Byla 2A-1081-253/2010
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės J. T. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo J. J. atstovui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams

2J. J., I. J., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. K. dėl sutarties ir buto teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo,

Nustatė

3ieškovė J. T. ieškiniu prašė panaikinti 2007-10-04 buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, teisinę šio buto registraciją bei taikyti restituciją – grąžinti ginčo butą ieškovei. Nurodė, kad 2007-10-04 Klaipėdos miesto 12-ame notarų biure pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu J. J., kuria buvo parduotas ieškovės vieno kambario butas. Ieškovė teigia, kad savo buto niekada nepardavinėjo ir neketino parduoti. Pinigų už buto pardavimą negavo.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia ieškovės J. T. ir atsakovo J. J. 2007-10-04 sudarytą buto, esančio adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. K. (Notarinio registro Nr. DK-6141). Taikė vienašalę restituciją ir grąžino J. T. nuosavybės teisę į butą, esantį adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – ginčo butas). Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus atliktos 2009-04-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-90, kuriame konstatuota, jog ieškovė J. T. dėl prasidedančių pažintinių funkcijų sutrikimų, ryškėjančių silpnaprotystės reiškinių, dėl nesugebėjimo suprasti savo veiksmų pasekmių, įtaigumo negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų savarankiškai valdyti, įgydama naujas civilines teises ir pareigas 2007-10-04 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas įvertino atsakovo J. J., pasirengime šalių ginčo sandoriui dalyvavusio jo sūnaus liudytojo V. J. bei sandorį patvirtinusios notarės D. K. parodymais, jog ieškovės J. T. būsena jiems nesukėlė jokių abejonių dėl jos veiksnumo, aplinkybes, jog ieškovė pati dalyvavo surenkant ir pateikiant notarei šiam sandoriui reikalingus dokumentus, ieškovė nebuvo įtraukta į Notarų Rūmų vidinės svetainės neveiksnių asmenų sąrašą, ir konstatavo, jog nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, kad ieškovė nesuvokė, kokį sandorį ji pasirašo. Ieškovės J. T. faktinis neveiksnumas ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu patvirtintas objektyviais jos psichinės sveikatos būklę liudijančiais duomenimis, toks faktas negali būti paneigtas subjektyviu atsakovo, notarės ar liudytojo vertinimu. Kadangi šalių bei liudytojo V. J. paaiškinimai dėl pinigų sumokėjimo buvo prieštaringi ir atsakovas J. J. nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jis sumokėjo ieškovei už butą sutartyje nurodytą sumą, teismas taikė vienašalę restituciją ir nurodė, kad atsakovas patirtus nuostolius gali reikalauti atlyginti įstatymo nustatyta tvarka.

5Apeliaciniu skundu atsakovas J. J. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas sandorį pripažino negaliojančiu pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti asmens, tačiau toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas – ieškovė sandorį ginčijo kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teismas konstatavo ieškovės neveiksnumą sandorio sudarymo metu remdamasis tik ekspertizės išvada, nors nei sandorio šalims, nei notarei, nei ieškovę atstovavusiai dukteriai nekilo abejonių dėl ieškovės psichinės būsenos. Be to, ir teismas nesuabejojo ieškovės psichine sveikata bylos nagrinėjimo metu ir nesprendė klausimo dėl jos neveiksnumo ir galimybės pareikšti ieškinį. Ieškovė buvo apgauta savo dukters I. J., todėl ginčo sandorį sudarė ne dėl savo neveiksnumo, bet dėl apgaulės. Pinigai už ginčo butą buvo perduoti. Tai, kad I. J. pinigų neatidavė savo motinai ieškovei, negali būti pagrindu taikyti vienašalę restituciją.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Ieškovė J. T. prašė pripažinti negaliojančia notaro patvirtintą 2007-10-04 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovui J. J. jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad neketino parduoti savo buto, jos dukra I. J. bei atsakovas J. J. pasinaudojo jos neišsilavinimu, silpna sveikata bei nesugebėjimu orientuotis aplinkoje ir ji pasirašė sandorį nesuprasdama tokio veiksmo reikšmės. Ieškinyje nurodytas reikalavimo teisinis pagrindas – CK 1.81 straipsnis – viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas.

9Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010).

10Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė įrodinėja, jog sudarydama ginčijamą 2007-10-04 buto pirkimo – pardavimo sutartį ji nesuprato savo veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų, todėl vertino ginčijamo sandorio galiojimą CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu – kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Teisėjų kolegija sutinka su tokia bylos faktinių aplinkybių teisine kvalifikacija. Sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo egzistavimo, byloje svarbu nustatyti, ar fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

11Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-20 nutartimi ieškovei buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (b. l. 84). Iš 2009-04-16 teismo psichiatrinės ekspertizės akto (b. l. 100-102) matyti, kad teismo psichiatras ekspertas nustatė, jog 1938 m. gimusi ieškovė J. T. pirmą kartą kreipėsi į psichiatrus 1991-09-27, jai buvo diagnozuota reaktyvinė neurozė su vegetatyvinėmis reakcijoms. Ieškovė Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje pirmą kartą gydyta 1993 m. dėl situacinės reakcijos, vėliau gydyta 8 kartus dėl įvairių psichikos sutrikimų, tarp jų – ir organinio kliedesinio sutrikimo. Ekspertas nustatė, kad nuo 1994 m. dėl progresuojančių degeneracinių pakitimų galvos smegenyse prasidėjo ieškovės asmenybės pokyčiai ir pažintinių funkcijų sutrikimai, nuo 2000 m. – demencija (silpnaprotystė). Ieškovės pažintinių funkcijų sutrikimai gilėjo ir išryškėjo organinis kliedesinis sutrikimas – nuo 2004 m. ieškovei nuolat taikomas palaikomasis gydymas prolonguotais neuroleptikais. 2006-01-25 apsilankymo pas apylinkės psichiatrą metu ieškovė skundėsi atminties sutrikimais, nuo 2007 metais lankėsi pas psichiatrą kartą per vieną – du mėnesius, taip pat ir

122007-11-10, - ieškovei buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, organinis asteninis sutrikimas. Ekspertas, įvertinęs medicininę dokumentaciją ir tiriamosios psichinę būklę ekspertizės atlikimo metu, padarė išvadą, kad ieškovė J. T. dėl prasidedančių pažintinių funkcijų sutrikimų, ryškėjančių silpnaprotystės reiškinių, dėl nesugebėjimo suprasti savo veiksmų pasekmių ir įtaigumo negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų savarankiškai valdyti, įgydama naujas civilines teises ir pareigas 2007-10-04 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu.

13Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 2009-04-16 teismo eksperto išvada yra nepakankama ieškovės psichikos sutrikimams ginčo 2007-10-14 sandorio sudarymo metu konstatuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovo

14J. J., pasirengime šalių ginčo sandoriui dalyvavusio jo sūnaus liudytojo V. J. bei sandorį patvirtinusios notarės D. K. parodymai, jog ieškovės J. T. būsena jiems nesukėlė jokių abejonių dėl jos veiksnumo, yra subjektyvi šių asmenų nuomonė. Ekspertizę atlikęs teismo psichiatras ekspertas tyrė visą informaciją apie ieškovės psichinę būklę nuo 1991 metų, išvadas padarė remdamiesi tiek medicinine dokumentacija, tiek atlikęs ieškovės psichologinį tyrimą ekspertizės atlikimo metu. Nėra pagrindo abejoti, kad ekspertas netinkamai ištyrė ar įvertino ieškovės psichinę būklę. Apelianto išdėstyta subjektyvi nuomonė nepaneigia eksperto akte nurodytų argumentų bei jo išvados.

15Be to, kiti bylos duomenys rodo, kad ieškovė sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų savarankiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį egzistavo objektyvios priežastys, kurios galėjo reikšmingai įtakoti beveik 69 metų amžiaus ligotą ieškovę parduoti vienintelį savo gyvenamąjį būstą. Ši aplinkybė patvirtina ekspertų išvadą, kad ieškovė, pasirašydama savo buto pirkimo-pardavimo sutartį, nesuprato savo veiksmų pasekmių. Be to, ieškovės duktė patvirtino, jog įkalbėjo savo motina ir lydėjo ją renkant pažymas sandorio sudarymui. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės veiksmai nebuvo savarankiški. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė J. T. ginčo sandorio sudarymo metu savo veiksmų reikšmės nesuprato.

16Kolegija pastebi, kad apeliantas faktiškai pats pripažįsta ilgalaikius ir progresuojančius ieškovės psichikos sutrikimus, kadangi apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo vertinti jos veiksnumą ir galimybę pareikšti ieškinį teisme. Vertinant pagal CK 1.89 straipsnį ginčijamo sandorio teisėtumą, sprendžiama, ar nėra sandorio šalies valios trūkumų. Įstatymas nenumato, jog sandorį sudariusio asmens valios trūkumai turi būti tokio pobūdžio ir laipsnio, kad atitiktų teismo pripažinto neveiksniu asmens psichinę būseną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės sandorio sudarymo metu išreikšta valia neatitiko jos tikrosios valios, todėl toks sandoris negalėjo būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti. Vertinant tokio asmens teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir įgyvendinti procesines teises galimybes, vadovaujamasi CPK 296 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – jame numatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti neveiksnaus asmens pateiktą ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia ir turi teisę ginti savo teises pareikšdama teisme ieškinį, be to, jos interesus atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl palikti ieškovės J. T. ieškinį nenagrinėtą nėra teisinio pagrindo (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2007-10-04 ieškovės buto pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir pripažinti tokį sandorį teisėtu.

18Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį – kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens – atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis), kai kiekviena sandorio šalis grąžina visa tai, ką gavo pagal tokį sandorį, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje taikytina vienašalė restitucija ir tik ieškovei grąžintina nuosavybės teisė į ginčo butą. Ginčijamas ieškovės buto pirkimo-pardavimo sandoris neatitiko tikrosios ieškovės valios perleisti jos nuosavybės teisė į butą, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog sandorio sudarymo tikslas buvo gauti pinigų ieškovės dukrai. Ieškovės dukra, atsakovė I. J., teismui paaiškino, kad 2010 m. spalį jai labai reikėjo pinigų ir ji įkalbėjo mamą pasirašyti ginčo sutartį, padėjo surinkti reikalingas pažymas bei suorganizavo susitikimą pas notarą, taip pat dalimis paėmė iš pardavėjo pinigus už butą (b. l. 80). Ginčo

192007-10-04 sandorio 3.5 punktas taip pat nurodo, kad atsakovas J. J. sumokėjo 15 000 Lt ieškovei J. T. prieš sutarties sudarymą, o pardavėja šiuos pinigus gavo. Atsakovė I. J. paaiškino, jog gautų pinigų motinai neatidavė. Ieškovė žinojo, kad pinigus paėmė jos dukra. Pirkėjas J. J. taip pat patvirtino, kad sumokėjo pinigus už butą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuginčyto sandorio sudarymo tikslą bei šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai už ginčo butą nebuvo sumokėti, yra nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Nuginčyto sandorio šalys turi būti grąžintos į pradinę, prieš sandorio sudarymą buvusią, padėtį – ieškovei priteistinas ginčo butas, atsakovui – iš ieškovės, sandorio šalies, priteistini sumokėti 15 000 Lt (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Atitinkamai keistina ir skundžiamo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalis dėl vienašalės restitucijos taikymo – sandorio šalims taikytina dvišalė restitucija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų buvęs nesąžininga sandorio šalimi ar žinojęs apie ieškovės psichinę būseną sandorio sudarymo metu, todėl jo teisėti interesai atgauti tai, ką sumokėjo pagal nuginčytą sutartį, negali nukentėti dėl ieškovės ir jos dukros tarpusavio santykių (CK 1.89 straipsnio 2 dalis).

20Kadangi pakeitus skundžiamą teismo sprendimą jo esmė – sandorio pripažinimas negaliojančiu ir jo teisinių pasekmių nustatymas – restitucijos taikymas – nepasikeitė ir buvo pakeistas tik restitucijos būdas, perskirstyti pirmosios instancijos teismo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų bei atlyginti atsakovo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalis).

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl vienašalės restitucijos taikymo pakeisti.

23Taikyti dvišalę restituciją: grąžinti ieškovei J. T., asmens kodas ( - ) nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), atsakovui J. J. priteisti iš ieškovės J. T. sumokėtus 15 000 Lt.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. J., I. J., tretiesiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro... 3. ieškovė J. T. ieškiniu prašė panaikinti 2007-10-04 buto, esančio ( - ),... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas J. J. prašo panaikinti Šilutės rajono... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad nesutinka su skundu ir... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Ieškovė J. T. prašė pripažinti negaliojančia notaro patvirtintą... 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas... 10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė... 11. Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-20 nutartimi ieškovei buvo paskirta... 12. 2007-11-10, - ieškovei buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, organinis... 13. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 2009-04-16 teismo eksperto išvada... 14. J. J., pasirengime šalių ginčo sandoriui dalyvavusio jo sūnaus liudytojo V.... 15. Be to, kiti bylos duomenys rodo, kad ieškovė sandorių sudarymo metu... 16. Kolegija pastebi, kad apeliantas faktiškai pats pripažįsta ilgalaikius ir... 17. Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, priėjo prie... 18. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį – kaip sudaryto... 19. 2007-10-04 sandorio 3.5 punktas taip pat nurodo, kad atsakovas J. J. sumokėjo... 20. Kadangi pakeitus skundžiamą teismo sprendimą jo esmė – sandorio... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 22. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl... 23. Taikyti dvišalę restituciją: grąžinti ieškovei J. T., asmens kodas ( - )... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....