Byla 2S-958-513/2020
Dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokos bei netesybų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. P. (I. P.) atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. (I. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokos bei netesybų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas I. P., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Vlantana“ 1365,55 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 812,50 Eur dienpinigių nepriemoką už darbą Vokietijoje ir Prancūzijoje bei netesybas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismo posėdis, paskirtas 2020 m. gegužės 29 d., atšauktas.

93.

10Teismas nustatė, kad ieškovas yra ukrainietis, gyvena Ukrainoje, o jo vardu ieškinį pareiškė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, pasirašė jos pirmininkas P. G. Ieškovas į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą įstojo 2019 m. rugsėjo 21 d., o 2019 m. rugsėjo 11 d., t. y. iki įstojimo, pasirašė profesinės sąjungos surašytą įgaliojimą profesinės sąjungos pirmininkui P. G. atstovauti jam teisme. Ieškovo ir atsakovės darbo santykiai pasibaigė 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. (tikslių duomenų nėra), t. y. ieškovas ieškinio pareiškimo metu Lietuvos Respublikoje nedirbo ir šiuo metu nedirba.

114.

12Teismas nurodė, jog nesant duomenų, kad ieškovas, Ukrainos pilietis, negyvenantis Lietuvoje, dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių/krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje, nėra pagrindo teigti, kad jis gali būti Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir gali būti jos atstovaujamas teisme. Teismas konstatavo, kad ieškovo vardu ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei atšaukė 2020 m. gegužės 29 d. paskirtą teismo posėdį. Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, vertino, jog nėra prasmės nustatyti terminą trūkumams pašalinti pagal CPK 296 straipsnio 3 dalį, ir išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 straipsnis).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

145.

15Atskiruoju skundu ieškovo I. P. atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti, įpareigoti teismą skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir išreikalauti iš atsakovės įrodymus, pagal kuriuos ieškovas galėtų patikslinti ieškinio reikalavimus.

166.

17Nurodo, jog vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnyje ir jais gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos narius darbo teisinių santykių bylose. Tokiais atvejais bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nurodo, jog teismui su ieškiniu pateikti ieškovo pasirašyti įgaliojimai P. G. ir R. K. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriais išreikšta ieškovo valia būti atstovaujamam, nario anketa, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatai, tarybos posėdžio protokolas.

187.

19Argumentuoja, jog ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Teigia, jog teismas turėjo ieškovui nurodyti ieškinio trūkumus ir sudaryti sąlygas pasirūpinti tinkamu atstovavimo, jeigu, teismo nuomone, ieškovo atstovas netinkamas. Pažymi, jog teismas trūkumų nenustatė, paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir jo metu galėjo nurodyti ieškovui pakeisti atstovą arba pareikalauti papildomų dokumentų, jeigu iškilo abejonių dėl ieškovo narystės profesinėje sąjungoje. Mano, jog vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsniu teisėtai atstovauja ieškovą, o pirmosios instancijos teismo pozicija, jog asmuo įstoti į profesinę sąjungą gali tik dirbdamas ir jo interesai gali būti ginami tik asmeniui dirbant, paneigia teisminės gynybos galimybę.

208.

21Mano, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui reikalaudamas pateikti prašomos priteisti sumos paskaičiavimus, juos patvirtinančius įrodymus, išskirti prašomos išieškoti sumos dydžius ir pan.

229.

23Atsakovė UAB „Vlantana“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

2410.

25Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad ieškovas netinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą, nes ieškinys pareikštas neįgalioto vesti bylą asmens. Nurodo, jog pagal Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktą, šios profesinės sąjungos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežimą vykdantys asmenys. Iš šios nuostatos aišku, kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu gali būti asmuo, dirbantis Lietuvos Respublikoje ir vykdantis keleivių ir krovinių pervežimo veiklą (darbo funkcijas). Nėra ginčo, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, negyvenantis Lietuvoje ir nedirbantis keleivių/krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje. Pažymi, jog kyla abejonių, ar profesinė sąjunga yra tinkama ieškovo atstovė, byloje nėra jokių įrodymų, kad pats ieškovas siekė ginti savo galbūt pažeistas teises ir interesus, juo labiau, kad darbdaviui jokių pretenzijų nei dirbdamas, nei pasibaigus darbo santykiam ieškovas neturėjo.

2611.

27Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebėra prasmės nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodo, jog ir pati profesinė sąjunga nesiėmė jokių veiksmų galimiems trūkumams pašalinti, todėl jos teiginiai laikytini deklaratyviais.

2812.

29Pažymi, jog atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos darbo bylose, išreikalautinų įrodymų ir kitais su bylos nagrinėjimu iš esmės susijusiais klausimais neturėtų būti nagrinėjami, nes jie nesudaro šio atskirojo skundo dalyko.

30Teismas

konstatuoja:

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

32Atskirasis skundas tenkintinas.

3313.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3514.

36CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

3715.

38Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3916.

40CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Vienas iš reikalavimų – ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu iškeliama byla, turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis tokią teisę. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, o, šios aplinkybėms paaiškėjus po ieškinio priėmimo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog CPK 296 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtint, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

4117.

42Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išspręsti jo pareiškimą. Tik teismui atlikus tokią procedūrą, atitinkamai galėtų atsirasti ir teisinės prielaidos pareiškimo (jo dalies) palikimui nenagrinėtu civilinėje byloje, kurioje procesas jau buvo prasidėjęs (CPK 296 straipsnio 2, 3 dalys).

4318.

44Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinį priėmė, nekonstatavęs jokių trūkumų, susijusių su ieškovo netinkamu atstovavimu, ir paskyrė teismo posėdį 2020 m. balandžio 6 d. (b. l. 49-50). Dėl šalyje paskelbto karantino teismo posėdis perkeltas į 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 62), o 2020 m. balandžio 30 d. rezoliucija posėdis dar kartą perkeltas į 2020 m. gegužės 29 d. (b. l. 80). Ginčijama nutartimi 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdis atšauktas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas konstatavus, kad ieškovo vardu ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (b. l. 82-84). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nėra prasmės nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškovas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje ir būtent keleivių/krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje nedirbo nei ieškinio teismui pateikimo metu, nei ginčijamos nutarties priėmimo metu. Pažymėtina, jog visus procesinius dokumentus byloje teismas siuntė tik Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (b. l. 54, 62, 66, 73, 80, 85), byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai būtų siųsti pačiam ieškovui į Ukrainą ar kitu teismui žinomu ieškovo gyvenamosios ar darbo vietos adresu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas sukūrė ieškovui pagrįstą lūkestį, kad jį atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga yra tinkamas atstovas.

4519.

46Taigi, pirmosios instancijos teismas paties ieškovo apie galimą jo atstovo netinkamumą jokia forma neinformavo, nenustatė ieškinio trūkumų, nesiuntė ieškovui jokių procesinių dokumentų, nereikalavo įrodymų, patvirtinančių atstovo tinkamumą, ieškovui nepasiūlė pateikti savo paties pasirašytą patikslintą ieškinį. Byloje ieškovui (kaip bylos šaliai) nebuvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nurodė, jog tai netikslinga. Sutiktina su apeliante, jog teismas iš esmės paneigė ieškovo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją, kuri yra nagrinėjamoje byloje (bylos nagrinėjimas tęsiasi penkis mėnesius, o įskaičiavus darbo ginčo bylos nagrinėjimą Darbo ginčų komisijoje – septynis mėnesius), ieškinio palikimas nenagrinėtu apie pradėtą civilinę bylą neinformavus ieškovo ir nepasiūlius ištaisyti ieškinio trūkumų, apie galbūt netinkamą ieškovo atstovą byloje neinformavus paties ieškovo ir nepasiūlius pateikti paties ieškovo pasirašytą patikslintą ieškinį, nėra suderinamas su civilinio proceso tikslais ir esminiais civilinio proceso principais, įtvirtintais CPK 5, 7, 8 straipsniuose.

4720.

48Pažymėtina, jog procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 straipsnio 1 dalis įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 5 dalis). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Kaip minėta, nė vienu procesiniu dokumentu ieškovui nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nė viename teismo procesiniame dokumente nenurodyta, jog gali būti netinkamas ieškovo atstovas.

4921.

50Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė prielaidą, kad nutrūkus ieškovo darbo santykiams jis savaime nebėra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir profesinė sąjunga negali jo atstovauti. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali atstovauti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).

5122.

52Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pareiškė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Iš byloje pateikto Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo matyti, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą jam užpildžius ir pasirašius Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketą, sumokėjus nario mokestį, o įstojimo į profesinę sąjungą diena laikoma įgaliojimo atstovauti profesinės sąjungos nariui išdavimo diena. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti ieškovo narystę minėtoje profesinėje sąjungoje patvirtinantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugsėjo 21 d. nario anketa, bei ieškovo pasirašytas įgaliojimas atstovauti jį ginčuose su UAB „Vlantana“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje būtų pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina ieškovo, kaip profesinės sąjungos nario, teisėto atstovavimo šioje byloje sąlyga yra įsidarbinimas keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl galbūt pažeistų ieškovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu, todėl šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar šiuo metu ieškovas dirba keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su tinkamu ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu bei nepagrįstai apribotų ieškovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylą vesti per profesinę sąjungą.

5323.

54Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir padėti ieškovui, kaip silpnesniajai proceso šaliai nagrinėjamu atveju, įgyvendinti savo teises, pasiūlyti ištaisyti ieškinio trūkumus, jeigu teismo vertinimu, jie egzistuoja, ir tik po to spręsti, ar yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovui iš naujo tektų kreiptis į teismą su tais pačiais reikalavimais. Akivaizdu, jog inicijuojant naują procesą būtų nepagrįstai didinamos teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos bei laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu šioje byloje reikštų formalų ir proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principų neatitinkantį CPK nuostatų taikymą bei imperatyvios CPK 296 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėto institutą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis naikintina ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5524.

56Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos ir su bylos procesu susijusiais klausimais nesudaro šio atskirojo skundo dalyko.

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

58panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. P. (I. P.)... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas I. P., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo... 9. 3.... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas yra ukrainietis, gyvena Ukrainoje, o jo vardu... 11. 4.... 12. Teismas nurodė, jog nesant duomenų, kad ieškovas, Ukrainos pilietis,... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. 5.... 15. Atskiruoju skundu ieškovo I. P. atstovė Lietuvos vežėjų profesinė... 16. 6.... 17. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo... 18. 7.... 19. Argumentuoja, jog ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas CPK 296... 20. 8.... 21. Mano, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui... 22. 9.... 23. Atsakovė UAB „Vlantana“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą... 24. 10.... 25. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė,... 26. 11.... 27. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju... 28. 12.... 29. Pažymi, jog atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos darbo... 30. Teismas... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 32. Atskirasis skundas tenkintinas.... 33. 13.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 35. 14.... 36. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas... 37. 15.... 38. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 39. 16.... 40. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo... 41. 17.... 42. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų... 43. 18.... 44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi... 45. 19.... 46. Taigi, pirmosios instancijos teismas paties ieškovo apie galimą jo atstovo... 47. 20.... 48. Pažymėtina, jog procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti... 49. 21.... 50. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė prielaidą, kad nutrūkus ieškovo... 51. 22.... 52. Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pareiškė Lietuvos... 53. 23.... 54. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir padėti ieškovui, kaip... 55. 24.... 56. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 58. panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir...