Byla e2A-208-577/2019
Dėl sutarties kainos pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties kainos pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Svirka“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2013 m. birželio 7 d. keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties Nr. J-198 (toliau ir – Sutartis) 6.1 punktą, jį išdėstant taip: „6. Paslaugos kaina nuo 2017-06-01 – vieno keleivio vežimo kilometro tarifas, susidedantis iš keleivių vežimo reguliariais reisais vietiniais (priemiestiniais) susisiekimo maršrutais autobuso faktinės 1 km ridos savikainos ir rentabilumo: 6.1. savikaina – 0,72 Eur/km; 6.2. leistinas rentabilumas – 15 proc.“ Nurodė, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 6.1. p. sutarties kainą (savikainą) sudaro 2,25 Lt/km (0,65 Eur). 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. birželio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymus nuo 2017 m. birželio 1 d. vieno keleivio vežimo kilometro savikainą patvirtinti 0,72 Eur/km, nes per laikotarpį nuo sutarties sudarymo pradžios minimalus darbo užmokestis padidėjo 23,7 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo 20,5 proc. 2017 m. birželio 22 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybai pateiktas Sprendimo dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties pakeitimo projektas, taip pat registruotas Sutarties Nr. J-198 pakeitimo projektas, pagal kurio 1 punktą - paslaugų kaina keičiama nustatant, kad savikainos dydis yra 0,68 Eur/km. 2017 m. birželio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės Tarybos posėdyje svarstytas sprendimo projektas dėl ieškovės teikiamų paslaugų kainos perskaičiavimo, tačiau Tarybos sprendimas nebuvo priimtas. Pasak ieškovės, vykdyti sutartį nekeičiant apmokėjimo sąlygų tapo nebeįmanoma, nes kasmet ieškovės patiriami nuostoliai didėja. Sutarties kaina turėtų būti pakeista (perskaičiuota) remiantis tiek Sutarties 7 punktu, tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 3-457 „Dėl nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 5 punktu. Be to, egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl sutartinių santykių keitimo: paslaugų savikaina padidėjo po sutarties sudarymo; ieškovė negalėjo numatyti, kaip ir kiek keisis teikiamų paslaugų savikaina, nes tam įtakos turėjo kilęs minimalus ir vidutinis darbo užmokestis, kitos sąnaudos, sumažėjusios pajamos. Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 7 punktu turėjo pagrindą tikėtis, jog pasikeitus Sutarties vykdymo sąnaudoms, paslaugų kaina bus laiku ir tinkamai peržiūrima. Pagal 2018 m. sausio 9 d. UAB „Veiklos auditas“ auditoriaus teismo eksperto A. M. ataskaitą apie atliktus faktinius pastebėjimus, faktinė autobuso 1 km ridos savikaina laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. yra gerokai didesnė tiek už Sutartyje nustatytą, tiek už prašomą nustatyti kainą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau ir – Konkurencijos taryba) 2015 m. birželio 30 d. nutarimas (toliau ir – Nutarimas) neturi ir negali turėti įtakos sutarties kainos dydžiui.

82.

9Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad konkrečių tarifų dydžių nustatymas priskirtas savivaldybių tarybų kompetencijai. Pasak atsakovės, Sutarties 7 punkte numatyta pareiga buvo įgyvendinta – paslaugos kaina buvo peržiūrėta, tačiau Švenčionių savivaldybės taryba nepritarė paslaugos kainos pakeitimui. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė, būdama profesionali verslininkė, turėjo galimybę numatyti rinkos pokyčius sutarties vykdymo metu, galėjo numatyti, kad atsakovė neprivalo keisti sutarties kainos, nes tokia pareiga nėra įtvirtinta sutartyje. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu pripažino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“ 1 ir 2 punktus bei šio sprendimo pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos su ieškove 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Ieškovei sudarius neteisėtą sutartį, ji neturi teisės į jos pakeitimą teismine tvarka. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nuolat pažeidinėjo sutarties nuostatas ir dėl to jai buvo taikytos sankcijos. Mano, kad jos veiklos sąnaudos galimai padidėjo dėl jos pačios netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė reikalavimo nustatyti 0,72 Eur/km kainą taip pat neįrodė. Ieškovės pateikta UAB „Veiklos auditas“ ataskaita skirta tik ieškovei informuoti ir negali būti panaudota kitu tikslu ar perduota kitoms šalims. Prašo ieškinį atmesti.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš dalies su ieškovės prašymu pakeisti sutarties 6.1. p. nustatytą savikainą sutiko atsakovės struktūrinis padalinys – Švenčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyrius, kuris 2017 m. birželio 22 d. aiškinamajame rašte, atsižvelgdamas į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius, į oficialų Statistikos departamento paskelbtą kainų indeksą bei vežėjo UAB ,,Svirka“ rodiklių analizę, siūlė padidinti autobuso faktinės 1 km ridos reguliaraus susisiekimo maršrutuose savikainą 4,5 proc. arba 0,03 Eur/km, nustatant savikainą – 0,68 Eur/km. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2018 m. sausio 9 d. UAB „Veiklos auditas“ ataskaitą, pagal kurią ieškovės 1 km ridos savikaina laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. vidutiniškai yra 0,718 Eur. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas nurodė, jog turėtų pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti.

144.

15Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytas imperatyvus reikalavimas viešojo administravimo subjektams, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Nustatęs, kad įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 konstatuota, jog atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei atsakovė įpareigota nutraukti ginčo sutartį, teismas savo iniciatyva 2013 m. birželio 7 d. šalių sudarytą Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

165.

17Teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-292 3 punktu, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą (nepertraukiamą keleivių vežimą) nurodė, kad UAB „Svirka“ teikia vežimo paslaugas ne vėliau, kaip iki momento, kai šias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka pradės teikti naujasis vežėjas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas sutiko vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis ir į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento. Kadangi ieškovė iš esmės prašė pakeisti negaliojančios sutarties sąlygą, sprendė, jog toks reikalavimas negali būti patenkintas, nes, priešingu atveju tai reikštų negaliojančios sutarties legalizavimą.

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

206.

21Ieškovė UAB „Svirka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

226.1.

23Sandorių prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatai teisinės pasekmės yra specifinės tuo, kad šių sandorių teisines pasekmes nustato pati Konkurencijos taryba savo sprendimuose. Pagal Konkurencijos įstatymo 35 strapsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus.

246.2.

25Šiuo atveju Konkurencijos taryba Nutarimu įpareigojo atsakovę atlikti konkrečius veiksmus, pašalinančius teisės pažeidimą, t. y. per 6 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo panaikinti 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą Sutartį. Apeliantės teigimu, Konkurencijos taryba savo Nutarimu leido tam tikrą laiką vykdyti Sutartį.

266.3.

27Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Konkurencijos tarybos Nutarimo, tačiau toks atsakovės neteisėtas neveikimas nereiškia, jog Sutarties po 6 mėnesių nebegalima vykdyti. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pats nustatė, jog šalys iki šiol vykdo Sutartį.

286.4.

29Viešojo administravimo subjekto sprendimą ar sandorį, pažeidžiantį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, per tam tikrą laiką turėtų panaikinti pats viešojo administravimo subjektas, o jam to nepadarius neteisėtą sprendimą ar sandorį Konkurencijos tarybos prašymu panaikina Vilniaus apygardos administracinis teismas (Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 7 dalis). Daro išvadą, kad kol Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį pažeidžiantis sprendimas ar sandoris nėra panaikintas, jis gali ir turi būti vykdomas (šiuo atveju, įskaitant ir Sutarties 7 punktą, kuris nustato pareigą perskaičiuoti Sutarties kainą).

306.5.

31Teismo sprendimo išvada, kad ieškinio patenkinimas reikštų Sutarties legalizavimą (kitaip tariant - įteisinimą, arba neteisėtos Sutarties pripažinimą teisėta) yra nepagrįsta. Pasak apeliantės, sutartis būtų pripažinta teisėta (legalizuota) tik tuo atveju, jeigu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje būtent taip ir nustatytų. Ieškovė ieškiniu prašė priversti atsakovę laikytis ir vykdyti kai kurias Sutarties nuostatas. Sutarties 7 punkto priverstinis vykdymas teismine tvarka, iš esmės reiškiantis Sutarties kainos pakeitimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nereikštų, jog Sutartis tampa nebepažeidžianti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio. Tokiu teismo sprendimu teismas nepanaikintų Konkurencijos tarybos Nutarimo, taip pat nepripažintų Sutarties teisėta.

