Byla 2S-1541-934/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3495-734/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie plento“ ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovės G. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prie plento“ ir atsakovei antstolei Virginijai Meškauskienei dėl varžytinių akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė “Colemont draudimo brokeris”.

3Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prie plento“ kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kurias ieškovė iš antstolės Virginijos Meškauskienės įsigijo turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Atsakovė G. Š. patikslintu 2019-04-25 priešieškiniu atsakovams UAB „Prie plento“ ir antstolei Virginijai Meškauskienei prašė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją grąžinant G. Š. visą turto pardavimo iš varžytinių akte nurodytą turtą, o UAB „Prie plento“ grąžinant visą jos sumokėtą sumą. Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė 2019-05-14 atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-05-15 teismo posėdžio metu teismas tenkino G. Š. prašymą ir įpareigojo atsakovę antstolę Virginiją Meškauskienę pateikti išverstą į rusų kalbą antstolės Virginijos Meškauskienės atsiliepimą į G. Š. patikslintą priešieškinį su priedais. Antstolė 2019-05-21 pateikė teismui prašymą dėl 2019-05-15 teismo posėdyje priimto įpareigojimo pateikti į rusų kalbą išverstus atsiliepimo su priedais panaikinimo, nes toks prašymas yra perteklinis, pažeidžiantis proceso šalių lygiateisiškumo, proceso sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo bei operatyvumo principus. Antstolė prašymą grindė tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui teikiami valstybine lietuvių kalba, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti tokią išimtį nebuvo, nes G. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietė, turi įsteigusi savo personalinę įmonę, byloje yra jos lietuvių kalba teikti procesiniai dokumentai, bylą G. Š. veda per profesionalų teisininką, turintį visus įgaliojimus įgyvendinti ieškovės pagal priešieškinį procesines teises. Be to, tokiu būdu antstolė nepagrįstai verčiama patirti išlaidas dokumentų vertimo išlaidas. Prašymas dėl dokumentų vertimo į rusų kalbą anksčiau byloje teiktas nebuvo, jis pateiktas tik antstolės pateikto atsiliepimo atžvilgiu, todėl nėra pagrįsta kodėl toks prašymas reiškiamas tik antstolei.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-31 nutartimi netenkino atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės prašymo panaikinti teismo įpareigojimą pateikti į rusų kalbą išverstus procesinius dokumentus, įpareigojo atsakovę antstolę Virginiją Meškauskienę pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus per 10 dienų nuo teismo nutarties gavimo dienos ir pateikti teismui atsiliepimo (su priedais) į G. Š. priešieškinį vertimą į rusų kalbą.

103.

11Nurodė, kad tokiais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų turinio ar formos reikalavimų, nustato procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tam tikrais atvejais procesinių dokumentų neatitiktis turinio ir/ar formos reikalavimams teismo gali būti nustatoma vėliau. Tokiu atveju procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas teismo gali būti taikomas ir po atitinkamų procesinių dokumentų priėmimo. Ieškovei pagal priešieškinį G. Š., nemokančiai valstybinės kalbos, kuriai teismo posėdžių metu yra teikiamos rusų kalbos vertėjo paslaugos, pateikus prašymą įpareigoti atsakovę antstolę Virginiją Meškauskienę išversti procesinius dokumentus (atsiliepimą į priešieškinį) į rusų kalbą, dokumentų išvertimo būtinybė iškilo teismo posėdyje (išsprendus antstolės atsiliepimo priėmimo klausimą), todėl byloje esantys atsakovės-antstolės pateikti procesiniai dokumentai turi būti ieškovei pagal priešieškinį pateikti išversti į jai suprantamą (rusų) kalbą. Teismas kaip nepagrįstus atmetė antstolės argumentus, kad G. Š., gyvenanti Lietuvoje ilgą laiką, moka lietuvių kalbą ir jos prašymas išversti procesinius dokumentus į rusų kalbą yra perteklinis, o G. Š. į vykdymo bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji moka lietuvių kalbą, nes jie parašyti su gramatinėmis, stiliaus klaidomis, buitine kalba, o tai rodo jos menką lietuvių kalbos žinojimą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

134.

14Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė 2019-06-07 atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3495-734/2019, panaikinti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka įstatyminio reglamentavimo, nepagrįstai apsunkina antstolės procesinę padėtį bei pažeidžia esminius proceso principus. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

154.1.

16Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai teismui teikiami valstybine kalba, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Šiuo atveju nėra nustatyta išimtis, dėl kurios antstolė turėtu pateikti į rusų kalbą išverstus procesinius dokumentus, todėl teismo įpareigojimas yra nepagrįstas;

174.2. G. Š. gimė ir gyvena Lietuvos Respublikoje, yra jos pilietė, todėl neaišku kokiu pagrindu ji teikė prašymą dėl dokumentų vertimo į rusų kalbą, o teismas tokį prašymą tenkino;

184.3. Teismas skundžiamoje nutartyje vertino tik kelis ieškovės pagal priešieškinį G. Š. į vykdomąją bylą pateiktus prašymus, nurodydamas, kad jie parašyti su gramatinėmis, stiliaus klaidoms, pateiktuose dokumentuose naudojama buitinė kalba rodo prastą lietuvių kalbos mokėjimą. Tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų antstolės nurodytų G. Š. surašytų dokumentų (pranešimo bei pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo), kurie surašyti taisyklinga lietuvių kalba ir labai aiškiai dėstant teisės normas, kuriomis pareiškėja vadovaujasi. Be to, vien ta aplinkybė, kad asmuo naudoja buitinę kalbą ir daro gramatines bei stiliaus klaidas savaime neįrodo, jog toks asmuo nemoka ar nepakankamai moka lietuvių kalbą;

194.4. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad G. Š. byloje turi atstovą, profesionalų teisininką, mokantį lietuvių kalbą, išmanantį teisės normas ir turinčio visus įgaliojimus realizuoti atstovaujamosios procesines teises, be to, G. Š. byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismo įpareigojimas pateikti išverstus procesinius dokumentus neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei esminių proceso principų;

204.5. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes, pirma, minėta civilinė byla vyksta ne vienerius metus, o šalys teikia procesinius dokumentus, surašytus lietuvių kalba. Antra, priešieškinys, kuriame antstolė nurodyta kaip atsakovė, yra surašytas valstybine lietuvių kalba, kuriame nenurodytas prašymas atsiliepimą į priešieškinį gauti ne lietuvių kalba, nei tokio prašymo pagrindas. Toks prašymas buvo pareikštas tik teismo posėdžio metu ir tik antstolės pateiktų dokumentų atžvilgiu, todėl nėra aišku kodėl toks reikalavimas netaikomas kitiems proceso dalyviams ir tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principus. Be to, antstolė yra nepagrįstai verčiamam patirti vertimo išlaidas.

215.

22UAB „Prie plento“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad sutinka su atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės atskirajame skunde išdėstytais teiginiais bei motyvais.

236.

24Ieškovė pagal priešieškinį G. Š. 2019-08-16 atsiliepimu į antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

256.1. Atsakovas A. Š. nemoka lietuvių kalbos, todėl Galina ir A. Š. turi teisę žinoti ir suprasti savo bylos esmę ir reikšmingus teisinius momentus;

266.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad G. Š. ilgą laiką gyvena Lietuvoje ir moka lietuvių kalbą, todėl jos prašymas išversti procesinius dokumentus į lietuvių kalbą yra perteklinis. G. Š. yra rusakalbė, gyvena Naujojoje Vilnioje, kurioje dauguma gyventojų kalba rusų kalba;

276.3. Antstolė neteisingai nurodė, kad G. Š. gimė Lietuvos Respublikoje, nes ji gimė ir išsilavinimą gavo rusų kalba LTSR ir Baltarusijoje;

286.4. Antstolės nurodytus lietuvių kalba pateiktus pranešimą bei pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kitus antstolės gautus dokumentus G. Š. lietuvių kalba parengė jos samdyta teisininkė;

296.4. Tai, kad G. Š. turėjo personalinę įmonę, nereiškia, kad ji mokėjo lietuvių kalbą ir įstatymų normas, nes įmonės valdymui užtenka ir buitinės lietuvių kalbos;

306.5. G. Š. atstovaujantys teisininkai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteikė jai išverstų dokumentų ir neaiškino įstatymų esmės, teisės į gynybą, atsisakydavo teikti teismui jos nurodomus procesinius dokumentus;

316.6. G. Š. atstovas yra profesionalus teisininkas, tačiau jis nėra profesionalus vertėjas ir negali pateikti tikslaus procesinių dokumentų vertimo. Be to, ji pati turi teisę susipažinti su procesiniais dokumentais ir tinkamai juos suprasti. Teismui teikti dokumentai lietuvių kalba buvo surašyti jos atstovo. Teismo posėdžiuose dalyvauja vertėja, tai patvirtina, kad G. Š. procesinių dokumentų lietuvių kalba nesupranta;

326.7. Antstolė nepagrįstai nurodo, kad teismas nutartimi įpareigojo tik antstolę pateikti procesinius dokumentus rusų kalba, nes teismas įpareigojo visus proceso dalyvius teikti G. Š. ir A. Š. dokumentus, išverstus į rusų kalbą;

336.8. Antstolė nepagrįstai nurodo, kad dėl vertimo ji patirs didelius nuostolius.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Atskirasis skundas netenkintinas

367.

37Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovė įpareigota pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir pateikti teismui procesinius dokumentus, išverstus į rusų kalbą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

388.

39CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimu.

409.

41Teismų praktikoje pažymima, jog procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).

4210.

43Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 113 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad pagal šioje proceso teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas, nepateikus jo būtino vertimo į kitai bylos šaliai suprantamą kalbą, neturėtų būti priimtas, o teismas turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-916/2015).

11.

44Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė atskirajame skunde nurodė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį teikti procesinius dokumentus išverstus į G. Š. suprantamą rusų kalbą, nes ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, turi įsteigusi savo vardu personalinę įmonę, teikė į bylą ir antstolei dokumentus lietuvių kalba, turi atstovą, profesionalų teisininką, kuris moka lietuvių kalbą, išmano teisės normas ir turi visus įgaliojimus realizuoti atstovaujamosios procesines teises, be to jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Prašymas pateikti procesinius dokumentus, išverstus į rusų kalbą, buvo pareikštas ne vienerius metus vykstančioje byloje, kurioje dokumentai teikiami lietuvių kalba, o pats prašymas, pateiktas tik antstolės procesinių dokumentų atžvilgiu, yra pateiktas nenurodžius pagrindo bei pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Be to, antstolė yra priversta patirti dokumentų vertimo išlaidas.

4512.

46Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pirma, Lietuvos pilietybės turėjimas savaime nereiškia, jog asmuo suprantą valstybinę kalbą arba ją supranta tiek, kad galėtų suprasti procesinių bei kitų dokumentų turinį. Antra, teisės aktai taip pat nenumato, kad individualios įmonės savininkui yra keliami valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai (Lietuvos Respublikos individualių įmonių 6 straipsnis). Atsižvelgus į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė ir individualios įmonės įsteigimas suponuoja valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą ir apribotu proceso šalies teises gauti dokumentus jam suprantama kalba. G. Š. nurodytos aplinkybės, kad dėl jos rusų kalba įgyto išsilavinimo, gyvenamosios vietos bendruomenės ypatumų (dauguma gyventojų yra rusakalbiai), leidžia daryti labiau tikėtina išvadą apie jos prastą lietuvių kalbos mokėjimą.

4713.

48Apeliantas taip pat nurodė, jog atstovo buvimas byloje užtikrina tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą, todėl teismo įpareigojimas pateikti išverstus procesinius dokumentus neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei esminių proceso principų. Teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog atstovo (advokato) dalyvavimas gali užtikrinti galimybę susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinėmis gynybos priemonėmis, pareiškiant atsikirtimus ir pateikiant įrodymus. Tačiau, ar advokatas gali užtikrinti tinkamą atstovavimą, turėtų būti vertinama kiekvienu individualiu atveju, įvertinant atstovo galimybes lietuvių kalbą nesuprantančiam ar nepakankamai suprantančiam asmeniui perteikti bylos esmę, prireikus paaiškinti bylai reikšmingas ginčytas aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas iš esmės nurodė, jog atsakovė buvo išreiškusi susirūpinimą, kad ji nesupranta proceso kalbos, o atstovas negali užtikrinti visų teismo dokumentų tikslaus vertimo į rusų kalbą, todėl prašė išversti dokumentus į atsakovei suprantamą kalbą (2 t., b. l. 116-117). Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus atstovo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog nepaisant to, kad atsakovė yra atstovaujama advokato, turėtų būti sudarytos sąlygos jai pačiai įvertinti atsiliepime, kuris turėtų būti išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, nurodytas aplinkybes ir argumentus. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti teisminės gynybos prieinamumo principą.

4914.

50Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad G. Š. į bylą pateikti dokumentai surašyti valstybine lietuvių kalba patvirtina, jog ji moka lietuvių kalbą, todėl procesinių dokumentų vertimas į rusų kalbą yra perteklinis. Su tokiu argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Įvertinus tai, kad teismo posėdžiai vyksta dalyvaujant vertėjui, taip pat tai, kad Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog apeliantė be atstovo pagalbos negalėjo tinkamai ginti savo teisių, nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad lietuvių kalba į bylą pateiktus dokumentus parengė jos samdyta teisininkė.

5115.

52Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžiai vyksta dalyvaujant vertėjui. Pastaroji aplinkybė papildomai patvirtina būtinybę G. Š. pateikti kai kurių dokumentų vertimus į jai suprantamą rusų kalbą.

5316.

54Apelianto argumentas, jog neturėtų būti atliekamas vertimas, kadangi bus patiriamos vertimo išlaidos, nesudaro pagrindo atsisakyti išversti dokumentus į šaliai suprantamą kalbą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vertimo išlaidos yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas, atsakovas turės teisę prašyti patirtų vertimo išlaidų atlyginimo.

5517.

56Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nepateikus kai kurių procesinių dokumentų ir jų priedų vertimo į skolininkei suprantamą kalbą, būtų sudarytos prielaidos pažeisti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi principus bei CPK 113 straipsnio 3 nuostatos. Tačiau įvertinus tai, kad G. Š. yra atstovaujama advokato bei į tai, kad ji, nors ir buitine kalba, tačiau geba rašyti lietuviškai bei suprasti lietuviškai (pvz., žr., 1 t., b. l. 141-142; 2 t., b. l. 121), įpareigojimas apeliantą išversti besąlygiškai visus apelianto teikiamus procesinius dokumentus, įskaitant ir jų priedus, neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo reikalavimų bei būtų sudaryto prielaidos vilkinti procesą. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti išverstas atsiliepimas į priešieškinį, kad ieškovė asmeniškai galėtų įvertinti atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, siekiant nepažeisti lygiateisiškumo ir rungimosi principo. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog turi būti pateikti ir atsiliepimo priedų vertimai į ieškovei suprantamą kalbą, tačiau nei G. Š., nei jos atstovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog yra neiškus konkretaus atsiliepimo priedo turinys, kurio esmę negalėtų paaiškinti atstovas (advokatas). Todėl, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, įpareigojimas pateikti visų priedų vertinimus neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, išaiškinti ieškovei (pagal priešieškinį) ir jos atstovui, jog prašant išversti atsiliepimo į priešieškinį priedus, ieškovė (pagal priešieškinį), jos atstovas pirmosios instancijos teismui turėtų nurodyti, kokių su atsiliepimu pateiktų priedų turinys yra nesuprantamas, kuriuos turėtų išversti atsakovas (pagal priešieškinį).

5718.

58Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

5919.

60Papildomai teismas pažymi, jog asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise teikti procesinius prašymus, privalo naudotis sąžiningai. Kiekvieną proceso dalyvį elgtis sąžiningai įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis ir CPK 42 straipsnio 2 dalis. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis). Teismui nustačius, jog šalis teikia akivaizdžiai nepagrįstus procesinius prašymus, siekdamas sąmoningai vilkinti procesą, galėtų spręsti klausimą dėl baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis).

61Dėl procesinės bylos baigties

6220.

63Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6421.

65Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumui pašalinti, apeliantei nustatytinas naujas 10 dienų terminas nuo šios nutarties gavimo pateikti atsiliepimo į priešieškinį vertimą į rusų kalbą.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

67Atskirojo skundo netenkinti.

68Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį palikti nepakeistą.

69Nustatyti antstolei Virginijai Meškauskienei terminą per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti atsiliepimo į priešieškinį vertimą į rusų kalbą. Išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

70Išaiškinti G. Š. ir jos atstovui, jog prašant išversti atsiliepimo į priešieškinį priedus, ieškovė, jos atstovas pirmosios instancijos teismui turėtų nurodyti, kurio su atsiliepimu pateikto priedo turinys yra nesuprantamas, kurį turėtų išversti atsakovas (pagal priešieškinį).

71Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės... 3. Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prie plento“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-31 nutartimi netenkino atsakovės... 10. 3.... 11. Nurodė, kad tokiais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 4.... 14. Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė 2019-06-07 atskiruoju skundu... 15. 4.1.... 16. Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai teismui... 17. 4.2. G. Š. gimė ir gyvena Lietuvos Respublikoje, yra jos pilietė, todėl... 18. 4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje vertino tik kelis ieškovės pagal... 19. 4.4. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad G. Š. byloje... 20. 4.5. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė šalių lygiateisiškumo... 21. 5.... 22. UAB „Prie plento“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo... 23. 6.... 24. Ieškovė pagal priešieškinį G. Š. 2019-08-16 atsiliepimu į antstolės... 25. 6.1. Atsakovas A. Š. nemoka lietuvių kalbos, todėl Galina ir A. Š. turi... 26. 6.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad G. Š. ilgą laiką gyvena Lietuvoje... 27. 6.3. Antstolė neteisingai nurodė, kad G. Š. gimė Lietuvos Respublikoje, nes... 28. 6.4. Antstolės nurodytus lietuvių kalba pateiktus pranešimą bei... 29. 6.4. Tai, kad G. Š. turėjo personalinę įmonę, nereiškia, kad ji mokėjo... 30. 6.5. G. Š. atstovaujantys teisininkai iš Valstybės garantuojamos teisinės... 31. 6.6. G. Š. atstovas yra profesionalus teisininkas, tačiau jis nėra... 32. 6.7. Antstolė nepagrįstai nurodo, kad teismas nutartimi įpareigojo tik... 33. 6.8. Antstolė nepagrįstai nurodo, kad dėl vertimo ji patirs didelius... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Atskirasis skundas netenkintinas... 36. 7.... 37. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 38. 8.... 39. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų... 40. 9.... 41. Teismų praktikoje pažymima, jog procesinių dokumentų pateikimo valstybinės... 42. 10.... 43. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 113 straipsnio... 44. Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė atskirajame skunde nurodė, kad... 45. 12.... 46. Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais atskirojo skundo... 47. 13.... 48. Apeliantas taip pat nurodė, jog atstovo buvimas byloje užtikrina tinkamą... 49. 14.... 50. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad G. Š. į bylą pateikti... 51. 15.... 52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo... 53. 16.... 54. Apelianto argumentas, jog neturėtų būti atliekamas vertimas, kadangi bus... 55. 17.... 56. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą,... 57. 18.... 58. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos... 59. 19.... 60. Papildomai teismas pažymi, jog asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat... 61. Dėl procesinės bylos baigties ... 62. 20.... 63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 64. 21.... 65. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 67. Atskirojo skundo netenkinti.... 68. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį palikti nepakeistą.... 69. Nustatyti antstolei Virginijai Meškauskienei terminą per 10 dienų nuo šios... 70. Išaiškinti G. Š. ir jos atstovui, jog prašant išversti atsiliepimo į... 71. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....