Byla 2-2432/2013
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pareikštas atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ civilinėje byloje Nr. 2-2124-611/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės D. Ž. ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pareikštas atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ civilinėje byloje Nr. 2-2124-611/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo likviduojamo AB banko SNORAS 2011 m. spalio 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtą 15000 Lt sumą jos lėšomis mokėjimo sąskaitoje BAB bankas SNORAS, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-5 l.). Nurodė, kad 2011 m. spalio 18 d. sudarė su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (30-39 l.) ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis), pagal kurią nupirko 15000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2.7 procento dydžio fiksuota metine palūkanų norma (6 l.). Pažymėjo, kad banko darbuotoja apie investavimo riziką nepaaiškino, tik pateikė ieškovei kartu su indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi papildomą dokumentą su glausta, svarbia informacija apie sandorį, kuriame buvo nurodyta, kad „siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Todėl ieškovei nekilo abejonių dėl indėlio sertifikato rizikos atsakovo nemokumo atveju. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad nebuvo supažindinta su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 113, kuriame buvo nurodyta, kad „indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas“, o aprašo kopija jai nebuvo įteikta. Ieškovė manė, kad atsakovas ją suklaidino, veikė nesąžiningai, nesilaikė pareigos suteikti visą reikiamą ir teisingą informaciją, neatskleidė su tuo susijusios rizikos. Be to, ieškovė buvo vyresnio amžiaus asmuo (68 metai), neturėjo patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, taip pat neturėjo galimybės apsvarstyti atsakovo pasiūlymo dėl indėlio sertifikato įsigijimo. Ieškovė nurodė, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sudarė būdama įsitikinusi, jog indėlio sertifikatas buvo lygiavertis indėliui ir todėl buvo draustas.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys 2011 m. spalio 18 d. sudarė tipinę Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (30-31 l.) ir Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (29 l.). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad gavo apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir jos būdingos rizikos aprašymą (48-50 l.), kuriame buvo nurodyta indėlio sertifikato kaip finansinės priemonės esmė bei banko bankroto rizika. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog atsakovo indėlių sertifikatai yra draudžiami indėlių draudimu. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, jog savininkas įsigijo nurodytos vertės sertifikatą iš atsakovo indėlių sertifikatų emisijos, kurios sąlygos buvo nurodytos indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų apraše Nr. 113 (40-47 l.). Minėtame apraše buvo nurodyta, kad indėlio sertifikatas nebuvo indėlių draudimo objektas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, jog atsakovas nepateikė ieškovei melagingos informacijos ir jos nesuklaidino, manė, jog ieškovė žinojo apie indėlių draudimo netaikymą indėlio sertifikatams, tačiau sąmoningai sutiko prisiimti su tuo susijusią riziką, tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą. Atsakovas nurodė, jog ieškovė turėjo investavimo patirties ir galėjo pastebėti esminius skirtumus tarp terminuoto indėlio ir įsigyjamo indėlio sertifikato, kadangi pastaroji banke „Snoras“ iš viso turėjo 14 terminuotųjų indėlių. Ieškovė privalėjo perskaityti visus jai pateikiamus pasirašyti finansinės priemonės įsigijimo dokumentus, atkeipti dėmesį į kitokią jų formą, į pasirašomų dokumentų bei sutarčių pavadinimus. Be to, ieškovė atsisakė pateikti informaciją apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį bei žinias. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė nei vienos ieškinyje nurodytos aplinkybės, galinčios pagrįsti Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimą negaliojančia. Atsakovas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorinį reikalavimą, kurį ieškovė grindė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi, todėl pastaroji nebeturėjo teisės minėtos sutarties ginčyti teisme ir ieškinys neturėjo būti priimtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės atsakovui perduotos lėšos negalėjo būti kvalifikuojamos kaip indėlis (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 str. 4 d.). Pažymėjo, jog ieškovė suprato, jog sudarė indėlio sertifikato įsigijimo, o ne terminuoto indėlio sutartį, kadangi atsakovo darbuotoja siūlė indėlį ne atsiimti, o sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. Ieškovei buvo pateiktos skrajutės bei viešai prieinamas aprašas, kuriame buvo nurodyta, kad sertifikatas nebuvo indėlių draudimo objektas. Be to, sutartyje ieškovė patvirtino, kad buvo susipažinusi su infliacija susietų indėlių sertifikatų emisijos aprašu ir visiškai sutiko su jo sąlygomis. Darė išvadą, jog ieškovė buvo neapdairi ir neskaitė sutarties nuostatų, taip pat neįrodė esminio suklydimo aplinkybių. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovė neturėjo teisės ginčyti sutarties, kadangi jos kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti atsakovo bankroto byloje. Taip pat nurodė, jog restitucijos taikymas pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principus, prieštarautų viešajam interesui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė minėtos bylos dalimi, patenkino ieškovės ieškinį – pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. ( - ) dėl 15000 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovės sumokėtą 15000 Lt sumą jos lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS bei priteisė iš atsakovo ieškovei 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovę laikė neprofesionalia kliente, atsakovą - finansų įmone, kuriai buvo taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turėjo pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė nepateikė atsakovui informacijos apie save, su tokio atsisakymo pasekmėmis ji buvo supažindinta, tačiau ieškovė buvo senyvo amžiaus asmuo, neturėjo patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, anksčiau niekada nebuvo investavusi į vertybinius popierius, visą gyvenimą dirbo pardavėja. Be to, ginčo sutarties sudarymo metu ieškovei buvo susiklosčiusios nepalankios gyvenimo aplinkybės (sunki sutuoktinio liga), turėjusios įtakos jos nepakankamam atidumui, todėl teismas pripažino, kad ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti visų galimų rizikų ir tinkamai išreikšti valios. Teismas taip pat nurodė, jog, nors neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalimi „kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 p. ieškovė patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos parašymą ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką, kuriuose atsispindi atsakovo nemokumo rizika, tačiau ieškovė galėjo nesuprasti šių dokumentų turinio. Be to, teismas indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esančios nuorodos, jog ieškovė buvo supažindinta su indėlio sertifikatų aprašu, nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susipažinimo su indėlio sertifikatų aprašu, kadangi tai tebuvo standartinė sutarties sąlyga. Teismas, įvertinęs ieškovės asmenį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo informacijos pateikimo būdą, darė išvadą, jog ieškovė suklydo dėl sudarytos ginčijamos obligacijų pasirašymo sutarties esmės. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, tikėjosi, jog indėlio sertifikatas buvo apdraustas, o iš gautų iš atsakovo dokumentų galėjo nesuprasti visų rizikų, ir būtent tai sąlygojo jos valią sudaryti ginčo sutartį. Todėl tokį ieškovės suklydimą pripažino esminiu ir 2011 m. spalio 18 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia. Teismas, pripažinęs sutartį negaliojančią, taikė restituciją. Kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, pakeitė restitucijos būdą ir pripažino ieškovės sumokėtą 15000 Lt sumą jos lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, kurioms buvo taikoma nustatyta draudimo apsauga.

9Teismas nelaikė nagrinėjamos bylos ir atsakovo bankroto byloje sprendžiamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tapačiomis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl jos ir atsakovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovo bankroto byloje – pareiškė finansinį reikalavimą atsakovui.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Ieškovė indėlio sertifikavimo įgijimo sutarties negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimą, tačiau ieškovė neįrodė, kad ji suklydo iš esmės, t.y. neteisingai suvokė sutarties turinį, sutarties esmę, dalyką, jo kokybę, esmines sutarties sąlygas. Tuo tarpu, atsakovas savo poziciją grindė įrodymais, kurie negalėjo būti paneigti vien tik neparvirtintais ieškovės teiginiais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir rėmėsi tik deklaratyviais ieškovės teiginiais ir prielaidomis.

132. Reikalavimas dėl neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties negaliojimo nebuvo reiškiamas, teismas šios sutarties sąlygų netyrė, tačiau nutartyje pasisakė dėl FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 5 dalies bei kitų minėto įstatymo normų taikymo šalių santykiams. Teismas taip pat turėjo ištirti aprašymus, kuriuose informacija yra pateikiama aiškia ir suprantama kalba. Ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad gavo aprašymus, kad susipažino su juose pateikta informacija ir su ja sutiko, todėl darytina išvada, jog ieškovė buvo supažindinta su informacija apie galimą indėlio sertifikatų emitento bankroto rizika.

143. Teismas suklydo padaręs išvadą, jog ieškovė nebuvo supažindinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis. Ieškovė visą informaciją gavo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties sudarymo metu, pasirašydama, jog yra supažindina su aprašu ir visiškai su juo sutinka. Tačiau teismas šio įrašo, patvirtinančio susipažinimo su indėlio sertifikatų aprašu, nelaikė pakankamu įrodymu, nes ji buvo standartinė sąlyga. Iš nutarties teksto galima suprasti, kad pakankamu supažinimo įrodymu teismas pripažintų įrodymą, jog ieškovei buvo įteikta aprašo kopija. Tačiau tokia išvada teismas nepagrįstai susiaurina Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalies prasmę. Ši nuostata nenustato konkretaus supažindinimo būdo ir formos, tai reiškia, kad informacija galėjo būti suteikta ir žodžiu, po to iš karto sudarant standartinę sutartį su patvirtinimu apie supažindinimą su aprašu.

154. Nors ieškovė yra senyvo amžiaus, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimą. Be to, pati indėlio sertifikato įsigijimo sutartis savo turiniu nėra sudėtingas dokumentas, su kurio turiniu ieškovė nesugebėtų susipažinti per pakankamai trumpą laiką. Pažymėtina, kad teismo nepripažintas ieškovės patvirtinimas apie susipažinimą su aprašu, kuris indėlio sertifikato įsigijimu sutartyje yra pateiktas priešpaskutinėje pastraipoje ir nėra nutolęs taip, kad šios pastraipos pasirašymo metu ieškovė galėjo nepastebėti. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė nepateikė atsakovui informacijos apie save, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės gyvenimiškas aplinkybes.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme,

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atsakovo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, ieškovių atskirąjį skundą atmesti.

18Teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1588,13 Lt už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo AB banko „Snoras“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas N. H. K. (N. H. C.), o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

23Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 18 d. šalys sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (30-39 l.) bei indėlio sertifikato įsigijimo sutartį (6 l.). Ieškovė, būdama neprofesionali klientė, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį iš esmės suklydus.

24CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra konstatavęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bankui pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį kaip paslaugų teikėjui kyla pareiga prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiima prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

25Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasirašydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieškovė patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ji su jomis sutiko ir jos išreiškė jos valią, taip pat ji susipažino su aprašu ir visiškai sutiko su jo sąlygomis, neturi įtakos apelianto informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.; FPRĮ 22 str. 7 d., 9 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apelianto, kaip finansų maklerio įmonės, veiksmus atliekant FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą - aiškiai ir suprantamai suteikti klientui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus - svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

26Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartis savo turiniu nėra sudėtingas dokumentas, su kurio turiniu ieškovė nesugebėtų susipažinti per pakankamai trumpą laiką. Byloje nustatyta, jog ieškovė - senyvo amžiaus asmuo, neturinti patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, anksčiau niekada nebuvo investavusi į vertybinius popierius. Be to, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, nei indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas tinkamai neatskleidė atsakovo nemokumo rizikos, todėl ieškovei kaip vidutiniškai apdairiai ir rūpestingai neprofesionaliai klientei buvo sudarytas pagrindas tikėtis, kad indėlio sertifikatai buvo apdrausti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei suteikta informacija dėl indėlio sertifikato rizikos atsakovo nemokumo atveju buvo neaiški ir neišsami, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė suklydo dėl sudarytos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties esmės (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

27Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

28Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti apeliantėms lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jos teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (IĮIDĮ 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančia indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, yra pagrindas spręsti, jog taikant restituciją, ieškovės sumokėta 15000 Lt suma grąžinama į ieškovės mokėjimo sąskaitą AB banke SNORAS, kuriai taikoma nustatyta draudimo apsauga (CK 6.145, 6.147 str.).

29Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto ieškovei priteistini 1588,13 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

30Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo BAB banko „Snoras“ ieškovei D. Ž. , a.k. ( - ) 1588,13 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys 2011 m. spalio 18 d.... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinę bylą... 9. Teismas nelaikė nagrinėjamos bylos ir atsakovo bankroto byloje sprendžiamo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 12. 1. Ieškovė indėlio sertifikavimo įgijimo sutarties negaliojimo pagrindu... 13. 2. Reikalavimas dėl neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties negaliojimo... 14. 3. Teismas suklydo padaręs išvadą, jog ieškovė nebuvo supažindinta su... 15. 4. Nors ieškovė yra senyvo amžiaus, tačiau byloje nėra įrodymų,... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atsakovo atskirąjį... 18. Teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d.... 22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo... 23. Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 18 d. šalys sudarė neprofesionalaus... 24. CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo... 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasirašydama indėlio sertifikato... 26. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog indėlio... 27. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 28. Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis... 29. Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto ieškovei priteistini 1588,13 Lt... 30. Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti... 34. Priteisti iš atsakovo BAB banko „Snoras“ ieškovei D. Ž. , a.k. ( - )...