Byla e2A-250-267/2018
Dėl sutarties pripažinimo galiojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

2sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

3dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui V. P.,

4atsakovių atstovui P. S.,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių S. A. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6534-841/2017 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovėms S. A. ir I. T. dėl sutarties pripažinimo galiojančia.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. K. ieškiniu prašė pripažinti ieškovės J. K. ir V. T. sudarytą buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. kovo 27 d., įskaitant atliktą 2 350 Eur buto kainos sumokėjimą; įpareigoti V. T. palikimą priėmusias S. A. ir I. T. vykdyti buto, esančio ( - ) , pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis; ieškovei J. K. sumokėjus buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą 3 000 Eur buto pirkimo kainą, buto pirkimo-pardavimo sandorį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka; pripažinti tarp atsakovių S. A., I. T. ir ieškovės J. K. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei J. K. yra išnuomotas butas adresu ( - ), negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. kovo 8 d.; priteisti iš atsakovių valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal skelbimą iš V. T. išsinuomojo jai priklausantį butą, esantį ( - ). Po dviejų mėnesių su buto savininke susitarė dėl nuomojamo buto pirkimo, susitarė dėl kainos – 3 000 Eur bei jos išmokėjimo termino – 2018 m. kovo 27 d., pasirašė sutartį ir suprato, kad po to, kai sumokės visą sutartą kainą už butą, įformins buto pirkimą pas notarą bei įregistruos butą savo vardu. Buto savininkei V. T. mirus, pas ieškovę atvyko V. T. dukros, kurios pareiškė, kad jokios buto pirkimo pardavimo sutarties nepripažįsta, jei ieškovė nori dar kurį laiką gyventi bute, turi pasirašyti atsakovių parengtą nuomos sutartį, kuriai pasibaigus ieškovė turės išsikraustyti iš buto.
  2. Atsakovės S. A. ir I. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti nuomos sutartį. Nurodė, kad atsakovėms apie buto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo žinoma iki motinos V. T. mirties, jos abejoja minėtos sutarties tikrumu, parašais, nežino, ar buvo perduoti pinigai pagal šią sutartį.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiamu 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovės J. K. ir V. T. sudarytą buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. kovo 27 d., įskaitant atliktą 2 350 Eur buto kainos sumokėjimą; įpareigojo palikimą priėmusias S. A. ir I. T. vykdyti buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis, t. y. J. K. sumokėjus buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos 3 000 Eur buto pirkimo kainos dalį – 650 Eur, buto pirkimo-pardavimo sandorį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka; pripažino tarp S. A., I. T. ir J. K. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią J. K. yra išnuomotas butas adresu ( - ), negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. kovo 8 d.; panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi teismo iniciatyva pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovių S. A. ir I. T. bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymo būtinos sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis (ieškovė) visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka; konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės J. K. ir V. T. sudarytą buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento 2015 m. kovo 27 d., įskaitant atliktą 2350 Eur buto kainos sumokėjimą.
  3. Teismas, patenkinęs pagrindinį reikalavimą, sprendė, kad yra pagrindas patenkinti ir iš jo kylantį reikalavimą užbaigti vykdyti ir teisiškai įforminti pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. įpareigoti V. T. palikimą priėmusias dukras S. A. ir I. T. vykdyti buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis.
  4. Teismas, nustatęs, kad tarp S. A., I. T. ir J. K. sudarytas nuomos sandoris, pagal kurį J. K. yra išnuomotas butas adresu ( - ), buvo sudarytas dėl apgaulės, ieškovei visiškai nenaudingomis sąlygomis, nes sandoryje buvo numatyta, kad nuomos sutartis pasibaigia 2020 m. gegužės 30 d., nuomos sutartį pripažino negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  5. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas iš atsakovių valstybės naudai lygiomis dalimis priteisė valstybės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei pašto išlaidas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11

