Byla 2A-636-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Editai Kirdeikienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Š. ir I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovei A. L., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės į dalį statinio pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai R. Š. ir I. Š. 2007-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kurį patikslinę prašė pripažinti jiems bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas) (b.l. 2-4). Teigia, kad jie 2003-03-13 nusipirko iš V. M. 3-jų k. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas, VĮ Registrų centras duomenimis, niekam nepriklauso, nes buto pardavėja nebuvo išsprendusi šio daikto nuosavybės teisės klausimo. Nepaisant to, V. M. perdavė ieškovams pusę ūkinio pastato naudotis juo. Nors ginčo objektas viešame registre įregistruotas kaip atskiras daiktas, bet ieškovai jį laiko antraeiliu daiktu, vadovaudamiesi buto ir ginčo ūkinio pastato identifikacinio numerio panašumais. Kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, nebent įstatyme ar sutartyje būtų numatyta kitaip, prašo ieškinį tenkinti CK 4.14 str. pagrindu.

4Atsakovė A. L. (ieškovų kaimynė, besinaudojanti kita ginčo ūkinio pastato dalimi) atsiliepimu į ieškinį (b.l.58) su ieškiniu sutiko.

5Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį ( b.l.57) neprieštaravo, kad ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo būtų patenkintas.

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu (b.l.73-75) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriam priklauso trys ūkiniai pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p; nuosavybės teisės į šiuos ūkinius pastatus neįregistruotos ( b.l. 16-17). Kaip matyti iš 1992-01-31 buto įkainojimo akto, J. T. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ½ ginčo ūkinio pastato (b.l.25-26). Tačiau nėra įrodymų, jog ginčo ūkinį pastatą J. T. būtų pardavęs V. M. (b.l.18-24), todėl ir ši negalėjo jo parduoti ieškovams. Teismas visus tris ūkinius pastatus pripažino daugiabučio namo priklausiniais ir laikė, kad A. L. yra netinkamas atsakovas byloje.

7Ieškovai R. Š. ir I. Š. apeliaciniu skundu (b.l.77-79) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad ½ ginčo ūkinio pastato dalis nebuvo įtraukta į 3 k. buto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ankstesnių pardavėjų J. T. ir V. M., per klaidą, todėl ieškovai yra teisėti buvusių pardavėjų turtinių teisių perėmėjai. Be to, nurodė naują nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindą – pagal įgyjamąją senatį faktiškai valdant daiktą (CK 4.22 str.). Anot ieškovų, pirmosios instancijos teismas ydingai taikė CPK 45 str. Teismo teisė pripažinti, jog atsakovas yra netinkamas, suponuoja jo pareigą nurodyti tinkamą šalį, nes priešingu atveju ieškovams belieka tik spėlioti, kas toks juo byloje galėtų būti.

8Atsakovė bei tretysis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančio apelianto paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas.

12Ieškovų skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su butą privatizavusio J. T. teise į kartu privatizuotą šio buto priklausinį – ½ dalį ginčo ūkinio pastato, priimtini. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, jame pagrįstai teigė, kad pagal CK 4.14 str. nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, jog priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Todėl, taikant CK 4.14 str. įtvirtintą taisyklę, pirmiausia reikia nustatyti, ar tam tikras daiktas yra antraeilis, t. y. tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.13 str.). Šio atveju byloje privalu nustatyti faktą, ar ūkio pastato dalis, į kurią nuosavybės teisę siekia įgyvendinti apeliantai, yra jiems priklausančio pagrindinio daikto - 2003-03-13 pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.7-14) pagrindu bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgyto trijų kambarių buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys CK 4.19 str. prasme.

13Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, jog VĮ Registrų centro pažymoje (b.l. 16-17) įvardinti trys ūkiniai pastatai, tame tarpe ir ginčo objektas - ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 2I1p, esantys tuo pačiu adresu, kaip ir daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) patys savaime nėra pagrindiniais daiktais, tačiau pripažino juos viso daugiabučio gyvenamojo namo, o ne kurio nors vieno jame esančio buto priklausiniu. Tokia teismo nuostata prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai traktavęs ūkinius pastatus kaip antraeilius, pagrindiniam daiktui tarnaujančius daiktus (pagrindinio daikto priklausinius), be teisėto pagrindo priskyrė ginčo objektą, t.y. ūkinio pastato ½ dalį, visiems gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butams.

14Teisės normos, galiojusios apeliantams priklausančio buto privatizavimo metu, nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (CK 153 str., iki 2001-07-01 gal. įst. red.). Analogiškas teisinis reglamentavimas, kaip sprendime jau minėta, galioja ir šiuo metu ( CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str. bei 4.19 str.). Vertinant ar ginčo ūkinis pastatas (t.y. atitinkama jo dalis) gali būti pripažinti antraeiliu daiktu, savarankiško daikto priklausiniu CK 4.13 str., 4.19 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. prasme, ir kurio būtent savarankiško daikto priklausiniu, atsižvelgtina į tai, kad įstatymų leidėjas pakankamai aiškiai apibrėžia priklausinių paskirtį bei jų statusą – tai pagrindiniam daiktui skirtas tarnauti daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso ir formuodamas tuo klausimu vienodą teismų praktiką, taip pat yra pabrėžęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti toks funkcinis ryšys, kad tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

15Šiuo atveju ginčo dalykas – ūkinio pastato dalis - jokios savarankiškos ūkinės ar kitokios paskirties, sudarančios prielaidas spręsti apie jo galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektų, neatlieka ir byloje tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tikroji šių ginčo patalpų paskirtis buvo būtent buto (duomenys neskelbtini) gyventojų, o ne viso namo butų gyventojų poreikių tenkinimas, tai buvo ir tebėra pagalbinės (sandėliavimo) patalpos, jos naudojamos sandėliuoti kurą, skirtą šio konkretaus buto apšildymui. Apie tai leidžia spręsti abiejų šalių ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai pirmosios instancijos teismui, apelianto paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui, įrašai nurodyto buto techninės apskaitos byloje. Darytina išvada, jog apeliantų įvardijama ūkinio pastato dalis tarnauja butui, kurį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo apeliantai, juos sieja funkcinis ryšis bei bendra ūkinė paskirtis.

16Kita vertus, nors apeliantams nuosavybės teise priklausančio buto privatizavimo sutartyje yra įvardinta, kad butas yra parduodamas su rūsiu, tačiau šis priklausinys neidentifikuotas (nenurodytas plotas, dislokacijos vieta, rūsio patalpos ar sandėliuko, jei tokie yra, indeksai plane ir pan.) (b.l. 26-27). Analogiška nuoroda sutartyje yra ir į ūkinio pastato pardavimą, nors šis priklausinys tam skirtoje grafoje taip pat nebuvo identifikuotas. Pagal viešojo registro duomenis butas turi tik vieną priklausinį – rūsį (b.l.15). Nepaisant to, buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje yra įrašas ne tik apie priklausinį rūsį, bet ir apie kitą priklausinį - 1992 m. (iki šio buto privatizavimo) inventorizuotą ūkio pastatą, pastatytą 1985 m., pažymėtą indeksu I1/p. bei priskirtą pagalbinių patalpų kategorijai (b.l. 18, 22-24). 1992 m. sausio mėn. buvo atliktas bei techninės apskaitos byloje pažymėtas šio pagalbinio pastato įkainojimas (vertė). Pardavėjo Kyviškių kolūkio atstovo 1992-01-31 patvirtintame buto įkainojimo akte atskirai apskaičiuotos įmoka už patį butą, ir įmoka už ½ dalį šio buto priklausinio – pagalbinio ūkinio pastato I1/p (akto 2.4 p, b.l. 25), o 1992-02-07 buto privatizavimo sutartyje ( b.l.26-27) pažymėta tai, kad J. T. grynais pinigais bei valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėjo į Kyviškių kolūkio kasą visą akte nurodytą buto ir jo priklausinių kainą.

17Įstatyme, kaip jau nurodyta, įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo atveju, išskyrus šiose teisės normose aptartas išlygas (iki 2001-07-01 gal. CK 153 str., CK 4.14 str.). Toks likimas priklausinį ištinka ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas, šiuo klausimu ne kartą savo poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006 ir kt.). Taigi buto priklausinys – konkrečiai nustatyta ūkinio pastato dalis faktiškai buvo parduota J. T. kartu su butu, tai patvirtina ir minėtos pirkimo-pardavimo sutarties šalių faktiniai veiksmai, t.y. pardavėjas apskaičiavo vertę, pirkėjas kainą sumokėjo, pardavėjas akceptavo (priėmė) įmoką, apie tai pažymėdamas pirkimo-pardavimo sutartyje. Toks sandoris ne tik neprieštaravo, bet ir visiškai atitiko tuo metų galiojusių įstatymų nuostatas. Privatizuota ūkinio pastato dalis, nors ir buvo realiai parduota J. T., bet nebuvo, kaip minėta, atitinkamai identifikuota buto privatizavimo sutartyje, todėl ji nebuvo įrašyta ir vėlesnėse šio buto perleidimo sutartyse. Tačiau pati savaime ši aplinkybė – kad atitinkamos institucijos, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų - negali sąlygoti ar apspręsti asmenų įgytų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad nei privatizavimo sutartyje, nei vėliau sekusiose pirkimo - pardavimo sutartyse jokių išlygų apie neperleidžiamą priklausinį (naudojamą dalį ūkinio pastato) nėra.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ½ ūkinio pastato dalis, esanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme ,neabejotinai priskirtina šiuo metu apeliantams nuosavybės teise priklausančio buto priklausinių kategorijai, ją, nepaisant neįrašymo į privatizavimo sutartį, J. T. privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis, taigi vėliau sekusio buto pardavimo metu valdė ginčo objektą nuosavybės teise ( CK 149 str., iki 2003-07-01 gal. įst. red.) ir kartu su pagrindiniu daiktu - butu perleido pirkėjams ir priklausinius ( CK 4.47 str. 1 p.).

19Apeliantai konkrečia ūkinio pastato dalimi naudojasi ankstesnių šio buto savininkų nurodymu, jų naudojimosi būtent šia patalpų dalimi teisė kitų asmenų nėra ginčijama, jos neginčija ir atsakovė A. L., kuri naudojasi likusia minėto ūkinio pastato dalimi, ir kuri, kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje yra tinkama atsakove byloje (b.l.58, 69-70). Ūkio paskirties pastatas 2I1p, kuriame yra ginčo ½ dalis, yra inventorizuotas, bet daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos (b.l. 16). Kolegija pažymi, kad konkrečių patalpų kaip buto priklausinių neįregistravimo viešame registre faktas negali būti traktuojamas kaip pagrindas netenkinti ieškovų reikalavimo, nes būtent gindami savo subjektinę teisę ir toliau naudotis teisėtai įgytomis ūkinėmis patalpomis jie pareiškė ieškinį teismui, o teismo sprendimas pašalina kliūtis naudojamų patalpų įteisinimui.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus. Netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas bei taikymas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

21Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovai prašė nepriteisti (b.l. 71), todėl jų turėtų pirmosios ir antrosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimas nesvarstytinas.

22Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti.

24Ieškinį patenkinti.

25Pripažinti R. Š. ir I. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovai R. Š. ir I. Š. 2007-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismui... 4. Atsakovė A. L. (ieškovų kaimynė, besinaudojanti kita ginčo ūkinio pastato... 5. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu (b.l.73-75) ieškinį... 7. Ieškovai R. Š. ir I. Š. apeliaciniu skundu (b.l.77-79) prašo panaikinti... 8. Atsakovė bei tretysis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančio apelianto paaiškinimus... 12. Ieškovų skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas pernelyg formaliai... 13. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, jog VĮ Registrų centro pažymoje (b.l.... 14. Teisės normos, galiojusios apeliantams priklausančio buto privatizavimo metu,... 15. Šiuo atveju ginčo dalykas – ūkinio pastato dalis - jokios savarankiškos... 16. Kita vertus, nors apeliantams nuosavybės teise priklausančio buto... 17. Įstatyme, kaip jau nurodyta, įtvirtintas antraeilio daikto likimas... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ½ ūkinio pastato dalis, esanti gyvenamojo... 19. Apeliantai konkrečia ūkinio pastato dalimi naudojasi ankstesnių šio buto... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 21. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovai prašė nepriteisti (b.l. 71),... 22. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1d. 2 p., teisėjų kolegija... 23. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti.... 24. Ieškinį patenkinti.... 25. Pripažinti R. Š. ir I. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės...