aplinkybę, kad jis rašė apeliantui (jo sugyventinei I. O.) elektroninius laiškus, kuriais apeliantas grindė savo ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais. Atsakovo argumentas, kad elektroninio pašto dėžute adresu ( - ), iš kurios buvo parašyti nurodyti elektroniniai laiškai, galėjo naudotis visi atsakovo klientai, nes ant atsakovo kompiuterio buvo užklijuotas lipdukas su elektroninio pašto adresu ir slaptažodžiu, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokią aplinkybę (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, kaip liudytoja byloje apklausta buvusi atsakovo įmonės buhalterė V. G., dirbusi kartu su atsakovu, paaiškino, kad jokių lipdukų su prisijungimo prie atsakovo elektroninio pašto informacija ant atsakovo kompiuterio nebuvo. Ši liudytoja nurodė, kad atsakovo klientai galėjo naudotis ne atsakovo elektroninio pašto dėžute, o pačiu atsakovo kompiuteriu ir per jį jungtis prie savo pašto dėžutės, nes atsakovo kompiuteryje buvo sukurtos dvi virtualios darbo vietos – atsakovo ir svečio – pastaroji ir buvo skirta atsakovo klientams, ji nebuvo apsaugota jokiu slaptažodžiu. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir apelianto sugyventinė I. O., kuri nurodė, kad galėjo naudotis atsakovo kompiuteriu, tačiau ne atsakovo elektroninio pašto dėžute. Taip pat sutiktina su apelianto pozicija, kad labai mažai tikėtina atsakovo versija, jog jo klientams buvo patogu naudotis jo elektroninio pašto dėžute ir jie ja naudojosi. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
  11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1 000 Lt suma, kurią ieškovas apytiksliai 2011 m. kovo 5 d. sumokėjo R. R. kaip avansą už rąstus, priežastiniu ryšiu nėra susijusi su apelianto įrodinėjamais nuostoliais, nes atsakovas šių pinigų negavo. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog apeliantas, sumokėjęs R. R. dalį rąstų kainos, įvykdė prievolę už atsakovą, dėl ko atsakovas nebeturėjo mokėti šios rąstų kainos dalies R. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje, nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad apeliantas 1 000 Lt sumą kaip avansą už rąstus, skirtus ginčo sodybai, perdavė ne atsakovui, o tiesiogiai rąstų pardavėjui R. R.. Šiuo atveju pirmiausia turėjo būti atsižvelgta į tai, kad 1 000 Lt dydžio avansas buvo skirtas rąstams ginčo sodybai, kurią nuosavybės teise įgijo, valdė ir vėliau pardavė, t. y. gavo naudą, būtent atsakovas. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 7 000 Lt (2 027,34 Eur) sumos, kurią, apelianto teigimu, jis perdavė atsakovui 2011 m. birželio 24 d., nepriteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose nėra minimos jokios konkrečios aplinkybės apie tai, jog apeliantas būtų perdavęs atsakovui nurodytą sumą statybos tikslais. Teismas vertino, kad apelianto banko kortelės apyvartos duomenys už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. įrodo, kad tokia pinigų suma buvo išgryninta, bet neįrodo, jog buvo perduota, apmokant už konkrečias statybines medžiagas ar darbus. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria.
  13. Iš 2012 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku atsakovo ieškovui pateiktos išlaidų, susijusių su ginčo sodyba, ataskaitos matyti, kad 2011 m. birželio 24 d. apeliantas, grįžęs iš Italijos, atsakovui davė 7 000 Lt. Apelianto banko „Sberbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2011 m. birželio 24 d. iš šios sąskaitos buvo nuimta 8 000 Lt suma (keturios operacijos po 2 000 Lt) (1 t., b. l. 85-88). Taigi, paties atsakovo elektroniniu laišku atsiųstoje išlaidų sodybai ataskaitoje yra nurodyta, kad apeliantas davė atsakovui nurodytą pinigų sumą. Apelianto banko sąskaitos apyvartos informacija patvirtina, kad nurodytu laiku apeliantas turėjo tokią pinigų sumą ir ją, būdamas Lietuvoje, išgrynino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys, vertinant juos visų bylos įrodymų kontekste, yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas gavo iš apelianto ir 7 000 Lt sumą.
  14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionuoja rėmimosi liudytojų parodymais pagrįstumą. Atsakovo manymu, nėra pagrindo remtis liudytojų, kurie yra susiję su apeliantu ir/ar yra nuo jo priklausomi, parodymais. Taip pat atsakovas teigia, kad liudytojų parodymais negali būti įrodinėjamas tokio dydžio grynųjų pinigų perdavimas ir su juo susijusios aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovo argumentams.
  15. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus (CPK 191 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius (CPK 191 straipsnio 2 dalis).
  16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
  17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti byloje apklaustų liudytojų, kurie gali būti suinteresuoti duoti apeliantui palankius parodymus (apelianto sugyventinės, apelianto įmonės buhalterės, anksčiau dirbusios atsakovo įmonėje, ir kt.), parodymais, kurie, visų bylos įrodymų kontekste, nelaikytini prieštaringais, melagingais, kuriais negali būti grindžiamas teismo priimamas procesinis sprendimas. Tokių liudytojų parodymai nėra vieninteliai nagrinėjamos bylos įrodymai, jie įvertinti visų byloje surinktų duomenų, juos pagrindžiančių įrodymų, kontekste.
  18. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo tenkintinas iš dalies ir teismo sprendimas pakeistinas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 21 400 Lt (6 197,87 Eur), 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 7 000 Lt (2 027,34 Eur) priteisimo, keistina, priteisiant ieškovui iš atsakovo šias sumas, kurių bendras dydis – 29 400 Lt (8 514,83 Eur). Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisti 14 287,53 Eur, dėl kurių priteisimo atsakovas apeliacinio skundo nepadavė, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista ir bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma yra 22 802,36 Eur (8 514,83 Eur + 14 287,53 Eur).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitus sprendimą

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškinys patenkintas 51 proc. (22 802,36 Eur x 100 / 44 696,64 Eur). Ieškovas sumokėjo 888 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį, už teisines paslaugas sumokėjo 2 410 Eur, patyrė 402,20 Eur vertimo išlaidų, viso – 3 700,20 Eur. Ieškinį patenkinus 51 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 1 887,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Atsakovas prašė priteisti 6 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Maksimali galima priteisti suma pagal suteiktų teisinių paslaugų kiekį (atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus, pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu ir dalyvavimas teismo posėdžiuose) yra 2 842,40 Eur. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (49 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistina 1 392,78 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  4. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 494,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 887,10 Eur – 1 392,78 Eur).
  5. Valstybė patyrė 11,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 5,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 5,65 Eur.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovas sumokėjo 302 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, turėjo 480 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso – 782 Eur. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.
  2. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 63 proc. (8 514,83 Eur x 100 / 13 436,98 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 492,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 111 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 381,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (492,66 Eur – 111 Eur).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19„Patenkinti ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį iš dalies.

20Priteisti ieškovui I. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) 22 802,36 Eur (dvidešimt du tūkstančius aštuonis šimtus du Eur 36 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 22 802,36 Eur nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 494,32 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

21Atmesti kitą ieškinio dalį.

22Priteisti valstybei iš ieškovo I. B., asmens kodas ( - ) 5,42 Eur (penkis Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) 5,65 Eur (penkis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

24Priteisti ieškovui I. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) 381,66 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
        1. Bylos nagrinėjimo... 12. Dėl naujų įrodymų priėmimo
          1. Ieškovas su... 13. Dėl bylos esmės
            1. Apeliaciniame skunde keliamas... 14. Dėl bylos procesinės baigties
              1. Atsižvelgiant į... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitus sprendimą
                  16. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir sprendimo... 19. „Patenkinti ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį iš dalies.... 20. Priteisti ieškovui I. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. S., asmens kodas... 21. Atmesti kitą ieškinio dalį.... 22. Priteisti valstybei iš ieškovo I. B., asmens kodas ( - ) 5,42 Eur (penkis Eur... 23. Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) 5,65 Eur (penkis Eur... 24. Priteisti ieškovui I. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. S., asmens kodas...