Byla eA-337-575/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas UAB „Top consult“ (toliau – ir pareiškėjas, bankroto administratorius) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. V4-18 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Top consult“ skyrimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.

72.

8Pareiškėjas su ginčijamu Tarnybos įsakymu nesutiko manydamas, kad jis yra neteisėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ir ĮBĮ), bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 137 straipsniu bei administratoriaus veiklos priežiūrą vykdančios institucijos, t. y. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 10 d. išaiškinimu Nr. (6.14)A2-4193, pateiktu dėl darbuotojų, kuriems taikomos papildomos garantijos (nėštumas, vaiko priežiūra ir kt.), atleidimo bankroto procese. Šis išaiškinimas galėjo būti laikomas Tarnybos pozicija, o ne pavienio specialisto nuomone ar konsultacija konkrečiu klausimu, neatsižvelgiant į tai, kad nei Departamentui, nei Tarnybai teisės aktai nesuteikia įgalinimų aiškinti teisės aktų nuostatas.

93.

10Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuobauda buvo nepagrįstai skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1, 6.2 papunkčių nuostatomis, nes pareiškėjui buvo ir yra žinomos ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, o tai įrodo ir patvirtina faktinės aplinkybės, kad su visais kitais įmonės darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos ĮBĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

114.

12Pareiškėjas pripažino, kad D. V. nebuvo atleista per ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau duomenys apie kitų įmonės darbuotojų darbo sutarčių tinkamą nutraukimą patvirtina, jog pareiškėjas ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad D. V. nebuvo atleista su kitais darbuotojais, įvyko dėl to, jog pareiškėją suklaidino minėtas išaiškinimas bei nuolat kintanti Tarnybos pozicija tais pačiais klausimais skirtingose bylose.

135.

14Pareiškėjo nuomone, griežčiausios poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas padarytam pažeidimui, įsakymas skirti nuobaudą priimtas neatsižvelgus į jo pagrindu esančioje išvadoje nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo bendradarbiavimą su Tarnyba, vykdant patikrinimą. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, jog minimos nuobaudos skyrimas yra apskųstas teismui. Pareiškėjas aktyviai ieškojo, rado ir pasiūlė suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms socialiai sąžiningą bei valstybės biudžetui nežalingą susidariusios situacijos sprendimą, tačiau tokia pareiškėjo iniciatyva nebuvo vertinama.

156.

16Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja procesinės teisės normoms, yra neargumentuotas bei priimtas nesant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte nustatytų pagrindų taikyti griežčiausią poveikio priemonę (pažeidimas turi būti sunkus, pakartotinis, juo padaryta didelė žala). Ginčijamame įsakyme nenurodyta nei padaryta žala, nei jos mastas, nei dydis.

177.

18Pareiškėjas nesutiko su jo veiksmų vertinimu kaip itin šiurkščių dėl to, kad D. V. buvo atleista po vienerių metų, t. y. praleidus 15 darbo dienų terminą. Bankroto administravimą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia itin šiurkštaus pažeidimo sąvokos. Be to, nei išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nenurodyta pareiškėjo tariamai padaryto pažeidimo konkrečių tiesioginių neigiamų padarinių D. V.. Išvadoje nenurodyta, kokiais duomenimis remdamasi Tarnyba nustatė D. V. interesų pažeidimą jai negavus bedarbio ar kad ji turėjo teisę į bedarbio išmoką.

198.

20Pareiškėjas pažymėjo, kad BUAB „European financial management center“ jam neperdavė jokių apskaitos dokumentų. Pareiškėjas, neturėdamas jokių duomenų apie D. V. kreditorinį reikalavimą, o pačiai darbuotojai nesikreipiant į bankroto administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir nepateikiant kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, negalėjo įtraukti jos į kreditorių sąrašą.

219.

22Pareiškėjas teigė, kad jam paskirta nuobauda savo esme yra administracinio poveikio priemonė. Nesant teisinio reglamentavimo dėl atleidimo nuo atsakomybės dėl valstybinę veiklos priežiūrą vykdančios institucijos galimai netinkamo išaiškinimo, dėl kurio veiklą vykdantis subjektas priėmė neteisingą sprendimą, turėtų būti taikyta teisės analogija (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 4 p.).

2310.

24Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2511.

26Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas patikrinimui pateikė Departamento 2014 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. (6.14)A2-4193 „Dėl darbuotojų atleidimo“, kuriame pateikta nuomonė dėl darbuotojų atleidimo įmonės bankroto atveju. Šiame rašte pateikta nuomonė dėl konkrečios situacijos, bet ne Departamento pozicija atitinkamu klausimu. Tai nebuvo pareiškėjo kreipimasis dėl konkrečios darbuotojos (šiuo atveju D. V.) atleidimo bei ĮBĮ 19 straipsnio šioje situacijoje taikymo. Raštas nebuvo paskelbtas viešai, todėl juo negali būti remiamasi kaip konsultacija nagrinėjamu atveju. Be to, nei Departamentui, nei Tarnybai nesuteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti teisės aktų normas.

2712.

28Atsakovas pažymi, kad, nekintant reglamentavimui, Tarnybos pozicija nesikeičia. Nei oficialiai skelbiamuose raštuose, nei bendraudama su pareiškėju, Tarnyba pozicijos nekeitė ir pareiškėjo neklaidino.

2913.

30Tarnyba neneigė, kad pareiškėjui yra žinomos ĮBĮ 19 straipsnio nuostatos, tačiau tai nepaneigia fakto, jog šiuo atveju bankroto administratorius, administruodamas įmonės bankroto procesą, pažeidė minėtas ĮBĮ straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, vykdydamas įmonės bankroto proceso administravimą, neveikė kaip savo srities profesionalas. D. V. iš darbo buvo atleista 2016 m. birželio 29 d., t. y. po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos, nors tiek D. V., tiek pareiškėjas nurodė, kad D. V. apie būsimą darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta kartu su kitais darbuotojais 2015 m. birželio mėn. Tokie bankroto administratoriaus veiksmai, delsiant viso bankroto proceso metu atleisti D. V., vertintini kaip itin neprofesionalūs bei aplaidūs, galimai turėję tiesioginės įtakos darbuotojos teisėms bei teisėtiems interesams. Tokiu būdu bankroto administratorius ne tik neapsaugojo buvusios įmonės darbuotojos, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų, tačiau itin šiurkščiai juos pažeidė, sukeldamas akivaizdžių neigiamų pasekmių. Darbuotoja nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, nes jau buvo priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl jai nebuvo apskaičiuota bei išmokėta išeitinė išmoka iš įmonės ar Garantinio fondo lėšų.

3114.

32Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, pareiškėjui anksčiau paskirtą nuobaudą (įspėjimą) pagrįstai įvertino kaip sunkinančią aplinkybę. Nors šios nuobaudos paskyrimas buvo apskųstas teismui, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo pritaikytos, t. y. paskirta nuobauda priimant ginčijamą įsakymą buvo galiojanti.

3315.

34Aplinkybė, kad bankroto administratorius siūlė Lietuvos darbo biržai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam tikrus sprendimus tam, kad buvusi įmonės darbuotoja atsidurtų socialiai teisingesnėje padėtyje, nepaneigia fakto, jog bankroto administratorius, administruodamas įmonės bankroto procesą, padarė pažeidimus, kuriuos nustatė Tarnyba. Siūlydamas spręsti susidariusią situaciją bankroto administratorius iš esmės pripažino padarytą pažeidimą bei sukeltas neigiamas pasekmes D. V..

3516.

36Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos išvadoje ginčijamas pažeidimas bei jo įvertinimas išsamiai motyvuotas. Išvada laikytina neatskiriama ginčijamo įsakymo dalimi. Tuo tarpu padarytos žalos masto ar dydžio Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas galėtų būti laikomas pateisinamu arba mažareikšmiu, nėra. Nustatytas pažeidimas turi įtakos tiek visam įmonės bankroto procesui, tiek įmonės kreditorių turtiniams interesams. Vertinant pažeidimą buvo atsižvelgta į tai, kad jis sukėlė neigiamų pasekmių D. V. turtiniams interesams.

37II.

3817.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, ginčijamą atsakovo įsakymą bei juo paskirtą nuobaudą (viešą įspėjimą) pakeitė į įspėjimą.

4018.

41Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „European financial management center“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. birželio 29 d. nutarta šią įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl minėtos įmonės pabaigos, šis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota 2016 m. rugpjūčio 12 d. D. V. 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu, kuriame nurodė, kad dirbo įmonėje, kuri 2015 m. bankrutavo; būdama motinystės atostogose, ji gavo laišką iš bankroto administratoriaus UAB „Top consult“, jog įmonė bankrutavo ir, praėjus 15 darbo dienų po šio laiško gavimo, ji bus atleista; po motinystės atostogų užsiregistravusi Lietuvos darbo biržoje ji sužinojo, kad minėtame rašte nurodytu laiku nebuvo atleista; iš įmonės ją atleido tik 2016 m. birželio 29 d.; atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, prarado dviejų mėnesių išmoką, be to, Darbo birža negali mokėti bedarbio pašalpos, nes „Sodros“ duomenų bazėje matyti, kad jai yra paskirta dviejų mėnesių išmoka, nors jos negavo. Tarnyba, 2016 m. rugsėjo 26 d. atlikusi neplaninį patikrinimą, 2017 m. vasario 6 d. surašė išvadą, kurioje konstatavo, kad administratoriaus veiksmai delsiant viso bankroto proceso metu atleisti D. V. iš įmonės vertintini kaip itin neprofesionalūs bei aplaidūs, galimai turėję tiesioginės įtakos jos teisėms bei teisėtiems interesams. Administratorius ėmėsi veiksmų dėl D. V. atleidimo tik tuomet, kai ji, sužinojusi Darbo biržoje, kad nėra atleista iš įmonės, į jį kreipėsi. Administratorius jos neinformavo, kad ji nebus atleista įprasta tvarka suėjus 15 darbo dienų terminui po įspėjimo apie būsimą atleidimą. Administratoriaus prašymą įtraukti D. V. į kreditorių sąrašą teismas atsisakė priimti, nes kreipimosi metu jau buvo priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Taigi, bankroto administratorius, neatleisdamas D. V. viso įmonės bankroto proceso metu, ne tik nesugebėjo apsaugoti darbuotojos teisių bei teisėtų interesų, bet ir juos pažeidė, sukeldamas akivaizdžiai neigiamas pasekmes. Atsižvelgus į ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies, Elgesio kodekso 6.1, 6.2 papunkčių pažeidimus ir vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo priimtas ginčijamas Tarnybos įsakymas skirti pareiškėjui nuobaudą – viešą įspėjimą.

4219.

43Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat sutinka, jog D. V. nebuvo atleista per ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

4420.

45Teismas pažymėjo, kad net ir esant Departamento tam tikros situacijos konkrečiam išaiškinimui, tai nepaneigia bankroto administratoriaus pareigos laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir Elgesio kodekso nuostatų, bet ši aplinkybė gali turėti reikšmės sprendžiant nuobaudos proporcingumo klausimą.

4621.

47Teismas iš ginčijamo įsakymo turinio nustatė, kad jis buvo priimtas remiantis išvada, kurioje nurodyti motyvai yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas įsakymas yra nemotyvuotas.

4822.

49Teismas iš išvados turinio nustatė, kad Tarnyba įvertino aplinkybių visumą, atsižvelgė į pareiškėjo nuomonę dėl išvados projekto, į bendradarbiavimą patikrinimo metu, o teisme ginčijamą nuobaudą įvertino kaip galiojančią ir kvalifikavo tai kaip sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertino, kad kol nepriimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ankstesnės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijama nuobauda negali būti vertinama kaip pakartotinė, todėl Tarnyba nepagrįstai vertino pareiškėjui paskirtą ankstesnę nuobaudą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

5023.

51Teismas sutiko su Tarnybos išvados argumentu, kad pareiškėjas neapsaugojo D. V., įmonės buvusios darbuotojos, silpnesnės darbo santykių šalies ir kreditorės, teisių bei teisėtų interesų ir šiais veiksmais sukėlė jai neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad D. V. buvo atleista iš bankrutavusios įmonės remiantis DK 137 straipsniu; D. V. nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose. Taigi, įmonei, kurioje dirbo D. V., buvo iškelta bankroto byla, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduota jai būnant vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ klausimo dėl darbuotojo, esančio vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, atleidimo nereglamentuoja, šiuo atveju, įspėjant ir atleidžiant D. V. iš bankrutuojančios įmonės, turėjo būti taikomos DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 132 straipsnio 2 dalies nuostatos. D. V. buvo įspėta apie atleidimą iš įmonės remiantis ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalimi kartu su kitais darbuotojais, tačiau atleista tik jos prašymu jau paskelbus apie įmonės pabaigą pagal DK 137 straipsnį. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties teismas nustatė, kad bankroto administratorius 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, į pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukiant D. V. bei patvirtinant jos 1 740,96 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Šį prašymą teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad 2016 m. birželio 28 d. teismas priėmė nutartį dėl įmonės pabaigos. Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (7.1)5‑27‑10938 nustatė, kad D. V. buvo apskaičiuota 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri jai nebuvo išmokėta, ir ji, kaip kreditorė, su šiuo reikalavimu nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą. Taigi, pareiškėjas, neįtraukdamas D. V. į pirmos eilės kreditorių sąrašą, sukėlė neigiamas pasekmes darbuotojos turtiniams interesams. Teismo nuomone, šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, efektyviai neatliko savo funkcijų, dėl to bankrutavusios įmonės darbuotoja patyrė neigiamas turtines pasekmes, taigi, pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad, laikydamasis profesinės kompetencijos principo, administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti, bei 6.2 papunktį, kuriame nustatyta, kad administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas. Pareiškėjas, įspėdamas D. V. dėl atleidimo, pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.1, 6.2 papunkčių ir ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

5224.

53Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, nes teisės taikymo klausimas atleidžiant turinčius garantijas asmenis iš bankrutuojančios įmonės nėra labai aiškus. Be to, ankstesnė pareiškėjui paskirta nuobauda yra ginčijama teisme, byloje dar nepriimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl šios aplinkybės negalima laikyti sunkinančia, o įspėjimas būtų adekvati nuobauda padarytam pažeidimui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, pakeisdamas paskirtą nuobaudą (viešą įspėjimą) į įspėjimą.

54III.

5525.

56Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5726.

58Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankrutuojančios įmonės darbuotojos D. V. įspėjimą apie numatomą jos atleidimą dėl įmonės bankroto nurodė kaip pagrindą konstatuoti ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Darbuotojo įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimas yra atskiri veiksmai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pakeitė nuobaudos skyrimo pagrindą, nes darbuotojos įspėjimas apie atleidimą nei Tarnybos išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nėra nurodytas kaip pažeidimas.

5927.

60Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne kartą nurodo dokumentą – įspėjimą dėl D. V. atleidimo, kurio byloje nėra. Todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

6128.

62Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad Departamento pateikiami išaiškinimai ar nuomonė bankroto teisės taikymo klausimais gali turėti fakultatyvią teisės šaltinio reikšmę. Departamento išaiškinime pateikta nuomone pareiškėjas nesirėmė priimdamas sprendimus ir to niekur nenurodė. Pareiškėjas paminėjo Departamento išaiškinimą grįsdamas savo poziciją, jog bylos situacija nebuvo aiškiai įstatymiškai reglamentuota.

6329.

64Pareiškėjas akcentuoja, kad nesant teisinio reglamentavimo dėl atleidimo nuo atsakomybės dėl valstybinės veiklos priežiūros institucijos (Tarnybos) galimai netinkamo išaiškinimo, turėjusio įtakos veiklą vykdančio subjekto galimai neteisingo sprendimo priėmimui, turėtų būti taikoma teisės analogija (Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 4 p.).

6530.

66Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

6731.

68Atsakovas teigia, kad teisės aktai leidžia Tarnybai savo nuožiūra įvertinti nustatytus pažeidimus ir, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, skirti vieną iš nurodytų nuobaudų. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą, administruojant įmonės bankroto procesą, įvertino nustatytų aplinkybių visumą. Tačiau patikrinimo metu net ir nustačius lengvinančių aplinkybių, pareiškėjo itin neprofesionalūs bei aplaidūs veiksmai buvo įvertinti griežčiausia poveikio priemone – viešu įspėjimu. Patikrinimo metu nustatytos lengvinančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pateisinančios pareiškėjo veiklos pažeidimus. Nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, be to, jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių pažeidimų padarymą, nebuvo nustatyta.

6932.

70Atsakovas teigia, kad nutraukiant darbo sutartį dėl įmonei iškeltos bankroto bylos, kaip tai numato DK 137 straipsnis, turėtų būti laikomasi ĮBĮ įtvirtintų darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių normų. ĮBĮ nenumato draudimo atleisti nėščią moterį, taip pat moterį jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ar darbuotoją jos vaiko priežiūros atostogų metu. DK normos taip pat nenustato draudimo atleisti tokius darbuotojus darbdavio bankroto atveju. Taigi, nutraukiant darbo sutartis dėl įmonei iškeltos bankroto bylos, iš darbo atleidžiami visi įmonės darbuotojai, t. y. garantijos, nustatytos DK 132 straipsnyje, bankroto atveju nėra taikomos.

7133.

72Atsakovas aiškina, kad nei ĮBĮ, nei kitame teisės akte nenustatyta, jog bankroto administratoriui paskirtos nuobaudos apskundimas stabdo jos galiojimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė pareiškėjui ankščiau paskirtai nuobaudai (įspėjimui) nebuvo pritaikyta.

7334.

74Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, t. y. atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

7535.

76Atsakovas pažymi, kad ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostata kalba apie dvi, viena su kita susijusias pareigas – įspėjimą apie būsimą atleidimą iš darbo bei patį atleidimą per atitinkamą terminą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo paskirta nuobauda pareiškėjui tik proporcingumo klausimu. Pareiškėjo prielaidos, kad byloje neva nėra dokumento, pagrindžiančio, jog buvusi įmonės darbuotoja buvo įspėta apie būsimą atleidimą, yra teisiškai nereikšmingos. Pareiškėjo bandymas pateisinti netinkamą bei neapdairų jam priklausančių pareigų atlikimą, prisidengiant neva netinkamu teisiniu reguliavimu, negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

7736.

78Atsakovas teigia, kad šiuo atveju pareiškėjui skiriant nuobaudą nebuvo jokio pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio analogiją, nes pareiškėjui nebuvo suteiktas joks klaidingas įstatymo aiškinimas. Pareiškėjas rėmėsi kitam asmeniui pateikta nuomone dėl kitos konkrečios situacijos.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV.

8137.

82Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskirtos nuobaudos bankroto administratoriui teisėtumas ir pagrįstumas.

8338.

84Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

8539.

86Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „European financial management center“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. birželio 29 d. nutarta šią įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl minėtos įmonės pabaigos. D. V. iš UAB „European financial management center“ buvo atleista tik 2016 m. birželio 29 d. Proceso šalys šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

8740.

88ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Ši teisės norma yra suformuluota aiškiai. Be to, ji yra išaiškinta ir teismų praktikoje, t. y. pripažįstama, „kad ĮBĮ 19 straipsnio normos, reglamentuojančios darbo santykių reguliavimą, yra specialiosios DK atžvilgiu, todėl jos turi būti taikomos pirmiausia, kai yra bendrovei yra iškeliama bankroto byla“, „darbo sutarčių nutraukimui, visų pirma, taikytinas ĮBĮ ir tik tuomet, kai šis įstatymas atitinkamų klausimų nereglamentuoja, darbo sutarčių nutraukimui turi būti taikomos DK ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ normos“ (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-145/2012). Todėl teismas atmeta apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ apeliacinio skundo argumentus, kad bylos situacija nebuvo aiškiai reglamentuota įstatymu.

8941.

90Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nubaustas ne dėl netinkamo įspėjimo savaime, o dėl to, kad atleido darbuotoją praleisdamas įstatyme numatytą terminą maždaug vienerius metus, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes darbuotojai. Todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad byloje nėra įspėjimo.

9142.

92Teismo sprendimo motyvų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas pakeitė nuobaudos skyrimo pagrindą. Apeliantas uždaroji akcinė bendrovė „Top consult“ nepagrįstai suabsoliutindamas atskirus skundžiamo teismo sprendimo teiginius neatsižvelgė į teismo sprendimo visumą. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė nuobaudos skyrimo pagrindą, atmetamas kaip nepagrįstas.

9343.

94Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuobaudos griežtumo atsižvelgė į eilę aplinkybių, ne vien tik į situacijos neapibrėžtumą. Byloje nėra duomenų, kad teismo nustatyta nuobaudos rūšis būtų aiškiai klaidinga, todėl atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

9544.

96Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

97Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

98pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

99Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas UAB „Top consult“ (toliau – ir pareiškėjas, bankroto... 7. 2.... 8. Pareiškėjas su ginčijamu Tarnybos įsakymu nesutiko manydamas, kad jis yra... 9. 3.... 10. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuobauda buvo nepagrįstai skirta... 11. 4.... 12. Pareiškėjas pripažino, kad D. V. nebuvo atleista per ĮBĮ 19 straipsnio 1... 13. 5.... 14. Pareiškėjo nuomone, griežčiausios poveikio priemonės taikymas yra... 15. 6.... 16. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja procesinės... 17. 7.... 18. Pareiškėjas nesutiko su jo veiksmų vertinimu kaip itin šiurkščių dėl... 19. 8.... 20. Pareiškėjas pažymėjo, kad BUAB „European financial management center“... 21. 9.... 22. Pareiškėjas teigė, kad jam paskirta nuobauda savo esme yra administracinio... 23. 10.... 24. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 25. 11.... 26. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas patikrinimui pateikė Departamento 2014... 27. 12.... 28. Atsakovas pažymi, kad, nekintant reglamentavimui, Tarnybos pozicija... 29. 13.... 30. Tarnyba neneigė, kad pareiškėjui yra žinomos ĮBĮ 19 straipsnio nuostatos,... 31. 14.... 32. Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, pareiškėjui... 33. 15.... 34. Aplinkybė, kad bankroto administratorius siūlė Lietuvos darbo biržai ir... 35. 16.... 36. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos išvadoje ginčijamas pažeidimas bei jo... 37. II.... 38. 17.... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu... 40. 18.... 41. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija patikrinimo metu nustatytų... 44. 20.... 45. Teismas pažymėjo, kad net ir esant Departamento tam tikros situacijos... 46. 21.... 47. Teismas iš ginčijamo įsakymo turinio nustatė, kad jis buvo priimtas... 48. 22.... 49. Teismas iš išvados turinio nustatė, kad Tarnyba įvertino aplinkybių... 50. 23.... 51. Teismas sutiko su Tarnybos išvados argumentu, kad pareiškėjas neapsaugojo D.... 52. 24.... 53. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda neproporcinga padarytam... 54. III.... 55. 25.... 56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 57. 26.... 58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 59. 27.... 60. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 61. 28.... 62. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad Departamento pateikiami išaiškinimai ar... 63. 29.... 64. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesant teisinio reglamentavimo dėl atleidimo nuo... 65. 30.... 66. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 67. 31.... 68. Atsakovas teigia, kad teisės aktai leidžia Tarnybai savo nuožiūra... 69. 32.... 70. Atsakovas teigia, kad nutraukiant darbo sutartį dėl įmonei iškeltos... 71. 33.... 72. Atsakovas aiškina, kad nei ĮBĮ, nei kitame teisės akte nenustatyta, jog... 73. 34.... 74. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti... 75. 35.... 76. Atsakovas pažymi, kad ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostata kalba apie dvi,... 77. 36.... 78. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju pareiškėjui skiriant nuobaudą nebuvo... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV.... 81. 37.... 82. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Audito, apskaitos,... 83. 38.... 84. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 85. 39.... 86. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo... 87. 40.... 88. ĮBĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas... 89. 41.... 90. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nubaustas ne dėl netinkamo... 91. 42.... 92. Teismo sprendimo motyvų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas... 93. 43.... 94. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuobaudos griežtumo... 95. 44.... 96. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 97. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 98. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“ ir atsakovo... 99. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą... 100. Nutartis neskundžiama....