326.6.

33Po Konkurencijos tarybos Nutarimo atsakovė ne tik vykdo didelę dalį Sutarties nuostatų, bet ir stengiasi užtikrinti, kad Sutarties laikytųsi ieškovė (surašė ieškovės aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų patikrinimo aktus; įsakymais skyrė atsakovei sankcijas; priėmė sprendimą dėl audito atlikimo, kuriuo siekė be kita ko patikrinti, kaip vykdomos Sutarties nuostatos, prašė suteikti informaciją, susijusią su Sutarties vykdymu). Tai reiškia, kad pati atsakovė faktiškai (konkliudentiniais veiksmais) laiko, jog Sutartis tol, kol nėra panaikinta, gali ir turi būti vykdoma. Atsakovė Sutarties nuostatas taiko selektyviai, o tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, iškreipia šalių teisių pusiausvyrą, dėl ko ieškovė neteisėtai ir nesąžiningai atsiduria gerokai nepalankesnėje padėtyje. Atsakovės atliktų veiksmų neigiamos pasekmės yra perkeliamos kitai Sutarties šaliai (ieškovei).

342.

35Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo apeliantės UAB „Svirka“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

367.1.

37Vertinant Apelianto reikalavimus, atsižvelgtina į principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur), kuris taikytinas ir šioje byloje. Pažymi, kad ieškinio tenkinimas reikštų, kad ieškovė, nepaisant imperatyvių teisės normų ir galiojančio nutarimo, turi teisę be konkurencijos toliau keisti Sutarties sąlygas ir vykdyti Sutartį pagal pakeistas sąlygas. Sutartis sudaryta, jos kaina nustatyta ne viešojo konkurso būdu ir nesudarant sąlygų tiekėjų konkurencijai. Sutarties kainos jokiu atveju negali būti keičiamos, išskyrus organizuojant naują viešąjį pirkimą.

387.2.

39Apeliantė po Nutarimo įsiteisėjimo toliau teikdama paslaugas, prisiėmė riziką dėl paslaugų teikimo iki tol, kol naujas tiekėjas, išrinktas viešojo konkurso būdu, pradės teikti paslaugas, Sutartyje nustatyta kaina.

407.3.

41Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tai, kad Sutartis buvo skirta užtikrinti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą gyventojams, numatė tam tikrą laikotarpį tokių paslaugų teikimui nutraukti; atitinkamai atsakovė 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešė ieškovui, kad, konkurso būdu parinkus naują vežėją, bus panaikinta su ieškove sudaryta Sutartis. Terminas nustatytas siekiant nenutraukti keleivių vežimo, tačiau tai nereiškia, kad šalys gali be konkurencijos keisti Sutarties kainą. Apeliantė prašo pakeisti Sutarties nuostatą, iš esmės dėl kurios Sutartis ir prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kainos padidinimas be konkurencijos reikštų dar didesnį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, sankcionuotą teismo.

427.4.

43Teismas konstatavęs, kad būtų pagrindas ieškinį tenkinti, rėmėsi tik ieškovės argumentais ir visiškai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų. Teigia, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas net ir nesant Nutarimo.

447.5.

45Sprendimą dėl konkretaus tarifo inter alia Sutartyje nustatyto dydžio nustatymo ar pakeitimo priima savivaldybės taryba. 2017 m. birželio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba nepritarė sprendimo projektui dėl Sutarties kainos perskaičiavimo. Apeliantės reikalavimas prieš savivaldybės tarybos valią pakeisti jos sprendimą, priimtą remiantis išimtine kompetencija, prieštarauja Konstitucija nustatytai savivaldybių veikimo laisvei ir savarankiškumui bei pažeidžia savivaldybės tarybos narių laisvą mandatą.

467.6.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014 konstatuota, kad šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną, nei buvo manyta sutarties sudarymo metu. Ieškovė vengė teikti Administracijai informaciją, būtiną patikrinti jos veiklos sąnaudas pagal Sutartį, informaciją, leidžiančią įvertinti, ar paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos. Ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje esančių sąlygų, būtinų Sutarčiai pakeisti teismine tvarka. Sutarties 7 punktas nereglamentuoja privalomos Sutarties kainos pakeitimo procedūros ir atitinkamai dėl to negali būti taikomos CK 6.223 straipsnio nuostatos.

487.7.

49Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl nustatytina Sutarties kaina - 0,72 Eur/km, kiek konkrečiai padidėjo jos veiklos sąnaudos ir sumažėjo pajamos, kiek padidėjo darbuotojams mokamas darbo užmokestis. 2017 m. gegužės 22 d. ieškovės rašte nurodyti skaičiavimai nepagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais; subjektyvi Ataskaita apie faktinius pastebėjimus nepagrįsta pirminiais apskaitos dokumentais. Ieškovė rėmėsi ne vežimo sąnaudų, bet visų sąnaudų pokyčiais; nepateikė 2013 m. ir 2014 m. lyginamųjų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti rodiklių pokyčius; nutylėjo, jog Sutarties kainos pakeitimo dienai dyzelino kaina buvo 24 procentais mažesnė. Be to, pagal apeliantės pateiktą Ataskaitą, 1 km ridos savikaina ženkliai padidėdavo moksleivių vasaros atostogų metu. Sutarties 5.2 punktas suteikė teisę Atsakovei mokinių atostogų metu nutraukti vežėjo aptarnaujamuose maršrutuose reisus, sumažinant šiais laikotarpiais vidutinį reisų skaičių per mėnesį. Sudarant Sutartį Ieškovei buvo žinoma, kad mokinių atostogų metu veiklos apimtys ženkliai sumažės ir tai negali būti pagrindas keisti Sutarties kainą.

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

513.

52Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

534.

54Byloje nustatyta, jog 2013 m. birželio 7 d. ieškovė UAB „Svirka“ ir atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198. Šios sutarties 6 punkte nustatyta paslaugos kaina, t. y. nuo 2013 m. birželio 10 d. vieno keleivio vežimo kilometro tarifas, susidedantis iš keleivių vežimo reguliariais reisais vietiniais (priemiestiniais) susisiekimo maršrutais autobuso faktinės 1 km ridos savikainos ir rentabilumo (savikaina – 2,25 Lt (0,65 Eur), leistinas rentabilumas – 15 proc. Sutarties 7 punkte numatyta galimybė šią sutarties kainą peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius, į oficialų Statistikos departamento paskelbtą kainų indeksą (paslaugos kainos perskaičiuojamoji dalis – vieno keleivio vežimo kilometro savikaina). Ieškovė, teigdama, kad nuo sutarties sudarymo Sutarties 7 punktas nebuvo vykdomas, kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sutarties 6.1 punktą, nurodant, jog nuo 2017 m. birželio 1 d. savikaina – 0,72 Eur/km. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų padaręs išvadą, kad turėtų pagrindą ieškinį tenkinti, įvertinęs Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimą, kuriuo be kita ko šalių sudaryta sutartis pripažinta pažeidžianti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, savo iniciatyva 2013 m. birželio 7 d. Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. j-198 laikė niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismo vertinimu, reikalavimo pakeisti negaliojančios sutarties sąlygą tenkinimas reikštų negaliojančios sutarties legalizavimą, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, ginčydama teismo sprendimo motyvus dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios sutarties pakeitimo teisinių galimybių. Pasak apeliantės, Konkurencijos taryba Nutarimu leido vykdyti sutartį tam tikrą laikotarpį, o tai reiškia, kad kol sutartis nepanaikinta, ji vykdoma visa apimtimi, įskaitant ir 7 punktą.

555.

56Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal šio straipsnio 2 dalį - viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

576.

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 pripažino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“ 1 ir 2 punktus bei šio sprendimo pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus bei įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą 2013 m. birželio 7 d. sutartį Nr. J-198. Minėtas nutarimas nėra panaikintas.

597.

60Apeliantė neginčydama nei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio normų imperatyvaus pobūdžio, nei Konkurencijos Tarybos konstatuoto pažeidimo, vadovaudamasi tuo, kad Konkurencijos tarybos nutarimas nėra vykdomas, reikalauja pakeisti neteisėtai sudarytos sutarties sąlygas. Teigia, kad tol, kol Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį pažeidžiantis sprendimas ar sandoris nepanaikintas paties viešojo administravimo subjekto ar teismo, sprendimas ar sandoris gali ir turi būti vykdomas.

618.

62Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, Konkurencijos Taryba sutartį leido vykdyti ne ilgiau nei pusę metų; nutarimu nenustatyti pagrindai ištaisyti sutartį atitinkamai ją pakeitus. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad Sutarties nuostatos dėl kainos negali būti keičiamos kitaip, nei organizuojant naują viešąjį pirkimą, o kitoks aiškinimas reikštų, kad ieškovas toliau gali naudotis neteisėta išimtine padėtimi rinkoje ir be viešo konkurso teikti paslaugas pagal naują Sutarties kainą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sutarties neteisėtumo faktą. Akivaizdu, jog sutarties pakeitimas vienos iš šalių pageidaujamu būdu, reikštų Konkurencijos tarybos Nutarimo nevykdymo fakto pateisinimą, leistų nesąžiningoms šalims nepaisyti konstatuotų pažeidimų, pažeistų teisės aktų laikymosi privalomumo principą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas reikštų neteisėtos sutarties legalizavimą.

639.

64Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad po Konkurencijos tarybos nutarimo atsakovė vykdo didelę dalį sutarties nuostatų ir siekia, kad sutarties nuostatų laikytųsi ieškovė, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, jos nėra reikšmingos šio ginčo išsprendimui.

6510.

66Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškinio dalyko interpretavimu apeliacinio skundo 25 punkte. Apeliantė teigia, kad ji ieškiniu prašė teismo tvarka priversti atsakovę laikytis ir vykdyti kai kurias Sutarties nuostatas, konkrečiai – Sutarties 7 punktą, įpareigojantį reguliariai peržiūrėti sutarties kainą. Pažymėtina, kad sutarties kainos peržiūrėjimas savaime nereiškia kainos pakeitimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties pakeitimo klausimas (pagal ieškovės prašymą nustatyti vieno keleivio vežimo kilometro savikainą – 0,72 Eur), tačiau sprendimas dėl sutarties pakeitimo nepriimtas. Taigi, sutarties kainos peržiūrėjimo klausimas buvo svarstomas. Tačiau ieškiniu ieškovė reikalauja pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą dėl kainos, o ne įpareigoti ją peržiūrėti.

6711.

68Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

6912.

70Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Svirka“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 8. 2.... 9. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. 6.... 21. Ieškovė UAB „Svirka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 22. 6.1.... 23. Sandorių prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatai... 24. 6.2.... 25. Šiuo atveju Konkurencijos taryba Nutarimu įpareigojo atsakovę atlikti... 26. 6.3.... 27. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Konkurencijos tarybos Nutarimo, tačiau... 28. 6.4.... 29. Viešojo administravimo subjekto sprendimą ar sandorį, pažeidžiantį... 30. 6.5.... 31. Teismo sprendimo išvada, kad ieškinio patenkinimas reikštų Sutarties... 32. 6.6.... 33. Po Konkurencijos tarybos Nutarimo atsakovė ne tik vykdo didelę dalį... 34. 2.... 35. Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo... 36. 7.1.... 37. Vertinant Apelianto reikalavimus, atsižvelgtina į principą iš neteisės... 38. 7.2.... 39. Apeliantė po Nutarimo įsiteisėjimo toliau teikdama paslaugas, prisiėmė... 40. 7.3.... 41. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tai, kad Sutartis buvo skirta... 42. 7.4.... 43. Teismas konstatavęs, kad būtų pagrindas ieškinį tenkinti, rėmėsi tik... 44. 7.5.... 45. Sprendimą dėl konkretaus tarifo inter alia Sutartyje nustatyto dydžio... 46. 7.6.... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje... 48. 7.7.... 49. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl nustatytina Sutarties kaina - 0,72... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 3.... 52. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 53. 4.... 54. Byloje nustatyta, jog 2013 m. birželio 7 d. ieškovė UAB „Svirka“ ir... 55. 5.... 56. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta,... 57. 6.... 58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba... 59. 7.... 60. Apeliantė neginčydama nei Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio normų... 61. 8.... 62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip ir nurodyta apeliaciniame... 63. 9.... 64. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad po Konkurencijos tarybos nutarimo... 65. 10.... 66. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškinio dalyko... 67. 11.... 68. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 69. 12.... 70. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 71. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 72. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti...