Byla e2A-632-881/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2048-905/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rąstinukai Jums“ ieškinį atsakovams R. J. ir D. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ dėl nuostolių atlyginimo, be pagrindo gautų lėšų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir D. J. 3 910,18 Eur skolos už statybos darbus ir medžiagas, 553,98 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. bei penkių procentų metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. su atsakovu pasirašė rangos sutartį, kuria ieškovė (rangovas) įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą techninį projektą savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos surinkimą ir su ja susijusius darbus, o užsakovas įsipareigojo perduodamus darbus ir medžiagas priimti bei atsiskaityti. Darbų vykdymo metu užsakovo pageidavimu buvo susitarta dėl papildomų darbų, atidėti tam tikri darbų etapai, pasikeitė gamybos medžiagų kaina ir kiekiai. Užsakovo reikalavimu atliekant nesulygtus darbus (suteikiant statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo paslaugas), papildomai priskaičiuota ir išrašyta 2015 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra 2126,16 Eur, kurios atsakovas neapmokėjo. Be to, ieškovė surašinėjo atliktų darbų aktus, kuriais pridavinėjo atsakovui atliktus darbus, tačiau paskutinio darbų akto Nr. 08 atsakovas nepasirašė, todėl šio akto pagrindu ieškovė išrašė 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą 8 037,94 Eur sumai; iš šios sumos liko neapmokėta 1 784,02 Eur. Pageidaudama susitarti taikiai, ieškovė prašė priteisti mažesnio, negu sutartyje atsakovo iniciatyva sulygto, dydžio delspinigius, t. y. vietoje 2 proc. prašė priteisti 0,2 proc. delspinigius. Ieškovė pabrėžė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami atsakovo pasirašytais dokumentais, kurių atsakovai neginčija, o paskutinis atliktų darbų aktas nors ir nepasirašytas atsakovo, tačiau iš dalies apmokėtas. Ieškovės teigimu, ji darbus atliko kokybiškai ir laiku, pagal atsakovo patvirtintas sąmatas; būtent atsakovas, o ne ieškovė, netinkamai vykdė įsipareigojimus – iš pradžių tam tikrą laiką neužtikrino elektros tiekimo, laiku nepateikė medžiagų. Ieškovė pažymėjo, kad vienintelė neatitiktis (bet ne brokas) buvo dėl pasislinkusios sienos, tačiau už tai atsakovui jau atlyginta. Be to, ieškovės nuomone, statybos trūkumus galėtų įrodyti tik ekspertų išvada, kurią turėtų inicijuoti atsakovai.
  2. Atsakovas R. J. byloje pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 792,38 Eur be pagrindo gautų lėšų, 7 528,40 Eur nuostolių dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, atsakovų turto sugadinimo ir aplinkos sutvarkymo, 1 750,86 Eur delspinigių už sutarties įvykdymo terminų praleidimą, taip pat penkių procentų metinių procesinių palūkanų. Atsakovai teigė, kad rangovas neturi teisės vienašališkai didinti sutarties kainos, tačiau po sutarties ir sąmatų Nr. 1 ir 2 pasirašymo ieškovė be jokio teisinio pagrindo padidino šalių sulygtą galutinę kainą 3 988,50 Eur, todėl ieškovės išrašyta 2015 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra turi būti sumažinta į sutarties galutinę kaina neįtraukta namo pamatų medžiagų ir darbų kaina už 3 988,50 Eur. Be to, nei sutartimi, nei individualiais projektais-sąmatomis šalys nesulygo dėl statybvietės išlaidų, todėl ieškinyje nurodyta skolos suma turi būti sumažinta 2 126,16 Eur už nepagrįstai priskaičiuotas statybvietės išlaidas. Ieškovė nuo pat sutarties sudarymo neįvykdė savo įsipareigojimų suteikti sutarties kainos nuolaidą už 784,39 Eur, t. y. įsipareigojo suteikti 2 548,65 Eur nuolaidą, tačiau suteikė (tik) 1 764,26 Eur, todėl ieškovės išrašyta galutinė sąskaita turi būti sumažinta ir nepritaikytos nuolaidos dydžiu. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė į bendrą sutarties kainą neįtraukė namo stogo dengimo darbų ir medžiagų kainos, todėl 2015 m. sausio 13 d. atsakovas ir ieškovė susitarė dėl stogo darbų ir medžiagų kainos – taigi sutarties kaina išaugo nuo 46 461,33 Eur iki 52 350,64 Eur dėl ieškovės netinkamai parengtos sutarties ir sąmatų. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, todėl ji neturi teisinio pagrindo reikalauti apmokėti išlaidas (t. y. 803,51 Eur) už atliktus papildomus darbus ir medžiagas, kurie buvo būtini ištaisyti netinkamai atliktų darbų rezultatą. Ieškovė neištaisė tam tikrų atliktų darbų trūkumų, todėl atsakovai kreipėsi į kitus statybų rangovus, kurie pasiūlė mažiausią trūkumų ištaisymo kainą – 4006,16 Eur. Be to, už ieškovės sugadintus vitrininius langus, kuriuos būtina pakeisti, atsakovas sumokėjo 1 396,08 Eur. Kadangi būtent ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti delspinigių, juolab kad pagal kasacinio teismo praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl turi būti mažinami iki 0,02 proc.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo pasirašytuose sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytos galutinės medžiagų ir darbų kainos, atitinkamai, 114 676,85 Lt (33 212,71 Eur) ir

    745 744,83 Lt (13 248,62 Eur). 2014 m. gruodžio 1 d. sutarties priede (kuris suderintas el. paštu) nurodyta papildomų medžiagų ir darbų iš viso už 1 663,19 Lt (481,69 Eur). 2014 m. gruodžio 19 d. neatitikties akte Nr. 1 nurodyta, kad pagal suderintą projektą neatitinka vidinės sienos atstumas tarp ašies taško: vidinės sienos atstumai buvo paslinkti 0,26 cm pagal pamatų matmenis. Šiame akte taip pat nurodyta, kad neatitikimus užsakovas įvertina 4 500 Lt (1 303,29 Eur) ir kad šią sumą rangovas įsipareigoja atimti iš namo stogo dengimo darbų. 2015 m. sausio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė sutarties priedą Nr. 6., kuriame nurodyta darbų ir medžiagų suma iš viso už

    88 727,57 Eur. 2015 m. sausio 16 d. sutarties priede Nr. 7 nurodyta darbų ir medžiagų iš viso už 5 107,11 Eur, o 2015 m. vasario 17 d. priede Nr. 8 – už 3 311,34 Eur. Teismas pažymėjo, kad jau vien šiuose sutarties prieduose ieškovės ir atsakovo sulygtų darbų bei medžiagų suma 64 089,04 Eur, t. y. gerokai didesnė suma, negu 46 461,33 Eur suma, į kurią atsakovas apeliuoja, kaip neva į galutinę sutarties šalių suderintą sumą. Kadangi visos nurodytos sumos atitinkamais sutarčių priedais buvo suderintos būtent abiejų šalių valia-susitarimu, teismas sprendė, kad tokios galutinės sutarties sumos nėra jokio teisinio pagrindo vertinti kaip neva ieškovės (rangovo) vienašališkai pakeistos-padidintos sutarties bendros kainos. Kadangi abi sutarties šalys sudarė papildomus susitarimus (juos įformindamos kaip sutarties „priedus“) dėl nurodytų darbų ir medžiagų, tai atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kuriais nurodoma, kad ieškovė neva vienašališkai keitė-didino sutarties bendrą kainą ir, be to, nepagrįstai praturtėjo atsakovų sąskaita. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės parengtos sąmatos (be kita ko, sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 2) pakankamai aiškios-detalios, todėl atsakovui, kuris šias sąmatas pasirašė (taip jas akceptuodamas), negalėjo būti nežinomas šių sąmatų turinys, t. y. į sąmatas įtrauktos konkrečios medžiagos ir darbai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad neva būtent dėl ieškovės kaltės į bendrą sutarties kainą nebuvo įtraukti stogo dengimo darbai ir medžiagos – jeigu šie darbai ir medžiagos iš tikrųjų buvo reikšmingi atsakovams (užsakovams), tai jie turėjo teisę dėl šių darbų su ieškove tartis atskirai, juolab kad šie stogo dengimo darbai, teismo vertinimu, nepriskirtini prie sutartyje nurodytų pirminių ieškovės atliktinų darbų, kurie susiję (tik) su rąstinės dalies konstrukcijos surinkimu.

  3. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nei atsakovų paaiškinimai, nei pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigė ieškovės paaiškinimų, kad visos sutarties šalių sulygtos nuolaidos (iš viso už 8 800 Lt) atsakovui buvo pritaikytos dar iki galutinių atsiskaitymo sumų įvardijimo (CPK 12, 178, 185 str.). Priešingai, iš 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų akto Nr. 3 matyti, kad atsakovui suteikta sutarties kainos nuolaida 608,20 Eur, 2015 m. sausio 9 d. akto Nr. 4 – 433,60 Eur, 2015 m. vasario 10 d. akto Nr. 5 – 722,46 Eur, 2015 m. kovo 19 d. akto Nr. 7 – 617,17 Eur, 2015 m. balandžio 30 d. akto Nr. 8 – 251,69 Eur, iš viso 2 633,12 Eur. Be to, teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad viena iš nuolaidos suteikimo sąlygų – statybinių medžiagų įsigijimas iš ieškovės, tačiau vėliau atsakovai nutarė statybines medžiagas įsigyti ne iš ieškovės (patvirtinimas, įrašytas ranka ant el. laiško). Atsižvelgiant į tai, anot teismo, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovės reikalavimai turi būti mažinami dar neva nepritaikytos 784,39 Eur nuolaidos suma.
  4. Nagrinėdamas šalių argumentus dėl atliktų darbų kokybės, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal rangos sutarties 4.6 punktą prekių priėmimo akte turi būti aptarti užsakovo nustatyti užsakovo defektai; pagal 4.7 punktą užsakovas nustatęs, kad gautų prekių kokybė ar komplektiškumas neatitinka sutarties reikalavimų, užsakovas privalo laisva forma surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą dieną įteikti jį rangovui. Užsakovas, atsisakęs pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 8, jokių pastabų (trūkumų) dėl atliktų darbų nenurodė. Nagrinėjamu atveju užsakovas yra pasirašęs ir priėmęs darbus pagal iš viso septynis aktus ir jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų ar praleistų terminų nereiškė. Vien tik aplinkybė, kad užsakovas atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 30 d. aktą Nr. 8, teismo vertinimu, nepaneigia rangovo atliktų darbų fakto, juolab kad teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog visi statybos darbai jau atlikti ir atsakovai neturi pretenzijų dabartinei būklei (tik tai esą pasiekta po atsakovų papildomai išsakytų pretenzijų ieškovei). Teismas pabrėžė, kad tiek 2016 m. kovo 23 d., tiek 2016 m. gegužės 11 d. posėdžių metu tiek ieškovė, tiek teismas siūlė atsakovams inicijuoti teismo ekspertizės skyrimą būtent atsakovų reikalavimams bei atsikirtimams (dėl darbų broko) pagrįsti. Šiuos siūlymus atsakovai atmetė, teigdami, kad namas jau įrengtas ir gyvenamas, todėl nėra galimybės pateikti ekspertizei reikalingų faktinių duomenų. Šiame kontekste atsakovų procesinę poziciją teismas vertino kaip prieštaringą, nes, viena vertus, atsakovų teigimu, ekspertizei nėra galimybės pateikti faktinių duomenų, kita vertus, atsakovai savo reikalavimus atsikirtimus teismui (kuris, skirtingai nuo teismo ekspertų, neturi rąstinių namų statybos specialių žinių) vis dėlto siekia įrodyti savo žodiniais paaiškinimais, liudytojo parodymais, teikiamomis nuotraukomis, vaizdo įrašais. Vertindamas liudytojo A. K. parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas nurodė, jog jam nežinomi ginčo šalių sutartiniai santykiai, jų turinys, be kita ko, kad visus darbus ieškovė vykdė ne savo nuožiūra (ne pagal savo pasirinktus sprendinius), o būtent pagal užsakovo pateiktus projektus bei pageidavimus (sutarties 1.1, 2.3.3 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės atlikinėtus darbų (projektinius) pakeitimus – šiais pakeitimais buvo keičiami būtent atsakovo (užsakovo) pateikti pradiniai nurodymai-projektai, juolab šie pakeitimai daryti būtent atsakovo (jo pageidavimu ir interesais).
  5. Teismas taip pat nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl aplinkos sutvarkymo, todėl atsakovai nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius, susijusius su aplinkos sutvarkymu. Be to, teigdami apie nuostolius, patirtus dėl ieškovės atliktų defektų šalinimo, atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio nuostolių realumą, juolab teismas neturi rąstinių namų statybos srities specialių žinių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovė esą iš tikrųjų atliko darbus nekokybiškai, todėl šie atsakovų argumentai atmestini kaip faktiškai neįrodyti.
  6. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius už sutarties įvykdymo terminų praleidimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 30 d. raštu ieškovė įsipareigojo atlikti terasos, gegnių konstrukcijos montavimo, stogo bendruosius darbus, stoglangių montavimo darbus ir kt. iki 2015 m. balandžio 18 d., atlikti bendruosius statybos darbus ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 27 d. Viena vertus, šių darbų perdavimą ieškovė pradėjo organizuoti parengusi 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų perdavimo aktą, formaliai vėluodama 11 dienų. Kita vertus, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos. Tad teismas padarė išvadą, kad formalus terminų praleidimas buvo nulemtas pačių atsakovų, todėl šiuo atveju ieškovei atsakomybė netaikytina, juolab kad darbų priėmimo akte atsakovas ir nereiškė jokių pretenzijų dėl termino pažeidimo.
  7. Ginčydami ieškinio reikalavimus priteisti 2 126,16 Eur statybvietės įrengimo eksploatavimo ir valdymo išlaidų, atsakovai nurodė, kad ieškovė nesutvarkė statybvietės. Šį atsakovų atsikirtimą teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes nagrinėjamu atveju kalbama ne apie statybvietės sutvarkymą, kaip tokį, o apie ieškovės suteiktas statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo paslaugas (juolab atsakovai neneigė, kad ieškovė tokias paslaugas realiai suteikė). Atsižvelgdamas į tai (ir atsakovams neginčijant ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydžio), teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2 126,16 Eur statybvietės įrengimo eksploatavimo ir valdymo išlaidų priteisimo (CPK 12, 178 str.).
  8. Teismas konstatavo, kad atsakovo nepasirašyto atliktų darbų akto Nr. 8 pagrindu ieškovė išrašė 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 165 už 8 037,94 Eur, kurią atsakovai apmokėjo tik iš dalies – liko nesumokėta 1 784,02 Eur suma. Atsakovai neįrodė ieškovės atliktų darbų broko. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė neturintis pagrindo šio ieškovės pateikto atliktų darbų akto vertinti kaip nepakankamo įrodymo, patvirtinančio tiek ieškovės atliktus darbus, tiek ieškovės teisę į akte nurodytą atlyginimą, nes vadovaujantis CK 6.662, 6.694 straipsniais, užsakovas (atsakovas) privalo priimti (su išlygomis arbe be išlygų) rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti (nors ir su išlygomis) ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą ir nėra pagrindo šį atsakovo atsisakymą pripažinti pagrįstu, tai nagrinėjam ieškinio reikalavimą teismas tenkino, priteisdamas ieškovei likusią neapmokėtos sąskaitos dalį.
  9. Teismas nurodė, kad šalių sutarties 5.4 punkte nustatyta užsakovo pareiga mokėti rangovui 2 procentų dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai neneigė ieškovės argumentų, jog tokio dydžio (t. y. 2 proc.) delspinigius sutartyje prašė įtvirtinti būtent atsakovas, kuris buvo suinteresuotas kuo spartesniu darbų atlikimu. Jau vien dėl šios priežasties teismas nekonstatavo pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, juolab kad ieškovė ir taip prašo priteisti mažesnius – tik 0,2 proc. – delspinigius.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nesivadovavo teismine praktika, netinkamai aiškino ir kvalifikavo šalių teisinius santykius ir juos reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas, atsisakęs pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 8, jokių pastabų (trūkumų) dėl atliktų darbų nenurodė ir dėl to atsakovai neturi teisės reikalauti atlyginti darbų trūkumų išlaidas/ nuostolius. Ginčo rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, ir apeliantas, kaip vartotojas, turi teisę bet kada nutraukti sutartį bei visais atvejais turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl darbų trūkumų, nepaisant to, ar tie darbai yra priimti ar ne, ar darbų trūkumai buvo nenurodyti darbų perdavimo-priėmimo akte.
    2. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė neatliko bei netinkamai atliko rangos darbus, nukrypo nuo suderinto projekto, dėl ko atsakovai iki šiol negali teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti sodybos viešame registre. Teismas privalėjo vadovautis ekspertų A. K. ir V. K. išvadomis ir konstatuoti faktą, kad ieškovė nekokybiškai atliko rangos darbus, tačiau teismas šių ekspertų išvadų visiškai nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė. Dėl šių priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai neįrodė ieškovės atliktų darbų broko.
    3. Kartu su atsiliepimu į ieškinį apelianto pateiktos 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. rugpjūčio 21 d. pretenzijos ieškovei dėl darbų kokybės ir trūkumų ištaisymo patvirtina faktą, kad apeliantas tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigą nurodyti ieškovei jos atliktų ir neatliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovė apelianto pretenzijose nurodytus darbų trūkumus, kurie yra nustatyti ir atkartoti ekspertų išvadose, ir reikalavimus šiuos trūkumus ištaisyti visiškai ignoravo, formaliai atsakydama, kad darbai atlikti tinkamai.
    4. Ieškovė jau 2015 m. balandžio 18 d. pažeidė sutartimi sulygtus terminus atlikti rangos darbus ir sąmoningai atliktų darbų perdavimą organizavo 2015 m. balandžio 30 d., žinodama, kad apeliantas yra išvykęs iš Lietuvos ir negalės dalyvauti darbų priėmime. Taigi apeliantas kaip vartotojas 2015 m. balandžio 18 d. įgijo teisę savo pasirinkimu nutraukti rangos sutartį ir reikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius už neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus. Dėl šių priežasčių apeliantas kaip vartotojas, remdamasis CK 6.334 straipsniu, pagrįstai 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu vienašališkai nutraukė rangos sutartį ir vienašališkai sumažino sutarties kainą ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 165 ir 167 sumomis ir apeliantui priskaičiuotų delspinigių suma bei nepritaikytos sutarties kainos nuolaida 784,39 Eur sumai. Kartu su atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu apeliantas pateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto patirtus nuostolius 7 528,40 Eur sumai dėl ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų, atsakovų turto sugadinimo ir aplinkos sutvarkymui.
    5. Sutarties 3.1. punktu yra nustatyta galutinė sutarties kaina su nuolaida: 38 397,79 Eur be PVM, kas atitinka sąmatose Nr. 1 ir 2 nurodytas sumas. Tačiau po sutarties ir sąmatų Nr. 1 ir 2 pasirašymo ieškovė be jokio teisinio pagrindo padidino šalių sulygtą galutinę sutarties kainą ir į 2014 m. rugsėjo 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2014 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 134 nepagrįstai įtraukė namo pamatų medžiagų ir darbų kainas, t. y. padidino sulygtą sutarties kainą 3 988,50 Eur su PVM suma. Todėl ieškovės reikalavimas po sutarties ir sąmatų Nr. 1 ir 2 pasirašymo papildomai sumokėti sąmatoje Nr. 1 nurodytas ir į sutarties galutinę kainą neįtrauktas namo pamatų medžiagų ir darbų kainas yra nepagrįstas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009 išaiškinęs, kad sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, dėl ko didinti ir/ ar mažinti sutartimi sulygtos kainos šalys neturi teisės.
    6. Atsakovai įsigijo iš ieškovės medžiagų už 6 123,19 Eur daugiau, nei buvo sulygta rangos sutartimi ir sutarties sąmatomis Nr. 1 ir 2. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad šalių sulygta sutarties kainos nuolaida taikoma būtent ne už atliktus darbus, o būtent tik už medžiagų įsigijimą iš ieškovės. Teismas šių faktinių aplinkybių bei įrodymų visiškai nevertino, todėl padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nenupirko iš ieškovės sutarties sąmatose Nr. 1 ir 2 nurodytų medžiagų ir neturi teisės reikalauti sutartinės nuolaidos.
    7. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš apelianto sumokėti išlaidas už atliktus papildomus darbus ir medžiagas, kurios buvo būtinos ištaisyti ieškovės netinkamai atliktų darbų rezultatą. Šiuos papildomus darbus ieškovė, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 2 dalimi ir sutarties 4.9. punktu, privalėjo ištaisyti neatlygintinai. Todėl ieškovės išrašyta galutinė PVM sąskaita faktūra privalo būti sumažinta 803,51 Eur ieškovės atliktų papildomų darbų suma.
    8. Ieškovės reikalavimas priteisti iš apelianto papildomai priskaičiuotas statybvietės (įrengimo, eksploatavimo ir valdymo) išlaidas 2 126,16 Eur su PVM sumai yra nepagrįstas, nes nei sutartimi, nei individualiais projektais – sąmatomis nėra sulygta jokia statybvietės išlaidų kaina bei apelianto prievolė apmokėti šias išlaidas; ieškovės parengtuose atliktų darbų priėmimo aktuose nėra nurodytos jokios ieškovės statybvietės išlaidos; ieškovė nuo pat sutarties sudarymo, iki kol apeliantas atsisakė pasirašyti ir priimti darbus pagal ieškovės pateiktą paskutinį 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 08, nereikalavo iš apelianto apmokėti jokių statybvietės išlaidų; sumokėti statybvietės išlaidas ieškovė pradėjo reikalauti praėjus 11 dienų nuo paskutinio 2015 m. balandžio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 08 parengimo dienos; byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, kad ieškovė visiškai nesutvarkė statybvietės, todėl apeliantas buvo priverstas papildomai patirti nuostolių dėl statybvietės sutvarkymo.
    9. Ieškovė pažeidė sutartimi sulygtus įsipareigojimus, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų delspinigius. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovės naudai delspinigius, kurie yra nepagrįstai dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
  2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Byloje nėra ginčo dėl tarp bylos šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo, todėl apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia visiškai spekuliatyvią problemą. Bylos baigtį nulėmė ne santykių teisinis kvalifikavimas, o byloje surinkti įrodymai dėl ieškinio ir priešieškinio dalyko.
    2. Paties apelianto daryti vaizdo įrašai nėra ir negali statybos darbų trūkumų įrodymai, o apelianto paminėti asmenys A. K. ir V. K., kurių paslaugomis naudojosi apeliantas, nėra statybos ekspertai.
    3. Apeliantas be jokių pastabų pasirašė septynis iš aštuonių statybos darbų priėmimo-perdavimo aktų ir netgi apmokėjo statybos medžiagas bei darbus pagal pasirašytus aktus. Įstatymas draudžia ginčyti šalies patvirtintas ir įvykdytas sutartis (CK 1.79 str.).
    4. Apelianto teiginys, kad ieškovė neginčijo atsakovo „ekspertų“ išvadų, neatitinka tikrovės.
    5. Apelianto pageidavimu ieškovė savomis medžiagomis ir darbu pastatė namo pamatus, kuriuos apeliantas priėmė pagal priėmimo-perdavimo aktą ir už šias medžiagas bei darbus apmokėjo. Tuo tarpu dabar, užvedus bylą, apeliantas sugalvojo reikalauti, kad ieškovė grąžintų jo sumokėtus pinigus, nes pamatų įrengimas nebuvo įtrauktas į pradinę sąmatą.
    6. Rengiant panaudotinų medžiagų ir atliktinų darbų sąmatą, apeliantas paprašė neskaičiuoti namo stogo įrengimo medžiagų ir darbų, tačiau darbų eigoje apeliantas paprašė ieškovę įrengti ir jo namo stogą. Toks apelianto pageidavimas buvo įformintas atskiru susitarimu, kurį abi šalys pasirašė. Apeliantas pasirašė stogo įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktą ir apmokėjo ieškovei už jos atliktus papildomai sutartus stogo įrengimo darbus, tačiau užvedus bylą, apeliantas pradėjo gudrauti, elgtis nesąžiningai ir reikalauti, kad ieškovė grąžintų jam pinigus už pradine statybos rangos sutartimi nesulygtus stogo įrengimo darbus ir medžiagas.
    7. Net jeigu kokie nors ieškovės darbų defektai byloje būtų buvę nustatyti, pareiga tokius defektus pašalinti pirmiausia tektų ieškovei (CK 6.665 str. 1 d., 6.697 str.). Tik ieškovei atsisakius tokius defektus pašalinti, apeliantas įgytų teisę statybos darbų defektų šalinimui pasinaudoti trečiųjų asmenų paslaugomis. Taigi priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių už statybos rangos darbų defektų šalinimą priteisimo iš ieškovės bet kuriuo atveju atmestinas.
    8. Darbų perdavimas vėlavo dėl pačių atsakovų kaltės, be to, ieškovė skaičiavo atsakovui delspinigius už vėluojantį atsiskaitymą nuo 2015 m. gegužės 8 d., nes darbų atlikimo priėmimo-perdavimo aktas Nr. 8 ieškovės buvo apeliantui pateiktas 2015 m. gegužės 5 d., todėl ginčas dėl neva vėluojančio darbų perdavimo yra beprasmis. Be to, organizuoti atliktų statybos darbų priėmimą-perdavimą yra užsakovo (apelianto) pareiga, kurios jis aiškiai nevykdė.
    9. Šalių sulygtų darbų ir medžiagų sumos ieškovė neviršijo ir vienašališkai nepadidino.
    10. Visos šalių sulygtos nuolaidos apeliantui buvo pritaikytos ir antrąkart netaikytinos.
    11. Priešingai nei teigia atsakovai, darbų apimtys ir medžiagos keitėsi ne dėl ieškovės kaltės, o atsakovo pageidavimu, ir visi šalių suderinti papildomi darbai buvo įforminti dvišaliais susitarimais.
    12. 2015 m. balandžio 10 d. užsakovui reikalaujant atlikti eilę nesulygtų darbų, ieškovė jam pranešė, kad pagal Statybos techninius reglamentus ir bendruosius ekonominius normatyvus statybvietės išlaidos, įskaitant numatomas išlaidas aplinkos apsaugai, priešgaisrinei saugai, darbų saugai ir atliktų darbų rezultatų pridavimui, skaičiuojamos papildomai nuo 4 iki 9 proc. statinio statybos darbų skaičiuojamos kainos, todėl papildomai buvo priskaičiuota ir išrašyta 2015 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 167 – 4 proc. nuo statinio atliktų darbų vertės, kurios apeliantas neapmokėjo.
    13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika delspinigių dydžio klausimu yra nevienoda, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinama aplinkybių visuma: šalių elgesys, sąžiningumas, finansinis pajėgumas ir kt. Ieškovės nuomone, 0,2 proc. delspinigiai šioje byloje priteisti pagrįstai ir neturėtų būti mažinami.
  1. Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą atsakovė D. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, remdamasi tais pačiais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei įrodymais. Taip pat nurodo nesutikimo su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais motyvus.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
  3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš rangos teisinių santykių.
  4. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nenustatęs, kad pastarieji kyla iš vartojimo rangos sutarties.
  5. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, t. y. sutartis fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl, kaip ir nurodo apeliantas, šalių sudarytai sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.). Kartu teismas pritaria ieškovės nuomonei, kad nurodyti apelianto argumentai savaime nėra pagrindas spręsti, kad byloje priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes bylos procesinė baigtis pirmiausia priklauso nuo to, ar šalys įvykdo joms tenkančią pareigą įrodyti savo reikalavimų / atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 178 str.).
  6. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai padidino sutarties kainą, įtraukdama į ją sutarties sąmatoje Nr. 1 nurodytų namo pamatų medžiagų ir darbų kainą, tačiau teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apelianto minimą 2014 m. rugsėjo 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, į kurį įtraukta jau minėtų namo pamatų medžiagų ir darbų kaina, apeliantas yra pasirašęs, o išrašytą tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 134 už nurodytas medžiagas ir darbus yra apmokėjęs, todėl teigti, kad ieškovė vienašališkai padidino sutarties kainą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad dėl šių darbų atlikimo šalys buvo sutarusios, o apeliantas tokiai sutarties kainai faktiškai pritarė, pasirašydamas minėtą aktą ir apmokėdamas sąskaitą, nėra pagrindo.
  7. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė nesuteikė jam visos sutartos nuolaidų sumos – 2 548,66 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši nuolaidų suma buvo nurodyta sutarties sąmatose Nr. 1 ir 2, o pastarosiose esanti galutinė sąmatų kaina nurodyta jau įvertinus nuolaidų dydį. Byloje nustatyta, kad bendra ieškovės ir apelianto visų sulygtų darbų ir medžiagų suma buvo 64 089,04 Eur, tuo tarpu ieškovė pagal parengtus atliktų darbų aktus išrašė apeliantui PVM sąskaitų faktūrų 53 154,15 Eur sumai. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė prašo priteisti iš apelianto daugiau, nei šalių buvo sutarta, ir kad prašoma priteisti suma turėtų būti papildomai sumažinta apelianto nurodoma 784,39 Eur nuolaida.
  8. Apeliantas taip pat tvirtina, kad darbų apimtys ir medžiagų kiekiai sutarties vykdymo metu pasikeitė dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš apelianto apmokėti papildomų darbų ir medžiagų, kurios buvo būtinos ištaisyti ieškovės netinkamai atliktų darbų rezultatą. Apelianto skaičiavimu, tokių papildomų darbų kaina yra 803,51 Eur.
  9. Į bylą pateiktame 2014 m. gruodžio 19 d. neatitikties akte Nr. 1 konstatuota, kad pagal suderintą projektą neatitiko vidinės sienos atstumas tarp ašies taško; šiuos neatitikimus užsakovas (apeliantas) įvertino 1 303,29 Eur, ir rangovas (ieškovė) šią sumą įsipareigojo atimti iš namo stogo dengimo darbų. Kad šalys būtų konstatavusios kitus neatitikimus, ir ieškovė būtų atlikusi papildomus darbus, būtent šalindama atliktų darbų trūkumus, byloje nenustatyta. Todėl apelianto argumentus dėl ieškovės atliktų papildomų darbų šalinant trūkumus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
  10. Tačiau teismas sutinka su apelianto argumentais, kuriais jis ginčija savo prievolę atlyginti ieškovei statybvietės (įrengimo, eksploatavimo ir valdymo) išlaidas.
  11. CK 6.676 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo rangos sutarties atveju darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje.
  12. Kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantas, šalių sudarytoje rangos sutartyje užsakovo prievolė atlyginti statybvietės išlaidas nebuvo numatyta, dėl jų atlyginimo šalys nebuvo sutarusios ir atskirais susitarimais, tokios išlaidos nebuvo nurodomos ir apeliantui pateikiamuose pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pareigos atlyginti statybvietės išlaidas neturi. Būtent dėl šių priežasčių, o ne dėl to, kad ieškovė, kaip teigia apeliantas, nesutvarkė statybvietės, ieškovės reikalavimas priteisti iš apelianto 2 126,16 Eur statybvietės išlaidų netenkinamas.
  13. Teismas taip pat iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kuriais jis įrodinėja ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą.
  14. Aplinkybę, kad ieškovės atlikti rangos darbai buvo su trūkumais, apeliantas įrodinėjo savo paaiškinimais, nuotraukomis, vaizdo įrašais, taip pat A. K. ir V. K. išvadomis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto paaiškinimų, nuotraukų, vaizdo įrašų bei liudytoju apklausto A. K. paaiškinimų įrodomosios reikšmės, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad jie apelianto įrodinėjamų aplinkybių nepagrindžia. Tačiau nepasisakydamas dėl apelianto teismui pateikto V. K. 2015 m. liepos 10 d. namo techninės būklės patikrinimo akto bei nepateikdamas jo teisinio vertinimo, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
  15. Taigi V. K. 2015 m. liepos 10 d. namo techninės būklės patikrinimo akte pateikta išvada, kad būtina pakeisti namo stogo konstrukcijas, kurios neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, ir jų tvirtinimą bei sujungimą atlikti pagal akte pateiktas nuorodas; taip pat apšiltinti denginio konstrukcijas pagal statybos techniniame reglamente 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nustatytus reikalavimus. Stogo defektai detalizuoti Konstrukcijų defektų ir pažaidų sąraše.
  16. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad V. K. nėra statybos ekspertas, todėl jo išvada neturi įrodomosios reikšmės, apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto architekto kvalifikacijos atestato, V. K. yra atestuotas statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės vadovas, taip pat statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros, statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizės vadovas, t. y. specialių technikos žinių turintis specialistas.
  17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su teisiniu vertinimu, kad statybos darbų trūkumai nagrinėjamoje byloje galėjo būti nustatyti tik atlikus byloje ekspertizę. Teismas pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, bet ne vienintelė, be to, teismui neprivaloma ir įvertinama pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, kaip ir kiti įrodymai (CPK 177 str. 2 d., 218 str.).
  18. Taigi apeliantui pateikus kitų (rašytinių) įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, o ieškovei šių įrodymų nepaneigus kitais analogiško pobūdžio įrodymais (t. y. nepriklausomų, specialių žinių turinčių asmenų vertinimais), teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti apelianto pateiktame akte nurodytų darbų trūkumų faktą.
  19. Kaip ne kartą yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  20. Apelianto pateiktame rangovo A. L. 2015 m. liepos 27 d. darbų atlikimo pasiūlyme rangos darbų taisymo darbai įvertinti 2 150 Eur. Nesant šio įrodymo paneigiančių kitų įrodymų, ši suma ir priteistina apeliantui iš ieškovės už atliktų rangos darbų trūkumų šalinimą. Priteisti aptariamame pasiūlyme nurodytos naujų langų kainos nėra pagrindo, nes objektyvi būtinybė keisti langus šalinant darbų trūkumus, pagal minėtą 2015 m. liepos 10 d. namo techninės būklės patikrinimo aktą, nenustatyta.
  21. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad tik jai atsisakius pašalinti defektus, apeliantas įgytų teisę statybos darbų defektų šalinimui pasinaudoti trečiųjų asmenų paslaugomis (ir todėl, ieškovės nuomone, apelianto reikalavimas dėl nuostolių už statybos rangos darbų defektų šalinimą priteisimo iš ieškovės bet kuriuo atveju atmestinas).
  22. Darbų trūkumų nustatymo teisinės pasekmės, esant sudarytai vartojimo rangos sutarčiai, įtvirtintos CK 6.678 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi vartojimo rangos sutarties atveju reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas yra savarankiškas alternatyvus užsakovo pažeistų teisių gynimo būdas. Be to, byloje yra pateiktos apelianto ieškovei adresuotos pretenzijos dėl darbų trūkumo, tačiau ieškovė net bylos nagrinėjimo metu neigė darbų trūkumų faktą, todėl teigti, kad ieškovė neatsisakė pašalinti darbų defektus, nėra pagrindo.
  23. Atsižvelgdamas į CK 6.678 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas taip pat daro išvadą, kad vien tai, jog apeliantas nenurodė darbų trūkumų darbų perdavimo metu (atsisakė pasirašyti paskutinį atliktų darbų aktą, nenurodydamas jokių darbų trūkumų), nėra pakankama aplinkybė atmesti apelianto reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nes įstatyme numatyta galimybė reikšti tokius reikalavimus ir nustačius darbų rezultato trūkumus jo naudojimo metu, o nagrinėjamu atveju konkrečių darbų trūkumų nustatymas reikalavo specialių žinių.
  24. Teismas sprendžia, kad reikalavimą priteisti kitus apelianto nurodomus nuostolius (naujų langų įsigijimas, žala kitam atsakovų turtui ir statybvietės sutvarkymas) pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, nes įrodymų, patvirtinančių ieškovės neteisėtus veiksmus (langų, kito turto sugadinimą) bei šių nuostolių dydį (išskyrus langų įsigijimo kainą), apeliantas nepateikė (CPK 178 str.); taip pat apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl aplinkos sutvarkymo šalys nebuvo sutarusios.
  25. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kuriais jis ginčija teismo sprendimo dalį priteisti iš jo delspinigius ieškovės naudai bei jų dydį. Apeliantas pabrėžia, kad jam nebuvo suteikta visa sutarta nuolaida, taip pat, kad ieškovė vėlavo perduoti apeliantui darbus, tačiau apelianto argumentai dėl nesuteiktos nuolaidos buvo atmesti kaip nepagrįsti, o darbai, nors ir pavėluotai, tačiau apeliantui buvo perduoti, todėl jam atsirado pareiga už juos atsiskaityti. Taigi byloje nenustatyta tokių ieškovės sutartinių prievolių pažeidimų, kurie pateisintų apelianto prievolės atsiskaityti už atliktus darbus nevykdymą. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys susitarė (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent apelianto iniciatyva) dėl 2 proc. dydžio delspinigių. Skundžiamu sprendimu iš apelianto priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, t. y. 10 kartų mažesni, nei numatyta sutartyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad iš apelianto priteisti delspinigiai nagrinėjamos bylos kontekste būtų aiškiai per dideli ir turėtų būti dar mažinami.
  26. Teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas paties apelianto priešieškinio reikalavimas ieškovei dėl delspinigių priteisimo, apeliantas atskirai neginčijo (atskirai argumentų dėl jos nepateikė), todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
  27. Teismas taip pat nevertina atsakovės D. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kuriais ji, anot jos, nesutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais. Teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nenumatyta galimybė atsiliepime į apeliacinį skundą ginčyti kito byloje dalyvaujančio asmens pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrįstumo.
  28. Taigi šiuo procesiniu sprendimu skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas – ieškovei iš atsakovų priteista 3 910,18 Eur skolos suma sumažinama statybvietės išlaidų suma iki 1 784,02 Eur (3 910,18 Eur - 2 126,16 Eur = 1 784,02 Eur); taip pat iš dalies tenkinamas atsakovo priešieškinis, priteisiant atsakovui iš ieškovės 2 150 Eur statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
  29. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovų priteista bylinėjimosi išlaidų suma, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, sumažinama iki 254,26 Eur iš kiekvieno atsakovo (((971 Eur x 52,37 proc.) / 100 proc.) / 2 = 254,26 Eur).
  30. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 24,39 proc. (t. y. atmesta 75,61 proc. apelianto reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisiama 302,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ((400 Eur x 75,61 proc.) / 100 proc. = 302,44 Eur).

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

16„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ (juridinio asmens kodas 300905583) solidariai iš atsakovų R. J. (asmens kodas ( - ) ir D. J. (asmens kodas ( - ) 1 784,02 Eur (tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 2 ct) skolos, 553,98 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 98 ct) delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo 1 784,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ iš atsakovų R. J. ir D. J. lygiomis dalimis 508,52 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus, 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 254,26 Eur iš kiekvieno atsakovo.

19Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rąstinukai Jums“ 2 150 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų) statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

20Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ iš atsakovo R. J. 302,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai