Byla 2S-1403-794/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB Finland Plc Lietuvos skyrius, AB DnB bankas, UAB „Vaivorykštė“, Valstybinė mokesčių inspekcija, S. G., BUAB „VS tiekimas“, AB „Lesto“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Universal auto“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB Finland Plc Lietuvos skyrius, AB DnB bankas, UAB „Vaivorykštė“, Valstybinė mokesčių inspekcija, S. G., BUAB „VS tiekimas“, AB „Lesto“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Universal auto“),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjai D. G. ir V. G. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2006 metais įkūrė ( - ), kurios pagrindinė veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba automobilių detalėmis. 2006 m. pareiškėjai iš AB SEB bankas paėmė paskolą apyvartinėms lėšoms papildyti, o banko reikalavimu, kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. 2007 metais pareiškėjai įkūrė dar vieną bendrovę – ( - ), kurios verslo vystymui iš AB DnB banko buvo paimta paskola. Verslas vystėsi nesėkmingai, abi pareiškėjams priklausančios įmonės veikė nuostolingai, todėl, pareiškėjams negalint laiku vykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, AB DnB bankas nutraukė su pareiškėjais sudarytą sutartį. 2008 metais pareiškėjai kreipėsi į Nordea Bank AB su prašymu refinansuoti jų susidariusią skolą AB SEB bankas bankui. Tarp pareiškėjų ir Nordea Bank AB buvo pasirašyta būsto kreditavimo sutartis, kurios pagrindu AB SEB bankui buvo grąžintas kreditas verslo vystymui. Kreditui užtikrinti buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Pablogėjus pasaulio ekonominei situacijai, pareiškėjų verslas tapo nuostolingas, o paskolos palūkanos smarkiai išaugo, todėl pareiškėjai nebepajėgė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko Nordea Bank AB nutraukė su pareiškėjais sudarytą sutartį. 2008 metais pareiškėja įsteigė individualią įmonę, siekdama pagerinti pareiškėjų finansinę padėtį bei atsiskaityti su banku, tačiau krizės metu pradėta individuali veikla nebuvo pelninga, pareiškėjai teko sustabdyti individualios įmonės veiklą. Bendra pareiškėjų skola kreditoriams sudaro 431504,71 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 3000 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė yra 200 Eur. Pareiškėjui priklauso ( - ) akcijos, tačiau abiejų bendrovių veikla yra sustabdyta, taip pat jis buvo įsteigęs gamybinę – prekybinę įmonę ( - ), tačiau šios įmonės veikla taip pat yra sustabdyta. Pareiškėja buvo įsteigusi ( - ), tačiau šios įmonės veikla yra sustabdyta. Pareiškėjai nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė vertė yra lygi 196632 Eur. Banko sąskaitose pareiškėjai lėšų beveik neturi, grynųjų pinigų santaupos sudaro 900 Eur, jų šeimos poreikiams tenkinti reikalinga 710 Eur per mėnesį suma. Pareiškėja dirba ( - ) pardavimo vadybininkė, gauna 275,03 Eur atlyginimą, po bandomojo laikotarpio planuojam gauti 500 Eur atlyginimą. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. užsiima individualia veikla, planuoja iš savo vykdomos veiklos vidutiniškai per mėnesį gauti 500 Eur. Pareiškėjai turi nepilnametį vaiką (gim. 2001 m. gruodžio 20 d.). Bankroto administratoriaus išlaidos iki asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo būtų 891,46 Eur.

4Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir AB DnB bankas prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

5Suinteresuotas asmuo Nordea bank AB Finland Plc prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjai siekia tik nurašyti savo skolas, ir sąmoningai nesiekia savo mokumo atkūrimo. Pareiškėjų nesąžiningumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyse. Pareiškėjų nesąžiningumą parodo ir jų elgesys nuolat skundžiant antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00824-1. Pareiškėjai nurodo gaunantys mažas pajamas, tačiau administravimo išlaidoms iki mokumo plano patvirtinimo nori mokėti net 891,46 Eur sumą.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kad banko paskolos pareiškėjams buvo suteiktos kaip fiziniams asmenims, o ne bendrovėms „( - ). Pareiškėjai nepagrįstai sieja ( - ) nuostolingumą tik su ekonominiu sunkmečiu. Pareiškėjai tinkamai nesirūpino šių įmonių veikla – pareiškėja pati net nedirbo savo įsteigtoje individualioje įmonėje, o pareiškėjas įsteigė dvi analogiška veikla užsiimančias bendroves. Pareiškėjo pateiktas verslo liudijimas nepatvirtina, kad iš savo veiklos pareiškėjas gauna kokias nors pajamas, o pareiškėja įsidarbino tik po to, kai Vilniaus miesto 2015 m. birželio 9 d. nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ji, turėdama aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką nedirba ir nesiekia įsidarbinti. Šiuo metu jos gaunamo atlyginimo nepakanka pareiškėjų turimam nekilnojamam turtui išlaikyti. Pareiškėjų melagingus teiginius apie jų finansinę padėtį patvirtina ir jų išlaidos ankstesnių teismo procesų metu: buvo samdyti net trys skirtingi atstovai, mokėtos didelės žyminio mokesčio sumos. Kitose civilinėse bylose pareiškėjai, skirtingai nei nurodo pareiškime, teigė, kad ( - ) veikia pelningai. Pareiškėjai taip pat nurodo klaidingus duomenis apie įsiskolinimo UAB „Vaivorykštė“ dydį, kuris yra didesnis, nei nurodo pareiškėjai.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė kelti D. G. ir V. G. bankroto bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėjai jau buvo kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, kuri, išnagrinėjus pareiškėjų atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi palikta galioti. Išnagrinėtoje byloje buvo konstatuotas pareiškėjų nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu, pasyvus debitorinių skolų išieškojimas, vengimas gauti didesnes pajamas, tikros finansinės padėties neatskleidimas, įsipareigojimų padidėjimas dėl pareiškėjo veiksmų. Todėl teismas nutarė remtis išnagrinėtoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aplinkybėmis, kurios įvyko po 2015 m. birželio 9 d. Teismas nurodė, jog pirmą kartą nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, pareiškėjas paaiškino, kad ( - ), kurios akcininku ir direktoriumi yra pareiškėjas, dirba pelningai, tačiau 2015 m. liepos 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą atleisti šią bendrovę nuo mokesčių deklaracijų, kurį inspekcija 2015 m. rugpjūčio 5 d. patenkino – atleido iki nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas individualia veikla verstis pradėjo nuo 2015 m. gruodžio 16 d., paaiškino, kad planuoja per mėnesį gauti 500 Eur pajamas, tačiau už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 206 m. kovo 10 d. pateikė duomenis tik apie 320 Eur pajamų gavimą 2016 m. vasario 24 d. Tuo tarpu pareiškėja nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įsidarbino ( - ), nuo 2010 m. liepos 1 d. vykdė individualią veiklą, nuo 2016 m. vasario 1 d. įsidarbino ( - ), gauna 370 Eur darbo užmokestį per mėnesį, nors pareiškime buvo nurodę, jog jų pajamas per mėnesį sudarys apie 775,03 Eur. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė duomenų, kokios jų pajamos buvo iki kreipimosi į teismą 2015 m. gruodžio 23 d., ypač atsižvelgiant į tai, jog nei pareiškėjo darbovietė, nei pareiškėjos individuali įmonė veiklos nevykdo. Todėl teismui kilo abejonių, kaip pareiškėjai susitaupė 900 Eur, kai jų šeimos būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikia 710 Eur, vadovaujantis teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje konstatuota aplinkybe dėl pareiškėjo pajamų per mėnesį gavimo – 492,48 Eur. Dėl šios aplinkybės teismas suabejojo pareiškėjų sąžiningumu nurodant tikrąsias realias savo pajamas ir jų gavimo šaltinius. Teismas aplinkybę, kad kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paliktas apygardos teismo priimtas sprendimas dėl 83261,74 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš D. G. BUAB „VS tiekimas“ naudai, vykdymą laikė nepaneigiančia pareiškėjų nesąžiningumo, atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus įrodymus po 2016 m. birželio 9 d. Nors ( - ) veikla buvo sustabdyta, t. y. priešingai nei buvo nurodoma anksčiau, jog įmonė veikia pelningai, tačiau pareiškėjai nepareiškė reikalavimų dėl paskolintų pinigų priteisimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti esant pareiškėjų nemokumą bei nepaneigta abejonė dėl pareiškėjo nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu, todėl bankroto bylą atsisakė iškelti.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

10Pareiškėjai D. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas nenustatinėjo pareiškėjų nemokumo bei nenurodė konkrečių pareiškėjų nesąžiningų veiksmų. Teismas nepagrįstai vadovavosi anksčiau išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes visos aplinkybės šiuo metu yra pasikeitusios. Pareiškėjų įsipareigojimai yra žymiai didesni nei turimo turto vertė, todėl pareiškėjai yra nemokūs. Teismo nurodytos abejonės dėl pareiškėjų sąžiningumo sutaupius 900 Eur yra nepagrįsti, nes ši suma neturi esminės reikšmės jų nemokumui. Teismo nurodomas ginčas dėl 83261,74 Eur sumos priteisimo iš pareiškėjo UAB „VS tiekimas“ naudai, neįrodo pareiškėjų nesąžiningumą, nes ieškinys minėtoje byloje kildinamas iš 2005-2006 m. galimai padarytos žalos priteisimo, t. y. nepatenka į aktualų trejų metų laikotarpį, per kurį vertinamas asmens sąžiningumas. ( - ) veiklos negali vykdyti dėl UAB „Vaivorykštė“ ir UAB ECAA Europe veiksmų. Įmonės turtą sudaro tik 6896 Eur, todėl nėra racionalu kreiptis dėl skolos išieškojimo, tokiu būdu patiriant bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie savo pajamas nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau FABĮ tokio reikalavimo nenumato, todėl teismas turėjo įpareigoti tokius duomenis pateikti, nes pareiškėjai nežinojo, jog tokie duomenys yra reikalingi. Pareiškėjas šiuo metu vykdo individualią veiklą (statybos baigimo apdailos ir valymo darbai), tačiau pradžioje yra sunku surasti užsakovus. Pareiškėja dirba, gauna stabilias pajamas. Pareiškėjai yra sąžiningi, todėl jiems turi būti iškelta bankroto byla.

11Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas tinkamai įvertino bylos nustatytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, apeliantų argumentai nepaneigia teismo išvadų.

12Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą. Viso vykdomosiose bylose apeliantų skolos nėra dengiamos, išskyrus įsiskolinimą bankui, kuriam hipoteka įkeistas apeliantų namas. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog ( - ) negali vykdyti veiklos dėl UAB „Vaivorykštė“ ir UAB ECAA Euroe veiksmų, kadangi būtent iš apeliantų 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo, ko pasėkoje UAB „Vaivorykštė“ yra pareiškėjų kreditorius. Taip pat Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu patenkino ne D. G. reikalavimus, o UAB „ECAA Europe priešieškinį D. G. atžvilgiu. Dar kitoje Šiaulių apylinkės teismo byloje pagal ( - ) ieškinį atsakovui UAB ECAA Europe buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria ( - ) ir D. G. atsisakė savo reikalavimų bei pripažino 10258,28 Eur buvimą UAB ECAA Europe bei skolą padengė. Pareiškėjai pateikė ne visą informaciją apie turimo turto vertę, nenurodė savo valdomų įmonių akcijų rinkos vertės. Apelianto turto vertė gali dar labiau išaugti, kadangi pagal 2012 m. vasario 27 d. paskolos sutartį pareiškėjas paskolino UAB ECAA Europe 131719,18 Eur, kurių grąžinimo terminas sueina 2016 m. balandžio 30 d. Apeliantai taip pat nenurodė visos informacijos jiems priklausančių bendrovių turtą ir visas civilines. Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo byloje priteistą sumą 10258,28 Eur pareiškėjas grąžino prekių likučiais, kurių iš viso pareiškėjas ( - ) turėjo 54745,47 Eur sumai. Taigi bendrovės turto turėjo likti dar 44487,19 Eur sumai, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog įmonė turi turto tik už 6596 Eur sumą. Be to, 2013 m. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ( - ), D. G. buvo nurodęs, jog įmonės turto vertė 2013 m. lapkričio 6 d. buvo net 257868,97 Eur, įmonė gavo 44553,4 Eur pelno. Atsižvelgiant į apeliantų turto sudėtį kyla abejonių, kaip pragyvenimui pakanka pareiškėjos gaunamo 275,03 Eur atlyginimo. Gerą apeliantų finansinę padėtį patvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas yra pajėgus mokėti žyminius mokesčius ir apmokėti advokatų paslaugas civilinėse bylose (2014-2015 m. išleista mažiausiai 2014,18 Eur). Taigi apeliantų padėtis nėra kritinė, jų pagrindinis tikslas išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, išskyrus banką. Teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria pirmą kartą buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie realiai gaunamas pajamas ir kad imasi veiksmų skoloms padengti. Aplinkybė, jog pareiškėjas išsiėmė verslo liudijimą, nereiškia, jog jis realiai vykdo veiklą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Remiantis šio įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

15Dėl nemokumo

16Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas (nemokumo) sąlygas, be to, nepaneigta abejonė dėl pareiškėjo nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Tačiau kokia pareiškėjų turimo turto apimtis, į kurį galima nukreipti išieškojimą, taip pat kokia yra konkreti pradelstų įsipareigojimų suma, išvados nepadarė. Pareiškėjai antrą kartą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų nuo nutarties atsisakyti kelti bankroto bylą priėmimo, todėl turto ir įsipareigojimų pokytis turėjo būti įvertintas iš naujo. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjai turimo turto vertę nurodo 200000 Eur sumai, įsipareigojimus bendrai 431504,71 Eur sumai, o be teisme ginčijamos 85215,74 Eur skolos BUAB „VS tiekimas“ – 346288,97 Eur sumai. Tuo tarpu iš suinteresuoto asmens UAB „Vaivorykštė“ pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas D. G. 2012 m. vasario 27 d. paskolino UAB ECAA Europe 131719,18 Eur, paskolos grąžinimo terminas 2014 m. buvo pratęstas iki 2016 m. balandžio 30 d. (t. III, b. l. 75-77). Byloje duomenų apie šios skolos atgavimą nėra. Taigi viso apeliantų turto vertės galimai pakanka didžiajai pareiškėjų įsiskolinimų daliai padengti, todėl tik nustačius tikrąją pareiškėjų turto ir pradelstų įsiskolinimų apimtį, būtų pagrindas spręsti dėl jų galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus šiuo metu ar per protingą terminą, ar kad vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus būtų pažeista skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Tačiau minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks realiai skirtumas yra tarp pareiškėjų turimos turto vertės ir įsipareigojimų, laikytina, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

17Dėl sąžiningumo

18Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65-969/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.).

19Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. sausio 18 d., todėl pareiškėjų sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 18 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantai per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jie neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Visi pirmosios instancijos teismo analizuoti veiksmai buvo atlikti iki 2012 m., t. y. nepatenka į vertintiną trejų metų laikotarpį bei pagal aktualiausią teismų praktiką negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą.

20Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. yra išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą: pranešimų kreditoriams kopijos, gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas; skolininkų sąrašas; informacija apie fiziniam asmeniui iškeltas bylas; išlaikomų asmenų sąrašas; būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). Iš pareiškimo priedų bei vėliau pateiktų duomenų, kuriuos įpareigojo pateikti pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pareiškėjai įstatymo reikalavimus įvykdė. Tačiau atsisakydamas kelti bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas, neaišku kokiu būdu buvo sutaupyta 900 Eur suma. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar pareiškėjai sąžiningai pateikė visą informaciją apie gaunamas ar planuojamas gauti pajamas, galėjo šias aplinkybes pasiaiškinti, išreikalaujant atitinkamus duomenis ar juos įpareigojant pateikti pareiškėjus (CPK 179 str. 1 d., 199 str.). Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, jog teismas būtų papildomai reikalavęs iš pareiškėjų kokių nors trūkstamų duomenų, todėl darytina išvada, jog teismas buvo nepakankamai aktyvus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nepakanka įrodymų konstatuoti nei pareiškėjų nemokumą, nei nesąžiningus veiksmus per aktualų trejų metų laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Taigi teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, kuri reiškia skolininkams reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises užtikrinimą teismas gali patikrinti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje.

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes būtinas papildomų įrodymų išreikalavimas ir tyrimas, dėl kurio byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, be to, bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užkirstų bylos dalyviams kelią į apeliaciją, todėl skundžiama nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

22Pagal CPK 47 str. 5 d. dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų iš bylos.

23Suinteresuotas asmuo UAB „Universal auto“ atsiliepimu į pareiškimą prašė įmonę pašalinti iš bylos nagrinėjimo, argumentuodamas, jog įmonė nėra pareiškėjų kreditore. Kadangi pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens pašalinimas iš bylos nagrinėjimo nebuvo sprendžiamas, todėl siekiant užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, UAB „Universal auto“ šalinamas iš bylos nagrinėjimo.

24Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti D. G. ir V. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Pašalinti iš bylos nagrinėjimo suinteresuotą asmenį UAB „Universal auto“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjai D. G. ir V. G. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Paaiškino,... 4. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir AB DnB bankas... 5. Suinteresuotas asmuo Nordea bank AB Finland Plc prašė pareiškėjų... 6. Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ prašė pareiškėjų pareiškimą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė kelti... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 10. Pareiškėjai D. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą... 12. Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu prašo atskirąjį... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo... 15. Dėl nemokumo... 16. Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1)... 17. Dėl sąžiningumo... 18. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto... 19. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme... 20. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. yra išvardinti dokumentai,... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 22. Pagal CPK 47 str. 5 d. dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo... 23. Suinteresuotas asmuo UAB „Universal auto“ atsiliepimu į pareiškimą... 24. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir... 26. Pašalinti iš bylos nagrinėjimo suinteresuotą asmenį UAB „Universal...