Byla 3K-3-514/2014
Dėl sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gyvenamieji namai“ dėl sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, sutarties sąlygų pakeitimą pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas BUAB „Ranga IV“ kreipės į teismą prašydamas pakeisti 2003 m. spalio 31 d. UAB „Megrame“ (pervadinta į UAB „Macro Investment“) ir UAB „Gyvenamieji namai“ rangos darbų sutarties 5.6 punktą ir jį išdėstyti taip: „visos rangovui mokėtinos sumos pagal šią sutartį (tarp jų ir PVM) yra atspindimos sąskaitose faktūrose ir nurodomos litais. Atsiskaitymai pagal šią sutartį vykdomi sumokant į banko sąskaitą“; priteisti iš atsakovo UAB „Macro Investment“ 247 919,22 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 31 d. UAB „Megrame“ ir UAB „Gyvenamieji namai“ sudarė rangos darbų sutartį, kuria UAB „Gyvenamieji namai“ įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus rangos darbus. Rangos sutarties 5.6 punkte šalys susitarė, kad atsiskaitymai pagal sutartį atliekami tarp šalių vykdant tik užskaitas už atsakovo atkrautą (t. y. rangovui pateiktą) produkciją. Už rangos sutartyje nurodytus darbus UAB „Gyvenamieji namai“ atsakovui yra pateikusi 2004 m. balandžio 30 d. 120 902,84 Lt PVM sąskaitą faktūrą ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. 127 016,38 Lt PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Gyvenamieji namai“ ir UAB „Ranga IV“ 2009 m. sausio 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Gyvenamieji namai“ perleido UAB „Ranga IV“ reikalavimo teisę atsakovui, kylančią pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas apie sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir naująjį kreditorių buvo informuotas raštu. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „Ranga IV“ iškelta bankroto byla, įmonės ūkinė– komercinė veikla sustabdyta. Ieškovas 2011 m. balandžio 28 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl debitoriaus įsiskolinimo padengimo. Atsakovas neginčijo nei reikalavimo egzistavimo fakto, nei jo dydžio, tačiau nesutiko dėl atsiskaitymo būdo, nes toks būdas nėra numatytas pirminėje šalių sudarytoje rangos sutartyje. Ieškovo atstovas 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovui (pasiūlymą) dėl sutarties pakeitimo. Atsakovas sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos keisti nesutiko. Ieškovo nuomone, bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas nepagrįstai vengia įvykdyti savo prievolę ieškovui padengti įsiskolinimą skolą apmokant grynaisiais pinigais, todėl sutartyje apibrėžtas atsiskaitymo būdas yra keistinas. Reikia atsižvelgti į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Gyvenamieji namai“ buvo sudaryta dar tuomet, kai ieškovas vykdė savo įstatuose nurodytą veiklą, atliko statybos darbus, turėjo didelių statybos projektų, gaudavo iš savo veiklos dideles pajamas, dėl ko buvo numatoma, kad atsakovo UAB „Macro Investment“ pagal rangos sutartį parduodama produkcija bus reikalinga tolesnei UAB „Ranga IV“ veiklai. Atsakovo ūkinė veikla – plastikinių langų ir durų gamyba, jų montavimas, apdailos, garantinio aptarnavimo darbai, jo pagaminti gaminiai yra specifiški, nes gali būti realizuoti tik tuo atveju, kai yra pagaminti individualiai pagal konkretų užsakymą, projektą. Ieškovui nevykdant statybos darbų, tokią produkciją užsakyti ir realizuoti yra sunkiau, nes nėra aišku, nei kokių išmatavimų, savybių produkciją reiktų užsakyti, nei kokiam objektui ar vartotojui ši produkcija galėtų būti skirta ir panaudota. Be to, tai padidintų bankroto administravimo sąnaudas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Macro Investment“ 247 919, 22 Lt skolą, nurodydamas ją sumokėti 2003 m. spalio 31 d. UAB „Macro Investment“ (buvusi UAB „Megrame“) ir UAB „Gyvenamieji namai“ rangos darbų sutarties 5.6 punkte numatyta tvarka, 6 procentų metines palūkanas už priteistus 247 919, 22 Lt nuo bylos iškėlimo 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Macro Investment“ iš ieškovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo ir atsakovo UAB „Macro Investment“ lygiomis dalimis 33,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo UAB „Macro Investment“ 5958,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 31 d. rangos sutartimi šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo formos – vykdant tik užskaitas už atsakovo UAB „Macro Investment“ pristatytą produkciją. Kito atsiskaitymo būdo šalys nenustatė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Ieškovas, sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, žinojo visas rangos sutarties sąlygas, taip pat ir 5.6 punkte nustatytą atsiskaitymo būdą. Po šios sutarties pasirašymo, 2009 m. kovo 30 d. ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškovas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu žinojo apie savo finansinę padėtį ir būdamas verslininkas privalėjo apsvarstyti tokios sutarties įvykdymo galimą pasunkėjimo riziką, apsispręsti, ar toks sutarties įvykdymo būdas jam yra priimtinas. Teismas sprendė, kad nors ieškovas nėra pradinės sutarties šalis, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę į prievolę ir turi teisę reikalauti keisti pradinės sutarties sąlygas, tačiau pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį tai turi būti padaryta tuoj po sutarties sudarymo. Ieškovas po reikalavimo teisių perėmimo sutarties sudarymo žinojo apie rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo būdą, tačiau nesikreipė į teismą dėl jos pakeitimo. Tik iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius pasinaudojo tokia teise. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog reikalavimas pakeisti rangos sutarties 5.6 punktą atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas sąlygas ir ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad toks sutarties punktas varžo jos įvykdymą. Teismas sprendė, kad toks sutarties sąlygos pakeitimas pažeistų skolininko teises, nes skolininkas, užsiimantis langų gamyba, kitokiu būdu atsiskaitydamas pagal prievolę, gautų mažiau pelno ir patirtų nuostolių. Teismas rangos sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo sąlygą pripažino esmine. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą ir nutraukus veiklą, rangos sutartyje nurodytas atsiskaitymo būdas yra nepriimtinas ir toks būdas pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti sutarties sąlygos. Atsižvelgęs į tai, kad pagal 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu 2003 m. spalio 31 d. rangos sutarties 5.6 punkto nustatyta tvarka, o atsakovas neneigia tokio dydžio prievolės bei pripažįsta, kad yra praleidęs terminą nustatyta tvarka atsiskaityti, teismas priteisė 247 919,22 Lt įsiskolinimą ir pažymėjo, kad skolos sumokėjimas turi būti įvykdytas pagal 2003 m. spalio 31 d. rangos sutarties 5.6 punktą (CK 6.644, 6.38 straipsniai). Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Ranga IV“ ir atsakovo UAB „Macro Investment“ apeliacinius skundus, 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai, pakeisdama UAB „Megrame“ ir UAB „Gyvenamieji namai“ 2003 m. spalio 31 d. sudarytos rangos sutarties 5.6 punktą ir jį išdėstydama taip: „visos rangovui mokėtinos sumos pagal šią sutartį (tarp jų ir PVM) yra atspindimos sąskaitose faktūrose ir nurodomos litais. Atsiskaitymai pagal šią sutartį vykdomi sumokant į banko sąskaitą“.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygos, kurioje aptarta atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarka, pakeitimo. Teismas nepritarė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad greitai po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jau reikalavimo perleidimo sutarties metu jis turėjo žinoti savo blogą finansinę padėtį ir sutarties, kurioje nurodytas toks atsiskaitymo būdas, nepasirašinėti. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tada, kai ieškovas vykdė savo įstatuose numatytą veiklą, atliko statybos darbus, turėjo statybos projektų, gaudavo iš savo veiklos pajamas, todėl rangos sutarties 5.6 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka – atsakovo gaminamais langais ir durimis – jam buvo priimtina ir tinkama, jis pagrįstai tikėjosi, kad atsakovo produkcija bus reikalinga tolesnei ieškovo veiklai. Tai, kad netrukus po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nereiškia, kad ieškovas, turėdamas finansinių sunkumų ir įsigydamas tokį reikalavimą, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė CK 6.204 straipsnio kontekste, kuri leidžia keisti rangos sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, yra ieškovo veiklos sustabdymas dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovui nustatytas atsiskaitymo būdas iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovui gauti prievolės įvykdymą sutarties 5.6 punkte nustatyta tvarka yra beveik neįmanoma, nes toks atsiskaitymo būdas yra sunkiai įgyvendinamas, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei bankroto procese siekiamiems tikslams. Ieškovas negali iš atsakovo priimti atsiskaitymo rangos sutartyje numatytu būdu – prekėmis. Ieškovas, norėdamas gauti piniginės prievolės įvykdymą, turėtų imtis veiksmų, kurių pagal savo teisinį statusą negali atlikti – vykdyti statybos darbus, iš atsakovo užsakyti tam tikrą specifinės paskirties produkcijos kiekį reikalavimo sumai padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo gaminama produkcija yra specifiška, realizuojama pagal individualų užsakymą, todėl ieškovas negali iš anksto, nežinodamas konkretaus užsakymo paskirties, už atsakovo prievolės ieškovui sumą užsakyti tam tikrą kiekį atsakovo gaminamos produkcijos ir ją realizuoti. Atsakovo pagamintos produkcijos realizavimas užvilkintų ir pabrangintų bankroto procesą. Taigi bankroto bylos ieškovui iškėlimas ir jo veiklos sustabdymas šiuo atveju vertintini kaip esminė aplinkybė, suvaržanti ieškovo teises gauti piniginės prievolės įvykdymą pagal sutartį ir sudaranti prielaidas keisti sutarties sąlygą.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė nemanąs, kad sutartyje numatytos atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos negalima keisti CK 6.204 straipsnio nustatyta tvarka, nes rangos sutarties esminės sąlygos yra sutarties objektas, t. y. darbai, dėl kurių šalys susitarė, ir tų darbų atlikimo kaina. Tai, kad sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas žinojo rangos sutarties 5.6 punkte įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, nepaneigia jo teisės, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl šios sąlygos pakeitimo. Be to, teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, jis vykdė savo veiklą, todėl jam nebuvo jokio reikalo kreiptis dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, nes tokia atsiskaitymo tvarka jam buvo priimtina. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ekonomikos krizės ieškovas negalėjo nei numatyti, nei jos kontroliuoti, todėl teigti, jog savo bankrotą jis privalėjo numatyti ir galėjo šią situaciją kontroliuoti, negalima. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl sutarties pakeitimo jis patirs nuostolių.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

15Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Macro Investment“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 sprendimo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų 5958,38 Lt valstybei priteisimo, perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Dėl sutarties sąlygos keitimo

16Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnį ir klaidingai nurodė, kad įmonės bankrotas yra pagrindas keisti teisėtai jos sudarytas ir galiojančias sutartis. Be to, įmonės bankrotas nėra vien krizės rinkoje padarinys, kaip nurodė teismas, o nulemtas neatsakingų ūkinių sprendimų, vadovų klaidos. Kasatoriaus teigimu, nepriklausomai nuo to, įmonė bankrutuoja ar ne, keisti sutarties sąlygas turi būti visi CK 6.204 straipsnyje nustatyti pagrindai. Ar bankrutuojanti įmonė gali ar negali vykdyti sutarties turi būti nustatinėjama kiekvienoje byloje individualiai, tačiau šioje byloje nebuvo tiriama aplinkybė, ar įvykdžius rangos sutartį jos 5.6 punkte nustatytu būdu ieškovo balanse esantys nuostoliai mažės, didės ar liks tokie pat. Jei ieškovo bankroto administratoriaus nuomone, sutartyje nustatytas atsiskaitymo būdas pažeidžia BUAB „Ranga IV“ teises, bankroto administratorius turėtų ginčyti 2009 m. sausio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su šia įmone likus mėnesiui iki BUAB bankroto paskelbimo. Tai rodo, kad bankroto bylos iškėlimas jau savaime nėra netikėtas, nes jis gali ir turi būti iš anksto protingai numatytas. Ieškovas, sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, tikrai žinojo apie savo finansinę padėtį ir turėjo įvertinti, kokį poveikį jam turės sutartyje įtvirtintas atsiskaitymo būdas.

  1. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17Kasatoriaus teigimu, rangos sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad atsiskaitymai pagal sutartį tarp šalių atliekami vykdant užskaitas už atsakovo atkrautą produkciją, todėl atsakovas piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė procesines palūkanas. Be to, atsakovas savo prievolės pagal sutartį neatsisakė, tačiau nei atsakovas UAB „Gyvenamieji namai“, nei ieškovas neteikė atsakovui užsakymų dėl gaminių perdavimo, todėl dėl jų pačių veiksmų atsakovas neatsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka.

18Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, atmesdamas reikalavimą keisti rangos sutarties 5.6 punktą ir priteisdamas skolą. Kaip pažymėta pirmiau, atsakovas neginčija savo skolos ieškovui, taigi pirmosios instancijos sprendimas priimtas atsakovo naudai ir todėl jis neturi atlyginti bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Ranga IV“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Dėl sutarties sąlygos keitimo

20Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas būtent šios bylos aplinkybių kontekste individualizavo būtinybę keisti rangos sutarties atsiskaitymo tvarką, nes ieškovas negali iš anksto, nežinodamas konkretaus užsakymo paskirties, už kasatoriaus prievolės sumą užsakyti produkcijos ir ją realizuoti bankroto procedūrų tvarka. Ieškovas pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo momentu jis negalėjo numatyti nei ekonominės krizės, nei bankroto bylos jam iškėlimo. Kasatorius viso procesu metu nenurodė, kokiu būdu (nuostoliais finansiniu atžvilgiu, prievolės įvykdymo pasunkinimu) ir kokiu mastu jo interesai būtų pažeisti, pakeitus rangos sutarties ginčo nuostatą. Be to, kasatorius pareigos atsiskaityti pagal rangos sutartį nevykdo jau nuo 2004 m. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista iš atsakovo 247 919,22 Lt skolos, todėl kasacinio skundo reikalavimas atmesti ieškinį ir dėl skolos priteisimo negali būti nagrinėjamas.

  1. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21Ieškovas nurodo, kad pagal rangos sutartį atsakovui prievolė atsiskaityti atsirado pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Tai yra aiškia tam tikra pinigų suma išreikšta piniginė prievolė. Sutartyje nustatytas piniginės prievolės įvykdymo būdas nekeičia ir pačios prievolės teisinės prigimties ir neturi jai įtakos, todėl kasacinio skundo argumentai dėl procesinių palūkanų yra nepagrįsti. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir kasatoriaus vertinimas, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo jo naudai.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas prašo teismą pakeisti jo su kontrahentu pasirašytos sutarties sąlygas pasikeitus aplinkybėms – iškėlus jam bankroto bylą. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK 6.204 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, nuostatų taikymu ir aiškinimu.

25Dėl sutarties sąlygų keitimo

26CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priima civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priima civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009).

27Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad įmonės bankrotas yra pagrindas keisti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiais kasatoriaus argumentais.

28Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priima civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012).

29Teisės doktrinoje apibendrinta, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei įvykdymas tampa sudėtingesnis – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Toks atleidimas gali tapti įmanomas tik įrodžius visas instituto taikymo sąlygas. Šis universalus kriterijus taip pat padeda išryškinti pacta sunt servanta principo svarbą (Zapolskis P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui. Daktaro disertacija. Vilnius, 2012; p. 92).

30Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai (CK 6.204 straipsnio 1 dalis) ir egzistuoja tai patvirtinančios aplinkybės (CK 6.204 straipsnio 2 dalis), ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o jei šalus nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ar pakeisti jos sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

31Taigi pirmiausia šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių (nagrinėjamu atveju – dėl šiai šaliai iškeltos bankroto bylos), jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu.

32Pasikeitusių aplinkybių svarba pabrėžiama tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautinėse kodifikacijose – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto tarptautinių komercinių sutarčių principų (Principles of International Commercial Contracts (Rome 2010) toliau –UNIDROIT) 6.2.2 straipsnyje sutarties vykdymo suvaržymo situacija apibrėžiama kaip įvykių, iš esmės pakeičiančių (angl. fundamentally alters) sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimas, Europos sutarčių teisės principų (toliau – PECL) 6:111 straipsnio 2 dalyje – kaip ekscesyvus sutarties vykdymo pasunkinimas (angl. excessively onerous). Tiek UNIDROIT, PECL, tiek CK nuostatų turinio ir praktinio taikymo analizė leidžia daryti išvadą, kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris nustatomas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaštų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

33V. D., L. D. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).

34Tai, kad vienai sutarties šaliai tapo sudėtingiau įvykdyti sutartį pagrindžia įstatymo leidėjo įtvirtintos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis) aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Įrodinėdama, kad šaliai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai, ji turi įrodyti, kad egzistuoja aukščiau išvardytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas ar nutraukti sutartį – siekdama įrodyti egzistuojant suvaržymą, silpnesnioji šalis turi įrodyti visas aplinkybes ir kiekvieną jų atskirai. Taigi teismas prieš tenkindamas reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį pirmiausia turi nustatyti ar šalis įrodė, jog egzistuoja visos keturios aplinkybės įtvirtintos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo reikalavimas pakeisti rangos sutarties 5.6. punktą atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas sąlygas, o ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad toks rangos sutarties punktas varžo jos įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad esminė aplinkybė CK 6.204 straipsnio kontekste, leidžianti keisti rangos sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, yra ieškovo veiklos sustabdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, nes iškėlus bankroto bylą ir sustabdžius veiklos vykdymą, sutartyje numatytas atsiskaitymo būdas iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovo gaunamas įvykdymas ne tik sumažėja, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo teisinį statusą ir vertinant atsakovo teikiamos produkcijos specifiškumą, ieškovui gauti prievolės įvykdymą rangos sutarties 5.6 punkte nustatyta tvarka yra beveik neįmanoma, kadangi toks atsiskaitymo būdas yra sunkiai įgyvendinamas, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei bankroto procese siekiamiems tikslams.

35Kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko tokį vertinimą prieštaraujančiu CK 6.204 straipsnio nuostatoms ir sprendžia, kad nenustačius minėtų aplinkybių viseto, nėra teisinio pagrindo bankrotą per se vertinti, kaip aplinkybę esmingai pakeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sukeliančia nurodytame straipsnyje įtvirtintus padarinius. Kaip minėta, įstatymas reikalauja įrodyti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visetą. Tai reiškia, kad neįrodžius nors vienos iš šių aplinkybių, teismas negali spręsti, jog yra teisinis pagrindas silpnesniosios šalies prašymu keisti sutarties sąlygas arba ją nutraukti.

36Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas reikalavimo teisę į skolą atsakovo UAB „Macro Investment“ atžvilgiu įgijo reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 6 d. pasirašytos su atsakovu UAB „Gyvenamieji namai“ pagrindu. Ieškovas, sudarydamas Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, žinojo visas Rangos sutarties sąlygas, tarp jų ir 5.6 punkte įtvirtinta atsiskaitymo būdą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad greitai po šios sutarties pasirašymo, 2009 m. sausio 30 d. ieškovui UAB „Ranga IV“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl sprendė, kad ieškovas, reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, įgijęs teisę į skolą, jau tokios sutarties sudarymo metu žinojo apie savo finansinę padėtį ir privalėjo, būdamas verslininkas, apsvarstyti tokios sutarties (kurios pagrindu įgijo teisę į skolą) galimą įvykdymo pasunkėjimo riziką ir atitinkamai apsispręsti ar toks sutartyje numatytas įvykdymo būdas, jam yra priimtinas. Taigi pirmosios instancijos teismas aiškino, kad ieškovas neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, jog ieškovas reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti aplinkybių esmingai suvaržančių sutarties vykdymą, o sprendė priešingai, kad ieškovas, būdamas verslininkas, galėjo ir turėjo tokias aplinkybes numatyti. Numatomumo aplinkybė yra vertinama pagal protingumo kriterijų, t. y. kad silpnesnioji šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu; dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. Teisės mokslo doktrinoje pabrėžiama, kad jei šalis numatė aplinkybių pasikeitimą ir neįtraukė į sutartį jokių specialiai šiam pasikeitimui reguliuoti skirtų sąlygų, tai galima daryti prielaidą, kad ši šalis prisiėmė atsakomybę vykdyti sutartį didesnės atsakomybės sąlygomis ir(arba) už šią riziką gavo tinkamą kompensaciją (Zapolskis P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui. Daktaro disertacija. Vilnius, 2012; p. 152).

37Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas buvo prisiėmęs sutarties vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką, nustatęs, kad šis perėmė reikalavimo teisę į skolą, kai buvo numatytas specifinis atsiskaitymo būdas (vykdant tik užskaitas už užsakovo atkrautą produkciją – rangos darbų sutarties 5.6. punktas), kaip dera verslo profesionalui įvertinęs savo mokumo situaciją (reikalavimo teisių perleidimo sutartis pasirašyta 2009 sausio 6 d., o restruktūrizavimo byla ieškovui iškelta 2009 m. sausio 30 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėtų būti vertinamas, kaip efektyvesnis rizikos valdytojas, nes turėjo galimybę numatyti ir įvertinti riziką, kad jam gali būti iškelta bankroto byla, kadangi, kaip minėta, nepraėjus nė vienam mėnesiui bendrovei kilo mokumo problemų, jų galėjo būti ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo metu. Sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip paskirstyti rizikas pasitelkiant sutarties nuostatas. Ieškovas įsigydamas reikalavimo teisę į atsakovą iš UAB „Gyvenamieji namai“ žinojo, kad ši reikalavimo teisė kyla iš rangos darbų sutarties, šios sutarties sąlygas (įskaitant ir įtvirtintą 5.6 punkte) turėjo išsiaiškinti, suprasti bei aptarti su kita reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalimi. Toks atsiskaitymo būdas galbūt buvo naudingas rangos darbų sutarties šalims, tačiau perimdamas reikalavimą iš UAB „Gyvenamieji namai“ ieškovas, kaip protingas ir atsakingas verslo santykių dalyvis, privalėjo įsitikinti tokio sandorio naudingumu, įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą ir priėjo pagrįstą išvadą dėl ieškovo prisiimtos rizikos dėl sutartį varžančių aplinkybių atsiradimo.

38Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo įsigytos reikalavimo teisės realizavimas (jos perleidimas ar užsakymo atsakovui pateikimas ir gautos produkcijos realizavimas) prieštarautų Įmonių bankroto įstatymui, jeigu tai mažintų bankrutuojančios įmonės balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautos pajamos būtų naudotos su šia veikla susijusioms išlaidoms. Byloje teismų nebuvo nustatyta, kad realizavęs turimą reikalavimo teisę ieškovas patirtų žymių nuostolių, dėl kurių jo padėtis iš esmės pablogėtų. Vien aplinkybė, kad ieškovas patirs daugiau išlaidų realizuodamas reikalavimo teisę, savaime nereiškia, kad jis turi teisę į sutarties pakeitimą, tokia teisė jam gali būti suteikiama, tik kai sutarties vykdymas būtų akivaizdžiai neteisingas. Minėta, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir tarptautiniuose dokumentuose – DCFR Bendros principų sistemos (The Draft Common Frame of Reference) III-1:110 straipsnis, UNIDROIT 6.2.1 straipsnis, ir PECL 6:111 straipsnis.

39Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovui iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, nei kad iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina, nei kad iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas (CK 6.204 straipsnio 2 dalis), todėl pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pakeisti sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį būdo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnio nuostatas, nenustatė ir nemotyvavo šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių viseto, todėl priėjo nepagrįstą išvadą, kad bankroto bylos ieškovui iškėlimas ir jo veiklos sustabdymas šiuo atveju vertintini kaip esminė aplinkybė, suvaržanti ieškovo teisę gauti prievolės įvykdymą pagal sutartį ir sudaranti prielaidas keisti sutarties sąlygą.

40Byloje taip pat nustatyta, kad atsiskaitymas turėjo vykti pagal rangos darbų sutartį. Šios sutarties 5.5. punkte šalys sutarė dėl mokėjimo būdo ir terminų. Šiame punkte inter alia nustatyta, kad užsakovas (atsakovas) už atliktus darbu įsipareigoja atsiskaityti pagal 2003 m. spalio 31 d. Trišalį susitarimą dėl mokėjimų užskaitymo ir šioje sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė, o teismai byloje nenustatė, kad atsakovas pažeidė 2003 m. spalio 31 d. Trišalį susitarimą dėl mokėjimų užskaitymo. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 punktu ieškovas ir UAB „Gyvenamieji namai“ sutarė, kad apmokėjimo už perleidžiamą reikalavimo teisę tvarka turi būti nustatoma atskira sutartimi tarp Kreditoriaus (juo šioje sutartyje vadinama UAB „Gyvenamieji namai“) ir Naujojo kreditoriaus (juo šioje sutartyje vadinamas ieškovas). Ieškovas neįrodė, kad toks susitarimas buvo pasirašytas arba sudarytas, buvo nustatyta apmokėjimo tvarka, atsakovui buvo pateiktas užsakymas pristatyti ieškovui produkciją. Byloje ginčo nėra, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, to neneigia ir pats atsakovas, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, ieškovas neįrodė, kad neatsiskaitymo priežastis nėra paties ieškovo netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas (inter alia užsakymo pagaminti ir pateikti langus pateikimas atsakovui).

41Konstatavusi, kad keisti UAB „Megrame“ ir UAB „Gyvenamieji namai“ 2003 m. spalio 31 d. sudarytos rangos darbų sutarties 5.6 punkte įtvirtintą sąlygą nėra teisinio pagrindo, teisėjų kolegija sprendžia atmesti ir kitus ieškovo reikalavimus, nes jie teisiškai nepagrįsti.

42Aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka teisės normų aiškinimo, todėl yra naikintina, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Kasatorius prašo perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo BUAB „Ranga IV“ ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį nuo priteistos sumos, nuo kurio mokėjimo ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleistas, priteisė iš kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas, ieškinį tenkindamas visiškai, visą žyminį mokestį priteisė iš kasatoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė, 6491 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei iš UAB „Macro Investment“ nėra priteistinos.

45Taip pat kasaciniu skundu kasatorius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 3000 bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti kasatoriaus naudai 8470Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma gerokai viršija nustatytus rekomenduojamus dydžius, todėl ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

46Kasacinis teismas patyrė 32,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas BUAB „Ranga IV“ kreipės į teismą prašydamas pakeisti 2003 m.... 7. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 31 d. UAB „Megrame“ ir UAB... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 31 d. rangos... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl... 13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė nemanąs, kad sutartyje numatytos... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 15. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Macro Investment“ prašo panaikinti... 16. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir... 17. Kasatoriaus teigimu, rangos sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad atsiskaitymai... 18. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Ranga IV“ prašo kasacinį... 20. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas būtent šios bylos... 21. Ieškovas nurodo, kad pagal rangos sutartį atsakovui prievolė atsiskaityti... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 25. Dėl sutarties sąlygų keitimo... 26. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 28. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar... 29. Teisės doktrinoje apibendrinta, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei... 30. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai... 31. Taigi pirmiausia šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti... 32. Pasikeitusių aplinkybių svarba pabrėžiama tiek nacionalinėje teisėje,... 33. V. D., L. D. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).... 34. Tai, kad vienai sutarties šaliai tapo sudėtingiau įvykdyti sutartį... 35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko tokį vertinimą prieštaraujančiu... 36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas reikalavimo teisę į... 37. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas buvo prisiėmęs... 38. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pagal Įmonių... 39. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas... 40. Byloje taip pat nustatyta, kad atsiskaitymas turėjo vykti pagal rangos darbų... 41. Konstatavusi, kad keisti UAB „Megrame“ ir UAB „Gyvenamieji namai“ 2003... 42. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Kasatorius prašo perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų... 45. Taip pat kasaciniu skundu kasatorius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 46. Kasacinis teismas patyrė 32,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...