Byla 1-38-409/2014
Dėl ko mopedo vairuotojas V. J. žuvo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Labanauskui, nukentėjusiajai E. J., nukentėjusiosios atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei, civilinio atsakovo S. K. individualios įmonės atstovams S. K., advokatei E. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio ir vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. K. 2011-10-28 apie 16.45 val. Šiaulių r., kelio Panevėžys-Šiauliai 73 km, vairuodamas S. K. individualiai įmonei priklausantį krovininį automobilį „Scania P 113HL“, valstybinis Nr. ( - ) sankryžoje sukdamas į dešinę, t. y. įvažiuodamas iš pagrindinio kelio Šiauliai-Panevėžys į šalutinį kelią, vedantį link karjero, nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės, šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjančiam mopedui „Delta“, priklausančiam ir vairuojamam V. J., kurio judėjimo kryptį jis kirto, tuo pažeisdamas KET 162 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė, dėl ko mopedo vairuotojas V. J. žuvo.

6Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2011-10-28 dirbo S. K. įmonėje, vairavo šiai įmonei priklausantį krovininį automobilį, kuriuo vežė žvyrą iš karjero iki Ginkūnų sankryžos, kur buvo tiesiamas pėsčiųjų takas. Išpylęs žvyrą važiavo keliu Šiauliai-Panevėžys ir suko į dešinę, į žvyruotą kelią, vedantį į karjerą. Pasukęs kirto pėsčiųjų ir dviračių taką. Jau pravažiavęs šį taką, per veidrodėlį pamatė ant žvyrkelio gulintį žmogų ir šalia jo maždaug metro atstumu gulintį mopedą. Tuomet sustojo, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pasakė, kad atsitrenkė mopedininkas. Keliu Šiauliai-Panevėžys važiavo lygiagrečiai pėsčiųjų ir dviračių takui, juo važiuojančio mopedo nematė. Sukdamas į dešinę taip pat pasižiūrėjo į taką ir juo važiuojančio nieko nematė. Jeigu būtų matęs važiuojantį mopedą, jį būtų praleidęs. Jokio smūgio į savo vairuojamą automobilį nepajuto, automobilis nebuvo apgadintas. Nei mopedo, nei juo važiavusio žmogaus pervažiuoti negalėjo. Dėl ko žuvo mopedo vairuotojas, paaiškinti negali. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nusikaltimo nepadarė.

7Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2011-10-28 po 16 val. jai esant namuose paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad žuvo jos vyras V. J.. Tą dieną su vyru bendravo tik rytą, tuo metu jis buvo blaivus, vėliau buvo išvykusi iš namų ir vyro nebematė. Ar žūties metu vyras buvo blaivus, nežino. Vyras mopedą, kurį vairuodamas žuvo, buvo įsigijęs vasarą, mokėjo 200 litų. Vyras blogai matė viena akimi. Iki vyro žūties kartu buvo pragyvenę 11 metų. Ji tuo metu nedirbo. Vyras taip pat buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jis dirbo padienius darbus ir šeimą išlaikė, nes kai kasdavo šulinius per dieną uždirbdavo po 300 litų. Yra pareiškusi 50000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro vyro laidojimo išlaidos. Dėl vyro mirties patyrė neturtinę žalą, patyrė daug dvasinių kančių, liko viena su mažamete dukra, nebeturėjo pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu yra bedarbė, gyvena iš socialinės pašalpos ir dukters našlaitės pensijos. Kaltinamasis ir jo darbdavys jai jokios paramos nesiūlė. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

8Liudytojas E. G. parodė, kad 2011-10-28 po 16 val. dirbo UAB „Šiaulių plentas“ kelininku, vadovavo žvyro vežimui iš karjero. Stovėjo prie Aleksandrijos netoli senojo plento ir skaičiavo mašinas. Toje vietoje vyko kelio remonto darbai, viskas buvo perkasta. Stovėdamas matė kaip nuo Šiaulių pusės link Radviliškio dviračių ir pėsčiųjų taku apie 30-40 km/val. greičiu mopedu važiavo žmogus, važiuodamas vinguriavo. Takas buvo perkastas keliose vietose, važiuoti ten nebuvo galima. Sveiko kelio tarpo galėjo būti 100-150 metrų. Ar priekyje buvo kokie draudžiami ženklai, nežino. Nuo važiuojančio mopedo buvo apie 20 metrų atstumu. Specialiai žiūrėjo į mopedo pusę, nes buvo sukastas kalnelis apie 50 centimetrų aukščio, 1 metro ilgio, per visą taką, todėl norėjo pažiūrėti, ar peršoks tą kalnelį. Matė, kaip mopedas pervažiavo tą kalnelį ir nuvažiavo tolyn. Kas buvo toliau, nebematė. Netrukus pradėjo važiuoti greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai, kažkas iš žmonių pasakė, kad mopedas atsitrenkė į mašiną. Nuo tos vietos, kur stovėjo jis, iki tos vietos, kur įvyko nelaimė, atstumas galėjo būti apie 300-500 metrų, jis pats įvykio negalėjo matyti, jokio trenksmo negirdėjo, nes pastoviai važiavo mašinos. Tuo keliuku, kuriuo važiavo mopedas, yra matęs einančius pėsčiuosius, tą dieną daugiau asmenų, važiuojančių tuo taku, nematė.

9Liudytojas M. J. parodė, jog yra žuvusiojo V. J. brolis. 2011 m. spalio 28 d. buvo susitikęs su broliu, kartu gėrė alų ir važinėjo – jis dviračiu, brolis mopedu. Teisės vairuoti transporto priemones brolis neturėjo. Apie 16 val. brolis išvažiavo pirkti cigarečių. Po kažkurio laiko paskambino kaimynai ir pasakė, kad brolis žuvo. Įvykio vietoje nebuvo. Brolio mopedas buvo tvarkingas, žibintai degė ir priekyje ir gale. Brolis viena akimi matė silpnai ar visai nematė.

10Liudytojas S. J. parodė, kad 2011 m. spalio 28 d. dirbo UAB „Šiaulių plentas“, plentvoliu volavo kelio, vedančio į žvyro karjerą, gruntą. Matė, kad nuo Šiaulių pusės link Kairių važiuoja sunkvežimis, kuris suka į kelią, vedantį į karjerą, o taip pat nuo Šiaulių pusės pėsčiųjų ir dviračių taku mopedu važiuoja vyriškis. Ir prieš tai, ir po to įvykio matė ir daugiau žmonių, einančių bei važiuojančių tuo taku. Toje atkarpoje, kur važiavo mopedas, jokių tako perkasimų nebuvo. Mopedo vairuotojas galėjo važiuoti apie 50-60 km/val. greičiu. Tiek tas sunkvežimis, tiek tas vyriškis važiavo nuo Šiaulių pusės, sunkvežimio vairuotojas parodė posūkį, užsisuko ir beveik susilygino su tuo pėsčiųjų dviračių taku, mano, kad tuo metu mopedo vairuotojas pamatė sunkvežimį, ir nestabdydamas krito, kad nepakliūtų po mašina, tačiau papuolė tarp sunkvežimio dviejų priekinių ratų ir dviejų galinių ratų, į tarpą. Mopedas nuo inercijos matomai čiuožė, o žmogus čiuožė mopedui iš paskos. Mopedo vairuotojas griuvo ant dešiniojo šono, o kiek metrų jis čiuožė, nepamena. Tuo metu sunkvežimis judėjo, mano, kad jis sustojo tada, kai pajuto smūgį. Atsitrenkus mopedui sunkvežimis priekiniais ratais jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų taką. Į pačią įvykio vietą nuėjęs nebuvo. Nukentėjusio asmens iš vietos niekas neperkėlė, kaip nugriuvo, taip ir liko. Pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalba, o po to policija.

112012-10-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog kelių eismo įvykio vieta yra Šiaulių rajone, kelio Šiauliai-Panevėžys 73 km, kur 22,5 m atstumu nuo šio pagrindinio kelio, šalutiniame kelyje, važiuojamosios kelio dalies vidurinėje dalyje, stovi krovininis automobilis „Scania P113HL“, valstybinis numeris ( - ) šalutinio kelio viduriniojoje dalyje, susikirtime su asfaltuotu keliuku, esančiu lygiagrečiai su keliu Panevėžys-Šiauliai, guli mopedas „Delta“, kuris yra 9,5 m atstumu nuo pagrindinio kelio. Šalutiniame kelyje 3 m atstumu nuo mopedo link krovininio automobilio, važiuojamosios kelio dalies vidurinėje dalyje, guli vyro lavonas; apžiūra fiksuota fotonuotraukose (1 t., 8-16 b. l.).

122011-11-14 pranešime nurodyta, kad Šiaulių rajone, netoli Bertužių kaimo, kelio Panevėžys-Šiauliai 73 km 52 m, sankryžoje su keliu, vedančiu link karjero, nuo 2011-06-20 iki 2011-10-28 UAB „Šiaulių plentas“ kelio rekonstrukcijos darbų nevykdė, todėl kelio ženklų, ribojančių eismą minėtame ruože, 2011-10-28 nebuvo (1 t., 20 b. l.).

132012-01-12 pranešime nurodyta, kad nuo 2011-06-13 iki 2011-10-28 UAB „Šiaulių plentui“ perėmus statybvietę kelyje Panevėžys-Šiauliai nuo 73,3 km iki 75,54 km, šiame kelio ruože kelio ženklų „pėsčiųjų ir dviračių takas“ nebuvo, o informacijos apie kelio ženklus už statybvietės ribų nėra (1 t., 25 b. l.).

142011-10-28 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad buvo atlikta automobilio „Scania P 113 HL“, valst. Nr. ( - ) apžiūra, kurios metu nustatyta, jog automobilis techniškai tvarkingas (1 t., 27-28 b. l.).

152011-11-07 automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta automobilio „Scania P 113 HL“, valst. Nr. ( - ) apžiūra, kurios metu automobilio sugadinimų nerasta, ant automobilio dešiniosios pusės antrojo tilto padangos yra netaisyklingos formos įbrėžimas, kurio diametras 10x10 cm, apžiūra fiksuota fotonuotraukose (1 t., 29-35 b. l.).

162011-11-15 dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad S. K. pateikė 2011-10-28 dienos automobilio „Scania“, valst. Nr. ( - ) darbo ir poilsio apskaitos diskelį, iš kurio kopijos matyti, kad 2011-10-28 apie 16 val. 45 min. automobilis „Scania“, valst. Nr. ( - ) keliu Šiauliai-Panevėžys iki posūkio į šalutinį kelią, vedantį link karjerų, važiavo apie 50 km/h greičiu (1 t., 44, 45 b. l.).

172011-10-28 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad buvo atlikta mopedo „Delta“ apžiūra, kurios metu nustatyta kad yra rėmo bei priekinio rato bei priekinės šakės deformacija, sudaužytas priekinis žibintas (1 t., 46-47 b.l.).

18Iš 2011-11-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mopedo „Delta“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad priekinis žibintas deformuotas ir sudužęs; priekinio rato purvasargis deformuotas; priekinė duslintuvo dalis atitrūkusi nuo mopedo variklio, o duslintuvas įtrūkęs; kairioji atraminė kojelė deformuota; ant kuro bako yra įlenkimai; stumiant mopedą, abu ratai nesisuka; apžiūra fiksuota fotonuotraukose (1 t., 48-57 b. l.).

19Iš ekspertizės akto matyti, jog eismo įvykio metu mopedo „Delta“ stabdžių sistema buvo veikianti, mopedo didžiausias konstrukcinis greitis yra 45 km/h (2 t., 143-144 b. l.).

20Iš 2011-10-28 alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad patikrinus R. K. girtumą 2011-10-28 17 vai. 16 min. nustatyta, kad jis yra blaivus (1 t., 83 b. l.).

212011-10-28 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 214 nurodyta, kad 2011-10-28 18 val. 55 min. buvo patikrintas R. K. girtumas, nustatyta, kad jis yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę (1 t., 87 b. l.).

222011-12-05 medžiagų ir gaminių tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad mopedo „Delta“ priekinio žibinto lemputė, jo kolbos pažeidimo momentu, degė (1 t., 104-105 b. l.).

232011-11-08 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog 2011-11-02 10 val., paėmus V. J. kraują, jame rasta 2,49 promilės etilo alkoholio (1 t., 90 b. l.).

242011-11-02 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. J. mirtis įvyko nuo širdies kairio skilvelio ir dešinio plaučio viršutinės skilties plyšimų, kepenų dešinės skilties ir blužnies sutraiškymo, atviro įspaustinio dešinio smilkinkaulio lūžio, kaukolės pamato dešinės pusės priekinės duobės lūžio, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio, kairio smilkinkaulio lūžio. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad V. J. kūnas buvo pervažiuotas per viršutinę-vidurinę kūno dalis. V. J. velkamas transporto priemone nebuvo. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti, jam esant horizontalioje kūno padėtyje. Mirusiojo kraujyje rasta 2,49 promilės etilo alkoholio (1 t., 95-99 b. l.).

252011-12-15 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, labiau tikėtina, kad sužalojimai V. J. padaryti kontaktuojant su automobiliu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kaip V. J. buvo pasisukęs į automobilį traumos gavimo metu. Mirtį sukėlę sužalojimai yra lokalizuoti viršutinėje-vidurinėje kūno dalyse (1 t., 101 b. l.).

26Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad V. J. mirtis įvyko nuo širdies kairio skilvelio ir dešinio plaučio viršutinės skilties plyšimų, kepenų dešinės skilties ir blužnies sutraiškymo, atviro įspaustinio dešinio smilkinkaulio lūžio, kaukolės pamato dešinės pusės priekinės duobės lūžio, kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio, kairio smilkinkaulio lūžio. Visi šie sužalojimai gavosi kontakte su kietais bukais paviršiais prieš pat mirtį. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, į tai, kad yra daugybiniai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio dvigubas lūžis, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, tikėtina, kad kūnas buvo pervažiuotas per viršutinę vidurinę dalis ir tokie sužalojimai, kokie buvo rasti, nėra būdingi griuviminei traumai ar traumai atsitrenkus į automobilį. Buvo pervažiuota ne visu automobilio svoriu, ne visais abiejų pusių ratais, ne priekiu, kur masė didesnė, nes jeigu būtų pervažiavęs visu svoriu, kūną būtų sutraiškę. Rankų kaulų lūžių nebuvo rasta. Kad nelūžusios rankos, tai nereiškia, kad žmogus nebuvo palindęs po automobiliu, pagal sužalojimų visumą, pagal tai, kad buvo nustatyti šonkaulių lūžiai abiejuose pusėse, krūtinkaulio dvigubas lūžis, kepenų ir blužnies sutraiškymas, tokie sužalojimai būdingi pervažiavimui, o neatsitrenkiant ir negriūvant.

272012-05-16 eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilis „Scania P 113HL“, važiuodamas dešinio posūkio kreive iš pagrindinio kelio Šiauliai-Panevėžys į šalutinį kelią, vedantį link karjero, taip kirto link jo iš dešinės, šalia pagrindinio kelio važiuojamosios dalies esančiu asfaltuotu taku, artėjusio mopedo „Delta“ judėjimo kryptį, sudarydamas jam kliūtį. Mopedas, būdamas vertikalioje padėtyje, trenkėsi į sunkvežimio dešiniojo šono priekinę dalį iki sunkvežimio dešiniojo šono antrojo rato. Mopedas buvo bloškiamas į priekį ir nuvirto ant šono. Mopedui esant horizontalioje padėtyje, automobilis dešiniais ratais užvažiavo ant jo ir šiek tiek pastūmė į priekį bei sustojo. Apskaičiuoti mopedo „Delta“ greičio prieš eismo įvykį nėra galimybės, nes nepakanka tam duomenų. Sunkvežimio greitis prieš užvažiavimą ant mopedo, tikėtina, buvo apie 13 km/h. Byloje trūksta duomenų, kad nustatyti, ar mopedo vairuotojas, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku stabdydamas mopedą, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Skersai kelio judančios transporto priemonės apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Mopedo vairuotojo veiksmai, t. y. tai, kad jis važiavo ne kelio Šiauliai-Panevėžys važiuojamąja dalimi, o asfaltuotu taku, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Sunkvežimio vairuotojo veiksmai - dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio įvažiuodamas į šalutinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį, link jo iš dešinės, šalia pagrindinio kelio esančiu, asfaltuotu taku artėjusiam mopedui, kurio judėjimo kryptį jis kirto - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Mopedo vairuotojas privalėjo važiuoti dešiniąja kelio Šiauliai-Panevėžys važiuojamosios kelio dalies puse, kuo arčiau dešiniojo krašto. Sunkvežimio vairuotojas, prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą, ir iš pagrindinio kelio Šiauliai-Panevėžys įvažiuodamas į šalutinį kelią, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. asfaltuotu taku link jo iš dešinės artėjančiam mopedui „Delta“, kurio judėjimo kryptį jis kirto, tokiu būdu jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio (1 t., 112-118 b. l.).

28Ekspertė Erika Giedraitytė-Grybienė teisme patvirtino šią išvadą ir paaiškino, kad krovininis automobilis pervažiavo nukentėjusįjį vienu ratu, jį suspaudė viena padanga, kuri sveria apie 1 toną. Mopedo vairuotojas V. J. privalėjo važiuoti dešine kelio Šiauliai-Panevėžys važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau dešinio krašto. Tai, kad jis važiavo tuo taku, techniniu požiūriu buvo nepriimtina, bet įvertinant tai, kad tuo taku dviračiai galėjo važiuoti, nes draudžiamų ženklų nebuvo, o mopedas juda didesniu nei dviratis greičiu, tai sunkvežimio vairuotojas turėjo jį praleisti. Sunkvežimio vairuotojo R. K. veiksmai - dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio Šiauliai-Panevėžys įvažiuodamas į šalutinį kelią, vedantį link karjero, nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjusiam mopedui „Delta“, kurio judėjimo kryptį jis kirto, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o mopedo vairuotojo veiksmai - važiavo ne kelio Šiauliai – Panevėžys važiuojamąja dalimi, o šalia kelio Šiauliai-Panevėžys esančiu asfaltuotu taku, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Sunkvežimio vairuotojas, prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą ir iš pagrindinio kelio Šiauliai – Panevėžys įvažiuodamas į šalutinį, vedantį link karjero, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t.y., link jo iš dešinės šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjančiam mopedui „Delta“, kurio judėjimo kryptį jis kirto, tokiu būdu jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio.

29Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta. Nors pats kaltinamasis R. K. kaltę neigia, nurodydamas, jog važiuojančio mopedo nematė, žuvusysis į jo vairuojamą automobilį neatsitrenkė, jis žuvusiojo nepervažiavo, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Šiuos parodymus paneigia liudytojo S. J. parodymai, jog mopedo vairuotojas važiavo lygiagrečiai kaltinamojo vairuojamam automobiliui, kaltinamasis, sukdamas į dešinę, nesustojo ir nepraleido mopedo, teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos eksperto teisme duoti parodymai, kad visuma žuvusiojo sužalojimų būdinga pervažiavimui automobiliu, sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. Netikėti šiais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas laiko įrodytu, kad V. J. žuvo jį pervažiavus kaltinamojo R. K. vairuotam automobiliui.

30Eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta, kad sunkvežimio vairuotojo R. K. veiksmai – dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio įvažiuodamas į šalutinį kelią, vedantį link karjero, nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjusiam mopedui „Delta“, kurio judėjimo kryptį jis kirto, techniniu požiūriu nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad šioje kelio situacijoje mopedo vairuotojo V. J. veiksmai - važiavo ne kelio Šiauliai-Panevėžys važiuojamąją dalimi, o šalia kelio esančiu asfaltuotu taku, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ).

32Teismas pripažįsta, jog šioje situacijoje, jeigu kaltinamasis R. K. būtų laikęsis kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimų ir sukdamas į dešinę būtų buvęs pakankamai atidus ir būtų davęs kelią mopedo vairuotojui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, todėl tarp kaltinamojo R. K. veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

33Dėl šių aplinkybių, kaltinamojo R. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymius.

34Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. K. padarė pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo, yra charakterizuojamas teigiamai. Dėl šių aplinkybių, kaltinamajam R. K. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi nusikaltimas padarytas naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise.

35Nukentėjusioji E. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai padarytą 1547,74 Lt turtinę, 8632 Lt (2500 eurų) neturtinę žalą, o iš S. K. individualios įmonės prašo priteisti 41368 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

36Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

37Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. K. padarė dirbdamas S. K. individualioje įmonėje ir atlikdamas darbines pareigas, vairuota transporto priemonė priklausė S. K. įmonei, transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.264 straipsnio 1 dalies, 6.987 straipsnio nuostatomis pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla draudikui - AB „Lietuvos draudimas“ ir už kaltinamojo veiką materialiai atsakingam asmeniui – S. K. individualiai įmonei.

38Nukentėjusiosios E. J. patirta turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais ir priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.

39Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučios vertybės – gyvybės – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

40Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 20 000 iki 100 000 Lt.

41Nukentėjusioji E. J. dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nes neteko vyro, mažametės dukters tėvo, šeimos maitintojo, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į paties žuvusiojo V. J. didelį neatsargumą, į tai, jog eismo įvykio metu jis pažeidė kelių eismo taisykles – vairavo mopedą neturėdamas tam teisės, neblaivus, važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriuo negalėjo važiuoti, teismas priteistiną neturtinę žalą mažina iki 30000 Lt. Ši žala priteistina iš draudimo įstaigos, neviršijant įvykio metu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyto maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio (2500 eurų) ir iš civilinio atsakovo – S. K. individualios įmonės.

42Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės paliktinos saugoti byloje.

43Byloje yra pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-11-11 pažyma Nr. VI-2066 (04.8) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1390,00 Lt (402,57 €) išieškojimo valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai E. J.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kap nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamasis R. K. nedirba, pajamų neturi, apie jo turimą nekilnojamąjį turtą duomenų nėra, todėl teismas laiko, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45R. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

46Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

47Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48R. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

49Nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiajai E. J. iš AB „Lietuvos draudimas“ 1547,74 Lt (469,18 €) turtinei žalai atlyginti ir 8632,00 Lt (2500 €) neturtinei žalai atlyginti, iš S. K. įmonės 21368,00 Lt (6188,60 €) neturtinei žalai atlyginti.

50Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.

51Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. nepriteisti.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. K. 2011-10-28 apie 16.45 val. Šiaulių r., kelio Panevėžys-Šiauliai 73... 6. Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog... 7. Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2011-10-28 po 16 val. jai esant namuose... 8. Liudytojas E. G. parodė, kad 2011-10-28 po 16 val. dirbo UAB „Šiaulių... 9. Liudytojas M. J. parodė, jog yra žuvusiojo V. J. brolis. 2011 m. spalio 28 d.... 10. Liudytojas S. J. parodė, kad 2011 m. spalio 28 d. dirbo UAB „Šiaulių... 11. 2012-10-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog... 12. 2011-11-14 pranešime nurodyta, kad Šiaulių rajone, netoli Bertužių kaimo,... 13. 2012-01-12 pranešime nurodyta, kad nuo 2011-06-13 iki 2011-10-28 UAB... 14. 2011-10-28 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo... 15. 2011-11-07 automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta... 16. 2011-11-15 dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad S. K. pateikė... 17. 2011-10-28 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo... 18. Iš 2011-11-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mopedo „Delta“... 19. Iš ekspertizės akto matyti, jog eismo įvykio metu mopedo „Delta“... 20. Iš 2011-10-28 alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad patikrinus R. K.... 21. 2011-10-28 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui... 22. 2011-12-05 medžiagų ir gaminių tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad... 23. 2011-11-08 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog 2011-11-02 10... 24. 2011-11-02 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. J. mirtis... 25. 2011-12-15 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant... 26. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino... 27. 2012-05-16 eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilis... 28. Ekspertė Erika Giedraitytė-Grybienė teisme patvirtino šią išvadą ir... 29. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. K. kaltė... 30. Eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta, kad sunkvežimio vairuotojo R. K.... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli... 32. Teismas pripažįsta, jog šioje situacijoje, jeigu kaltinamasis R. K. būtų... 33. Dėl šių aplinkybių, kaltinamojo R. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto... 34. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis... 35. Nukentėjusioji E. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš... 36. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad... 37. Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. K. padarė dirbdamas S. K. individualioje... 38. Nukentėjusiosios E. J. patirta turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais... 39. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 40. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus... 41. Nukentėjusioji E. J. dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį dvasinį... 42. Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės paliktinos saugoti byloje.... 43. Byloje yra pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 45. R. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 46. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2... 47. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo... 48. R. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki... 49. Nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti... 50. Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.... 51. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. nepriteisti.... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...