Byla e2-9377-328/2018
Dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“ dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. ( - ) panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. ( - ), atnaujinti ieškovei terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., priteisti iš atsakovės 1499,92 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodė, jog kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., iš viso: 1103,92 Eur neatskaičius mokesčių, ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn., iš viso: 396,00 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo ginčo komisija Ieškovės prašymą atsakovei dalyje dėl 1103,92 Eur darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį, atsisakė nagrinėti, kitą prašymo dalį atmetė. Su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka. Nurodė, jog darbo ginčo byloje yra duomenys apie darbo sutartį, sudaryta su ieškove, iš kurios matyti ieškovės darbo užmokesčio dydis. Darbo ginčų komisija, pradėjusi nagrinėti darbo bylą, vadovaujantis Darbo ginčų komisijos Nuostatomis galėjo, o darbo byloje privalėjo išreikalauti iš UAB „( - )“, tvarkiusios atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ieškovės prašymui išnagrinėti darbo ginčą reikalingus dokumentus.

6Ieškovė nurodė, jog atsakovė yra faktiškai bankrutavusi įmonė. Nuo 2017 m. atsakovės darbuotojams nėra mokamas darbo užmokestis. Ieškovė ir kiti įmonės darbuotojai nepuoselėdami vilčių, kad įmonės finansinė padėtis pagerės ir su jais bus atsiskaityta, nutarė nutraukti darbo santykius ir reikalauti sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Ieškovė atsižvelgė į Valstybės interesus, tačiau buvo apgauta ir negavo turto (darbo užmokesčio), kurį turėjo ir tikėjosi gauti.

7Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,( - )“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Nurodė, jog ieškovė negali sutikti su Darbo ginčų komisija, kad sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, nebuvo duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. sausio mėn. – kovo mėn., kadangi byloje pateikti duomenys, jog atsakovė buvo sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį, bendrovei buvo patikėta tvarkyti atsakovės buhalterinę apskaitą, dokumentus pasirašė įgaliotas asmuo. Pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo pagrįstumo, darbdavio atstovai neteikė nesutikimo su pateiktais paskaičiavimais. Mano, jog ieškovės ieškinys turi būti patenkintas pilna apimtimi, prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje atsakovė (jos atstovas) nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis).

10Teismas konstatuoja:

11byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 19 d. UAB ,, ( - )“ ir ieškovė J. S. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ieškovė priimta į darbą žuvies technologe numatant, kad ieškovei bus mokamas 770 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 punktas) (b. l. 26-28, t. I). Iš byloje pateiktos 2017 m. gegužės 19 d. darbo sutarties (su pastaba ,,atsakovo“) turinio matyti, jog nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovei nustatytas 375 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 4 valandų darbo diena dirbant 5 darbo dienas per savaitę (b. l. 59, t. I). Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo parengtas darbo sutarties pakeitimas apie tai, kad ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nustatomas 132 Eur darbo užmokestis, tačiau darbo sutarties pakeitimas šalių nebuvo pasirašytas (b. l. 28, 79, t. I). Iš byloje pateiktos darbo sutarties (su pastaba ,,atsakovo“) turinio matyti, jog buvo parengtas darbo sutarties pakeitimas apie tai, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. atsakovei nustatyta 8 valandų darbo diena, dirbant 1 darbo dieną savaitėje, tačiau darbo sutarties pakeitimas nepasirašytas (b. l. 59, t. I). Byloje pateiktas UAB ,,( - )“ pranešimas dėl ieškovės darbo grafiko, adresuotas VSDFV Klaipėdos skyriui, kuriame nurodoma, jog ieškovė dirba 5 darbo dienas, po 8 val. per savaitę pagal darbo poreikį, neviršijant nustatytų valandų (b. l. 30, t. I).

122018 m. balandžio 18 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB ,, ( - )“ (b. l. 24-25, t. I). 2018 m. birželio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. ( - ) ieškovės J. S. prašymas atsakovei UAB ,,( - )“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. laikotarpį atmestas, prašymo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. laikotarpį, atsisakė nagrinėti (b. l. 21-23, t. I). Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. laikotarpį pareikšti ieškovė praleido 3 mėn. kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, ieškovė termino atnaujinti neprašė, o Darbo ginčų komisija negali išeiti už ieškovo reikalavimo ribų; dėl ieškovės reikalavimų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Darbo ginčų komisija nurodė, jog jai nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, sprendimo priėmimo metu bendrovė neturėjo nei direktoriaus, buhalterio, iš kurių būtų buvę galima gauti kompetentingą oficialiai patvirtintą informaciją, pateikė išvadą, jog neturint patikimų buhalterinių dokumentų negali spręsti, kiek ir kokių įsiskolinimų atsakovė turi arba neturi ieškovei.

13Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (nepasirašytas atsakovės vadovo) matyti, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn., priskaičiuota išmokėti 3090,96 Eur darbo užmokesčio suma, išmokėta 1917,25 Eur (2017 m. birželio 16 d. – 254,80 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 602,45 Eur, 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 350 Eur, 2017 m. spalio 27 d. – 300 Eur, 2017 m. gruodžio 9 d. – 410 Eur) (b. l. 29 t. I). Ieškovė byloje pateikė banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., iš kurio matyti, jog ieškovei 2017 m. rugpjūčio 22 d. išmokėtas darbo užmokestis už liepos mėn. (602,45 Eur) (b. l. 31-40, t. I). Iš byloje pateikto 2018 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 4 (nepasirašytas) turinio matyti, jog ieškovei mokėtina suma sudaro 1173,39 Eur (b. l. 55, t. I).

14VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2018 m. gegužės 16 d. duomenimis, UAB ,,( - )“ akcininkė (nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d.) yra Lietuvos Respublika, kurios teises ir pareigas įgyvendina VĮ Turto bankas (nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d.) (b. l. 113-133, t. I). UAB ,,( - )“ nuo 2018 m. kovo 30 d. (paskyrimo (išrinkimo data) registruota J. N. (b. l. 114, t. I).

15Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, atnaujinti ieškovei terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. laikotarpį priteisimo pareikšti, priteisti 1499,92 Eur.

16Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

17Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d. (toliau ir – DK), 220 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

18DK 231 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

19Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje (Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 289 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas procedūrinis terminas. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su Darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per DK 231 straipsnyje vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog procedūrinis terminas taikomas nepriklausomai nuo šalių valios.

20Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto ieškovės prašymo Darbo ginčų komisijai turtinio matyti, jog ieškovė prašė iš atsakovės UAB ,,( - )“ priteisti darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn. bei 2018 m. sausio mėn. – kovo mėn. laikotarpius, tačiau aplinkybių, kodėl reikalavimą darbdaviui dėl 2017 m. rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn. neišmokėto darbo užmokesčio reiškia 2018 m. balandžio 18 d. nenurodė. Minėta, jog DK 220 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog darbo santykių dalyvis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momento. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad procedūrinis terminas yra taikomas nepriklausomai nuo šalių valios, Darbo ginčų komisija, nustačiusi, jog įstatyme nustatytas terminas reikalavimui pareikšti buvo praleistas, o prašymo šį terminą atnaujinti ieškovė neteikė, neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo, priešingai, nei nurodo ieškovė.

21Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė ieškinį teismui dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo pateikė 2018 m. liepos 4 d., t. y. per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, todėl DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis terminas nėra praleistas.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio argumentai dėl Darbo ginčų komisijos pritaikyto ieškinio senaties termino atmestini kaip nepagrįsti. Be to, byloje nustačius, jog ieškovė nepraleido termino perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą, ieškovės prašymas atnaujinti terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio mėn. – gruodžio mėn., įvertinus tai, kad bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams iš darbo teisinių santykių pareikšti yra trys metai (DK 15 straipsnio 2 dalis), ir šis terminas nėra praleistas, laikytinas pertekliniu, todėl nespręstinas.

23Dėl kitų ieškinio reikalavimų

24DK 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais (DK 139 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodo, jog atsakovė jai skolinga 1499,92 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, reikalavimą grindžia byloje pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuri nėra pasirašyta atsakovės vadovo. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos pozicija, jog sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, nebuvo duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. sausio mėn. – kovo mėn., kadangi byloje yra atsakovės apskaitą tvarkiusios įmonės parengti dokumentai. Ieškovė byloje pateikė teismui duomenis, jog atsakovė buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, atsakovei paslaugas teikė UAB ,,( - )“. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Įvertinus bylos medžiagą matyti, jog byloje nėra duomenų apie tai, kas buvo įgaliotas ir turėjo teisę pasirašyti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors 2017 m. rugpjūčio 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2017/10 (b. l. 74-75, t. II), sudarytos tarp atsakovės ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB ,,( - )“, 2.3.1. punktu UAB ,,( - )“ turėjo patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti bendrovės apskaitos dokumentus sąrašą, jų parašų pavyzdžius perduoti UAB ,, ( - )“, byloje duomenų, jog toks subjektų ratas buvo nustatytas, nėra pateikta. Iš byloje pateikto 2018 m. birželio 14 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, jog UAB ,,( - )“ direktorė J. N. dokumentus pasirašiusiai R. B. nėra suteikusi jokių įgaliojimų. Savo ruožtu atsakovės vadovo parašo ant dokumento nėra. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, nėra pagrindo. Ieškovės pateikta pažyma, byloje nesant kitų įrodymų, nėra pakankamos galios rašytinis įrodymas ieškovės piniginiam reikalavimui pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis). Nors byloje yra pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 80, 92, 93, 95-105, t. I), dalis šių dokumentų nėra patvirtinti UAB ,,( - )“ vadovo, jie pasirašyti asmens, apie kurio įgalinimų turinį bei apimtį byloje nėra duomenų. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie darbdavio nustatytus darbo laiko apskaitos žymėjimo ypatumus tvarkant darbo laiko apskaitos žiniaraščius (DK 120 straipsnio 3 dalis), todėl įvertinti, ar juose pateikta informacija apie ieškovės darbo laiką atitinka šalių sutartas darbo sutarties sąlygas, nėra galimybės. Papildomai pažymėtina, jog iš Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, jog nagrinėjant darbo ginčą ikiteismine tvarka, Darbo ginčų komisijai pateikti duomenys, jog nuo 2017 m. sausio mėn. atsakovė kaip ūkinis vienetas pats gamybinės ūkinės veiklos nevykdė, o nuo 2017 m. lapkričio 1 d. UAB ,,( - )“ atsakovė savo veiklai vykdyti reikalingas patalpas išnuomojo kitam juridiniam asmeniui (b. l. 22, t. I). Ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendime nustatytų aplinkybių neginčija, aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu darbus vykdė UAB ,,( - )“ naudai, atliko darbo sutartyje nustatytas funkcijas, neįrodinėjo. Savo ruožtu darbuotojo dirbtas darbo laikas yra tiesiogiai susijęs su šio asmens teise į atitinkamą darbo užmokestį, apsprendžia tokio užmokesčio dydį (DK 111 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 1 dalis).

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo, nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovei buvo neišmokėta 1499,92 Eur darbo užmokesčio suma už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio – kovo mėn. Aplinkybė, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš darbo teisinių santykių, kurioje ieškovas – darbuotojas nereiškia, jog šalis yra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos civiliniame procese. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų įrodymų visuma (nepasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, duomenys, jog atsakovės veiklai vykdyti reikalingos patalpos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. buvo išnuomotos kitam ūkio subjektui, Darbo ginčų komisijos sprendime nustatytos aplinkybės ir kt.) nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovės naudai atliko darbo funkcijas, už kurių atlikimą negavo atlygio. Byloje pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma, kuria remiasi ieškovė, įvertinus jos įrodomąją galią visumos byloje esančių įrodymų kontekste, neapgrindžia ieškovės teisės į pinigines lėšas. Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

26Dėl bylos baigties

27Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovės ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

30Teismui netenkinus ieškinio jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32atmesti ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( - )“.

33Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. Ieškinyje nurodė, jog kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama... 6. Ieškovė nurodė, jog atsakovė yra faktiškai bankrutavusi įmonė. Nuo 2017... 7. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,( - )“ atsiliepimo... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino ieškinyje... 9. Teismo posėdyje atsakovė (jos atstovas) nedalyvavo, apie posėdį pranešta... 10. Teismas konstatuoja:... 11. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 19... 12. 2018 m. balandžio 18 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų... 13. Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir... 14. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2018 m. gegužės 16 d.... 15. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą,... 16. Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo... 17. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d. (toliau... 18. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo... 19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje (Darbo... 20. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto ieškovės prašymo Darbo ginčų... 21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė ieškinį teismui dėl Darbo... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio argumentai dėl... 23. Dėl kitų ieškinio reikalavimų ... 24. DK 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 26. Dėl bylos baigties ... 27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 29. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 30. Teismui netenkinus ieškinio jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 32. atmesti ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,( -... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...