Byla e2A-746-390/2017
Dėl skolos išieškojimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. S., R. S., L. S., M. S., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ dėl skolos išieškojimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. 1999 m. sausio 22 d. Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (nuomotojas) ir R. S. (nuomininkas) sudarė gyvenamųjų patalpų, ( - ), Kaune, nuomos sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties.
  2. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti 1999 m. sausio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą su R. S., iškeldinti R. S., G. S., M. S., L. S. iš gyvenamųjų patalpų, ( - ), Kaune, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovai ne vienerius metus gera valia nemoka ne tik gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), Kaune, nuomos mokesčio, bet ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių, kurių vartojimas negali būti išimtinai apribotas ginčo gyvenamųjų patalpų naudotojams. Pažymėjo, kad susidariusias skolas ieškovė siekė išieškoti teisminiu keliu, tačiau ir teismo priteistų skolų atsakovai gera valia nemoka. Todėl, ieškovės nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovai piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis bei sąmoningai vengia užsitikrinti materialines lėšas pragyvenimui bei mokesčių mokėjimui. Ieškovė mano, kad yra visos aplinkybės, pagrįstos dokumentais, įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais, nutraukti aukščiau nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį CK 6.611 straipsnio pagrindu bei iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė 1999 m. sausio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą su R. S.; iškeldino R. S., G. S., M. S., L. S. iš gyvenamųjų patalpų, ( - ), Kaune, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisė iš R. S., G. S., M. S., L. S., valstybės naudai 31 Eur žyminio mokesčio.
  2. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 1999 m. sausio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties, sudarytos su R. S., nutraukimo, R. S., G. S., M. S., L. S. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ( - ), Kaune, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Minėtos sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunaliniu paslaugų mokesčius. Nuomininkui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, tiek nuomotojas, tiek komunalinių paslaugų tiekėjai kreipėsi į teismus dėl skolos priteisimo. Teismams priteisus iš skolininko susidariusius įsiskolinimus, pastarasis jų gera valia nevykdė. Sprendimus perdavus vykdyti antstoliams, susidariusios skolos nebuvo pilnai išieškotos.
  3. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai ne vienerius metus gera valia nemokėjo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), Kaune, nuomos mokesčio ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių, tokiu būdu sudarydami pagrindą ieškovei nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį CK 6.611 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimus nutraukti 1999 m. sausio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį sudarytą su R. S., iškeldinti R. S., G. S., M. S., L. S. iš gyvenamųjų patalpų, adr. ( - ), Kaune, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, laikė pagrįstais ir juos tenkino.
  4. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų valstybės naudai teismas priteisė 31 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas buvo atleista.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo apeliacinės instancijos teismo priimti prie apeliacinio skundo pateiktus naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. neįvertino atsakovų sveikatos būklės, turtinės padėties, gaunamų pajamų, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.
    2. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė vienu motyvu, t. y. konstatuojant, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai ne vienerius metus gera valia nemokėjo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), Kaune, nuomos mokesčio ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių, tokiu būdu sudalydami pagrindą ieškovui nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį LR CK 6.611 str. prasme. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino atsakovų teisės į būsto neliečiamybę, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad gyvenamasis būstas vienintelė atsakovo ir jo neįgalios žmonos gyvenamoji vieta, kad padedant artimiesiems apeliantas komunalinius įsiskolinimus yra padengęs. Pažymi, kad nuo 1985 metų dėl abiejų galūnių (kojų) netekimo, atsakovui nustatytas 0 % darbingumo lygis.
    4. Apeliantas prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo grindžia tuo, kad dėl negalios atsakovas negalėjus dalyvauti teismo posėdžiuose, jis neturėjo galimybės pateikti teismui nei paaiškinimų, nei įrodymų, galinčių turėti įtakos bylos nagrinėjimui.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė parašo teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepargrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, teismas priėmė sprendimą, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tenkino ieškinį vieninteliu motyvu. Pažymi, kad CK 6.611 straipsnio taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai eilę metų (nuo 2009 metų) gera valia nemokėjo patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, nors šiuos įsipareigojimus prisiėmė pasirašydami ginčo patalpų nuomos sutartį. Byloje pateikti teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad nuomos mokestis buvo sumokamas tik pateiktus ieškinį teismui arba pateikus priverstinai vykdyti teismo procesinius dokumentus antstoliui, o komunalines paslaugas teikiančios įmonės (AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“) išsiieško teismine tvarka, nes atsakovai moka tik tuos komunalinių paslaugų mokesčius, kurių teikimą viena ar kita forma tiekėjas gali apriboti, t. y. mokama už elektros tiekimą, komunalinių atliekų išvežimą, nes šios paslaugos, neatsiskaitant už jas, gali būti neteikiamos. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės pirminio ieškinio pagrindas buvo grindžiamas ne tik skolomis už komunalines paslaugas, bet ir 1112,1 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-10-01. Šią skolą, susidariusią konkrečiu laikotarpiu atsakovai sumokėjo, tačiau pagal UAB Kauno butų ūkio 2017-01-11 Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-12-31 buvo priskaičiuota 3 574,02 Eur nuomos mokesčio, o atsakovai sumokėjo 1 045,80 Eur einamųjų mokesčių, tačiau anksčiau priteistų nuomos mokesčių įsiskolinimų (dėl kurių Kauno miesto savivaldybė atsisakė taikos sutartimi atsakovus keldinti už atitinkamo laikotarpio įsiskolinimus) atsakovai ir toliau piktybiškai nemoka. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti ginčo patalpų nuomos sutartį s CK 6.611 straipsnio pagrindu (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-234-267/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-799- 450/2016, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-147-856/2016).
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovų sveikatos būklės, jų turtinės padėties ir gaunamų pajamų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, jog ieškovei žinoma aplinkybė, kad atsakovas R. S. yra neįgalus, tačiau likę šeimos nariai ir atsakovai šioje byloje G. S., L. S., M. S. yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų, jog jie savo darbu negalėtų susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas ir mokėti nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius. Todėl jie taip pat turėjo pareigą rūpintis ginčo patalpų išlaikymu, mokesčių už jas mokėjimu.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl naujų įrodymų prijungimo 9. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo prie bylos prijungti naujus rašytinis įrodymus, kurie patvirtina apeliaciniam skunde išdėstytas reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes. C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apelianto apeliacinio skundo argumentaciją taikant CK 6. 611 straipsnį, kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu priima apelianto pateiktus dokumentus pridėtus prie apeliacinio skundo. 10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8Dėl proporcingumo nutraukiant savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iškėlė atsakovams reikalavimą pagal CK 6. 611 straipsnį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nurodydama, kad atsakovai skolos už patalpų nuomą bei komunalinių mokesčių nemoka daugiau kaip trys mėnesiai, teismo priteistų įsiskolinimų už nuomą bei komunalinius mokesčius pilnai nepadengia. 12. Tarp šalių ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino. Apeliacinius skundu apeliantas argumentuoja, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl savo negalios, taip pat pateikti paaiškinimų ir įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Skunde taip pat argumentuojama, kad teismas nutraukdamas nuomos sutartį ir iškeldindamas atsakovus iš ginčo patalpos, taikė nuomos sutarties padarinius, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams. 13. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). 14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). 15. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr.3K-3-491/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai. 16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai ne vienerius metus gera valia nemokėjo ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių ir tuo sudarė pagrindą ieškovei nutraukti gyvenamųjų patalpų sutartį pagal CK 6. 611 straipsnį. Tačiau aptartas aplinkybes konstatuodamas apylinkės teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo aplinkybių, ar nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš ginčo būsto būtų proporcingas ir nepažeistų protingumo bei sąžiningumo principų. Sutikdama su apeliantu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas darydamas išvadas tinkamai nenustatė ir neįvertino bylos aplinkybių. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantas yra neįgalus asmuo nuo 1985 metų rugpjūčio 15d. ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis neterminuotai. Apeliantas yra visiškai nedarbingas dėl suluošinimo darbe. Bylos duomenys rodo, kad įsiskolinimus už ginčo buto nuomą bei komunalinius mokesčius apeliantas bylos nagrinėjimo metu sumažino. Apeliantas neturi kito būsto. Byloje nėra duomenų, kad apelianto materialinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę sumokėti nuomos mokestį, bet piktnaudžiaudamas socialinėmis garantijomis to nedaro. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl apelianto prašomų taikyti CK 6. 611 straipsnyje nustatytų padarinių, vertinant šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą. 17. Pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių nustatytų nutarties 16 punkte priimdamas sprendimą nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš būsto, kurie bylos nagrinėjimo atveju gali būti laikomi neproporcingais siekiamiems tikslams. 18. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). 19. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių nustatant, ar prašoma skirti teisinė priemonė (sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo buto nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų) yra proporcinga, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Tai reiškia, kad bylai labai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, todėl pripažintina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad dėl aukščiau aptartų aplinkybių esmės neatskleidimo egzistuoja skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2016m. lapkričio 17d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai