Byla 2K-593/2011
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

4nukentėjusiesiems V. J. ir B. J.,

5nukentėjusiųjų atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

6nuteistojo ir civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovui ir nuteistojo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

7teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J., civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovo D. A. B., nukentėjusiųjų V. J. ir B. J. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.

8Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Iš D. A. B. įmonės V. J. ir B. J. priteista po 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

9Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta jo dalis, kuria nuteistajam J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas vieneriems metams; iš D. A. B. įmonės V. J. ir B. J. priteista neturtinė žala sumažinta iki 30 000 Lt kiekvienam. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo prašiusio jo atstovaujamų asmenų kasacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11J. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 15 d. apie 11.30 val. Kauno r., „duomenys neskelbtini“, vairuodamas automobilį „IVECO 44OE47", (valst. Nr. „duomenys neskelbtini“), ir važiuodamas keliu Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 15 punktų reikalavimus: vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę. Dėl šių pažeidimų sprogus techninių reikalavimų neatitinkančiai automobilio padangai, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „MAN 18.483" (valst. Nr. „duomenys neskelbtini“), dėl to nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio keleivis A. J.

12Nuteistasis Jonas J. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio nuostatas.

14BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, taikant minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (žmogaus žūtį), bet ir priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir padarinių. Sukėlusio eismo įvykį asmens kaltė turi būti įrodyta BPK nustatyta tvarka, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos. Pasak kasatoriaus, teismų sprendimuose jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti deklaratyviai, jie nėra pagrįsti bylos duomenimis.

15Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nurodyta, kad J. J. pažeidė KET 9, 15 punktų reikalavimus, tačiau neatskleista, kuo pasireiškė šie pažeidimai ir ar jie buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodoma, kad padanga neturi turėti didesnių pažeidimų, o jos kontrolė atliekama apžiūrint. Šių reikalavimų keisdamas padangą J. J. nepažeidė. Tai, kad sprogusi padanga buvo tinkama, patvirtina tiek paties nuteistojo, tiek liudytojo A. P. parodymai. Teismai šiuos parodymus atmetė remdamiesi Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr. 1 1-2067(09) duomenis, tačiau šioje išvadoje yra daug prieštaravimų, be to, ji turėjo būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad KET 246 punkte nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, tačiau šiame straipsnyje nenustatytas draudimas važiuoti transporto priemone su nusidėvėjusia padanga.

16Kasatorius pripažįsta, kad vilkiko padanga buvo nenauja, tačiau vizualiai ji atrodė tinkama. Galimybės nustatyti susenėjusio karkaso ar jo vidinių pažeidimų (kaip kad nustatęs ekspertas po sprogimo) nebuvo, nes jų išoriškai nesimatė. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis J. J. ir liudytojas A. P., padėjęs jam pakeisti padangą, negalėjo ir neturėjo galimybės nustatyti, kad padanga netinka eksploatacijai. Tuo metu, kai buvo keičiama padanga, jos protektorius siekė 2 mm gylį ir buvo tinkamas eksploatuoti. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys, jog automobilis buvo praėjęs techninės apžiūros reikalavimus, o sąstato kombinacija (vilkikas, puspriekabė, ratai, padangos ir t.t.) buvo sukomplektuoti pardavėjo ir nekeisti. Nuteistasis nurodo, kad jis negalėjo numatyti, kad išoriškai tvarkinga padanga gali sprogti, todėl jo veikoje nėra kaltės. Atsižvelgiant į tai, šis įvykis turi būti pripažintas kazusu.

17Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprogus padangai, ji liko ant vilkiko priekinės ašies, todėl keliasdešimt metrų slydo, o praradus centrinį judėjimą – vartėsi kelio paviršiumi. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsidalijusios padangos dalies protektorius buvo apie 4 mm, o pačios padangos, kuri buvo likusi ant ratlankio - nuo 0 mm iki 4 mm, daugiausiai nusidėvėjusioje dalyje nuo 0 iki 2 mm. atsidalijusi padangos protektorinė dalis iškart po sprogimo buvo nuplėšta nuo padangos ir jos neveikė paviršiai slystant ir vartantis, todėl jos protektoriaus gylis buvo tolygus ir siekė 4 mm. Tai reiškia, kad padanga buvo techniškai tvarkinga. Pati padanga, likusi ant vilkiko ašies ir ratlankio, buvo velkama asfaltu ir veikiama dangos paviršių bei kitų veiksnių, todėl dilo netolygiai. Šis specialisto išvadoje esantis prieštaravimas turėjo būti pašalintas, o nesant galimybės - vertinamas nuteistojo naudai.

18Kasatorius nurodo, kad byloje neįvertinti nukentėjusiojo V. J., kuris vairavo kitą vilkiką ir atsitrenkė į nuteistojo J. J. vairuojamo vilkiko vilktos puspriekabės galinę dalį, veiksmai. Eismo įvykyje žuvęs asmuo nebuvo prisisegęs saugos diržo ir sėdėjo ne keleivio vietoje, o gulėjo ant gulto, tai yra draudžiama judant transporto priemonei ir galėjo būti priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Byloje nenustatyta, kur prieš eismo įvykį buvo žuvusysis asmuo, koks susidūrimo mechanizmas, kokie buvo abiejų vilkikų vairuotojų veiksmai, kokius KET pažeidimus jie padarė, ar turėjo galimybę išvengti susidūrimo ar ne ir kokie veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su padariniais. Kitas vilkikas trenkėsi į jau nuvažiavusio nuo kelio J. J. vilkiko puspriekabės galinę dalį, kuri dar buvo ant kelio. Šio vilkiko vairuotojas turėjo galimybę tai pamatyti ir sureaguoti, tačiau jokių stabdymo žymių nebuvo. Teismas privalėjo skirti eismo įvykio trasologinę ar kompleksinę ekspertizę ir teisiškai įvertinti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmus, tačiau to nepadarė.

19Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad po eismo įvykio vilkike MAN buvo likę visi krovinio dokumentai bei tachografas. Tačiau nuvilkus sudaužytus vilkikus į saugojimo aikštelę atvykę „Trakų vairo" darbuotojai šiuos dokumentus ir įrenginius išplėšė. Dėl to nebuvo galima nustatyti važiavusio vilkiko greičio, vilkiko vairuotojo poilsio trukmės ir krovinio svorio. Šios aplinkybės reikšmingos nustatant nuteistojo padarytus KET pažeidimus, jo kaltę ir žalos dydį. Visus šiuos reikšmingus duomenis buvo reikalaujama nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, tačiau to nebuvo padaryta.

20Civilinio atsakovo atstovas D. A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BPK 111 straipsnio ir CK 250 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė civiliniam atsakovui kyla tik tada, kai padaryta nusikalstama veika, o nesant nusikalstamos veikos sudėties, negali būti sprendžiamas ir civilinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje. Ginčydamas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimą nuteistojo J. J. veikoje, civilinio atsakovo atstovas nurodo analogiškus kaip ir nuteistojo bei jo gynėjo kasaciniame skunde argumentus, todėl šie argumentai plačiau neaptariami.

22Kasaciniame skunde civilinis atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų veiksmus eismo įvykio metu. Teismų sprendimuose nenurodyta, kokie buvo kito vilkiko vairuotojo V. J. bei žuvusiojo asmens veiksmai prieš eismo įvykį ir ar jie nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Dėl to byla išnagrinėta neobjektyviai, neatskleidžiant visų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių.

23Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nurodė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala turi būti sumažinta, be to, apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atlikti papildomą įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti padarytos žalos dydį, tačiau šis teismas to nepadarė ir atsižvelgė tik į pateiktus duomenis apie civilinio atsakovo finansinę būklę.

24Kasaciniame skunde pažymima, kad civilinio atsakovo D. A. B. individualios įmonės finansinė būklė sunki, veikla vykdoma nuostolingai, įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija įmonės kapitalą. Šių finansinių metų nuostoliai siekia 69 492 Lt, iki 2011 m. gegužės 31 d. įmonės skolos sudarė 716 021 Lt, o skolininkai įmonei skolingi tik 7024 Lt. Bankiniai, lizingo įsipareigojimai ir skolos sudaro 583 684 Lt, o įmonės kapitalas tėra 250 624 Lt, į tai įeina lizingu įgytas turtas, kurio skola 2504261itai. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista 60 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.

25Nukentėjusieji V. ir B. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.

26Nukentėjusieji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam J. J. nepagrįstai panaikino baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise bei sumažino jiems priteistos neturtinės žalos dydį. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip pat buvo pažeistas 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys.

27Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 70 000 Lt V. J. ir B. J. teisingai įvertino jų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir sunkumą, tačiau nepagrįstai sumažino pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į civilinio atsakovo finansinę būklę ir į bendrą ekonominę situaciją šalyje.

28Kasatorių nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinama ne tik civilinio atsakovo turtinė padėtis žalos priteisimo momentu, bet ir aplinkybės, leidžiančios spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje (kasacinė byla Nr. 2K-82/2008). Tai, kad civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. lapkričio 30 d. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitas bei balanso duomenis, kurie rodo, kad konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė dirba nuostolingai, nėra laikytina pakankamu pagrindu mažinti priteistą neturtinę žalą. Teismas turėjo įvertinti ir aplinkybes, leidžiančias spręsti apie įmonės turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nukentėjusiųjų nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad civilinio atsakovo įmonė ateityje neturės pelno arba veiks nuostolingai. Kita vertus, ši įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl prievolėms įvykdyti nepakankant įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Įmonės savininko D. A. B. turtinės padėties apeliacinės instancijos teismas nevertino.

29Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino nuteistajam J. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo nei baudžiamojo pobūdžio. Nuteistasis J. J. neprisipažino padaręs nusikaltimą, t. y. neįsisąmonino savo veikų pavojingumo, nors baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta, kad jis turėjo galimybę iš anksto aptikti padangos neatitikimą techniniams reikalavimams. Būtent dėl to, kasatorių manymu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra tikslinga ir maksimaliai daranti poveikį nuteistajam, kuris neatsakingai naudojasi jam suteikta teise vairuoti. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba vairuotoju, nes ši aplinkybė negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

30Nuteistojo ir jo gynėjo, civilinio atsakovo atstovo bei nukentėjusiųjų kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl nuteistojo J. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

32BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kasaciniame skunde nuteistasis J. J. nurodo, kad pagal šį straipsnį nuteistas nepagrįstai, nes jo veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių.

33BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kokius Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis) kaltininkas pažeidė. Nuosprendyje įvardyti KET 9 ir 15 punktai, kuriuos pažeidė J. J., ir išdėstytos bylos aplinkybės bei įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl šių punktų pažeidimo. Byloje nustatyta, kad J. J. vairavo techniškai netvarkingą vilkiką, nes jo priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn" neatitiko techninių reikalavimų ir netgi nebuvo pritaikyta vilkiko vairuojamajai ašiai. Padangos neatitikimą nustatytiems techniniams reikalavimams prieš pat eismo įvykį teismas nustatė įvertinęs transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą bei Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą Nr. 11-2067(09). Šioje išvadoje konstatuota, kad padanga sprogo staiga, suirus karkasui šoninėje dalyje, tikėtina, dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos. Padangos būklės pasikeitimai prieš sprogimą buvo eksploataciniai, ilgalaikiai, todėl J. J. turėjo galimybę iš anksto aplikti padangos neatitikimą techniniams reikalavimas.

34Kasatoriaus nurodo, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, pateikia savo versijas dėl transporto priemonės techninės būklės prieš eismo įvykį, bando sumenkinti specialisto išvados įrodomąją vertę, sukelti abejones dėl jos patikimumo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

35Kasacinio skundo teiginių, kad padanga buvo techniškai tvarkinga, o susidėvėti galėjo po sprogimo, kai buvo velkama asfaltu ir veikiama dangos paviršių bei kitų veiksnių, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Specialisto išvada, kurioje buvo tirta transporto priemonės padangos techninė būklė, atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos patikimumu. Be to, teismo posėdyje apklaustas specialistas M. Možeiko patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad mažai tikėtina, jog padanga galėjo taip nusidėvėti per 1,5 val. po jos pakeitimo. Pažymėtina, kad į analogiško turinio J. J. ir jo gynėjo argumentus motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jo išvadas.

36Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad išsamus atvejų, kai draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, sąrašas nurodytas KET 246 punkte, tačiau šiame punkte nėra draudimo vairuoti transporto priemonę su nusidėvėjusia padanga. Tai, anot kasatoriaus, paneigia teismų išvadas, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. KET 15 punkte, kurio pažeidimas nustatytas J. J. veiksmuose, įtvirtintas draudimas eksploatuoti netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Šis punktas yra bendroji norma kasatoriaus minimo KET 246 punkto atžvilgiu. Tai reiškia, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimu gali būti pripažįstami ir kitokių, nei nurodyti KET 246 punkte, transporto priemonės techninių reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis J. J. su nepritaikyta vilkiko vairuojamajai ašiai padanga važiavo maksimaliu leistinu greičiu, o jo vairuojamas krovininis automobilis buvo maksimaliai pakrautas. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, t. y. pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimus.

37Kasatorius ginčija ir priežastinio ryšio buvimą tarp jo veikos ir kilusių padarinių bei nurodo, kad teismai netyrė kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (nukentėjusiųjų), tikėtina, padarytų KET pažeidimų bei jų priežastingumo su eismo įvykio metu sukeltais padariniais.

38Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas buvo būtinoji padarinių (vilkiko keleivio A. J. žūties) kilimo sąlyga ir priežastis, nes jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, padanga nebūtų sprogusi ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šios teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo J. J. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisingos.

39Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad spręsdami priežastinio ryšio klausimą teismai netyrė, ar nukentėjusieji turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, nevertino jų, tikėtina, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmės nusikalstamų padarinių atsiradimui. Anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo prašymą skirti eismo įvykio trasologinę ar kompleksinę ekspertizę, kad būtų įvertinti visų eismo dalyvių veiksmai ir jų padaryti KET pažeidimai. Pažymėtina, kad iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, jog byloje turi būti atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės ir kad to nepadarius pažeidžiama įrodinėjimo tvarka ar kaltinamojo procesinės teisės. Specialistų ir ekspertų žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jų išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-339/2011). Būtinumo tenkinti kasatoriaus parašymą skirti ekspertizę nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. J. neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, taip pat nenustatyta, kad jis būtų pažeidęs KET. Nukentėjusysis V. J. viso proceso metu nuosekliai nurodė pamatęs, kad sprogo priešais važiuojančio vilkiko priekinis ratas likus apie 12-20 metrų iki prasilenkimo su juo. Vilkiką iš karto pradėjo nešti į jo važiuojamosios kelio dalies pusę ir šis trenkėsi į jo vairuojamą transporto priemonę priekabos šonu. Nukentėjusysis, siekdamas išvengti susidūrimo bandė stabdyti, tačiau jam nepavyko, nes buvo per mažas atstumas. Šios aplinkybės atitinka ir nuteistojo parodymus, kuris teigė, kad sprogus padangai nesuvaldė automobilio, per keletą sekundžių jį metė į kairę pusę, kur į jį atsitrenkė kitas automobilis. Kasaciniame skunde minimos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo transporto priemonės stabdymo kelio ilgiu ir mechanizmu, automobilio kroviniu, tachografo dingimu, su tuo, ar žuvusysis buvo su saugos diržu, neturi esminės reikšmės nuteistojo J. J. veikos kvalifikavimui, nes jomis negalima paneigti priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių.

40Anot kasatorių, nuteistasis J. J., keisdamas padangą, neturėjo galimybės pastebėti jos neatitikimo techniniams reikalavimams ir negalėjo numatyti, kad ji sprogs ir dėl to įvyks eismo įvykis, todėl jo veikoje nėra ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – neatsargios kaltės. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

41Nusikalstamas nerūpestingumas – tokią nuteistojo J. J. kaltės formą nustatė teismai – yra tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

42Spręsdami nuteistojo kaltės klausimą, teismai tyrė tiek objektyvių, tiek subjektyvių aplinkybių visumą ir konstatavo, kad, pakeisdamas padangą, J. J. privalėjo įsitikinti šios padangos tinkamumu ją saugiai eksploatuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad padangos pakitimai dėl jos protektoriaus nusidėvėjimo buvo vizualiai matomi, todėl nuteistasis turėjo objektyvią galimybę juos pastebėti. Kasatorius taip pat privalėjo įvertinti, kad ant priekinės ašies sumontuota padanga yra pritaikyta tik priekaboms ir puspriekabėms, o krovininis automobilis maksimaliai pakrautas, tai turėjo įtakos ir priekinės automobilio ašies apkrovai, o kartu ir netinkamai eksploatuoti padangai. Nepaisant to, jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu – 80 km/h, tai rodo, kad nebuvo imtasi jokių atsargumo priemonių. Taip pat buvo įvertintos ir asmeninės J. J. savybės - profesinė ir gyvenimiška patirtis, dėmesingumas. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis turi ilgametę vairavimo patirtį, teismas padarę pagrįstą išvadą, kad jis žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, žinojo kokie reikalavimai yra taikomi automobilio padangoms, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sprogusi padanga šių reikalavimų neatitiko. Įvertinę minėtas aplinkybes teismai konstatavo, kad J. J. nors ir nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

43Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas J. J. pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, todėl kasacinio skundo argumentais naikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius nėra teisinio pagrindo.

44Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia - teise taikymo

45Nukentėjusiųjų kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo J. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

46Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

47Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

48Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. nusikaltimą padarė blaivus, o jo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008 metų jis nėra padaręs nė vieno KET pažeidimo. Po eismo įvykio nuteistasis nuvyko į žuvusiojo nukentėjusiojo laidotuves, o tai parodo jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad J. J. dirba vairuotoju ir šis darbas yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o uždraudus vairuoti transporto priemones, jis prarastų ir savo vairuotojo specialybę. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų kasacinio skundo argumentu, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo buvo vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais J. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, ir nė vienai iš nurodytų aplinkybių nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė.

49Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

50Dėl nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos dydžio

51Kasaciniuose skunduose civilinio atsakovo atstovas ir nukentėjusieji nurodo, kad nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį teismai netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, nebuvo atsižvelgta į kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir į jo įmonės turtinę padėtį, o nukentėjusieji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo jiems priteistos neturtinės žalos dydį, neįvertino civilinio atsakovo įmonės turtinės padėties perspektyvų ateityje.

52CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

53Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-4/2011), todėl pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir, nenustatęs šių normų pažeidimų, negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.

54Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kriterijus ir bylos duomenis, kuriais remdamasis nukentėjusiesiems V. ir B. J. nustatė po 70 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo J. J. ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, CK 6.282 straipsnio ir 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo bei dydžio ir priteistos neturtinės žalos dydį sumažino iki 30 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam.

55Civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai, kad teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų veiksmus eismo įvykio metu bei jų priežastingumą su kilusiais padariniais plačiau neaptariami, nes, pasisakydama dėl nuteistojo J. J. ir jo gynėjo kasacinio skundo, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiųjų veiksmai nepaneigia nei priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio, nei jo kaltės.

56Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nes nebuvo analizuota atsakovo finansinė būklė, neatsižvelgta į bendrą ekonominę situaciją – ekonominį sunkmetį ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateikta civilinio atsakovo D. A. B. individualios įmonės 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. lapkričio 30 d. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita bei to paties laikotarpio balanso duomenys. Šie duomenys patvirtino, kad įmonė yra sunkioje finansinėje būklėje, dirba nuostolingai.

57Nukentėjusiųjų kasacinio skundo argumentai, kad, sumažindamas jiems priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatas, nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais vadovavosi teismas, turi užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismų praktikoje priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2011). Kasatoriai teigia, kad teismas turėjo vertinti ne tik esamą civilinio atsakovo įmonės finansinę būklę, bet ir jos perspektyvas ateityje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šios įmonės būklė ateityje pagėrėtų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 140 000 Lt suma viršija įmonės turtą, todėl taptų nepakeliama našta civiliniam atsakovui ir gali sukelti įmonės bankrotą. Tai neabejotinai turėtų įtakos ir civilinio atsakovo atstovo D. A. B., kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko, turtinei padėčiai, kurios, nukentėjusiųjų teigimu, teismas taip pat neįvertino. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl to būtų pažeisti ir pačių nukentėjusiųjų teisėti interesai, nes priteista neturtinė žala jiems nebūtų atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis sumažintas pagrįstai, siekiant užtikrinti civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiųjų teisės įgyvendinimą.

58Atmestini ir civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai, kad teismai, nagrinėdami nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, nevisapusiškai įvertino jo įmonės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos nuosprendžio turinys patvirtina, kad D. A. B. įmonės turtinė padėtis buvo nuodugniai ištirta ir būtent ši aplinkybė lėmė šio teismo sprendimą sumažinti nukentėjusiesiems iš įmonės priteistos neturtinės žalos dydį, todėl dar labiau jį mažinti nėra teisinio pagrindo.

59Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes šio teismo išvados atitinka CK normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Nuteistojo J. J., civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovo D. A. B., nukentėjusiųjų V. J. ir B. J. kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,... 4. nukentėjusiesiems V. J. ir B. J.,... 5. nukentėjusiųjų atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,... 6. nuteistojo ir civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovui ir nuteistojo... 7. teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 8. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. J.... 9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,... 11. J. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio... 12. Nuteistasis Jonas J. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 13. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 14. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji,... 15. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nurodyta,... 16. Kasatorius pripažįsta, kad vilkiko padanga buvo nenauja, tačiau vizualiai ji... 17. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprogus padangai, ji liko... 18. Kasatorius nurodo, kad byloje neįvertinti nukentėjusiojo V. J., kuris vairavo... 19. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad po eismo įvykio vilkike MAN buvo... 20. Civilinio atsakovo atstovas D. A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BPK 111 straipsnio ir CK 250 straipsnio... 22. Kasaciniame skunde civilinis atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, tiek... 23. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nurodė motyvus, kodėl pirmosios... 24. Kasaciniame skunde pažymima, kad civilinio atsakovo D. A. B. individualios... 25. Nukentėjusieji V. ir B. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 26. Nukentėjusieji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam J. J.... 27. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais... 28. Kasatorių nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinama... 29. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino... 30. Nuteistojo ir jo gynėjo, civilinio atsakovo atstovo bei nukentėjusiųjų... 31. Dėl nuteistojo J. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį... 32. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 33. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje... 34. Kasatoriaus nurodo, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, pateikia... 35. Kasacinio skundo teiginių, kad padanga buvo techniškai tvarkinga, o... 36. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad... 37. Kasatorius ginčija ir priežastinio ryšio buvimą tarp jo veikos ir kilusių... 38. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo... 39. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad spręsdami priežastinio ryšio... 40. Anot kasatorių, nuteistasis J. J., keisdamas padangą, neturėjo galimybės... 41. Nusikalstamas nerūpestingumas – tokią nuteistojo J. J. kaltės formą... 42. Spręsdami nuteistojo kaltės klausimą, teismai tyrė tiek objektyvių, tiek... 43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą... 44. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia -... 45. Nukentėjusiųjų kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos... 46. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 47. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 48. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios baudžiamojo... 49. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 50. Dėl nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos dydžio... 51. Kasaciniuose skunduose civilinio atsakovo atstovas ir nukentėjusieji nurodo,... 52. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 53. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet... 54. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kriterijus ir bylos... 55. Civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai, kad teismai,... 56. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas,... 57. Nukentėjusiųjų kasacinio skundo argumentai, kad, sumažindamas jiems... 58. Atmestini ir civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai, kad... 59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir apeliacinės... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Nuteistojo J. J., civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovo D. A. B.,...