Byla 2-2757/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Envirolita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Envirolita“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5514-160/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Envirolita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Envirolita“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą,

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Envirolita“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė G. V..

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

9Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

10Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

12Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

13Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovui UAB „Envirolita“ iškėlė bankroto bylą.

14Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti trys bankroto bylos iškėlimo pagrindai, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, kai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

15Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs įmonės nemokumą.

16Pažymėtina, kad bankroto bylą dėl įmonės nemokumo teismas iškelia tuo atveju, kai yra objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas gali iškelti bankroto bylą įmonei dėl jos nemokumo tuo atveju, jeigu egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis.

17Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą sprendė, vadovaudamasis jam prieinamais duomenimis.

18Kadangi kreditoriai nesėkmingai bando atgauti ir net priverstinio vykdymo tvarka nesėkmingai siekia išieškoti skolas, jie turi pagrindą abejoti atsakovo mokumu. Tada atsakovui tenka pareiga įstatymų reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad jis yra mokus. Atsakovas nepateikė duomenų, kokią veiklą jis realiai vykdo, iš kokių šaltinių gauna (ketina gauti) pajamas ir kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais. Jei atsakovas iš tiesų būtų nemokus ir jo turtinė padėtis blogėtų, delsimas kelti bankroto bylą galėtų pažeisti tiek esamų, tiek būsimų įmonės kreditorių, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją, teiktų atsakovui prekes ar paslaugas, interesus.

19Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai