Byla 2-1860/2012
Dėl BUAB ,,Rimasta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5367-881/2012 pagal pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl BUAB ,,Rimasta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Pareiškėjas BUAB ,,Rimasta“ kreditorius VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2012 m. birželio 25 d. priimtus BUAB ,,Rimasta“ kreditorių susirinkimo nutarimus, nustatyti, kad BUAB ,,Rimasta“ bankroto administravimo išlaidas įkaito turėtojas bei kiti kreditoriai dengia proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus minėtos bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą, ir gautų iš kitos bendrovės veiklos.

6Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „Rimasta“ administratorių, iki bus išnagrinėtas šis skundas, neišmokėti išieškotų lėšų šios įmonės kreditoriams bei administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėjas nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes išmokėjus lėšas įkaito turėtojui bei kitiems kreditoriams, gali būti sunku jas susigrąžinti, dėl to gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

8Teismas nurodė, kad būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė tuo, kad išmokėjus lėšas įkaito turėtojui bei kitiems kreditoriams, gali būti sunku šias lėšas susigrąžinti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį savo teiginį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pareiškėjui neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimo, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti bei įpareigoti BUAB „Rimasta“ administratorių iki bus išnagrinėtas skundas neišmokėti išieškotų lėšų įmonės kreditoriams bei administravimo išlaidoms padengti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų BUAB „Rimasta“ lėšų skirstymą neteisėtu, būtų galima šias lėšas perskirstyti.

112. Lėšų išmokėjimo bendrovės kreditoriams bei administravimo išlaidų padengimo atveju, lėšų sugrąžinimas bendrovės žinion būtų labai komplikuotas. Tokių lėšų sugrąžinimas būtų galimas tik teisminiu procesu, o tai užvilkintų įmonės bankroto bylos nagrinėjimą bei padidintų įmonės administravimo sąnaudas.

12Atsakovas BUAB „Rimasta“ atsiliepimu į atskirajį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad kreditorius tikėtinai nepagrindė savo pareikšto skundo reikalavimų. Priešingai, kreditorius prašė nustatyti administravimo išlaidų dengimo tvarką, tuo tarpu minėtas klausimas BUAB „Rimasta“ 2012 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime net nebuvo spręstas. Todėl, atsakovo teigimu, nėra jokio tiesioginio ryšio tarp kreditoriaus reikalavimo ir minėto kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymo. Atsakovas pažymėjo, kad kreditorius nepagrindė tos aplinkybės, kodėl nesutikdamas su administravimo išlaidų dengimo tvarka ir turėdamas teisę ir pareigą siūlyti kreditorių susirinkimui nutarimų projektus su konkrečia administravimo išlaidų dengimo tvarka, nepagrįstai delsė ir savo neva pažeistas teises gina tik bankroto proceso pabaigoje. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad kreditorius kartu su procesiniais dokumentais nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis procesas nutrauktinas.

15Pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5367-881/2012 ir pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl BUAB „Rimasta“ kreditorių nutarimų panaikinimo atmetė. Nutartyje nurodyta, kad nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Ši nutartis apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo.

16Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko apeliacijos objekto, o ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, procesas, pradėtas pagal pareiškėjo VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

18Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties.

Proceso dalyviai
Ryšiai