Byla I-3552-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. birželio 15 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2015 m. birželio 16 d. (b. l. 10)) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–7).

52. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. birželio 4 d. laikytas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kas prilygo kankinimui, nežmoniškomis sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, t. y. gyvenimo sąlygos buvo apgailėtinos ir tai buvo akivaizdus baudimas kankinant.

72.2. Pasak pareiškėjo, jis laikytas kamerose, kuriose būdavo nuo 1 iki 10 asmenų, vienam asmeniu tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu (nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, o tai kenkia regėjimui). Kameroje papildomai plotą užėmė įrengti dviaukščiai gultai, stalas, spintelė, kėdė, sanitarinis mazgas. Kamerose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kas yra nepakeliama. Rūkantieji ir nerūkantieji laikyti kamerose kartu. Pasak pareiškėjo, atvykstant / išvykstant etapu, darant asmens ir daiktų apžiūras, tai buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes, tokiu būdu žeminami asmens garbė ir orumas, iš asmens pasityčiojama.

82.3. Pasak pareiškėjo, pareigūnai savo veiksmais sudarydavo konfliktines situacijas tarp kalinamųjų, be to, tokios situacijos kildavo ir dėl psichologinių bei fizinių nepatogumų (mažo ploto). Lukiškių TI-K pareigūnai piktnaudžiavo savo pareigomis, siekdami apriboti pareiškėjo teises. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (sudarytų netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamo pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimas, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimas ir kita.

92.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, remiasi, be kita ko, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), jos 6.15 punktu, Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2008/2-1277, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Valašinas prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012).

10II

11Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 13–19).

121. Pareiškėjas skundą grindžia netekusia galios HN 76:1999. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

132. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. gruodžio 5 d. – 2013 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 24 d. – 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 11 d. – 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. gegužės 31 d. – 2014 m. birželio 3 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. – 2014 m. sausio 23 d., 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 19 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 22 d. buvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K.

143. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

154. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

165. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

17Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

186. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

197. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

208. Dėl kamerų remonto

21Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

229. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių, kamerose įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

2310. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

24Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

2511. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

26Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2712. Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K administracija, vykdydama teisės aktų reikalavimus, nemokamai aprūpina pareiškėją maistu pagal fiziologines mitybos normas. Pareiškėjo skundų dėl netinkamo maitinimo Lukiškių TI-K neregistruota.

2813. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, nurodo, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

2914. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

30Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

31I

32Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

331. Pareiškėjas M. Š. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–19), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 20–22)):

34– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m2); kameroje buvo 1 asmuo;

35– 2013 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m2); kameroje buvo 2 asmenys;

36– 2013 m. gruodžio 7 d. – 2013 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;

37– 2013 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 34,43 m2); kameroje buvo 9 asmenys;

38– 2013 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 253 buvo 10 asmenų;

39– 2013 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys;

40– 2013 m. gruodžio 15 d. – 2013 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys;

41– 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys;

42– 2013 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 253 buvo 11 asmenų;

43– 2013 m. gruodžio 19 d. – 2013 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 253 buvo 12 asmenų;

44– 2013 m. gruodžio 21 d. – 2013 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 253 buvo 10 asmenų;

45– 2013 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;

46– 2013 m. gruodžio 28 d. – 2013 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys;

47– 2013 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys;

48– 2014 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys;

49– 2014 m. sausio 4 d. – 2014 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;

50– 2014 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys;

51– 2014 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys;

52– 2014 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys;

53– 2014 m. sausio 11 d. – 2014 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys;

54– 2014 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys;

55– 2014 m. sausio 16 d. išvyko į Marijampolės areštinę;

56– 2014 m. sausio 23 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m2); kameroje buvo 1 asmuo;

57– 2014 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2); kameroje buvo 6 asmenys;

58– 2014 m. sausio 25 d. – 2014 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;

59– 2014 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;

60– 2014 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 4 asmenys;

61– 2014 m. sausio 29 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 1-ąjį sektorių;

62– 2014 m. kovo 5 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-ojo sektoriaus, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 206 (plotas – 6,90 m2); kameroje buvo 2 asmenys;

63– 2014 m. kovo 6 d. išvyko į Marijampolės areštinę;

64– 2014 m. kovo 13 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m2); kameroje buvo 2 asmenys;

65– 2014 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2); kameroje buvo 4 asmenys;

66– 2014 m. kovo 15 d. – 2014 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 267 buvo 4 asmenys;

67– 2014 m. kovo 17 d. – 2014 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys;

68– 2014 m. kovo 19 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 1-ąjį sektorių;

69– 2014 m. balandžio 11 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1-ojo sektoriaus, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 222 (plotas – 6,93 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 210 (plotas – 7,00 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

70– 2014 m. balandžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 390 (plotas – 36,51 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 1 asmuo; dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas – 6,52 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

71– 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 357 buvo 2 asmenys;

72– 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 357 buvo 1 asmuo;

73– 2014 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 357 buvo 2 asmenys;

74– 2014 m. balandžio 17 d. išvyko į Marijampolės areštinę;

75– 2014 m. balandžio 22 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

76– 2014 m. balandžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

77– 2014 m. balandžio 24 d. – 2014 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 381 buvo 4 asmenys;

78– 2014 m. gegužės 3 d. – 2014 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 381 buvo 3 asmenys;

79– 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 381 buvo 4 asmenys;

80– 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 381 buvo 3 asmenys;

81– 2014 m. gegužės 16 d. – 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 381 buvo 4 asmenys;

82– 2014 m. gegužės 20 d. – 2014 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 381 buvo 3 asmenys;

83– 2014 m. gegužės 22 d. – 2014 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 381 buvo 4 asmenys;

84– 2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 381 buvo 3 asmenys;

85– 2014 m. gegužės 27 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 381 buvo 4 asmenys;

86– 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 366 (plotas – 7,81 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

87– 2014 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

88– 2014 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

89– 2014 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 365 buvo 1 asmuo;

90– 2014 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 363 (plotas – 6,79 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

91– 2014 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 363 buvo 1 asmuo;

92– 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 1-ąjį sektorių.

932. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. gruodžio 5 d. – 2013 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 24 d. – 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 11 d. – 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. gegužės 31 d. – 2014 m. birželio 3 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. – 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 19 d. – 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 21 d. buvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–19), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 20–22)).

943. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

953.1. 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-96, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 119 dirbtinė naktinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 119 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai; vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 1-21, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga; patikrinimo metu nustatyta, kad II korpuso dušuose kranai nesulūžę, yra mechaniniai ventiliatoriai, pakabos drabužiams kabinti, grindų kilimėliai, suolai; tikrintose patalpose buvo vizualiai švaru; patalpų valymas, sanitarinių įrenginių dezinfekcija organizuojami Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 29–31).

963.2. 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 113 dirbtinė dieninė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; patalynę Lukiškių TI-K numatyta keisti 1 kartą per savaitę (kas 7 dienas); Lukiškių TI-K informacija apie gyvenamųjų patalpų valymą registruojama Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, patikrinimo metu kamerose buvo vizualiai švaru; patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, skinama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos išdavimą registruojami žurnale; kameroje Nr. 113 buvo valymui skirtas inventorius; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale; HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 53–54).

973.3. 2014 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-377, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 267 nuo sienų ir lubų nubyrėję dažai, tai neatitinka HN 76:201028 punkto reikalavimo, todėl duotas nurodymas kamerą Nr. 267 įrašyti į neatitikimų šalinimo planą (b. l. 37–38).

983.4. 2014 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-471, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 390 vėdinimo sąlygos, dirbtinis dieninis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 390 nuo lubų ir sienų vietomis nubyrėję dažai, lubos vietomis pajuodę, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas kameros Nr. 390 planuoti ir atlikti, esant finansinėms galimybėms (b. l. 47–48).

993.5. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-584, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 254 dirbtinė dieninė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 35–36).

1003.6. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 365 sienų nelygumai pašalinti iš dalies, todėl duotas nurodymas pašalinti sienų nelygumus (b. l. 57–58).

1013.7. 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal 2014 m. balandžio 18 d. pavedimą Nr. 13(13.3)-PP-818, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 253 ir Nr. 365 vėdinimo sąlygos, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 59–60).

1023.8. 2014 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1370, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 365 įrengtame sanitariniame mazge unitazas yra, tai atitiko HN 76:2010 21 punktą; kameroje Nr. 365 yra nedidelių sienų paviršiaus nelygumų, tačiau sienos tinkamos lengvam valymui, lubų paviršius buvo lygus, tinkamas lengvam valymui, tai atitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimą; patikrinimo metu kameroje Nr. 365 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 61–62).

1033.9. 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1382, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 210 oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 43–44).

1043.10. 2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1608, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 365 santykinė oro drėgmė neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, tačiau pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 365 sienų bei lubų paviršius vietomis buvo nelygus (nubyrėjęs tinkas), tačiau paviršiai tinkami lengvam valymui bei dezinfekcijai ir atitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimus; siena prie praustuvės buvo lygi (suklijuotos plytelės), pritaikyta valymui / dezinfekcijai; kameroje Nr. 365 buvo unitazas ir praustuvė, veidrodžio nebuvo; pagal HN 76:2010 21 punktą tardymo izoliatorių ir kalėjimų kamerų sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, pagal HN 76.2010 2 punktą ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; sanitarinių mazgų įrengimui atskirose patalpose reikėtų atlikti Lukiškių TI-K pastato rekonstrukcijos darbus, todėl HN 76:2010 21 punkto reikalavimai dėl sanitarinių mazgų įrengimo (ir veidrodžių bei spintelių juose įrengimo) netaikytini; kameroje Nr. 365 buvo įrengta techniškai tvarkinga, tinkama naudojimui praustuvė, ant praustuvės vizualiai buvo rūdžių požymių, tačiau paviršiai buvo švarūs ir atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimus; kameroje Nr. 365 palangė buvo netvarkinga (primėtyta šiukšlių), nors kameroje buvo tinkamas naudojimui valymo inventorius; duotas nurodymas kameroje Nr. 365 užtikrinti santykinės oro drėgmės lygį, atitinkantį HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, taip pat esant finansinėms galimybėms įtraukti kamerą Nr. 365 į numatomų Lukiškių TI-K patalpų remonto darbu sąrašą (b. l. 63–65).

1054. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 75)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 71–74). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 76).

1065. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 77–79).

107II

1081. Pareiškėjas M. Š. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 2500 Eur už laikotarpį, praleistą nežmoniškomis, žalingomis sveikatai, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis.

109Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. Š. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. Š. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. (b. l. 1-7).

1102. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

111Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

112„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

113Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

114Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1153. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. gruodžio 5 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13-19; asmens įskaitos kortelę (b. l. 20-22)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas M. Š. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 56 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gruodžio 5 d. – 2013 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 24 d. – 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. balandžio 11 d. – 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. gegužės 31 d. – 2014 m. birželio 3 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. – 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 19 d. – 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 21 d. buvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 13–19), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 20–22)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1164. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

117Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

118Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

119Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti higieną įstaigoje: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 75)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 71–74). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 76); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 77–79). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 29-31, 53-54, 35-36, 57-58, 59-60, 61-62, 43-44) iš esmės nenustatyta pažeidimų arba tie pažeidimai nėra itin sunkūs (b. l. 37-38, 47-48, 63-65). Teismas vertina, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu (juos labiausiai ir akcentavo pareiškėjas savo skunde).

120Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (56 paras pareiškėjas M. Š. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 415 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 415 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

121Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

122Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

123Priteisti pareiškėjui M. Š., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. birželio 4 d. (netinkamai laikytas 56 paras).

124Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

125Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. birželio 15... 5. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. birželio 4... 7. 2.2. Pasak pareiškėjo, jis laikytas kamerose, kuriose būdavo nuo 1 iki 10... 8. 2.3. Pasak pareiškėjo, pareigūnai savo veiksmais sudarydavo konfliktines... 9. 2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, remiasi, be kita ko,... 10. II... 11. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 12. 1. Pareiškėjas skundą grindžia netekusia galios HN 76:1999. Nuo 2010... 13. 2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. gruodžio... 14. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą... 15. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 16. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 17. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 18. 6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam... 19. 7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų,... 20. 8. Dėl kamerų remonto... 21. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 22. 9. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento... 23. 10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 24. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 25. 11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 26. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 27. 12. Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir... 28. 13. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais,... 29. 14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 30. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 31. I... 32. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 33. 1. Pareiškėjas M. Š. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo... 34. – atvykęs į Lukiškių TI-K, 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo... 35. – 2013 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m2);... 36. – 2013 m. gruodžio 7 d. – 2013 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 387 buvo 3... 37. – 2013 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 34,43 m2);... 38. – 2013 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 253 buvo 10 asmenų;... 39. – 2013 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys;... 40. – 2013 m. gruodžio 15 d. – 2013 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 253 buvo 7... 41. – 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys;... 42. – 2013 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 253 buvo 11 asmenų;... 43. – 2013 m. gruodžio 19 d. – 2013 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 253 buvo... 44. – 2013 m. gruodžio 21 d. – 2013 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 253 buvo... 45. – 2013 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;... 46. – 2013 m. gruodžio 28 d. – 2013 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 253 buvo 7... 47. – 2013 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 253 buvo 6... 48. – 2014 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 253 buvo 8 asmenys;... 49. – 2014 m. sausio 4 d. – 2014 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 253 buvo 9... 50. – 2014 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys;... 51. – 2014 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 253 buvo 5 asmenys;... 52. – 2014 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys;... 53. – 2014 m. sausio 11 d. – 2014 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 253 buvo 5... 54. – 2014 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 253 buvo 6 asmenys;... 55. – 2014 m. sausio 16 d. išvyko į Marijampolės areštinę;... 56. – 2014 m. sausio 23 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo... 57. – 2014 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m2);... 58. – 2014 m. sausio 25 d. – 2014 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 254 buvo 7... 59. – 2014 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;... 60. – 2014 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 4 asmenys;... 61. – 2014 m. sausio 29 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją... 62. – 2014 m. kovo 5 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios... 63. – 2014 m. kovo 6 d. išvyko į Marijampolės areštinę;... 64. – 2014 m. kovo 13 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas... 65. – 2014 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m2);... 66. – 2014 m. kovo 15 d. – 2014 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 267 buvo 4 asmenys;... 67. – 2014 m. kovo 17 d. – 2014 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys;... 68. – 2014 m. kovo 19 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją... 69. – 2014 m. balandžio 11 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos... 70. – 2014 m. balandžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 390 (plotas – 36,51... 71. – 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 357 buvo 2 asmenys;... 72. – 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 357 buvo... 73. – 2014 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 357 buvo 2 asmenys;... 74. – 2014 m. balandžio 17 d. išvyko į Marijampolės areštinę;... 75. – 2014 m. balandžio 22 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo... 76. – 2014 m. balandžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m2),... 77. – 2014 m. balandžio 24 d. – 2014 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 381 buvo 4... 78. – 2014 m. gegužės 3 d. – 2014 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 381 buvo 3... 79. – 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 381 buvo 4... 80. – 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 381 buvo 3 asmenys;... 81. – 2014 m. gegužės 16 d. – 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 381 buvo 4... 82. – 2014 m. gegužės 20 d. – 2014 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 381 buvo 3... 83. – 2014 m. gegužės 22 d. – 2014 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 381 buvo 4... 84. – 2014 m. gegužės 24 d. – 2014 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 381 buvo 3... 85. – 2014 m. gegužės 27 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 381 buvo 4... 86. – 2014 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 366 (plotas – 7,81 m2),... 87. – 2014 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 m2),... 88. – 2014 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 m2),... 89. – 2014 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 365 buvo 1 asmuo;... 90. – 2014 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 363 (plotas – 6,79 m2),... 91. – 2014 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 363 buvo 1 asmuo;... 92. – 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją... 93. 2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. gruodžio... 94. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC)... 95. 3.1. 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-96, vadovaujantis... 96. 3.2. 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125, vadovaujantis... 97. 3.3. 2014 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-377, vadovaujantis HN... 98. 3.4. 2014 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-471,... 99. 3.5. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-584,... 100. 3.6. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585,... 101. 3.7. 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte, vadovaujantis HN 76:2010... 102. 3.8. 2014 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1370,... 103. 3.9. 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1382,... 104. 3.10. 2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1608,... 105. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos... 106. 5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 107. II... 108. 1. Pareiškėjas M. Š. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės,... 109. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. Š.... 110. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 111. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 112. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 113. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 114. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 115. 3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. į Lukiškių... 116. 4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 117. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 118. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 119. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 120. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 121. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 122. Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.... 123. Priteisti pareiškėjui M. Š., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 124. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 125. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...