Byla 2A-622-368/2010

1

2Šiauliai

3Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

4kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,

5sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

6dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Snežanai Raižienei,

7atsakovo atstovams A. P. ir advokatui Muradui Bakanui,

8trečiojo asmens atstovui V. P.,

9teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „BA prekyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-207/2010 pagal ieškovo UAB „BA prekyba“ ieškinį atsakovui Alvydo Pakarnio įmonei, trečiajam asmeniui Šiaulių teritorinei muitinei dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

12Ieškovas UAB „BA prekyba“ ieškiniu (I tomas, b. l. 2-4) kreipėsi Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Alvydo Pakarnio įmonės ieškovui 15 703 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį su Šiaulių teritorine muitine, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims muitinės sandėlio paslaugas. Ieškovas, kaip muitinės sandėlio savininkas, sudarė prekių saugojimo sutartį su atsakovu ir į muitinės sandėlį priėmė saugoti ( - ) gamybos metų lengvąjį automobilį M. B. ( - ). Atsakovas, pasinaudodamas sutarties 3.6 punktu, ( - ) išgabeno automobilį iš muitinės sandėlio įprastinėms prekių tvarkymo operacijoms atlikti. Ieškovas 2007-08-07 sužinojo, kad atsakovo pasiimtas ir jo žinioje esantis automobilis M. B. ( - ) buvo pavogtas. Ieškovui šį faktą raštu patvirtino Šiaulių miesto VPK pareigūnai. Ieškovas apie šį įvykį informavo Šiaulių teritorinę muitinę, kuri, paaiškėjus vagystės faktui, 2007-08-24 sprendimu nustatė, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2005-11-16, apskaičiavo, kad automobilio M. B. ( - ) muitinė vertė yra 45 500 Lt ir skolos muitinei dydis – 15 703 Lt, kurį sudaro muito mokestis, PVM mokestis ir delspinigiai už nesumokėtą PVM bei įpareigojo ieškovą per 10 dienų priskaičiuotus mokesčius sumokėti valstybei. Ieškovas 2007-09-05 raštu paragino atsakovą A. Pakarnio įmonę sumokėti priskaičiuotus jam mokesčius, tačiau atsakovas sumokėti atsisakė, motyvuodamas, kad jam civilinė atsakomybė netaikytina. Ieškovas 2007-09-10 sumokėjo priskaičiuotus mokesčius.

13Atsakovas Alvydo Pakarnio įmonė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (I tomas, b. l. 113-116), su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Alvydo Pakarnio įmonės savininkas A. P. pažymėjo, kad jis nusipirko automobilį M. B. ( - ), apskaitė jį įmonės buhalterijoje, laikė muitinės sandėlyje ir mokėjo už jo saugojimą. Nurodė, kad apie automobilio vagystę ieškovo darbuotojui pranešė iš karto, apklausoje sakė, kad automobilis buvo muitinės sandėlyje, bet kodėl šie duomenys neužrašyti, nežino. Nurodė, kad dėl vagystės jam padaryta didelė žala ir slėpti šio fakto jis neturėjo jokio tikslo. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį pasirašė jis, sutartį suprato. Pasiimtą iš sandėlio automobilį saugojo tinkamai, ieškovo prekių apskaitos lape nurodytu adresu ( - ) ir dėl to, kad jį pavogė tretieji asmenys, jis nėra kaltas, o nesant jo kaltės, jis neturi ir pareigos atlyginti ieškovui jo sumokėtus mokesčius.

14Tretysis asmuo Šiaulių teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (I tomas, b. l. 51), su ieškiniu sutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimas regreso tvarka priteisti 15703 Lt iš Alvydo Pakarnio įmonės yra teisiškai pagrįstas. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo valstybei pagal Šiaulių teritorinės muitinės 2007-08-24 sprendimą 4580 Lt priskaičiuoto muito, 9068 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 2055 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, viso 15703 Lt.

15Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu (II tomas, b. l. 141-145) ieškovo UAB „BA prekyba” ieškinį atsakovui Alvydo Pakarnio įmonei dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Nurodė, tai kad atsakovui priklausantis nevažiuojantis automobilis buvo saugomoje teritorijoje, vieline tvora aptvertoje aikštelėje, kuri rakinama spyna, kartu su kitais atsakovui priklausančiais automobiliais, atitiko laikinai išgabentos prekės saugos reikalavimus ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė šalių Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. ( - ), ieškovas nepateikė. Pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje nurodė, kad, byloje įvertintų aplinkybių visuma patvirtina, kad importo skolos skolininku teisingai yra laikomas pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje ieškovas, o ne kitas asmuo. Esant tokiam teisiniam vertinimui, automobilio vagystės fakto pranešimo laikas nėra toks svarbus ir jis nesietinas priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl ieškovo argumentas, jog Šiaulių teritorinės muitinės priskaičiuotus mokesčius valstybei privalėjo sumokėti ne ieškovas, o atsakovas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo pareigų pagal sutartį nevykdė ar vykdė jas netinkamai, padarė ieškovui nuostolius ir juos privalo atlyginti, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytas.

16Apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 147-149) apeliantas UAB „BA prekyba“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos (nuostolių) atlyginimą, nepagrįstai neįvertindamas to fakto, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai, reguliuojami ne tik civilinio kodekso normų, bet kitų specialių norminių aktų, reglamentuojančių Muitinės sandėlių veiklą.

182. Teismas iš esmės nepasisakė dėl muito mokesčio, kurį mokėti atsiranda pareiga net tuo atveju, jeigu automobilis prarandamas dėl trečiųjų asmenų kaltės.

193. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 159-166) atsakovas prašo apelianto UAB „BA prekyba“ apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto valstybei teismo išlaidas bei atsakovui Alvydo Pakarnio įmonei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Nurodo, kad joks įstatymas ar sutartis konkrečiu atveju nenumato atsakovo atsakomybės be kaltės ir ieškovas tokių teisės aktų ar sutarties sąlygų nenurodo. Nesant vieno iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, negalima ir pati civilinė atsakomybė.

222. Pažymi, kad atsiradusios pasekmės nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais.

233. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog mokesčių (PVM ir muito) bei delspinigių sumokėjimo pareiga konkrečiu atveju tenka ne atsakovui, o būtent ieškovui (apeliantui), konstatavo Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A143-760/2009 2009-10-06 nutartyje.

244. Nurodo, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes šis automobilis buvo atsakovo nuosavybė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje konstatuota, kad automobilis buvo paimtas iš teritorijos, kuri buvo aptverta ir užrakinta, o užraktas nukirptas ar nupjautas. Medžiagoje konstatuota ir tai, kad automobilis išvažiavo ne savo eiga, o buvo išvilktas pro sargybos postą. Šioje aptvertoje ir užrakintoje teritorijoje buvo saugomi be apvogtojo ir kiti atsakovui priklausantys automobiliai.

255. Pažymi, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad bet kuriuo atveju už iš muitinės priežiūros iš muitinės sandėlio paimamą automobilį visais atvejais mokesčius turėtų sumokėti atsakovas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Muitinės kodekso 201 - 205 str. numato atvejus, kada atsiranda importo skola muitinei.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 154) tretysis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prašymą grindžia tuo, kad prievolė UAB „BA prekyba“ sumokėti importo mokesčius atsirado dėl Alvydo Pakarnio įmonės netinkamos veiklos vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal ( - ) Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. ( - ), todėl mano, kad ieškovo reikalavimas regreso tvarka priteisti 15 703 Lt iš Alvydo Pakarnio įmonės yra teisiškai pagrįstas.

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

29Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos (nuostolių) atlyginimą. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Trečioje ir ketvirtoje dalyje suformuotos sutartinės ir deliktinės atsakomybės sąvokos. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

30Civilinė atsakomybė atsiranda, esant visoms keturioms civilinės atsakomybės sąlygoms - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 - 249 str.). Prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, tai yra 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

32Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nors ieškovas ir argumentavo, kad atsakovas, nepranešdamas iš karto ieškovui apie automobilio vagystę padarė jam žalą, tačiau ši aplinkybė nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2009-10-06 nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad įvertintų aplinkybių visuma patvirtina, kad importo skolos skolininku laikomas ieškovas UAB „BA prekyba“, o ne kitas asmuo.

33Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apelianto apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl muito mokesčio. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įstatymas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad 2009-10-06 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą administracinėje byloje ir 2009-10-06 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį, pagal kurią importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Nurodytos materialinės teisės normos 3 dalyje yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu, patenka ieškovas (Bendrijos muitinės kodekso 101 straipsnio a ir b punktai), todėl ieškovo argumentai, kad pripažinimas skolininku yra siejamas su nuosavybės teise į muitinės sandėlyje sandėliuojamą prekę, negali būti pripažinti pagrįstais. Be to, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje nurodė, kad, byloje įvertintų aplinkybių visuma patvirtina, kad importo skolos skolininku teisingai yra laikomas ieškovas, o ne kitas asmuo. Esant tokiam teisiniam vertinimui, automobilio vagystės fakto pranešimo laikas nėra toks svarbus ir jis nesietinas priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl ieškovo argumentas, jog Šiaulių teritorinės muitinės priskaičiuotus mokesčius valstybei privalėjo sumokėti ne ieškovas, o atsakovas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

34Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-3621-815/2008 nurodė, kad byloje taikytinas ne Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies (a) punktas, bet Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalis, pagal kurią importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad skolininkais laikomi: 1) asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros, 2) bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję, arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, 4) atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Teismas konstatavo, kad UAB „BA prekyba“, įforminusi muitinio sandėliavimo procedūrą, tapo atsakinga už šiai procedūrai keliamų reikalavimų įvykdymą. Be to, Bendrijos muitinės kodekso 101 straipsnyje numatyta, jog sandėlio savininkas (UAB „BA prekyba“) atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog muitinės sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra saugojimu, vykdymą. Todėl UAB „BA prekyba“, kaip sandėlio savininkas, privalėjo užtikrinti, jog sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra saugojimu, vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrijos muitinės kodekso 109 straipsnis numato galimybę su importuotomis prekėmis atlikti tvarkymo operacijas, kurių tikslas – išlaikyti nepakitusią prekių būklę, pagerinti jų išvaizdą arba prekinę kokybę, paruošti jas platinimui arba perpardavimui. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 107 straipsniu, prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, turi būti įtraukiamos į prekių apskaitą tuojau pat, kai jos padedamos į muitinės sandėlį. 2004 m. balandžio 22 d. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų Tipinių A, C, D ir E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 9 punktas numato, jog apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra ir kurioms ji netaikoma, charakteristikas. Tačiau paskutinis įrašas apie prekės minėto lengvojo automobilio paėmimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas padarytas 2007 m. gegužės 9 d., nors Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą išduotas dar 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „BA prekyba“ apskaitos dokumentuose nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. pateikiami duomenys neatitiko faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, charakteristikų, bei atliekant įprastines tvarkymo operacijas nebuvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisykles, reikalavimų. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-3621-815/2008 konstatavo, kad būtent todėl, kad UAB „BA prekyba“ muitinės procedūros neužbaigė, UAB „BA prekyba“ atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, jog prekių pagrobimo faktas neeliminuoja importo skolos muitinei atsiradimo galimybės, nes nėra įrodymų, kad prekės prarastos taip negrįžtamai, jog jų nebegali panaudoti joks asmuo.

35Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų.

36Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

37Pirmos instancijos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendime nurodė, kad iš byloje esančių ir įvertintų įrodymų visumos, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo pareigų pagal sutartį nevykdė ar vykdė jas netinkamai, padarė ieškovui nuostolius ir juos privalo atlyginti, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodyta. Be to, kadangi ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, teismas netenkintino ir išvestinių reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas ir argumentavo, kad atsakovas, nepranešdamas iš karto ieškovui apie automobilio vagystę padarė jam žalą, tačiau ši aplinkybė nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir pažymi, kad CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, o CPK 178 str. įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

38Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

39Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apelianto UAB „BA prekyba“, priteistinos 4,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.

40Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, iš ieškovo priteistina atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

41Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43

44Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš apelianto UAB „BA prekyba“ (įmonės kodas 154806149, adresas Serbentų g. 222, Šiauliai) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Alvydo Pakarnio įmonės (įmonės kodas 145073477, adresas Dainų g. 46a-4, Šiauliai) naudai, bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Šiauliai... 3. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,... 5. sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,... 6. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Snežanai Raižienei,... 7. atsakovo atstovams A. P. ir advokatui Muradui Bakanui,... 8. trečiojo asmens atstovui V. P.,... 9. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 12. Ieškovas UAB „BA prekyba“ ieškiniu (I tomas, b. l. 2-4) kreipėsi... 13. Atsakovas Alvydo Pakarnio įmonė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (I... 14. Tretysis asmuo Šiaulių teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą į... 15. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu (II tomas,... 16. Apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 147-149) apeliantas UAB „BA prekyba“... 17. 1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas,... 18. 2. Teismas iš esmės nepasisakė dėl muito mokesčio, kurį mokėti atsiranda... 19. 3. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų.... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 159-166) atsakovas prašo... 21. 1. Nurodo, kad joks įstatymas ar sutartis konkrečiu atveju nenumato atsakovo... 22. 2. Pažymi, kad atsiradusios pasekmės nėra priežastiniame ryšyje su... 23. 3. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog mokesčių (PVM ir muito) bei... 24. 4. Nurodo, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes šis... 25. 5. Pažymi, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad bet kuriuo atveju... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 154) tretysis asmuo... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio... 30. Civilinė atsakomybė atsiranda, esant visoms keturioms civilinės atsakomybės... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų... 32. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nors... 33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apelianto apeliaciniame... 34. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendime... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad... 36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 37. Pirmos instancijos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendime nurodė, kad iš... 38. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra... 39. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apelianto UAB „BA prekyba“,... 40. Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas... 41. Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 43. ... 44. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš apelianto UAB „BA prekyba“ (įmonės kodas 154806149, adresas...