Byla 2S-1285-467/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės G. G. ieškinys atsakovui VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

3Kolegija

Nustatė

4Ieškovė G. G. 2009-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-09-01 darbo sutarties Nr.246, sudarytos tarp ieškovės G. G. ir atsakovo VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijos, 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį “<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“; pripažinti, kad ieškovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovą atitinkamai papildyti ieškovės 2005-09-01 darbo sutartį Nr.246; priteisti iš atsakovo VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijos darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-09-01 iki šios dienos, kurią sudaro skirtumas tarp mokytojams garantuojamo darbo užmokesčio ir faktiškai G. G. gauto darbo užmokesčio ir 0,07 procentų delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už praleistą kiekvieną kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų dienos, kai turėjo būti išmokėta pirmoji dalis darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį bei bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės G. G. ieškinį atsakovui VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo paliko nenagrinėtą, pasiūlė ieškovei įstatymų nustatyta tvarka kreiptis DK 289 straipsnio pagrindu į atsakovo darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo pagal ieškinį nagrinėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu nesikreipė į atsakovo darbo ginčų komisiją (CPK 289 str.), o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai DK 295 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 297 straipsnio 1 ir 3 dalių prasme privaloma tvarka turėtų būti pirmiausiai išnagrinėti atsakovo darbo ginčų komisijoje. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės būtinosios darbo sutarties sąlygos ginčo darbo sutarties prasme nepasikeitė.

6Atskiruoju skundu ieškovė G. G. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką ir delspinigius, tuo tarpu pateikdama patikslintą ieškinį, ieškovė neatsisakė pradinio reikalavimo. Įgyvendindama DK reikalavimus ieškovė laikėsi išankstinės darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir 2009-12-08 pateikė prašymą atsakovo darbo ginčų komisijai, kuri priėmė sprendimą netenkinti ieškovės prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo. Pradinis ieškovės reikalavimas, nors ir glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl darbo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tačiau tai gali būti atskiras bei savarankiškai nagrinėjamas reikalavimas, todėl teismas privalėjo šio reikalavimo atžvilgiu ieškovės ieškinį išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą – ieškinį patenkinti arba atmesti, tačiau nepalikti nenagrinėtu dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė 2009-11-13 kreipėsi į atsakovo darbo ginčų komisiją dėl įpareigojimo tinkamai nustatyti darbo sutarties sąlygas. Tačiau darbo ginčų komisija 2009-11-20 sprendimu prašymo netenkino. Pastarasis ieškovės kreipimasis laikytinas išankstinės darbo ginčų sprendimo ne teismine tvarka laikymusi, ginant savo teises dėl netinkamo darbo sutarties sąlygų nustatymo, kadangi ieškovė į minėtą komisiją kreipėsi būtent dėl įpareigojimo tinkamai nustatyti darbo sutarties sąlygas. Faktinės aplinkybės patikslintame ieškinyje sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis darbo ginčus nagrinėjančiam organui. Tuo tarpu atsakovo prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, darbo bylos nagrinėjimo vilkinimas.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, pakeitė ieškinio pagrindą ir pateikė naujus reikalavimus, kurių patenkinimas arba nepatenkinimas tiesiogiai priklausomas nuo pagrindinių ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl teismas ir paliko ieškinį nenagrinėtu. Atsakovo darbo ginčų komisija, spręsdama ieškovės prašymus dėl įpareigojimo grąžinti jai auklėjamąją klasę bei užtikrinti normalų, 18 ir daugiau pedagoginio darbo valandų krūvį, proporcingai paskirstytą tarp kolegų, ir dėl darbo užmokesčio nepriemokos bei delspinigių priteisimo, bei priimdama sprendimus šių prašymų netenkinti, nesvarstė ir nepasisakė dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų - pripažinti niekine ir negaliojančia darbo sutarties nuostatą bei pripažinti ieškovės darbo laiko normą, kadangi dėl šių patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovė į atsakovo darbo ginčų komisiją nesikreipė.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises bei pareigas (CPK 259 str. 1 d.). Tačiau yra galimi atvejai, kai teisminis bylos nagrinėjimas baigiamas nepriėmus sprendimo. Ieškinio palikimas nenagrinėto yra viena iš bylos užbaigimo, nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės, formų. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai yra numatyti CPK 296 straipsnyje, vienas iš jų – jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas 2010-05-05 nutartyje konstatavo, kad ieškovė G. G. , kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo, nesilaikė Darbo kodekso (toliau – DK) 289 straipsnyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Apeliantė (ieškovė) su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovė iš esmės laikėsi įstatyme šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei (ieškovei).

11CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. DK 289 straipsnis nustato, jog darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. DK 295 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimai nėra susiję su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, ką numato DK 297 straipsnio 1 dalis, tačiau jie DK 295 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 297 straipsnio 1 bei 3 dalių prasme privaloma tvarka turėtų būti pirmine tvarka išnagrinėti atsakovo darbo ginčų komisijoje. Tačiau sutikti su tokiu teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (b.l. 1-2). Vėliau (2010-04-12) ieškinį patikslino ir šalia jau pareikšto reikalavimo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-09-01 darbo sutarties Nr.246, sudarytos tarp ieškovės G. G. ir atsakovo VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijos, 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį “<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“; pripažinti, kad ieškovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovą atitinkamai papildyti ieškovės 2005-09-01 darbo sutartį Nr.246 (b.l. 74-78). Taigi, pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė pradinio ieškinio reikalavimo neatsisakė ir šioje dalyje neginčijamai laikėsi išankstinės darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes 2009-12-08 pateikė prašymą Juodšilių „Šilo“ gimnazijos darbo ginčų komisijai (b.l. 118-119), kuri 2009-12-14 sprendimo to prašymo netenkino (b.l. 34-37). Šis reikalavimas, nors ir susijęs su kitais ieškinio reikalavimais, tačiau gali būti atskiras bei savarankiškai nagrinėjamas reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jo palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13Be to šioje byloje, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų (b.l. 116, 117), ieškovė 2009-11-13 kreipėsi į atsakovo darbo ginčų komisiją, motyvuotai prašydama įpareigoti atsakovą tinkamai nustatyti darbo sutarties sąlygas, tačiau komisija 2009-11-20 prašymo netenkino. Nurodytame prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai iš esmės atitinka patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami patikslinti ieškovės reikalavimai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog minėtas ieškovės kreipimasis vertintinas išankstinės darbo ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymusi, ginant ieškovės teises dėl netinkamo darbo sutarties sąlygų nustatymo. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog patikslinti ieškovės ieškinio reikalavimai pareikšti nesilaikant nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

14Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes nagrinėjimu atveju nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nesilaikė išankstinio sprendimo iki teismo tvarkos. Nenustačius, jog ieškovė nurodytos tvarkos nesilaikė, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyme numatytos galimybės palikti ieškinį nenagrinėtą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama (CPK 320 str., 329 str. 1 d.), o civilinė byla pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo perduodama nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai