Byla e2-4333-179/2017
Dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas J. Č.

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui.

3Teismas

Nustatė

4Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu iš dalies tenkintas ieškovės A. S. ieškinys, iš L. S., a. k. ( - ) gyvenančio ( - ), priteistas išlaikymas pilnametei dukrai A. S., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyvenančiai ( - ), kas mėnesį po vieną šimtą aštuoniasdešimt (180,00) Eur periodinių išmokų, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą laikotarpiui, pradedant nuo 2017-05-11 iki 2018-07-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo L. S. valstybei priteista 417,54 Eur turėtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei valstybei 64,80 Eur žyminio mokesčio ir 5,73 Eur turėtų pašto išlaidų.

52017 m. gruodžio 21 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 635,71 Eur.

6Teismo iniciatyva priimtinas papildomas sprendimas.

7Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmęs byloje sprendimą teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Įstatymas nustato, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais klausimais teismas gali priimti papildomą sprendimą tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek ir savo iniciatyva. Esant neišspręstiems pagrindiniame sprendime klausimams, numatytiems CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, teismas privalo priimti vienokį ar kitokį papildomą sprendimą, kuris tampa pagrindinio sprendimo dalimi ir sudaro vientisą procesinį dokumentą, kuris - visas arba jo dalis - gali būti skundžiamas apeliacine tvarka (CPK 277 str. 4 d., 301 str. 1 d.). Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, kas reiškia, kad pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

9Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.

10Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime teismas neišsprendė klausimo dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl priimtinas papildomas sprendimas (CPK 227 str. 1 d. 3 p.).

11Byloje esantys dokumentai: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo“ ir naujai pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-11319 patvirtina, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir apskaičiuotas 635,71 Eur atlyginimas už valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu iš atsakovo priteisė 417,54 Eur už antrinę teisinę ieškovei suteiktą pagalbą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas teismo iniciatyva priimtinas papildomas sprendimas ir iš atsakovo valstybei papildomai priteistinos likusios 218,17 Eur (635,71 Eur – 417,54 Eur) išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str. 2 d.., 99 str.).

12Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. ( - ), AB „Citadele“ Nr. ( - ), AB DNB bankas Nr. ( - ), AB SEB bankas Nr. ( - ), AB Šiaulių bankas Nr. ( - ), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. ( - ), UAB Medicinos bankas Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 277 straipsniu,

Nutarė

14priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovo L. S. valstybei 218,17 Eur išlaidų už antrinę teisinę ieškovei suteiktą pagalbą.

15Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai