Byla 2-1852/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4209-881/2014 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Amikon“ ir „Saugus namas“, R. V., A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu.

6Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB „Pilotų treniruočių centras“ dėl nemokumo iškelti bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių.

7Tapačius savarankiškus reikalavimus pareiškė ir tretieji asmenys UAB „Amikon“, UAB „Saugus namas“, R. V. bei VSDFV Vilniaus skyrius.

8Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti tuo pagrindu, kad yra moki įmonė, kurios pradelsti įsipareigojimai (2 954 040,58 Lt) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (10 694 582 Lt). Įmonė vykdo veiklą, planuoja atkurti ilgalaikį mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

11Teismas nustatė, kad atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašyto turto vertė yra 10 694 582 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta dviejų metų senumo (2012 m. liepos 2 d.) turto vertės nustatymo ataskaita nepaneigia atsakovo balanse nurodytos materialaus turto vertės (9 844 928 Lt). Taigi nėra pagrindo nesivadovauti balanso duomenimis. Įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus dėl 2007 m. birželio 15 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-383 (toliau – ir Kredito sutartis) vienašališko nutraukimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra ne 2 954 040,58 Lt, bet 5 111 856,10 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo skola (1 240 040,59 EUR) pagal 2009 m. vasario 12 d. Laidavimo sutartį Nr. 45-09L (toliau – ir Laidavimo sutartis) yra ginčijama teisme (civilinė byla Nr. 2-4027-450/2014), teismas jos neįskaičiavo į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Atsakovo skolos trečiajam asmeniui UAB „Amikon“ teismas nelaikė pradelsta dėl jo su ieškovu ir atsakovu 2011 m. gruodžio 20 d. sudaryto trišalio susitarimo, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo nereikalauti iš atsakovo paskolos grąžinimo iki pastarasis įvykdys įsipareigojimus ieškovui pagal Kredito sutartį. Remdamasis tuo teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovą esant nemokų. Esančio atsakovo darbo užmokesčio įsiskolinimo teismas nevertino kaip pagrindo bankroto bylos iškėlimui.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie argumentai:

141. Teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę neįtraukė skolos pagal Laidavimo sutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014, kurioje apeliantas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo nuginčyti Laidavimo sutartį. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Medžio fabrikas“ v. UAB „Trasauta“, bylos Nr. 2-940/2012, pateiktais išaiškinimais dėl kreditoriaus reikalavimo, kai jis nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertinimo. Įtraukus į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę skolą pagal Laidavimo sutartį, atsakovo pradelstos skolos būtų 9 403 468,25 Lt, bet ne 5 111 856,10 Lt kaip nurodė teismas.

152. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pastaroji nurodyta balanse nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu 2012 m. liepos 2 d. UAB „Inreal“ parengti turto vertinimo dokumentai ir juose nustatyta turto rinkos vertė – 6 460 000 Lt, nėra nuginčyti. Kadangi per dvejus metus turto kainų žymaus pokyčio nebuvo, teismas be pagrindo nesivadovavo duomenimis apie realią atsakovo turto vertę.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą tenkinti.

17Teisėja

konstatuoja:

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai įrodinėja esant faktinį pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą dėl jo nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

20Atsakovo mokumą pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis jo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašytais duomenimis bei informacija apie įmonės skolas. Balanse įrašyto atsakovo turto vertė yra 10 694 582 Lt, iš jo – 9 844 928 Lt nekilnojamasis turtas; tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 17 002 505 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 5 162 098 Lt. Taigi 2014 m. gegužės 1 d. atsakovo balanso duomenys neteikia pagrindo laikyti įmonę nemokia. Dėl šių aplinkybių išskirtina, kad rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Kilus abejonėms dėl balanse įrašytų duomenų teisingumo teismas turi ex proprio motu (liet. savo iniciatyva) iš atsakovo išsireikalauti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų balanse įrašytų duomenų teisingumą, t. y. pagrįstų faktinę turto vertę įsipareigojimų realų dydį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ ir kt. v. UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „OMTX group“ ir kt. v. UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Verslo energija“ v. UAB „Nycomedas“, bylos Nr. 2-1187/2013).

21Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionavo atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašytą nekilnojamojo turto vertę bei įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį. Pirmojo dėmens neatitikimą faktinei padėčiai apeliantas įrodinėjo UAB „Inreal“ 2012 m. liepos 2 d. parengta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma (t. 2, l. 79-80). Pastarosios įrodomąja reikšme pirmosios instancijos teismas suabejojo, kadangi ji parengta prieš dvejus metus. Vis dėlto apelianto įtarimai apie mažesnę atsakovo nekilnojamojo turto vertę paremti ne prielaidomis, bet konkrečiais faktiniais duomenimis, gautais atlikus atsakovui priklausančio turto vertinimą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Nors UAB „Inreal“ turto vertinimą atliko įkeitimo apeliantui tikslui, tačiau tai nepaneigia apelianto pareikštų abejonių dėl atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašyto turto vertės teisingumo, t. y. faktinės jo vertės. Nesant pateiktos nei vienos pilnos finansinės ataskaitos (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 22 straipsnis) bei atsakovui nepateikus paaiškinimų dėl apelianto teiginių apie nekilnojamojo turto vertę, teismas turėjo ne formaliai atmesti apelianto argumentus ir vadovautis balanso duomenis, bet pareikalauti atsakovo pateikti papildomus įrodymus (pvz., atlikti turto vertinimą).

22Nustatydamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas klaidingai laiko nesant suėjusio termino vykdyti jo prievoles pagal Kredito sutartį. Dėl šios priežasties atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra lygūs ne mažesnei nei 5 111 856,10 Lt sumai. Vis dėlto teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį vykdytinumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. L. įmonė „Brennholz-pellets“ v. UAB „Ostlit“, bylos Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AS Reverta v. J. D. TŪB, bylos Nr. 2-301/2014), tačiau be pagrindo atsakovo skolą pagal Laidavimo sutartį laikė ginčijama teismine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014 pareikštame ieškinyje ieškovas (apeliantas šioje byloje), be kita ko, prašo solidariai iš atsakovų (V. R., UAB „Sabenavita“, UAB „Amikon“ ir UAB „Pilotų treniruočių centras“) priteisti 1 240 040,59 EUR. Apelianto reikalavimas atsakovui grindžiamas Laidavimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiais laidavimo teisiniais santykiais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto atsakovas nuo apelianto civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014 pareikštų reikalavimų nesigina, t. y. nėra pateikęs nei atsiliepimo, nei pareiškęs priešieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis). Taigi de jure nėra teisminio ginčo dėl apelianto reikalavimo teisės atsakovui pagal Laidavimo sutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto minima teismų praktika dėl ĮBĮ nuostatų teisės aiškinimo yra neaktuali, nes šioje byloje nėra kvestionuojama jo teisė inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimą.

23Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, o jų mažiausia pradelsta dalis faktiškai lygi pusei įmonės 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašyto turto vertės (10 694 582 Lt / 5 111 856,10 Lt). Atsakovo veikla nuo 2010 metų yra nuostolinga. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis pajėgs atsiskaityti su kreditoriais, kad jo pardavimų prognozė (t. 1, l. 53) pagrįsta objektyviais skaičiavimais. Delsimas iškelti atsakovui bankroto bylą, jei atsakovas iš tiesų yra nemokus, gali pažeisti tiek esamų, tiek būsimų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų atsakovui prekes ar paslaugas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „OMTX group“ ir kt. v. UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Envirolita“, bylos Nr. 2-2757/2013).

24Esant aptartoms abejonėms dėl atsakovo mokumo – nevisapusiškam atsakovo finansinės padėties ištyrimui ir įvertinimui, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamius įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, atitinkančius ĮFAĮ įtvirtintus reikalavimus, kad būtų pateikti visi įrodymai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“ (juridinio asmens kodas 300120344) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo akcinės... 3. Teisėja... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui... 6. Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB... 7. Tapačius savarankiškus reikalavimus pareiškė ir tretieji asmenys UAB... 8. Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti tuo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė... 11. Teismas nustatė, kad atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašyto turto... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 14. 1. Teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę... 15. 2. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turimo nekilnojamojo turto rinkos... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius... 17. Teisėja... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Įmonių bankroto... 20. Atsakovo mokumą pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis jo 2014 m.... 21. Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionavo atsakovo 2014 m. gegužės 1 d.... 22. Nustatydamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos... 23. Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką nevykdo savo... 24. Esant aptartoms abejonėms dėl atsakovo mokumo – nevisapusiškam atsakovo... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir...