Byla 2A-1450-273/2012
Dėl pažeistų teisių

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo Sigito J. T. atstovui E. S., ieškovo ir trečiojo asmens K. S. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. N., trečiojo asmens S. G. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens S. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-290-475/2012 pagal ieškovo S. J. T. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. S., S. G. dėl pažeistų teisių,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti jam teisę išsipirkti apie 150 kv. m. valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, ( - )įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos duoti sutikimą minėtam valstybinės žemės plotui išsipirkti. Ieškovas nurodė, kad S. J. T., asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ( - ). Šis žemės sklypas buvo įgytas 2002 m. dovanojimo sutarties pagrindu. Tarp ieškovui priklausančio sklypo, unikalus Nr.( - ), ir kaimyninio sklypo, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui K. S., unikalus Nr. ( - ), bei kaimyninio sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui S. G., unikalus Nr. ( - ), yra įsiterpęs apie 150 kv. m. ploto valstybinės žemės plotas. Pažymėjo, kad šis valstybinės žemės sklypas yra žemės plotas tarp ( - ) ir ieškovui priklausančio žemės sklypo, įsiterpusi sklypo dalis pagal kadastro žemėlapio duomenis nėra priskiriama gatvei. Minimas valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių sklypų ir negali būti suformuotas, bei funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Be to, nurodė, kad ieškovas ir tretysis asmuo K. S. jau daugiau nei 15 metų naudojasi šiuo valstybinės žemės sklypu. Laikotarpiu 1996-1997 m. ant šios valstybinės žemės tarp sklypų ( - ) buvo pastatyta tvora su vartais, neprieštaraujant nei žemės valdytojui Kauno apskrities viršininko administracijai, nei gretimų valdų savininkams. Atkreipė dėmesį, kad visi gretimų valdų savininkai sutiko su teritorijos sutvarkymo režimu, niekieno teisių toks valdymas nepažeidė. Be to, ši žemės dalis yra vienintelė teritorija, kuria galima patekti į sklypą ( - ). Nurodė, kad ieškovas 2010 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išsipirkti minėtą įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Prašymą motyvavo tuo, kad šioje žemės dalyje yra jam priklausantys statiniai (tvora, vartai, įvažiavimas išklotas gelžbetoninėmis plokštėmis) ir šiuo žemės plotu ieškovas bei buvę jo žemės sklypo savininkai naudojasi daugiau kaip 15 metų, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė skirtingą informaciją dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. Rašte Nr. 500-2-78 nurodė, kad statiniai, kurie pastatyti ant valstybinės žemės, ir kurių statytoju yra buvę šio žemės sklypo savininkai, gali būti įteisinami tik tada, kai bus pateiktas dokumentas, patvirtinantis žemės sklypo valdymą nuosavybės teise ar kitais pagrindais, o rašte Nr. 500-2-79 informavo, jog kai bus įvykdyti Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalavimai, įstatymų nustatyta tvarka pateikus prašymą su privalomaisiais dokumentais savivaldybės administracijai, bus galima spręsti klausimą dėl įsiterpusios žemės sklypo prisijungimo. Ieškovo ir jo atstovų manymu, pirmiausiai turi būti sprendžiamas laisvos valstybinės žemės, besiribojančios su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ( - ), Kaune, išsipirkimo klausimas, o išsprendus šios žemės dalies nuosavybės ar nuomos klausimus, įgis teisę įsiteisinti pastatytus ant šios žemės statinius. Nurodė, kad 2010 09 24 dėl tvoros su vartais buvo surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas, kuriuo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl iškilo būtinybė spręsti prijungtino įsiterpusio žemės sklypo teisinio rėžimo klausimą. 2010 10 14 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išspręsti klausimą dėl savavališkos statybos - tvoros su vartais įteisinimo. Nurodė, kad yra visos teisinės sąlygos savavališkos tvoros įteisinimui, todėl akivaizdu, jog pastatytos aklinos tvoros su vartais nėra pagrindo laikyti savavališku statiniu. Šių statinių buvimas ilgą laiką iš esmės patvirtina faktinį nusistovėjusį ilgalaikį žemės naudojimą. Pažymėjo ir tai, kad vertinant šią situaciją reikia laikytis proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Norimas išsipirkti apie 150 kv. m. ploto valstybinės žemės plotas įsiterpęs tarp privačių sklypų ( - ), didžiąja dalimi yra įsiterpęs tarp sklypų ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo dukrai K. S.,( - ), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nurodė, kad apie 150 kv. m. įsiterpusio tarp ( - ), negalima laikyti gatvės dalimi. Atkreipė dėmesį, kad 1996 metais ginčo žemės dalis buvo sutvarkyta ankstesnio naudotojo bei ieškovo asmeninėmis lėšomis ir sutvarkius šį žemės sklypą jokių pretenzijų nereiškė nei buvę kaimynai, nei Kauno apskrities viršininko administracija. Ieškovas siekia suformuoti racionalią žemėnaudą prie mano namų valdos ir tokie jo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų interesų, dėl to ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ieškovo teise į racionalią žemėnaudą ir teisę įgyvendinti subjektyviąją teisę privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą prie namų valdos, būtiną pastatams eksploatuoti. Pažymėjo, kad tikslu išsipirkti įsiterpusį žemės plotą yra parengtas ir žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, planas, kuris buvo pateiktas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymą dėl sklypo išsipirkimo iki ieškinio pareiškimo buvo pateikęs tik ieškovas. Nurodė, kad K. S. neprieštarauja, jog įsiterpusį sklypą išpirktų ieškovas, todėl mano, kad pagal Kauno miesto savivaldybei pateiktą UAB „Planuotojai“ planavimo pasiūlymų schemą turi būti išspręstas iki 150 kv.m. laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo prie namų valdos ( - ), klausimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovui S. J. T. teisę išsipirkti apie 150 kv. m. valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, unikalus Nr.( - ). Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybą prie ŽŪM duoti ieškovui sutikimą išsipirkti įsiterpusį apie 150 kv. m. valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, unikalus Nr. ( - ). Teismas nustatė, kad ieškovui S. J. T., asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (b.l.11-16) . Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovui priklausančio sklypo, unikalus Nr. ( - ), kaimyninio sklypo, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui K. S., unikalus Nr. ( - ) (b.l.17-18), bei kaimyninio sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui S. G., unikalus Nr. ( - ) (b.l. 66-68), įsiterpusio apie 150 kv. m. ploto valstybinės žemės ploto. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad ši valstybinės žemės sklypo dalis pagal kadastro žemėlapio duomenis (b.l. 28) būtų priskiriama gatvei. Minimas valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių sklypų ir negali būti suformuotas, bei funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Visi gretimų valdų savininkai sutiko su teritorijos sutvarkymo režimu, niekieno teisių toks valdymas nepažeidė. Be to, ši žemės dalis yra vienintelė teritorija, kuria galima patekti į sklypą ( - ). Pretenzijas dėl įsiterpusio žemės sklypo pradėjo reikšti trečiasis asmuo S. G., kai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ). Šiuo metu jau po bylos iškėlimo , t.y. 2012-02-14, ji pareiškė prašymą išsipirkti įsiterpusį žemės sklypą (b.l. 144). Taip pat rengia žemės sklypo ( - ) detalųjį planą tikslu padalinti sklypą į keturis sklypus (b.l.145-146). Teismas nurodė, kad iš pateikto detaliojo plano pasiūlymų matyti, kad S. G. planuoja į vieną iš sklypų įvažiavimą būtent iš ieškovo nuo 1996-1997m. ir šiuo metu naudojamo įsiterpusio žemės sklypo. Tuo tarpu esamas įvažiavimas į S. G. sklypą yra iš ( - ) gatvės ir nei ieškovas, nei trečiasis asmuo K. S. nepažeidžia jos kaip savininkės teisių. Be to, iš topografinės nuotraukos (b.l. 158) teismas nustatė, kad per įsiterpusį žemės sklypą yra suvesto į ieškovo sklypą ir komunikacijos. Teismas konstatavo, kad Valstybinės žemės patikėtinis ginčo žemės dalies išsipirkimui turi duoti sutikimą, kas būtų sąlyga įvykdyti visą 150 kv.m. žemės dalies privatizavimo procedūrą. Todėl ieškovui pripažino teisę išsipirkti apie 150 kv. m. ploto valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, unikalus Nr.( - ), o Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM įpareigojo duoti sutikimą šios 150 kv.m. ploto valstybinės žemės dalies išsipirkimui pagal UAB „Planuotojai“ parengtą planavimo pasiūlymų schemą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

9Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 177, 185 straipsniuose. Pagal UAB „Planuotojai“ parengtą planavimo pasiūlymų schemą 150 kv. m ploto valstybinės žemės dalį negalima laikyti įsiterpusiu tarp privačių sklypų, unikalus Nr.( - )., žemės plotu, todėl Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovo S. J. T. ieškinį, pripažinti ieškovui S. J. T., teisę išsipirkti apie 150 kv.m. valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, unikalus Nr. ( - ) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM duoti ieškovui sutikimą išsipirkti įsiterpusį apie 150 kv.m. valstybinės žemės plotą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Įsiterpę žemės sklypai parduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (Žin., 1999, Nr.50-1608; Žin., 2004, Nr. 173-6398). Minėto nutarimo 2.15 punkte numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskiru žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar i o įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotu privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypu nuomininkams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo" (2010-07-31, Nr. 91-4815) patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 12 punkte nustatyta, kad pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai, prie prašymo pridėdami tame punkte toliau nurodytus dokumentus. Savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, atsižvelgdama į Aprašo 17 punktą, kuriame nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas S. J. T. 2010-10-28 pareiškimu dėl 150 kv. m ploto valstybinės žemės dalies pirkimo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-11-17 raštu Nr. 500-2-79 motyvuotai atsakė, kad kai bus įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalavimai, įstatymų nustatyta tvarka pateikus prašymą su privalomais dokumentais savivaldybės administracijai bus galima spręsti klausimą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat mano, kad 150 kv. m ploto valstybinės žemės dalies prijungimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik pašalinus savavalinę statybą. Teismas vertindamas įrodymus, nenustatė, kad apie 150 kv. m ploto valstybinės žemės dalis pagal kadastro žemėlapio duomenis (b.l. 28) būtų priskiriama ( - ) gatvei. Pažymėtina, kad ant valstybinės žemės sklypo tarp sklypų ( - ) pastatyta savavalinė tvora (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b.l. 30-34)), kuri atitveria apie 150 kv. m ploto valstybinės žemės dalį nuo Skirpstų gatvės.

10Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas siekia suformuoti racionalią žemėnaudą prie savo namų valdos ir tokie jo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų interesų, dėl to ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ieškovo teise į racionalią žemėnaudą ir teisę įgyvendinti subjektyvią teisę privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą prie namų valdos, būtiną pastatams eksploatuoti. Kauno miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, kad ieškovo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų interesų, neįvertino žemės sklypo ( - ), savininkės S. G. išreikštos valios dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo ir neatsižvelgė į Aprašo 17.3 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą.

11Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad sprendžiant ieškovo teisės išsipirkti tarp privačių žemės sklypų esančią kelio dalį, visų pirma buvo būtina nustatyti ar tarp privačių žemės sklypų esanti kelio dalis atitinka minėtą LR Vyriausybės nutarimo nuostatą, kuria yra apibrėžiama leidžiama išsipirkti laisva valstybinė žemė. Pažymėtina tai, kad tarp privačių žemės sklypų esanti kelio dalis, kaip tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs žemės plotas, yra suformuotas būtent pačio ieškovo savavališkai pasistatytais statiniais, kurie nėra įteisinti. Ieškovo prašoma išsipirkti kelio dalis nėra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, nes ji ribojasi ir su ( - ) gatve. Trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp privačių žemės sklypų esanti kelio dalis negali būti suformuota ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra sąlyginis, todėl neatitinka Civilinio proceso kodekso 267 straipsnyje numatyto imperatyvaus teismų priimamiems sprendimams taikomo reikalavimo. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nes nenustatė konkretaus išsipirktino žemės ploto dydžio ir nėra aišku, kas, ieškovas, atsakovas ar kažkas kitas jį nustatys. Tam, kad galėtų būti sprendžiamas klausimas koks yra konkretus tarp privačių žemės sklypų esančio kelio dalies plotas ir ar jis atitinka minėtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punkto kriterijus, visų pirma yra būtinas Ieškovo atliktų savavališkų statybų padarinių pašalinimas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės plotas yra būtinas ieškovo ir trečiojo asmens K. S. pastatams eksploatuoti. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatas. Tenkindamas ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas iš esmės paneigė LR Vyriausybės nutarimuose numatytą laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų išpirkimo tvarką bei trečiojo asmens S. G., esančios žemės sklypo, besiribojančio su valstybiniu žemės plotu, savininke, teises. Pripažinus ieškovo prašomą išsipirkti tarp privačių žemės sklypų esančią kelio dalį atitinkančia minėtame LR Vyriausybės nutarimuose numatytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, išsipirkti šį valstybinės žemės plotą turėtų teisę visų su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai. Tarp privačių žemės sklypų esanti kelio dalis ribojasi tiek su ieškovo, tiek su trečiųjų asmenų K. S. ir S. G. privačiais žemės sklypais, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus, iš esmės pažeidė LR Vyriausybės nutarimuose numatytą trečiojo asmens S. G. teisę įsigyti su jos privačiu žemės sklypu besiribojančią kelio dalį. Teismas sprendime neturėjo teisės spręsti dėl ieškovo neteisėtai pastatytų statinių teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti būtent šios bylos nagrinėjimą, tol, kol kitoje Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje bus išspręstas savavališkai ieškovo pastatytų statinių nugriovimo klausimas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės pažeidė ex injuria jus non oritur principą. Ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinyje nurodytų reikalavimų, nes teisės aktai aiškiai reglamentuoja tarp privačių žemės sklypų įsiterpusių valstybinės žemės plotų išpirkimo tvarką, o jokiu atitinkamų institucijų sprendimu nebuvo atsisakyta pripažinti tokią teisę ieškovui. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinyje, pareikštus reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino ieškovo ir buvusių žemės sklypų savininkų susitarimą teisėtu bei sukuriančiu kokias nors teises naujiesiems žemės sklypų savininkams, šiuo atveju trečiajam asmeniui S. G.. Teismo priimtas sprendimas neatitinka ( - ) str. numatytų teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Teismas nepasisakė ir neargumentavo kokie ir kieno anot teismo buvo padaryti nurodytos tvarkos pažeidimai, kurie būtų leidę teismui konstatuoti ieškovo pažeistų teisių faktą, bei ginti pažeistas ieškovo teises. Taigi, nebuvo priimta jokio administracinio akto, kuriuo būtų buvę atsisakyta patenkinti ieškovo prašymą dėl kelio dalies išsipirkimo ir kuriuo būtų buvę pažeistos ieškovo teisės. Tai įrodo ir tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino ir nepripažino negaliojančiu nė vieno atsakovo priimto administracinio akto. Nesant pažeistų ieškovo teisių, nepažeistų ieškovo teisių gynimas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo galimas. Be to, teismas, sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatitinkančia šios bylos faktinės situacijos.

12Atsiliepime į trečiojo asmens S. G. apeliacinį skundą ieškovas S. J. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu 1996-1997 metais ant ginčo valstybinės žemės tarp sklypų ( - ) buvo pastatyta tvora su vartais, neprieštaraujant nei žemės valdytojui Kauno apskrities viršininko administracijai, nei gretimų valdų savininkams. Visi gretimų valdų savininkai sutiko su tokiu teritorijos sutvarkymo režimu ir tai patvirtino buvusi kaimynė R. M.. Per vienerius metus nuo tvoros ir vartų pastatymo pretenzijų gauta nebuvo. Teiginys dėl ( - ) str. pažeidimo nepagrįstas. Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, bus parduodamas rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnyje nustatytais atvejais pagal teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr.1124 nustatyta tvarka. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ginčo sklypas nėra būtinas ieškovo ir trečiojo asmens K. S. pastatams eksploatuoti. Per ginčo sklypą minėti asmenys patenka į savo žemės sklypus. Ginčo tarp minėtų asmenų dėl įvažiavimo į sklypus nėra. Minėtų asmenų teises po 15 metų naudojimosi ėmė pažeidinėti naujoji gretimo sklypo savininkė S. G., nors buvę jos žemės sklypo savininkai tokį sutikimą yra ieškovui bei K. S. davę prieš 15-16 metų. Teisinius santykius reglamentuoja tos teisinės normos, kurios buvo teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos metu. Ginčo žemės sklypas užtvertas tvora ir pastatyti vartai 1996 - 1997 m. Minėtas statybos techninis reglamentas tuo metu negaliojo. Teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ištyrė byloje surinktą visą medžiagą, šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Teismas netyrė savavališkai pastatytų statinių teisėtumo. Savavališkų statinių įteisinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Apeliantės teiginys, kad savavališkais statiniais atsitverta kelio dalimi pagal poreikį turėjo ir turi teisę naudotis neapibrėžtas subjektų ratas, visiškai nepagrįstas ir jokių įrodymų byloje apeliantė nepateikė. S. G. šioje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo žemės sklypo.

13Atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą ieškovas S. J. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad nei ieškovas, nei teismas neteigia, kad UAB „Planuotojai" parengta planavimo pasiūlymų schema prilyginama detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, todėl ieškovas tik turėdamas žemės sklypo savininko sutikimą, turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengimo, ką pripažįsta ir teigia savo apeliaciniame skunde ir pats apeliantas. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad tik ieškovui užvedus civilinę bylą S. G. pareiškimu 2012 02 14 kreipėsi dėl įsiterpusio žemės sklypo dalies išsipirkimo (b.l. 144). Ieškovas 1996 metais gavo žodinį sutikimą visų gretimų žemės sklypų valdų savininkų naudotis šiuo ginčo sklypu, t.y. dar net negaliojant LR Vyriausybės 1999 06 02 nutarimui Nr.692. Ieškovas dar 2007 02 25 kreipėsi į S. G. raštiško sutikimo išsipirkti valstybinės ginčo žemės sklypo dalį, tačiau ji nesutiko, nors pati iki 2012 02 14 dėl jo išsipirkimo nesikreipė. Ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2011 05 13 (b.l. 3).

14Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliantų skundais. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovui teisę išsipirkti įsiterpusį apie 150 kv.m ploto valstybinės žemės plotą, o Nacionalinę žemės tarnybą įpareigojo duoti sutikimą šios apie 150 kv.m ploto valstybinės žemės išsipirkimui pagal UAB „Planuotojai" parengtą planavimo pasiūlymų schemą. Minėta planavimo pasiūlymų schema negali būti laikoma tinkamu teisės aktų nustatyta tvarka parengtu, suderintu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, kurio pagrindu būtų suformuotas įsiterpusios valstybinės žemės sklypas, todėl konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą ir toks teismo sprendimas negali būti įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka, nes valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas tik pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar LR teritorijų planavimo įstatymo 21 str. nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginimą žemės sklypo planą. Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas „pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 177, 185 straipsniuose. Kauno miesto apylinkės teismas visiškai nevertino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, S. G. reikšmingų argumentų dėl statinių, savavalinės tvoros, esančios ginčo žemės sklype". Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas pagrįstai siekia įgyvendinti savo subjektyviąją teisę - privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą, būtiną statiniams eksploatuoti, pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kurį siekia prisijungti ir išsipirkti ieškovas, taip pat turi teisę pirkti tiek trečiasis asmuo K. S., tiek S. G.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2011, nes minėtoje byloje buvo nustatytos skirtingos faktinės bylos aplinkybės, bylos nėra tokios pat ar analogiškos.

15Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. G. prašo skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliaciniu skundu ir jo reikalavimais sutinka.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas(( - ) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (( - ) straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės intancijos teismas nenustatė (( - ) straipsnis)

19Byloje nustatyta, kad ieškovui Sigitui J. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovui priklausančio sklypo, kaimyninio sklypo, esančio ( - ), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. S. bei kaimyninio sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui S. G., esančio ( - ), įsiterpusio 150 kv. m. ploto valstybinės žemės ploto. Šis valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių sklypų. Laikotarpiu 1996-1997 m. ant šios valstybinės žemės tarp sklypų ( - ) buvo pastatyta tvora su vartais. Ieškovas 2010 m. su prašymais kreipėsi į atsakovą bei trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Prašymą motyvavo tuo, kad šios žemės dalyje yra jam priklausantys statiniai (tvora, vartai, įvažiavimas išklotas gelžbetoninėmis plokštėmis) ir šiuo žemės plotu ieškovas bei buvę jo žemės sklypo savininkai naudojasi daugiau kaip 15 metų. T. K. miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-11-15 rašte Nr. 500-2-78 (b.l. 24 ) nurodė, kad statiniai, kurie pastatyti ant valstybinės žemės, ir kurių statytoju yra buvę šio žemės sklypo savininkai, gali būti įteisinami tik tada, kai bus pateiktas dokumentas, patvirtinantis žemės sklypo valdymą nuosavybės teise ar kitais pagrindais, o rašte Nr. 500-2-79 (b.l. 25) informavo, jog kai bus įvykdyti Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalavimai, įstatymų nustatyta tvarka pateikus prašymą su privalomaisiais dokumentais savivaldybės administracijai, bus galima spręsti klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo. 2010 09 24 dėl tvoros su vartais buvo surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b.l. 30-34), kuriuo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius.

20Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m, birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirtų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

21Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1224, nustatyta tvarka. Minėtu nutarimu patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu nustatyta, kad pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai, prie prašymo pridėdami tame punkte toliau nurodytus dokumentus. Savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, atsižvelgdama į Aprašo 17 punktą, kuriame nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti.

22Esant šiai teisinei reglamentacijai, įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą išsipirkti turi teisę visų su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai. Byloje nustatyta, kad tarp privačių žemės sklypų esantis žemės sklypas ribojasi su ieškovo bei trečiųjų asmenų K. S. ir S. G. privačiais žemės sklypais, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus, iš esmės pažeidė trečiojo asmens S. G. teisę įsigyti su jos privačiu žemės sklypu besiribojančią sklypo dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2012 03 05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymas S. G. dėl papildomos valstybinės žemės išpirkimo (t.2, b.l. 19), kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto, nes šis žemės plotas yra naudojamas kaip bendro naudojimo privažiavimo kelias ir nėra pagrindo jo naikinti, prijungiant jį prie privataus žemės sklypo.

23Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17 p. nurodoma, kad nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: 17.1. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar aprašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte bei kiti veiksmai nurodyti sekančiuose Aprašo punktuose. Ar valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoka sprendžia savivaldybės administracija. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių sklypų ir negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Todėl neaišku, kokias duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė šią išvadą. Aukščiau nurodytais duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus atsakyme nurodyta, kad ginčo žemės plotas yra naudojamas kaip bendro pravažiavimo kelias ir nėra pagrindo jo naikinti, prijungiant prie privataus žemės sklypo. Todėl esant byloje prieštaringiems duomenims dėl ginčo žemės sklypo sprendžiant ar tai yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra pagrindas papildomai iš šalių pareikalauti duomenis šalinant byloje prieštaravimus šio klausimo dalyje.

24Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento rašto (t.1, b.l. 25) matosi, kad patikrinus namų valdą ( - ) nustatė, kad valdoje šalia esančioje valstybinėje žemėje pastatyta 1.90 m. aukščio medžio ir metalo aklina tvora su vartais. 2010-09-24 statytojui J. S. T. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100924-00058. ( t.1, b.l. 29-31). Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu išspręsti klausimą dėl savavališkos statybos – tvoros su vartais įteisinimo. Nurodė, kad yra visos teisinės sąlygos savavališkos tvoros įteisinimui, todėl akivaizdu, jog pastatytos aklinos tvoros su vartais nėra pagrindo laikyti savavaliniu statiniu. Ši pirmosios instancijos teismo išvada niekuo nepagrįsta, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matosi, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-47-475/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. J. T. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-475/2012. Duomenų apie tai, kad sprendžiamas savavalinės statybos įteisinimas byloje nėra. Ieškovo teisę išsipirkti tarp žemės sklypų esančią sklypo dalį pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino dėl to, kad šioje sklypo dalyje stovi ieškovo savavališkai pastatyti statiniai – tvora su vartais. Teisėjų kolegija laiko, kad ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neparemta jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis, todėl laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą klausimas dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo gali būti sprendžiamas tuomet, kai šis įsiterpęs žemės plotas yra laisvoje valstybinėje žemėje. Šiuo atveju ginčo valstybinės žemės plotas yra užstatytas ieškovo savavaliniais statiniais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens S. G. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti būtent šios bylos nagrinėjimą, kol civilinėje byloje Nr. 2-47-475/2012 bus išspręstas ieškovo savavališkais pastatytų statinių nugriovimo klausimas arba spręsti šių bylų sujungimo klausimą sutinkamai su ( - ) straipsnio nuostatomis.

25Aukščiau nurodytuose teisės aktuose yra reglamentuota tarp privačių žemės sklypų įsiterpusių valstybinės žemės plotų išpirkimo tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo svarstomas klausimas dėl įsiterpusios valstybinės žemės ploto prijungimo, kol iš tarp privačių žemės sklypų esančios sklypo dalies nėra pašalinti ieškovo savavalinės statybos padariniai. A. S. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol bus išspręstas ieškovo pastatytų statinių likvidavimo klausimas, sprendžiamas kitoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje, nes ieškovas norėdamas išsipirkti tarp privačių žemės sklypų esantį žemės sklypą privalėjo vadovautis minėtuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matosi, kad nebuvo priimta jokio administracinio akto, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti ieškovo prašymą dėl kelio dalies išsipirkimo.

26Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimus neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis aukščiau paminėto Aprašo 17.3 punktu, į 150 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą tarp ( - ) galėtų pretenduoti visų minėtų žemės sklypų ( - ), savininkai. Žemės sklypo ( - ), savininkė S. G. taip pat 2012 02 14 pateikė prašymą dėl valstybinės žemės išsipirkimo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų interesų, neįvertino žemės sklypo ( - ) savininkės S. G. išreikštos valios dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo ir neatsižvelgė į Aprašo 17.3 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą.

27Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1996 metais ginčo žemės dalis buvo sutvarkyta ankstesnio naudotojo bei ieškovo asmeninėmis lėšomis ir sutvarkius šį žemės sklypą jokių pretenzijų nereiškė nei buvę kaimynai, nei Kauno apskrities viršininko administracija. Ieškovas siekia suformuoti racionalią žemėnaudą prie savo namų valdos ir tokie jo veiksmai nepažeidžia kitų asmenų interesų, dėl to ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ieškovo teise į racionalią žemėnaudą ir teisę įgyvendinti subjektyviąją teisę privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą prie namų valdos, būtiną pastatams eksploatuoti. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad ši teismo išvada niekuo nepagrįsta, nes ginčo sklypo dalis yra valstybinė žemė ir niekada nebuvo besiribojančių žemės sklypų savininkų bendrąja daline ar jungtine nuosavybe. Todėl bet koks buvusių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi nesuteikė ieškovui teisės teisėtai naudotis tarp privačių žemės sklypų esančia žemės sklypo dalimi. Be to, toks susitarimas nesukūrė ir negalėjo sukurti pareigos laikytis tokio susitarimo trečiajam asmeniui S. G..

28Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011, kurioje nurodyta, kad tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Minėtoje Aukščiausiojo Teismo byloje faktinės aplinkybės buvo kitokios, nes joje buvo aiškinta gretimo žemės sklypo savininko sutikimo reikšmė ir išraiškos forma tuomet, kai žemės sklypo savininkas stato nesudėtingą statinį jam priklausančiame žemės sklype. Šioje byloje ieškovas savavalinius statinius statė jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype.

29Iš aukščiau išvardintų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nukrypdamas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais reglamentuotos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo tvarkos. Teismas išnagrinėjo bylą neįvertinus tos aplinkybės, kad tame pačiame Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-47-475/2012, kurioje pareikštas reikalavimas dėl ginčo žemėje savavalinės statybos padarinių šalinimo, taip pat teismas nusprendė dėl ginčo žemės, kaip atitinkančios įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nepašalinus aukščiau išvardintų prieštaravimų nurodytų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas apskųstą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (( - ) str. 1 dalies 2 punktas).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

31Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

32Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti jam teisę išsipirkti apie... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo... 9. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir... 10. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą,... 11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo... 12. Atsiliepime į trečiojo asmens S. G. apeliacinį skundą ieškovas S. J. T.... 13. Atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį... 14. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės... 15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. G. prašo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovui Sigitui J. T. asmeninės nuosavybės teise... 20. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m, birželio 2 d. nutarimo... 21. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi... 22. Esant šiai teisinei reglamentacijai, įsiterpusį laisvos valstybinės žemės... 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124... 24. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento... 25. Aukščiau nurodytuose teisės aktuose yra reglamentuota tarp privačių... 26. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1996 metais ginčo žemės dalis... 28. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Iš aukščiau išvardintų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. teismo sprendimą panaikinti...