  1. Atsakovės S. A. ir I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. K. ieškinį dėl sutarties pripažinimo galiojančia atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovėms pardavėjos V. T. pareigas kylančias iš buto pirkimo-pardavimo sutarties.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas, todėl nepagrįstai pripažino buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokiu būdu pažeisdamas kitų imperatyvių įstatymo normų teisinį reguliavimą (CK 6.159 str.).
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino buto nuomos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (sudaryta apgaule), kadangi ieškovė nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kokiais veiksmais atsakovės apgavo ieškovę ir kaip jie pasireiškė.
  2. Ieškovė J. K. atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovėms S. A. ir I. T., dar iki 2017 m. kovo 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-1905 išdavimo, buvo žinoma apie sudarytą Buto išpirkimo dalimis sutartį tarp V. T. ir J. K., todėl jei atsakovės nesutiko su Buto išpirkimo dalimis sutarties sąlygomis, jos galėjo nepriimti motinos V. T. palikimo.
    2. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir ištyręs esamus įrodymus, teisės aspektu tinkamai taikė materialinę teisę ir keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatą, nėra teisinio pagrindo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 1.93 straipsnio 4 dalį, sprendimą pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota analogiškose ar iš esmės panašiose civilinėse bylose. Be to, teismas ex oficio papildomai išsiaiškino, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
    4. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą dėl nuomos sandorio sudarymo apgaulės būdu ir teisiškai argumentuotai pripažino nuomos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    5. Atsakovių apeliacinis skundas pateiktas pažeidžiant civilinio proceso normas, kadangi nėra aišku ar atsakovės S. A. ir I. T. suteikė teisę jų vardu surašyti, pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6534-841/2017 advokatui P. S..
  3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi nutarta bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Teismo posėdžio metu apeliančių atstovas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti, kadangi iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad toks nekilnojamojo turto objektas kaip butas šiuo atveju neegzistuoja, o tai tik patvirtina tą faktą, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti tvirtinami notarine forma. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar sandoris, kurį prašoma patvirtinti atitinka CK nuostatas, susijusias su bendraturčių pirmenybe įsigyti nekilnojamojo turto objektą. Nurodė, kad byloje yra atlikta nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutarties ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad ne visi parašai yra buvusios nekilnojamojo turto savininkės. Nurodė, kad ieškovė praleido trijų mėnesių kreipimosi į teismą terminą, numatytą CK 5.63 straipsnyje, o teismas nesprendė šio termino atnaujinimo klausimo.
  5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir mirusios nekilnojamojo turto savininkės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su sąlyga, kad bus mokama dalimis per trijų metų laikotarpį, o vėlesni santykiai su atsakovėmis S. A. ir I. T. tik patvirtina, kad jos vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį priėmusios palikimą su tam tikrais įsipareigojimais. Nors sutartis nebuvo notariškai įforminta, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji realiai buvo vykdoma, todėl ji pripažintina kaip galiojanti nuo sudarymo momento. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o kitų įrodymų atsakovės nepateikė.
  6. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš V. T. pirko butą, kuris yra J. Basanavičiaus g. 138-5, Šiauliuose. Nurodė, kad su buto pardavėja V. T. susitarė, jog pinigus už butą sumokės dalimis per tris metus nuo 2015 m. kovo 27 d. Ranka surašė du sutarties egzempliorius, kurių vieną atidavė V. T., kitą pasiliko sau. Vykdydama sutartį kiekvieną mėnesį V. T. dalimis mokėjo už įsigytą nekilnojamąjį turtą, investavo daug lėšų į buto remonto darbus, tarėsi su pardavėja eiti pas notarą prieš įsimokėjimo termino pabaigą.
Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąsias patalpas, esančias adresu: ( - ). Ieškovė J. K. įrodinėja, kad 2015-03-27 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovių S. A. ir I. T. motina V. T., kuri mirė ( - ). Atsakovės nurodo, kad ginčo patalpos nebuvo parduotas, todėl po motinos mirties jos lygiomis dalimis paveldėjo šį turtą ir pagal notaro išduotą 2017-03-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-1905 nuosavybės teises įregistravo Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsikirtimus atsakovės grindžia ir 2017-03-08 su ieškove sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, o ieškovė nuomos sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.
  3. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovėms S. A. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 21/200 dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ), ir po 21/200 dalį gyvenamojo namo priklausinių – ūkinių pastatų. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindas – 2017-03-02 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-1905. Ieškovė byloje nepareiškė reikalavimo dėl atsakovių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą nuginčijimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu: ( - ), bendraturčiai yra byloje nedalyvaujantys asmenys – Ž. M., I. R., N. Ž., A. V. S. (t. 1, b. l. 48–51).
  4. Dėl 16 nutarties punkte nurodytų aplinkybių teismas sutinka su atsakovių atstovo advokato P. S. argumentais, kad skundžiamas sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl netinkamo ieškinio dalyko ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimo, nes pirkimo-pardavimo sutarties objektu nurodytas įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas – 5 butas gyvenamajame name ( - ) . Toks daiktas negali būti laikomas savarankišku teisinių santykių objektu, taip pat daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kuris nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, negali būti registruojamos (CK 4.21 str., 4.12 str., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.).
  5. Nagrinėjamu atveju yra neaiškus ieškovės reikalavimas, jo ribos (apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė paaiškino nusipirkusi ne tik V. T. priklausančią gyvenamųjų patalpų dalį, bet ir jų priklausinius – ūkinių pastatų dalis). Gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė penki bendraturčiai, kurie pagal byloje pateiktus duomenis nebuvo susitarę dėl gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų naudojimo tvarkos. Dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negalėjo būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Aplinkybės, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nebuvo aiškiai ir tinkamai suformuluoti, apsunkino teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą byloje.
  6. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėjantis teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 str., 138 str.), tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi (nuo ieškinio priėmimo stadijos) neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
  7. Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  8. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir sprendžiamas klausimas dėl nutarties 16 punkte nurodytų ginčo turto bendransavinikių įtraukimo į procesą dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškovė gali naudotis visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir tinkamu ieškinio pagrindą atitinkančio dalyko formulavimu.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

14Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

  1. Esant tokiai bylos baigčiai dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui.

15Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

16Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai