Byla 2S-1058-56/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

2kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-01 nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigojant jį sumokėti 2628 Lt žyminį mokestį.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovas K. T. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti pastato, esančio adresu ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-23 aktą Nr. (101)-11.4-167; panaikinti ir pripažinti negaliojančia pastato ( - ) teisinę registraciją; pripažinti pastato, esančio adresu ( - ), statybą neteisėta ir įpareigoti statytoją V. K. pastatą nugriauti; priteisti iš atsakovo V. K. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ieškovo motina nuo 1998 metų valdė dalį sklypo, esančio adresu ( - ), Vilniuje. 2009 metais, ji ieškovui padovanojo jos valdomą žemės sklypo dalį. Bendras žemės sklypo plotas 1890 kvadratinių metrų. Jį šiuo metu valdo trys bendrasavininkiai ieškovas, kuriam priklauso 756 kvadratiniai metrai, atsakovas V. K., 529 kvadratinius metrus, tretysis asmuo A. R. 605 kvadratinius metrus. Be gyvenamojo namo sklype stovi trys sandėliukai, iš kurių du priklausė ieškovui. Atsakovas, 2006 metais, iš ieškovo motinos gavo sutikimą rekonstruoti sandėliuką, tačiau prasidėjus rekonstrukcijos darbams ieškovas pamatė, kad statomas naujas namas. Ieškovo motina buvo suklaidinta, jai pateikiant klaidinančią projekto dalį. Vykdant statybos darbus atsakovas padarė sekančius pažeidimus: namas statomas ant ieškovui priklausančios žemės ir vykdomos statybos, ateityje gali apsunkinti jo galimybę valdomą žemės sklypą perdalinti. Ieškovas nesutiko su tuo, kad atsakovas notarine tvarka patvirtintų pastato teisėtumą, tačiau atsakovas pastatą įregistravo VĮ ,,Registrų centras“. Tuo VĮ ,,Registrų centras“ pažeidė ieškovo teises valdyti ir naudotis jam priklausančiu turtu. Pastatytas statinys nepriskiriamas nesudėtingiems statiniams, kuriems buvo priskiriamas sandėliukas, nes jo plotas 180 kvadratinių metrų, tuo tarpu nesudėtingo statinio plotas negali viršyti 80 metrų kvadratinio ploto. Ieškovo motina, 2007-09-07 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu sustabdyti vykstančias statybas bei įvertinti atsakovo elgesį. 2007-09-21 gautame atsakyme buvo nurodyta, kad atsakovas yra gavęs leidimą statyti pagalbinį pastatą ir esminiai nukrypimai nuo projekto nustatyti nebuvo. Statydamas naują statinį be ieškovo sutikimo ant ieškovui ir kitiems bendrasavininkiams priklausančio sklypo atsakovas pažeidžia ieškovo teises. Pageidavimą statyti namą bendrasavininkių sklype pareiškė ir bendrasavininkis A. R.. Neteisėtai pastatytas ir įregistruotas VĮ Registrų centre pastatas turi būti nugriautas (CK 4.103 str.).

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-01 nutartimi, ieškovui iki 2009-06-15 buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei sumokėti 2628 Lt dydžio žyminį mokestį.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas susijęs su teisinės registracijos panaikinimu, statinio nugriovimu. Statinio rinkos vertė 83 000 litų.

11Teismas sprendė, kad ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą nugriauti 83 000 Lt vertės turtą ir už du neturtinius reikalavimus, dviejų teisės aktų panaikinimą. Ieškovas sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį.Vartotojų kainų indeksas pagal 2009-04-08 Statistikos departamento leidinį Nr. 9, yra 132,1. Žyminis mokestis mokėtinas už neturtinį reikalavimą turi būti 132 Lt. Ieškovui pareiškus du neturtinius reikalavimus, mokėtinas žyminis mokestis 264 Lt ir 2490 Lt už turtinį reikalavimą. Viso ieškovo mokėtinas žyminis mokestis 2628 Lt.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13Ieškovas K. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį.

14Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta. Teismų praktikoje reikalavimas nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir panaikinti su juo susijusius teisės aktus pripažįstamas vienu neturtiniu reikalavimu. Nugriovus neteisėtą statinį ieškovas jokio turto neįgija, jokios turtinės teisės jam neatsiranda, ieškinys dėl žalos atlyginimo ieškovui nepateiktas. Patenkinus ieškinį, ieškovo padėtis nepagerėtų. Klausimas dėl administracinių aktų panaikinimo apmokęstinimo išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-19 nutartyje Nr. 2-214/2009, konstatuojant, jog toks ieškovo reikalavimas laikytinas sudėtine vieno reikalavimo, nugriauti neteisėtai pastatytą namą, dalimi.

15Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje kilo turtinio pobūdžio ginčas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 2628 Lt žyminį mokestį, todėl pirmos instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).

17Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu (paparastu ar proporciniu apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 str. 1 d.). Ieškinio sumos apskaičiavimo būdai nustatyti Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalyje, tai yra pagal reikalaujamas priteisti sumas arba reikalaujamo turto rinkos vertę. Kituose ginčuose, tai yra neturtiniuose, taip pat turtiniuose, tačiau neįkainuotose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis kuris indeksuojamas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2004, 2009-02-05 civilinėje byloje Nr. 2-83/2009; 2009-03-19 civilinėje byloje Nr. 2-214/2009). Daiktines teises reglamentuoja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos. Civilinio kodekso 4.20 straipsnyje nurodyta, kad daiktinė teisė, tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, nes nuosavybė iš savininko, prieš jo valią gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 str.).

18Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas kelia reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti pastato, esančio adresu ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-23 aktą Nr. (101)-11.4-167; panaikinti ir pripažinti negaliojančia pastato ( - ) teisinę registraciją; pripažinti pastato, esančio adresu ( - ), statybą neteisėta ir įpareigoti statytoją pastatą nugriauti.

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ir ginčija neteisėtai išduotą pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei prašo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją ko pasekoje gali būti nugriautas atsakovo neteisėtai pastatytas statinys. Tokio pobūdio reikalavimai reiškia neturtinio pobūdžio teisminį ginčą, kadangi siekiamas rezultatas ieškovui tiesiogiai turtinių teisių nesukuria, o tik pašalina atsakovo neteisėtos veikos pasekmes. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimai laikytini vieno reikalavimo, nugriauti neteisėtai pastatytą atsakovo statinį, sudėtinėmis dalimis. Šį bendrą reikalavimą išreiškiantys reikalavimai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas iš jų neprivalo būti apmokėtas taikant Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovo reikalavimas apmokėtinas 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, kuris papildomai indeksuotinas pagal Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio nuostatas.

20Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, žyminio mokesčio dydis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, kuris šiuo metu yra 132,1 (82 str. 4 d.), todėl atsakovas turėjo sumokėti 132 Lt dydžio žyminį mokestį. Dėl paminėto, ieškovas įpareigotinas iki 2009-10-30 primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą.

21Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismo nutartis naikintina.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., kolegija

Nutarė

23Ieškovo K. T. a.k. ( - ) atskirąjį skundą tenkinti ir išspręsti klausimą iš esmės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14403-534/2009 panaikinti ir įpareigoti ieškovą iki 2009-10-30 sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.