Byla e2-1944-965/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M., UAB „Vakarų krova“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Ritai Pociuvienei, dalyvaujant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės UAB „Selvija“ atstovui advokatui Linui Žukauskui, trečiajam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Selvija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M., UAB „Vakarų krova“, ir

Nustatė

2ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4830,62 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-13 UAB „Vakarų krova“ vykdant krovimo paslaugas, pradėjus važiuoti manevriniam sąstatui su aštuoniolika vagonų, nuo bėgių nuvažiavo penkioliktas vagonas. Įvykio metu apgadintas UAB „Vakarų krova“ priklausantis vagonas ir geležinkelio kelias. Įvykio metu UAB „Vakarų krova“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2014-07-04 ieškovės išduoto geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo PZULT Nr. 1743549 pagrindu. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio kalta pagal sutartį su UAB „Vakarų krova“ veikianti atsakovė UAB „Selvija“, nes prieš pradedant važiuoti traukinių derintojas neįsitikino, ar nėra kliūčių. Ieškovė atlygino dėl įvykio žalą patyrusiems asmenims pagal pateiktas sąskaitas faktūras, išmokėdama 4830,62 Eur dydžio draudimo išmokų sumą. Kadangi dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas, nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos.

3Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.

42015-11-13 teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino.

5Atsakovė UAB „Selvija“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovo civilinė atsakomybė iš esmės kildinama iš 2015-01-22 parengto Geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. 1 išvadų. Tačiau nurodytas dokumentas yra prieštaringas, iš jo turinio neaišku, kas šį dokumentą surašė, koks yra išvadas padariusio ir konstatavusio asmens išsilavinimas ir kvalifikacija, ar ji suteikia teisę atlikti geležinkelio transporto eismo įvykio tyrimus bei teikti kompetentingas išvadas. Aktas surašytas gamybos valdymo grupės vadovo E. P.. Akivaizdu, kad įvykio aplinkybės ir priežastys nebuvo tirtos ir nustatinėjamos kvalifikuotų specialistų, ekspertų, atsakovė apie tyrimą iš viso nebuvo informuota. Akte nurodyta galima eismo įvykio priežastis – nuo rietuvės nuriedėjęs ir po vagono riedmenimis pakliuvęs metalo gabalas, tačiau kliūtis ant bėgių galėjo atsidurti jau po to, kai atsakovės darbuotojas, traukinių derintojas S. M. įvykdė pareigą prieš pradedant manevrą patikrinti, ar nėra kliūčių manevrui ir buvo vietoje, kurioje vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu ir turėjo būti. Atsakovės darbuotojas S. M. atliko traukinių derintojo pareigas. Traukinių derintojo pareigos nustatytos Geležinkelių eismo taisyklių 14.3.1. punkte. Tuo tarpu Geležinkelių eismo taisyklių 14.3.4. punkte, kurio pažeidimas, anot Akto išvados, lėmė eismo įvykį, nustatytos manevrų vadovo teisės ir pareigos, tame tarpe ir pareiga prieš pradedant manevruoti krovimo baruose, patikrinti, ar nėra manevrams kliūčių. Taigi, atsakovės darbuotojas neturėjo pareigos atlikti kitam asmeniui priskirtų pareigų, dėl ko, nesant pareigų atlikimo pažeidimo, atsakovė negali būti laikoma atlikusi neteisėtus veiksmus. Traukinio derintojas, šilumvežiui esant sąstato priekyje, važiavo šilumvežyje, nepažeisdamas taisyklių nuostatų. Atsakovės darbuotojas apžiūrėjo manevrinį sąstatą, prikabintą prie lokomotyvo, apeidamas jį iš abiejų pusių. Aplinkybę, kad kliūtis ant bėgių atsirado po to, kai sąstato apėjimas iš abiejų pusių jau buvo baigtas, patvirtina tai, kad sąstatas sunkiai traukiamas, lokomotyvo mašinistas pajuto nuvažiavus apie 50 m atstumą, o ne iš karto. Be to, prie geležinkelio kelių kroviniai turi būti sukrauti ir sutvirtinti nepažeidžiant statinių artumo gabarito pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 4.6 punkto reikalavimus, t.y., kroviniai, kurių aukštis nuo bėgio galvutės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1200 mm, turi būti ne arčiau kaip 2,0 m nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, o kai krovinys aukštesnis kaip 1200 mm – ne arčiau kaip 2,5 metro. Atsakovės teigimu, pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad aukščiau nurodytų reikalavimų UAB „Vakarų krova“ nebuvo laikomasi. Šalia bėgių, nesilaikant minimalių atstumų esant sukrautoms metalo laužo rietuvėms, judančio sąstato keliama vibracija sąlygoja ir visos rietuvės vibraciją, ko pasekmėje bet kuri metalo laužo detalė nuo rietuvės gali nuriedėti ant bėgių. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

7Trečiasis asmuo S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-01-13 pamainoje dirbo traukinio derintoju. Gavo užduotį nugabenti vagonus į stotį. Važiuojant į stotį, lokomotyvas visada turi būti traukinio sąstato priekyje, o traukinio derintojas turi pareigą vykti lokomotyvo viduje ir žiūrėti, ar priekyje nėra kliūčių, tikrinti geležinkelio bėgius. Paaiškino, kad traukinio derintojas negali eiti šalia judančio sąstato dar ir dė to, kad jie visus darbus turi atlikti pagal nustatytą grafiką. Šios pareigos trečiasis asmuo nepažeidė. Prieš pajudant sąstatui, jis apėjo jį iš visų pusių, nes taip yra patikrinami traukinio stabdžiai, grįžtant prie lokomotyvo, patikrinami kiekvieno vagono stabdžiai, kartu pažiūrima, ar nieko nėra ant bėgių. Visas savo pareigas įvykdė, grįžęs į lokomotyvą, užpildė stabdžių patikrinimo pažymą ir su mašinistu pajudėjo stoties link. Nuvažiavus apie 50 m., mašinistas pranešė, kad sąstatas sunkiai traukiamas, todėl jis liepė nedelsiant sustoti, išlipęs pamatė, kad vienas vagonas nuvirtęs nuo bėgių. Jokių pašalinių daiktų, kurie galėjo sukelti avariją jis nerado, pranešė apie įvykį. Paaiškino, kad tuo geležinkelio keliu vyko ne kartą net ir vykstant krovos darbams, todėl jokių įtarimų dėl galimos avarijos nekilo. Jis negali sustabdyti nei krovos darbų, nei manevrų, nebent ant kelio pastebi kliūtį, šiuo atveju to nebuvo. Be to, nurodė, kad nebuvo tirtos aplinkybės, kad avarija galimai įvyko dėl traukinio vagono gedimo. Po avarijos nebuvo atlikta tam įgaliotų institucijų vagono techninė apžiūra.

8Trečiasis asmuo UAB „Vakarų krova“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą bei laiką jai yra pranešta, todėl byla nagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.

9Ieškinys atmestinas.

10Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-07-04 ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui UAB „VAKARŲ KROVA“ išdavė geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą PZULT Nr. 1743549. 2015-01-13 UAB „VAKARŲ KROVA“ vykdant krovimo paslaugas, pradėjus važiuoti manevriniam sąstatui su aštuoniolika vagonų, nuo bėgių nuvažiavo penkioliktas vagonas. Įvykio metu apgadintas vagonas ir geležinkelio kelias. Pagal 2012-04-04 tarp UAB „VAKARŲ KROVA“ ir atsakovo UAB „SELVIJA“ sudarytą sutartį UAB „SELVIJA“ teikė traukinių derintojo paslaugas. 2015-01-22 buvo surašytas geležinkelių transporto eismo įvykio aktas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad prieš pradedant važiuoti traukinių derintojas S. M. pilnai neįsitikino, ar nėra kliūčių, todėl važiuojant pro šalimais kraunamą rietuvę su metalo laužu, nuo rietuvės nuriedėjo ir pakliuvo po ratu metalo laužo gabalas. Minėto akto pagrindu ieškovė atlygino 2015-01-13 eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

12Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

13Vadovaujantis CK 6.246 str. 2 d., 6.264 str. nuostatomis, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės – įstatymų leidėjas aiškiai nustato, jog už darbuotojų padarytą žalą atsakingas yra juos samdantis asmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, šalys to neginčijo, kad S. M., kuris 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio aktu nurodytas kaltu dėl eismo įvykio, buvo atsakovės UAB „Selvija“ darbuotojas. Ieškovė atsakovės darbuotojo kaltę dėl jai atsiradusios turtinės žalos iš esmės grindžia 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio aktu. Įvertinus šio akto turinį, jame konstatuotas aplinkybes bei visumą kitų byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, kad negalima kategoriškai spręsti, jog būtent dėl S. M. kaltų veiksmų atsirado žala ieškovei.

14Atsakovės darbuotojas S. M. atliko traukinio derintojo pareigas. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad S. M. pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių, patvirtintų 1996-09-20 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 297, 14.3.4. punkte nustatytas pareigas – prieš pradėdamas manevruoti krovimo baruose, patikrinti, ar nėra manevrams kliūčių. Nors minėtame punkte yra nustatomos manevro vadovo pareigos, o traukinio derintojo pareigos numatytos minėtų taisyklių 14.3.1. punkte, tačiau sutiktina su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju traukinio derintojas veikė kartu ir kaip manevro vadovas. Tokią išvadą galima padaryti dėl to, kad Geležinkelio eismo taisyklės, reglamentuojančios vadovavimą manevrams, nurodo, kad Manevrinio lokomotyvo mašinistui turi vadovauti tik vienas darbuotojas – manevrų vadovas (derintojas arba konduktorius), kuris yra atsakingas už taisyklingą manevravimą (14.2.1. p.). Nagrinėjamu atveju pamainoje dirbo tik du darbuotojai – mašinistas ir traukinio derintojas, todėl pastarasis kartu atliko ir manevro vadovo pareigas. Manevro maršrutus rengia stoties budėtojas (Geležinkelio eismo taisyklių 14.1.5. p.). Traukinio derintojas, vykdydamas savo pareigas, turi laikytis parengto maršruto ir nustatyto grafiko.

15Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. M. paaiškino, kad apžiūrėjo manevrinį sąstatą, prikabintą prie lokomotyvo, apeidamas jį iš abiejų pusių – pirmiausia apžiūrėjo sąstatą iš dešinės pusės ir grįždamas link lokomotyvo, iš kairės pusės. Apeidamas sąstatą, traukinio derintojas patikrina kiekvieno vagono stabdžius, kartu apžiūri, ar nėra jokių kliūčių ant bėgių. Savo pareigą trečiasis asmuo atliko, nes tuo metu šalia vyko krovos darbai ir grįžo į lokomotyvą užpildyti stabdžių patikrinimo pažymos. Šias aplinkybes patvirtina ir lokomotyvo mašinisto A. R. rašytiniai paaiškinimai, esantys byloje. Be kita ko, tiek S. M., tiek lokomotyvo mašinistas savo paaiškinimuose nurodė, kad pajudėjus sąstatui ir nuvažiavus apie 50 m. atstumą, pajuto, kad traukinio sąstatas tempiamas sunkiai. Taigi labiau tikėtina, kad pradėjus manevrą, jokių kliūčių ant bėgių nebuvo, nes apsunkintą sąstato traukimą mašinistas būtų pastebėjęs iš karto. Ieškovės atstovas nurodo, kad įvykio vietoje ant bėgių matosi tik įdaužimo nuo rėdmens žymė, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant bėgių matosi ir vilkimo žymės. Kadangi po eismo įvykio toje vietoje nebuvo rasta kliūtis, kuri, ieškovės teigimu, sąlygojo eismo įvykį, nėra galimybės teigti, kada ant bėgių esančios įmušimo ar vilkimo žymės atsirado. Nei traukinio derintojas, nei įvykiui tirti sudaryta komisija nesurado ir nenustatė, kokia kliūtis galėjo papulti po sąstato rėdmenimis.

16Atmestinas ieškovės atstovo argumentas, kad traukinio derintojas, sąstatui pradėjus judėti, turėjo pastovėti toje vietoje, kur vyko metalo laužo krovos darbai, kad eismo įvykio būtų galima išvengti. Vadovaujantis Geležinkelio eismo taisyklėmis, geležinkelių eismas bei manevrai yra itin griežtai reglamentuoti, atsižvelgiant į geležinkelio eismo specifiką, jokie nukrypimai nuo grafiko bei maršruto yra negalimi. S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad maršrutui įvykdyti yra nustatytas grafikas, jam skirtas laikas, todėl traukinio derintojas neturi galimybių savo nuožiūra vaikščioti aplink sąstatą ar eiti paskui jį sąstatui judant, nes tokiu atveju nespės atlikti manevro per jam nustatytą laiką. Be kita ko, pagal Geležinkelių eismo taisykles, taip nurodė ir S. M., sąstatui judant, traukinio derintojas turi būti tempiamų ar stumiamų vagonų priekyje ir stebėti manevrų šviesoforų signalus, maršrute esančių iešmų padėtį, ar nėra kelyje kliūčių, žmonių ir kt.; prireikus imtis priemonių manevriniam sąstatui sustabdyti (Taisyklių 14.3.2.d. p.). Traukinio sąstatui pradėjus manevrą, o traukinio derintojui stovint krovos darbų vietoje, kaip tai nurodė ieškovės atstovas, traukinio derintojas neturėtų galimybės stebėti šviesoforų signalų, iešmų padėčių, ar priekyje kelyje nėra kliūčių, ir taip pažeistų Geležinkelio eismo taisyklėse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, S. M., patikrinęs traukinio sąstatą ir grįžęs į lokomotyvą bei jame buvęs traukiniui pradėjus judėti, savo pareigas atliko tinkamai ir nepažeidė Geležinkelio eismo taisyklių nuostatų.

17Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad traukinio derintojas, žinodamas, kad krovos darbai vyksta šalia tos vietos, kur turėjo būti atliekamas manevras, turėjo galimybę perspėti budėtoją ir sustabdyti manevrą. Teismo nuomone, ieškovės atstovas Geležinkelio eismo taisyklių nuostatas aiškina nepagrįstai plečiamai. Minėtų taisyklių nuostatos (Taisyklių 14.3.2.d. p.) leidžia traukinio derintojui sustabdyti manevrinį sąstatą ne visais, o tik tais atvejais, kai kelyje pastebi kliūčių, žmonių ir kt. Kaip minėta, maršrutus rengia stoties budėtojas, kuris, akivaizdu, ir turėtų įvertinti visas galimas grėsmes rengiamam maršrutui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad šiuo geležinkelio keliu, kai šalia vyksta metalo laužo krovos darbai, manevrai vykdavo nuolat, niekada nekilo jokių problemų, todėl neturėjo pagrindo numanyti, kad gali kilti kliūčių.

18Ieškovė savo reikalavimą grindžia 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio aktu, kuriame kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovės UAB „Selvija“ darbuotojas S. M.. Sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad minėto akto išvados yra prieštaringos, paremtos tik prielaidomis. Pastebėtina, kad komisija eismo įvykiui tirti sudaryta tik iš UAB „Vakarų krova“ darbuotojų. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas komisijos pirmininkas, kuris ir surašė aktą, E. P., UAB „Vakarų krova“ gamybos valdymo grupės vadovas, nurodė, kad iš karto po eismo įvykio nuvyko į įvykio vietą, tačiau kliūties, galėjusios sąlygoti vagono nukritimą nuo bėgių, nerado. Jos nerado ir traukinio derintojas iš karto pastebėjęs avariją.

192015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio akto 9 p., kur trumpai aprašomas eismo įvykis, nurodyta, kad, „pradėjus važiuoti manevriniam sąstatui su 18 vagonų, nuo bėgių nuvažiavo 15 vagonas. Tikėtina, kad važiuojant pro kraunamą rietuvę su metalo laužu, nuo rietuvės nuriedėjo ir po ratu pakliuvo metalo laužo gabalas“. Remiantis šia tikėtina įvykio seka, vėliau komisija padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad prieš pradedant važiuoti traukinio derintojas pilnai neįsitikino, ar nėra kliūčių, tuo pažeisdamas „Geležinkelio eismo taisyklių“ 14.3. punkto n dalies reikalavimus ,,prieš pradėdamas manevruoti krovimo baruose, patikrinti, ar manevrams nėra kliūčių“. Šios išvados komisija nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis, rėmėsi tik tikėtinu eismo įvykio aprašymu. Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. patvirtino, kad akte padaryta išvada yra labiau jo nuomonė, o ne išvada. Nurodė, kad nenustatyta tikroji avarijos priežastis, ši padaryta išvada yra labiausiai tikėtina, negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių iš tikrųjų galėjo įvykti avarija.

20Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė grįsdama reikalavimą 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio aktu, remiasi tik jame nurodytomis prielaidomis, komisijos pirmininko E. P. nuomone dėl galimų įvykio aplinkybių. Ieškovės atstovas nurodė, kad draudimo bendrovės atstovai patys nebuvo nuvykę į įvykio vietą, jos nepažiūrėjo, papildomų duomenų iš draudėjo prieš išmokant draudimo išmoką nereikalavo. Vien ta aplinkybei, kad ieškovei pakako pateiktų duomenų draudimo išmokai išmokėti, nepatvirtina visų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų traukinio derintojo veiksmų bei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusios žalos, sąlygų, būtinų žalai atlyginti.

21Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas bei trečiasis asmuo iškėlė versiją, kad nebuvo tirtos aplinkybės dėl paties vagono techninės būklės, neatmesta galimybė, kad avarija galėjo įvykti dėl vagono gedimo. Nors ieškovės atstovas šias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad vienu iš komisijos narių, įvykio priežastims nustatyti, buvo inžinierius mechanikas, tačiau jokiais objektyviais duomenimis atsakovės atstovo išsakytų abejonių nepaneigė. Vien ta aplinkybė, kad pagal turimus dokumentus vagonas eismo įvykio metu turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą, tai dar nepatvirtina fakto, kad avarijos metu jis negalėjo turėti gedimo. Ginčijamame akte yra nustatyti tik vagonui padaryti pažeidimai, bet nenurodyta, ar jis buvo techniškai tvarkingas. Byloje pateikti duomenys apie jau iki bylos iškėlimo atliktą vagono remontą, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo tikslinga skirti ekspertizę vagono gedimo eismo įvykio metu faktui paneigti ar patvirtinti. Be to, bylos šalys to ir neprašė. Trečiasis asmuo S. M. nurodė, kad traukinio vagonų techninę apžiūrą atlieka tam įgaliotos institucijos, ieškovės atstovas nurodė, kad nuvirtęs vagonas buvo apžiūrėtas tik UAB „Vakarų krova“ inžinieriaus mechaniko, techninė apžiūra jam nebuvo atliekama.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – asmens, iš kurio prašoma priteisti žalą, neteisėtų veiksmų, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio su patirta žala. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas dėl žalos dydžio pagrįstumo nepasisako.

23Atsakovės atstovas taip pat laikėsi pozicijos, kad prie geležinkelio kelių kroviniai turi būti sukrauti ir sutvirtinti nepažeidžiant statinių artumo gabarito pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 4.6 punkto reikalavimus, t. y., kroviniai, kurių aukštis nuo bėgio galvutės paviršiaus yra ne didesnis kaip 1200 mm, turi būti ne arčiau kaip 2,0 m nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, o kai krovinys aukštesnis kaip 1200 mm – ne arčiau kaip 2,5 metro. Atsakovės teigimu, pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad aukščiau nurodytų reikalavimų UAB „Vakarų krova“ nebuvo laikomasi. Nors byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto bei dydžio, tačiau nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nes kitos galimos žalos atsiradimo priežastys, nei nurodytos ieškinyje, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

24Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

25Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Atmetus ieškinį, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas (CPK 93 straipsnis).

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 783,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, ir 755,77 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovės turtėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei UAB „Selvija“ 783,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,... 2. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4830,62 Eur žalos atlyginimo, 6... 3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas... 4. 2015-11-13 teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino.... 5. Atsakovė UAB „Selvija“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino pareiškime išdėstytas... 7. Trečiasis asmuo S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-01-13... 8. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų krova“ atsiliepimo nepateikė, teismo... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-07-04... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1... 12. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir... 13. Vadovaujantis CK 6.246 str. 2 d., 6.264 str. nuostatomis, samdantis darbuotojus... 14. Atsakovės darbuotojas S. M. atliko traukinio derintojo pareigas. Ieškovė... 15. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. M. paaiškino, kad apžiūrėjo... 16. Atmestinas ieškovės atstovo argumentas, kad traukinio derintojas, sąstatui... 17. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad traukinio derintojas,... 18. Ieškovė savo reikalavimą grindžia 2015-01-22 geležinkelių transporto... 19. 2015-01-22 geležinkelių transporto eismo įvykio akto 9 p., kur trumpai... 20. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 21. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas bei trečiasis asmuo iškėlė... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė... 23. Atsakovės atstovas taip pat laikėsi pozicijos, kad prie geležinkelio kelių... 24. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 25. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas... 26. Atmetus ieškinį, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei UAB „Selvija“... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...