Byla 2A-523/2014
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transmota“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2311-585/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transmota“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. M. 276 871,66 EUR skolą, 254 257,58 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2005-2007 metais su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmota“ sudarė finansinės nuomos sutartis Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459 (toliau – sutartys), pagal kurias trečiajam asmeniui finansinės nuomos pagrindu naudotis ir valdyti buvo perduotas šis turtas: vilkikai Scania R420 (2 vnt.), vilkikai DAF TXF95 (11 vnt.), puspriekabės Shmitz Cargobull (10 vnt.), puspriekabės Lamberet (5 vnt.), automobilis MB CLS 500 (1 vnt.), savivarčiai MAN TGA (5 vnt.), savivarčiai MAN Kipper (3 vnt.) (toliau – turtas). Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl kilusių sunkumų trečiajam asmeniui tinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir esant sudarytam susitarimui, siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal sutartis ir susitarimą įvykdymą, ieškovas ir atsakovas 2009 m. sausio 9 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 60695, 20060823, 20070412, 20070459 (toliau – laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas laidavo už sutarčių, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų, susijusių su minėtomis sutartimis, tinkamą ir visišką įvykdymą.

6Trečiajam asmeniui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2010 m. sausio 25 d. išsiuntė trečiajam asmeniui raštą dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau trečiasis asmuo susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sutartys buvo nutrauktos nuo 2010 m. vasario 2 d. Nutraukus sutartis, dalis turto buvo grąžinta ir realizuota, kita dalis turto ieškovui iki šiol negrąžinta, t.y. Mercedes Benz CLS, pagal sutartį Nr. 20060451, savivarčiai MAN TGA 41.4008*4 B (3 vnt.), pagal sutartį Nr. 20070412, savivarčiai MAN TGA 41.4008*4 B (2 vnt.), pagal sutartį Nr. 20070459. Pardavus turtą, perduotą trečiajam asmeniui pagal sutartis

7Nr. 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050849, 20050850, 20050851, trečiojo asmens įsiskolinimas pagal šias sutartis buvo padengtas, tačiau liko 531 129,24 EUR skola, kurią sudaro 276 871,66 EUR pagal sutartis iki sutarčių nutraukimo išrašytos, bet neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, ir 254 257,58 EUR nuostolių.

8Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sąrašą su 2 589 594,06 Lt (749 998,28 EUR) finansiniu reikalavimu.

9Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

10Teigė, kad laidavimo sutartis negalioja, nes sudaryta be atsakovo valios dėl ieškovo apgaulės. Jis savo valios sudaryti laidavimo sutartį nebuvo išreiškęs, ieškovas apgaule išgavo jo parašą ant laidavimo sutarties, pateikdamas laidavimo sutarties projektą tarp šalių pasirašomų lizingo sutarčių dokumentų. Pasirašydamas laidavimo sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad pasirašo finansinės nuomos sutartis, dėl kurių buvo kalbėta su ieškovu. Laidavimo sutartį, kaip ir lizingo sutartis, atsakovas pasirašęs ne kaip fizinis asmuo, o kaip trečiojo asmens UAB „Transmota“ direktorius. Tą, pasak atsakovo, patvirtina trečiojo asmens UAB „Transmota“ antspaudas ant laidavimo sutarties prie laiduotojo parašo. Be to, laidavimo sutarties negaliojimą patvirtina ir tai, kad šalys ne tik nesudarė laidavimo sutarties, bet ir niekada nesitarė dėl laidavimo sutarties sudarymo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo S. M. 276 871,66 EUR skolą, 254 257,58 EUR nuostolių, 24 456 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Teismas nustatė, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. sausio 9 d., o susitarimas dėl finansinės nuomos sutarčių pakeitimo– 2009 m. sausio 8 d., todėl padarė išvadą, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta kitą dieną, nei susitarimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių abejoti sutartyse nurodyta jų pasirašymo data. Pažymėjęs, kad laidavimo sutarčiai privaloma rašytinė forma, kurios nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, keldamas ginčą dėl sutarties sudarymo, neturi teisės liudytojų parodymais įrodinėti kitokio sutarties turinio (raštu nurodomos sutarties pasirašymo datos), nei nurodyta pačioje sutartyje (CK 1.93 str. 2 d.).

14Teismas taip pat nustatė, kad lizingo sutartyse numatyta laidavimo už lizingo gavėjo prievoles galimybė (sutarčių 8.3.4 p.). Teismo vertinimu, dėl nepakankamo finansinio pajėgumo lizingo gavėjui savo prievolių pagal lizingo sutartis nevykdant, ne tik atsirado poreikis sudaryti papildomą 2009 m. sausio 8 d. susitarimą, numatantį naują vykdymo grafiką, bet ieškovas taip pat įgijo teisę dėl aplinkybių pasikeitimo pareikalauti papildomo įvykdymo užtikrinimo, netgi jeigu toks užtikrinimas nebuvo nustatytas kaip būtinas pagal lizingo sutartis, jas pasirašant.

15Teismo vertinimu, atsakovo atsikirtimuose išdėstytos aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasirašymo vien trečiojo asmens vardu prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartis ir jas lydinčius dokumentus – preliminarius mokėjimo grafikus pasirašė UAB „Transmota“ direktorius arba jo pavaduotojas, aiškiai nurodydami pareigas (pvz. I t., b.l.154, 168, 226), bet ne visais atvejais antspauduodami dokumentą, o laidavimo sutartis buvo pasirašyta S. M. vardu be nuorodos į pareigas UAB „Transmota“, nors ir antspaudavus sutartį įmonės antspaudu.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinį - pripažinti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459, sudarytą tarp ieškovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai pasirinko laiduotoją. Ieškovas, kaip finansinė institucija ir savo srities profesionalas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, pasirinkdamas trečiojo asmens BUAB „Transmota“ pasirašytų lizingo sutarčių įvykdymą užtikrinti fizinio asmens laidavimu, nors šis fizinis asmuo objektyviai neturėjo pakankamai turto užtikrinti pagrindinio skolininko prievolių įvykdymą, pasielgė neapdairiai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Ieškovas dėl savo kaltės laiduotoju pasirinko netinkamą asmenį, t.y. tokį, kuris objektyviai neturi galimybės užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Transmota“ prievolių įvykdymą. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kaip ieškovas įvertino atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą ir jo galimybę realiai įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininką, nors tai ieškovas privalėjo įvertinti prieš pasirašant laidavimo sutartį. Iš neapdairių, nerūpestingų ir nesąžiningų ieškovo veiksmų galima spręsti, kad jis nesiekė užtikrinti mažesnę prievolių įvykdymo riziką ir lizingo sutartyse nustatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.

202. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsikirtimuose nurodytos aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasirašymo vien trečiojo asmens vardu prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Tarp ieškovo ir UAB „Transmota“ sudarytos sutartys buvo pasirašytos atsakovo kaip UAB „Transmota“ atstovo, tačiau atsakovui nenurodant, kad jis veikia kaip įmonės direktorius, nors teises ir pareigas pagal šias sutartis įgijo įmonė UAB „Transmota“. Tai tik patvirtina, kad sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašomos chaotiškai, paskubomis, ir kad ieškovas tuo nesąžiningai pasinaudojo, slaptai pateikdamas tarp šalių suderintų lizingo sutarčių ir ginčijamą laidavimo sutartį, dėl kurios sudarymo šalys nesitarė. Kadangi atsakovo turtine padėtimi ieškovas nesidomėjo, darytina išvada, kad atsakovui neturint pakankamai turto būti laiduotoju savo valia, be ieškovo darbuotojų neteisėto poveikio laidavimo sutartis nebūtų sudaryta.

213. Atsakovui niekada nebuvo net užsiminta, kad jam reikės pasirašinėti laidavimo sutartį. Atsakovui pasirašymui buvo pateikta pakankamai daug lapų smulkiu šriftu atspausdinto teksto, paaiškinant, kad tai yra finansinės nuomos sutartys, kurių sąlygos su atsakovu buvo suderintos. Pastarasis, būdamas banko skyriuje, per pusvalandį neturėjo galimybės įdėmiai perskaityti visus jam pateiktus dokumentų lapus. Visus ieškovo jam pateiktus dokumentus atsakovas pasirašinėdavo kaip UAB „Transmota“ vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, ant pasirašomų dokumentų buvo dedamas UAB „Transmota“ antspaudas. Jeigu atsakovas būtų sutikęs laiduoti už trečiojo asmens BUAB „Transmota“ įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą, kaip teigia ieškovas, tai 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį atsakovas turėjo pasirašyti kaip fizinis asmuo, nedėdamas UAB „Transmota“ antspaudo. Be to, nors 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartis buvo sudaryta neteisingai, t. y. pasirašyta ne atsakovo, kaip fizinio asmens, o veikiant UAB „Transmota“ vardu, ieškovo atstovai nė karto nesikreipė į atsakovą su prašymu tinkamai sudaryti laidavimo sutartį ir pasirašyti ją fizinio asmens vardu. Tai patvirtina, kad ieškovas visą laiką bandė nuslėpti nuo atsakovo, jog dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų yra sudaryta laidavimo sutartis, apie kurią atsakovas pirmą kartą sužinojo gavęs ieškovo 2010 m. sausio 25 d. raštą dėl skolos sumokėjimo Nr. 10/58, o pačią 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį atsakovas pirmą kartą pamatė gavęs jos kopiją kartu su ieškiniu. Šiuo atveju, yra visi įstatymo ir teismų praktikos numatyti pagrindai 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia: ieškovas tyčia aktyviais veiksmais apgaule „pakišo“ atsakovui pasirašyti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį (t.y. apgaule gavo atsakovo parašą laidavimo sutartyje, kuris laidavimo sutartį pasirašė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo savo vardu); jeigu ieškovas apgaule nebūtų pateikęs atsakovui pasirašyti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį, tai ant šios sutarties atsakovo parašo nebūtų, nes dėl šios sutarties šalys nesitarė ir atsakovas neketino jos sudaryti. Aktyvius apgaulės veiksmus atliko ieškovo atstovai, šių veiksmų atlikimas buvo naudingas tik ieškovui. Ginčijamos laidavimo sutarties galiojimas prieštarauja universaliems teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia.

224. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo nurodytą liudytoją, kadangi draudimas remtis liudytojų parodymais gali būti netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Visas sutarties sąlygas rengė tik ieškovas, todėl atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir datos. Atsakovo prašomas liudytojas turėjo būti apklaustas, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nes be liudytojo parodymų jokie rašytiniai įrodymai šių aplinkybių objektyviai negali patvirtinti.

23Atsiliepimu į atsakovo S. M. apeliacinį skundą ieškovas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo S. M. bylinėjimosi išlaidas.

24Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

251. Sudarydami susitarimą, ieškovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, susitarė dėl trečiojo asmens įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo ir sudarė laidavimo sutartį. Atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį, atitinkamai prisiėmė iš laidavimo sutarties kylančius įsipareigojimus. Tai, kad atsakovas neturėjo tokios apimties, koks buvo įsipareigojimas, turto, kuriuo jis laidavo, negali būti laikoma tinkamu argumentu ieškovo veiksmus laikyti prieštaraujančiais teisingumo, sąžiningumo ir sąžiningumo principams ir pagrindu, panaikinančiu atsakovo atsakomybę. Atsakovas, būdamas trečiojo asmens vienasmenis valdymo organas - vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, turėjo ir galėjo įvertinti ne tik trečiojo asmens galimybę vykdyti pagal sutartis prisiimtas prievoles, o taip pat ir įvertinti savo galimybes užtikrinti prievolių pagal sutartis įvykdymą, už tokias sutartis laiduojant. Ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį, pripažino, kad atsakovo laidavimas yra tinkamas, taip pat atitinkamai prisiėmė prievolių neįvykdymo riziką, o atsakovas, nors ir žinodamas, kad turto gali nepakakti prievolei pagal sutartis įvykdyti, vis tiek sudarė laidavimo sutartį, todėl savo veiksmais taip pat prisiėmė iš sudarytos laidavimo sutarties galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką.

262. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis objektyviai neturėjo galimybės įdėmiai perskaityti visus jam pateiktus dokumentų lapus: susitarimas ir laidavimo sutartis buvo pasirašyti ne tą pačią dieną. Atsakovas nepagrįstai teigia apie laidavimo sutarties sudarymą sužinojo tik gavęs 2010 m. sausio 25 d. raštą Nr. 10/58dėl skolos sumokėjimo, o pačią laidavimo sutartį gavo kartu su ieškiniu. Tačiau laidavimo sutarties 12 punkte nurodyta, kad sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai iš šalių (II t., b. l. 2). Be to, antspaudo naudojimas pasirašant laidavimo sutartį, tik pertekliniai duomenys, kurie sutarties tikslo ir esmės nepakeitė, juolab, kad tiek laidavimo sutarties pradžioje, tiek jos pabaigoje aiškiai nurodomos sutarties šalys, sutarties tekste aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma iš laidavimo sutarties atsakovui kylanti atsakomybė.

273. Atsakovas neįrodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, nurodė akivaizdžiai realybės neatitinkančias aplinkybes, pateikė neteisingus duomenis apie sutarčių sudarymą (laidavimo sutartis sudaryta kartu su finansinės nuomos sutartimis). Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas, remdamasis CK 1.93 str. 2 d. nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo prašomą apklausti liudytoją. Atsakovas visiškai nepagrindžia teiginio, kad yra pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32Byloje nustatyta, kad 2005-2007 metais ieškovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmota“ sudarė finansinės nuomos sutartis, pagal kurias trečiajam asmeniui finansinės nuomos pagrindu naudotis ir valdyti buvo perduotos transporto priemonės. Trečiajam asmeniui pradėjus netinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus, siekiant išsaugoti sutartis jų nenutraukiant, tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2009 m. sausio 8 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl susidariusio įsiskolinimo (60 381,00 EUR) sumokėjimo tvarkos, taip pat sutarčių priedų - mokėjimų grafikų pakeitimo (II t., b. l. 178-207). Dėl trečiajam asmeniui kilusių sunkumų tinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir esant sudarytam susitarimui, siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal sutartis ir susitarimą įvykdymą, ieškovas ir apeliantas 2009 m. sausio 9 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią apeliantas laidavo už sutarčių, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų, susijusių su minėtomis sutartimis, tinkamą ir visišką įvykdymą (II t., b. l. 1-2). Trečiajam asmeniui ir po susitarimo sudarymo nevykdant pagal sutartis ir susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. sausio 25 d. ieškovas išsiuntė trečiajam asmeniui raštą dėl susidariusios skolos sumokėjimo (II t., b. l. 8-10), o nuo 2010 m. vasario 2 d. sutartis nutraukė. Nutraukus sutartis, dalis turto buvo grąžinta ieškovui ir realizuota, kita dalis turto ieškovui iki šiol negrąžinta. Pardavus turtą, perduotą trečiajam asmeniui, dalis trečiojo asmens įsiskolinimo buvo padengta, tačiau trečiasis asmuo liko skolingas ieškovui 531 129,24 EUR, kurią sudaro 276 871,66 EUR pagal sutartis iki sutarčių nutraukimo išrašytos, bet neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, ir 254 257,58 EUR nuostolių. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sąrašą su

332 589 594,06 Lt (749 998,28 EUR) finansiniu reikalavimu.

34Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ieškinį patenkino, atsakovo priešieškinį dėl 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinį - pripažinti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

35Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M. galiojimo.

36Sutarties teisėtumas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, apgaulės samprata ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindų sąlygos nedetalizuojami, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais yra plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal šią praktiką apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. . nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013).

37Apeliantas teigia, kad ieškovas, neįvertinęs jo finansinių galimybių realiai įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininką, dėl savo kaltės laiduotoju pasirinko netinkamą asmenį, t. y. tokį, kuris objektyviai neturi galimybės užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Transmota“ prievolių įvykdymo, todėl padarė išvadą, kad ieškovas nesiekė užtikrinti mažesnę prievolių įvykdymo riziką ir lizingo sutartyse nustatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.

38Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija minėtus pripažįsta nepagrįstais.

39Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnyje yra nustatyta solidari laiduotojo atsakomybė, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) bendrai arba kiekvienas skyrium, taip pat tiek visą prievolę, tiek ir jos dalį. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 2 d.).

40Pažymėtina, kad ginčijamos laidavimo sutarties 1 punktu atsakovas (apeliantas), kaip laiduotojas, neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu laidavo finansuotojui (ieškovui) finansinių nuomos sutarčių Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų (įskaitant ir tuos, dėl kurių iš esmės pasikeičia prievolė), susijusių su nurodytomis sutartimis, tinkamą ir visišką įvykdymą bei įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, prisiimdamas atsakomybę už lizingo gavėjo visišką ir tinkamą prievolių įvykdymą kaip solidarinis skolininkas.

41Atsakovas, sudarydamas su ieškovu laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti už trečiąjį asmenį, jeigu pastarasis neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojas (apeliantas) yra ūkio subjekto, užsiimančio ūkine komercine veikla (trečiojo asmens) vadovas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, todėl prieš pasirašydamas laidavimo sutartį, jis privalėjo pats įvertinti ne tik savo finansines galimybes, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba netinkamai įvykdys sutartis, tačiau taip pat privalėjo įvertinti ir trečiojo asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles pagal sudarytas sutartis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį, pagrįstai pripažino apelianto laidavimą tinkamu, taip pat prisiėmė prievolių neįvykdymo riziką, o apeliantas, nors ir žinodamas, kad turto gali nepakakti prievolei pagal sutartis įvykdyti, vis tiek sudarė laidavimo sutartį, todėl savo veiksmais taip pat prisiėmė iš sudarytos laidavimo sutarties galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką.

42Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti jo nurodytą liudytoją, kadangi draudimas remtis liudytojų parodymais gali būti netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

43Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimo fakto apeliantas nepagrindė.

44niekada nebuvo užsiminta apie būtinybę sudaryti laidavimo sutartį. Apeliantas teigia, kad jam būnant banko skyriuje, per pusvalandį jam teko pasirašyti pakankamai daug lapų smulkiu šriftu atspausdinto teksto, todėl dėl objektyvių priežasčių nebuvę laiko viską įdėmiai perskaityti, apeliantui tik buvo paaiškinta, kad tai yra finansinės nuomos sutartys, kurių sąlygos su juo buvo suderintos, todėl laiko, kad ieškovas tyčia aktyviais veiksmais apgaule gavo atsakovo parašą laidavimo sutartyje, todėl ginčijama laidavimo sutarties galiojimas, apelianto teigimu, prieštarauja universaliems teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

46Kaip minėta šioje nutartyje, ieškovas ir trečiasis asmuo 2009 m. sausio 8 d. sudarė susitarimą, kuriuo buvo susitarta dėl susidariusio įsiskolinimo (60 381,00 EUR) sumokėjimo tvarkos, taip pat sutarčių priedų - mokėjimų grafikų pakeitimo (II t., b. l. 178). Laidavimo sutartis tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta kitą dieną, t. y. 2009 m. sausio 9 d. (II t., b. l. 1-2). Be to, susitarimo tekstas apima tik vieną lapą, kuriame aiškiai nurodoma, kad jokios sutarčių bendrosios sąlygos nekeičiamos, nauja redakcija nepasirašomos, o paliekamos galioti nepakitusios, o susitarimo priedai - mokėjimų grafikai, ne tik yra nedidelės apimties, bet ir visiškai kitokio vizualinio formato - mokėjimų grafikai pateikiami lentelės formatu, kai laidavimo sutarties formatas - punktais suskirstytas tekstas, parašytas net ir didesniu šriftu nei susitarimas. Tiek laidavimo sutarties įžanginėje dalyje, tiek ir jos pabaigoje yra aiškiai nurodyta, kas yra laidavimo sutarties šalys - finansuotojas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir laiduotojas S. M.. Todėl apelianto argumentus, kad jam nebuvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su pasirašomais dokumentais, kad sutartys tarp ieškovo ir apelianto buvo pasirašomos chaotiškai, paskubomis, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui, kaip bendrovės vadovui, taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai nei paprastam fiziniam asmeniui, todėl jis privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, veikti pagal aukštesnius atidumo, protingumo kriterijus.

48Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laidavimo sutarties 12 punkte nustatyta, jog laidavimo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai šaliai. Taigi, apelianto argumentai, kad ieškovas bandė nuslėpti nuo jo sudaromą laidavimo sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.

49Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. sausio 8 d. susitarimo šalys yra ieškovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas apelianto, o laidavimo sutarties šalys – ieškovas ir apeliantas, veikiantis kaip fizinis asmuo. Be to, laidavimo sutarties tekste aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma apeliantui kylanti atsakomybė lizingo sutarties pagrindu, todėl ant laidavimo sutarties uždėtas trečiojo asmens antspaudas laikytinas pertekliniais duomenimis, neturinčiais įtakos laidavimo sutarties esmei, neįrodančiais, kad apeliantas manė pasirašantis finansinės nuomos sutartis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad finansinės nuomos sutartys pasirašytos 2005-2007 metų laikotarpyje, tuo tarpu, laidavimo sutartis - 2009 m. sausio 9 d. Todėl apelianto teiginys, kad 2009 m. sausio 9 d. atėjęs pas ieškovą pasirašyti laidavimo sutarties, manė pasirašantis finansinės nuomos sutartį, ypač po to, kai siekiant nenutraukti sutarčių, 2009 m. sausio 8 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas susitarimas.

50Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nesąžiningų veiksmų, sudarant laidavimo sutartį su apeliantu, nėra nustatyta, taip pat nenustatyta laidavimo sutarties negaliojimo pagrindų, apeliantas neįrodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu.

51Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

52Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

53Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlyginamos (CPK 93 str.).

54Ieškovas savo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (44,46-48, 51-53 b. l., 3 t.) CPK 98 str. 1, 3 d.).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Priteisti iš atsakovo S. M. 2571,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NORDEA FINANCE LITHUANIA“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2005-2007 metais su trečiuoju asmeniu BUAB... 6. Trečiajam asmeniui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2010 m.... 7. Nr. 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050849, 20050850,... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi trečiajam... 9. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas CK 1.91 straipsnio 1 dalies... 10. Teigė, kad laidavimo sutartis negalioja, nes sudaryta be atsakovo valios dėl... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. sausio 9 d.,... 14. Teismas taip pat nustatė, kad lizingo sutartyse numatyta laidavimo už lizingo... 15. Teismo vertinimu, atsakovo atsikirtimuose išdėstytos aplinkybės dėl... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos... 18. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 19. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas tinkamai pasirinko... 20. 2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsikirtimuose nurodytos... 21. 3. Atsakovui niekada nebuvo net užsiminta, kad jam reikės pasirašinėti... 22. 4. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo nurodytą liudytoją,... 23. Atsiliepimu į atsakovo S. M. apeliacinį skundą ieškovas UAB „NORDEA... 24. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 25. 1. Sudarydami susitarimą, ieškovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas... 26. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis objektyviai neturėjo galimybės... 27. 3. Atsakovas neįrodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 32. Byloje nustatyta, kad 2005-2007 metais ieškovas su trečiuoju asmeniu BUAB... 33. 2 589 594,06 Lt (749 998,28 EUR) finansiniu reikalavimu.... 34. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo UAB... 35. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2009 m. sausio 9 d. laidavimo... 36. Sutarties teisėtumas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo... 37. Apeliantas teigia, kad ieškovas, neįvertinęs jo finansinių galimybių... 38. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija minėtus pripažįsta... 39. Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70,... 40. Pažymėtina, kad ginčijamos laidavimo sutarties 1 punktu atsakovas... 41. Atsakovas, sudarydamas su ieškovu laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti... 42. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 43. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus,... 44. niekada nebuvo užsiminta apie būtinybę sudaryti laidavimo sutartį.... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai... 46. Kaip minėta šioje nutartyje, ieškovas ir trečiasis asmuo 2009 m. sausio 8... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui, kaip bendrovės vadovui, taikomi... 48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laidavimo sutarties 12 punkte... 49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. sausio 8 d. susitarimo šalys yra... 50. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties... 52. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 53. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui... 54. Ieškovas savo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti jam... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 56. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti... 57. Priteisti iš atsakovo S. M. 2571,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui...