Byla 2-36-656/2015
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tretysis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovei Redai Maziliauskaitei ir atsakovo atstovui advokatui Andriui Baranskiui, išnagrinėjęs civilinę byla pagal ieškovo UAB “Litesko“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tretysis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas,

Nustatė

2

  1. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
Ieškovas praš4 priteisti iš atsakovo 189361,07 Lt (54843 eurus) skolos už laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-05-31 pateiktą šilumos energiją į sanatorijos „Nemunas“ bei Druskininkų gydomosios kultūros ir ambulatorinio gydymo centro pastatus, esančius adresu ( - ) (toliau – Pastatai) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3Ieškovas nurodė, kad iki 2006-10-12 Pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovui, o, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir nuo 2006-08-17 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2006-01-19 sprendimui civilinėje byloje Nr.2-79-39/2006, nuosavybės teisė į Pastatus buvo grąžinta Lietuvos Respublikai. Valstybei Pastatų nuosavybės teisė atsakovo prašymu buvo apribota teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo atsakovo apeliacinį skundą – 2007-06-29 nutartimi palikus nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus. Ieškovas nurodė, kad šalys 2004-08-23 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.72 (toliau — Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis), kurios galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2034-05-31. Atsakovas Pastatus išnuomavo UAB „Profsąjungų mokymo ir tyrimo institutas“ (toliau – Institutas/Nuomininkas), su kuriuo ieškovas šilumos tiekimo sutarties nebuvo sudaręs. Pastatui nuosavybės teise nuo 2006-08-17 perėjus Valstybei, jais ir toliau faktiškai naudojosi Institutas. Laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-05-31 (toliau – Ginčo laikotarpis) už tiekiamą šilumos energiją nebuvo atsiskaitoma ir skola susidarė 54843 eurai. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš Pastatų savininkės – valstybės, kuri buvo pastatų savininkė Ginčo laikotarpiu. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai priteisė skolą iš Valstybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-26 priėmė naują sprendimą ir atmetė ieškovo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartis, todėl pareiga apmokėti už Pastatų šildymą siejama ne su Pastatų savininko statusu, bet su asmeniu, kuris tokią pareigą yra priėmęs pagal sutartį. Pažymėjo, kad esant situacijai, kai šilumos energija tiekiama pagal sutartį, šios sutarties šalių elgesys vykdant ir nutraukiant Sutartį negali būti kvalifikuojamas taip, kad jos tokiu savo elgesiu nustatytų naujam savininkui prievolės mokėti už šilumos energiją, kurios jis negavo dėl to, kad negalėjo valdyti patalpų dėl buvusio savininko veiksmų ar neveikimo. Buvęs savininkas tokiose situacijose taip pat atsako už asmenų, kuriems jis suteikė patalpas naudotis, veiksmus ar neveikimą perduodant patalpas naujam savininkui. Reikšminga nustatyti, ar šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buvusiu savininku nutraukta, o su naujuoju – sudaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sutartis nebuvo nutraukta, nes ji pasikeitus savininkui, ir toliau vykdoma, t.y. šilumos energijos tiekimas į Pastatus nebuvo nutrauktas. Sutartis su dėl šilumos tiekimo su Valstybe sudaryta nebuvo. Ieškovas nurodė, kad šilumos tiekimą tik Pastatui apriboti buvo galima tik patekus į Pastato vidų ir užsukus jame esančias šilumos įrenginių sklendes.

  1. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai

4Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo iš Valstybės ir VĮ „Valstybės turto fondo" priteisimo, tačiau nekonstatavo, kad už įsiskolinimo susidarymą yra atsakingas atsakovas. Tais atvejais, kai patalpos ar jų inžineriniai tinklai yra savarankiški, tokiose situacijose šilumos tiekėjas turi visas galimybes netiekti šilumos energijos arba nutraukti tiekimą, kol nėra sudaryta nauja sutartis, kai pasikeitus patalpų savininkui buvęs šilumos energijos pirkėjas reikalauja nutraukti sutartį. 2006-06-22 atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas nutraukti paslaugų teikimą, o 2006-10-05 pranešė apie Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė ir šilumos energijos tiekimo nenutraukė. Atsakovui ginčo laikotarpiu nebuvo pateiktas nei vienas pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą, raginimas jį padengti ar reikalavimas sudaryti sąlygas Ieškovui nutraukti šilumos tiekimą į Pastatus. Ieškovas neveikė kaip atidus ir rūpestingas šilumos tiekėjas. Žinodamas, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu nutraukta, o su nauju Patalpų savininku ar valdytoju ji nėra sudaryta, ieškovas ir toliau tiekė šilumos energiją. Ieškovas nereagavo į tai, kad nuolat auga įsiskolinimas, ir tik 2007 metais balandžio mėnesį ėmėsi realių veiksmų šilumos tiekimui į Pastatus nutraukti. Ieškovas net žinodamas atsakovo poziciją, kad su juo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta (su kuo sutiko ieškovas), todėl atsakovas jokių paslaugų neapmokės, taip pat gavęs VĮ „Valstybės turto fondo" atsisakymą apmokėti teikiamas paslaugas, ne tik nenutraukė paslaugų teikimo, bet ir nesirūpino tinkamu paslaugų tiekimo įforminimu ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nauju Pastatų savininku sudarymu. Atsakovas nuo Pastatu nuosavybės teisės perėjimo Valstybei momento, jokių Pastatų savininko, valdytojo ar naudotojo funkcijų neįgyvendino, todėl Atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už susidariusi įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, kuriu Atsakovas niekada negavo. Atsakovas žinodamas, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nėra nutraukta, būtų ėmęsis reikiamų veiksmų tinkamam šios sutarties nutraukimui įforminti ir įsiskolinimo susidarymui išvengti. Tačiau ieškovas savo veiksmais leido atsakovui vienareikšmiškai suprasti, kad sutartiniai santykiai jų nebesieja, ir Atsakovas nėra atsakingas už šilumos energijos pateiktos į Pastatus tiekimo apmokėjimą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nesutiko, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - Pastatų areštas, būtų panaikintos, todėl būdama Pastatų savininku Valstybė negalėjo jų tinkamai valdyti, naudoti bei disponuoti, nes tokie ieškovo argumentai prieštarauja jo paties išsakytai pozicijai civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012. Atsakovas prašydamas nenaikinti laikinųjų apsaugos priemonių naudojosi jam, kaip civilinio proceso dalyviui, suteiktomis ir CPK reglamentuotomis šalies procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Galiojančios laikinosios apsaugos priemonės netrukdė Vyriausybei, įgyvendinančiai valstybės, kaip turto savininko, teises, spręsti dėl Valstybės turto patikėjimo teise perdavimo įstatyme numatytam subjektui. Atsakovui netekus nuosavybės teisės į Pastatus, pavedimo sutartis su Institutu automatiškai pasibaigė, taigi nuo šio momento atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už Instituto veiksmus. Rūpintis nuosavybės teise priklausančiais pastatais yra jų savininko, o ne trečiųjų asmenų atsakomybė, todėl atsakovas netekęs nuosavybės teisės į Pastatus ir nebebūdamas saistomas jokių sutartinių santykių su Institutu, negalėjo kontroliuoti ar juo labiau atsakyti už jo veiksmus. Ieškovas neįrodė, kad neįmanoma nutraukti šilumos tiekimo į pastatą nepatekus į Pastato vidų.

5Tretysis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė jį pašalinti iš trečiųjų asmenų, o nepašalinus, ieškinį patenkinti. Tretysis asmuo nurodė, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio, t.y. ginčo laikotarpiu, Pastatus pagal nuomos ir pavedimo sutartis pastatus valdė, administravo ir jais naudojosi Institutas. 2005-04-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Pastatai buvo areštuoti uždraudžiant juos perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis ir laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2007-07-20. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus 2007-07-20 įsakymu sudaryta komisija perėmė Pastatus ir 2007-09-03 įregistravo turto patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre.

  1. Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai

6Ieškinys tenkinamas visiškai, nes byloje nustatyta, kad atsakovas Ginčo laikotarpiu nors ir nebūdamas Pastatų savininku toliau faktiškai valdė Pastatus, nes atsakovo pavedimu Pastatus administravo Institutas. Nors atsakovas raštu pranešė ieškovui, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, tačiau šiluma į Pastatus buvo tiekiama ir toliau. Ieškovas negalėjo vienašališkai atjungti šilumos tiekimo.

7Dėl Pastatų valdymo

8Byloje nustatyta, kad nuo 2004-09-17 iki 2007 m. liepos mėnesio, t. y. ir ginčo laikotarpiu, pagal 2004 m. rugsėjo 17 d. nuomos sutartį (b.l.18-19), o vėliau pagal 2005 m. sausio 25 d. pavedimo sutartį, sudarytą su tuometiniu patalpų savininku atsakovu LPS „Solidarumas" (b.l.57-58), atsakovui nuosavybės teise priklausiusius Pastatus valdė, administravo ir jais naudojosi UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas" (Institutas). Pavedimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad atsakovas paveda Institutui valdyti ir administruoti Pastatus naudojant LPS „Solidarumas“ poreikiams. Pavedimo sutarties 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad Institutas kas mėnesį atsiskaito atsakovui apie administruojamų pastatų valdymą, atsakovas tvirtina nekilnojamojo turto valdymo pajamų-išlaidų biudžetą, instituto pajamos, atskaičius valdymo ir administravimo išlaidas, pervedamos atsakovui. Nors Pavedimo šalys nurodė, kad neaptartoms šalių teisėms ir pareigoms taikomos CK 6.758 str. – 6.765 str. nuostatos, reglamentuojančios pavedimo santykius, tačiau, teismo vertinimu, pagal 2005 m. sausio 25 d. pavedimo sutartį tarp atsakovo ir Instituto susiklostė paprastojo administravimo santykiai (CK 4.236 str. ir 4.240 str.). . Institutas likviduotas bankrutavus 2009-02-11.

9Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį naudojosi ir valdė Pastatus, nes įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į Pastatus turtą perdavė valdyti ir naudoti Institutui. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė. Nors ginčo šalių, Instituto bei Valstybę atstovavusios Valstybės įmonės Valstybės turto fondas ginčo laikotarpiu vyko prieštaringas susirašinėjimas, kuriame tiek Valstybės turto fondas, tiek Institutas išreiškė poziciją, kad siekia perimti įsipareigojimus atsikaityti su ieškovu už Pastatams tiekiamą šilumos energiją, tačiau teismas šalių teisinius santykius vertina atsižvelgdamas į šalių sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties besitęsiančio vykdymo ir Pastatų faktinio valdymo bei naudojimo kontekste. Atsakovas 2006 m. gruodžio 12 d. raštu informavo Valstybės turto fondą, kad nekilnojamąjį turtą Druskininkuose administruoja Institutas, o paslaugų dėl elektros energijos ir šildymo, bei karšto vandens tiekimo sutartys sudarytos su LPS „Solidarumas". 2007 m. vasario 12 d. raštu Valstybės turto fondo prašė teikti jiems apmokėjimui sąskaitas už sanatorijos „Nemunas" patalpų šildymą bei suvartotą elektros energiją. Institutas 2007 m. balandžio 12 d. pateikė UAB „Litesko" filialui „Druskininkų šiluma" ir Valstybės turto fondui garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo per keturis mėnesius padengti 158.971,82 Lt dydžio skolą už šilumos tiekimą ir karštą vandenį. Ieškovo UAB „Litesko" filialo „Druskininkų šiluma" atstovai, siekdami apriboti šilumos tiekimą į sanatorijos „Nemunas" pastatus, 2007 m. balandžio 12 d. ir balandžio 18 d. norėjo patekti į pastato šilumos punkto patalpas, tačiau UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas" darbuotojų nebuvo įleisti, ką patvirtina antstolio A. C. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir Neįleidimo į objekto, esančio ( - ), šilumos mazgą aktas, kurį pasirašė UAB „Litesko" filialo „Druskininkų šiluma" atstovai, taip pat vartotojo atstovai - UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas" darbuotojai, kurie minėtame akte paprašė palikti karštą vandenį ir nurodė, kad skolą sumokės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 752 „Dėl nekilnojamojo turto Druskininkuose perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui" perdavė Valstybės turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Druskininkuose, tame tarpe ir turtą, esantį ( - ), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus 2007 m. liepos 20 d. įsakymu buvo sudaryta nekilnojamojo turto Druskininkuose priėmimui iš faktinio valdytojo priėmimo komisija, kuriai buvo pavesta apžiūrėti perduodamą turtą, parengti turto apžiūros dokumentus, turto perdavimo ir priėmimo aktą, surinkti iš vandens, elektros energijos, dujų, šilumos energijos, komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitas ir apskaičiuoti įsiskolinimo sumas. Valstybės turto fondas 2007 m. liepos 19 d. ir 2007 m. liepos 25 d. raštais kreipėsi į LPS „Solidarumas" ir UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas", prašydamas perduoti nekilnojamąjį turtą Druskininkuose ir pateikti minėto turto kadastro duomenų bylas, taip pat sutarčių, kurias jie buvo sudarę su elektros energijos, dujų, šilumos energijos, komunalinių paslaugų teikėjais, kopijas. Nei LPS „Solidarumas", nei UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas" Valstybės turto fondui nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų neperdavė. VĮ Registrų centre 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo įregistruota Valstybės turto fondo patikėjimo teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ).

10Nors Pastatų nuosavybės teise nuo 2006-08-17 (įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai dėl civilinėje byloje Nr.2A-265/2006 dėl Pastatų nuosavybės teisės perdavimo Valstybei) perėjo Valstybei. Tačiau ginčo laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-05-31 galiojo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria ginčo turtas buvo areštuotas ir buvo uždrausta turtą apsunkinti daiktinėmis teisėmis, taip pat nebuvo baigtas teisminis Valstybės ginčas su LPS „Solidarumas" dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. sprendimas, pagal kurį ginčo turtas grąžintas Lietuvos valstybei, objektyviai vertinant negalėjo būti įvykdytas, t. y. ginčo turtas negalėjo būti perimtas iš atsakovo valstybės nuosavybėn, perduodant valdyti konkrečiai valstybės institucijai ar įmonei, tuo pačiu užtikrinant ir apmokėjimą už suteiktas šilumos energijos ir kitas paslaugas. Dėl LPS „Solidarumas" procesinių veiksmų (kasacinio skundo padavimas, prašymas nenaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismo sprendimo nevykdymas) nebuvo galimybės Valstybei perimti Pastatus.

11Dėl Pastatų valdytojo atsakomybės

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, kurioje ieškovas UAB „Litesko" buvo pareiškęs ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Valstybės turto fondui dėl skolos už šilumos energijos tiekimą priteisimo, aiškindamas Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, pasisakė, kad „šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Šilumos energija tiekiama remiantis šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartimi (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), šilumos energijos tiekėjui draudžiama tiekti šilumą ir (ar) karštą vandenį kitaip negu pagal galiojančią sutartį (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 51 punktas). Toks teisinis reguliavimas atitinka visų suinteresuotų asmenų šilumos tiekimo santykiuose interesus. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti neteisėtai valdomas patalpas." Lietuvos Aukščiausiasis Teismas cituotoje nutartyje taip pat nurodė, kad buvęs savininkas tokiose situacijose taip pat atsako už asmenų, kuriems jis suteikė patalpas naudotis, veiksmus ar neveikimą perduodant patalpas naujam savininkui. Tokiais atvejais sprendžiant dėl prievolės sumokėti už šilumos energiją reikšminga nustatyti, ar šilumos pirkimo—pardavimo sutartis su buvusiu savininku nutraukta, o su naujuoju savininku - sudaryta. Byloje nustatyta, kad nei naujasis savininkas - Valstybė, nei Valstybės turto fondas ginčo laikotarpiu su ieškovu šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudaręs, tuo tarpu buvusio savininko atsakovo LPS „Solidarumas" ir ieškovo sutartiniai šilumos energijos tiekimo teisiniai santykiai faktiškai nebuvo nutrūkę.

13Nuo 2004 metų iki ginčo turtas perėjo Lietuvos valstybės nuosavybėn, turto savininkas buvo atsakovas, kuris buvo sudaręs paslaugų dėl elektros energijos, šildymo bei karšto vandens tiekimo sutartis su šias paslaugas teikusiomis bendrovėmis, tame tarpe ir ieškovu. Nors atsakovas ir kreipėsi į ieškovą dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau UAB „Litesko" šilumos energijos tiekimo nenutraukė, toliau faktiškai naudojosi tiekiama šilumos energiją, todėl laikytina, jog ieškovas faktiškai nepriėmė atsakovo siūlymo nutraukti sutartį. Šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimą gali patvirtinti tik tokie veiksmai, kuriais kartu nutraukiamas sutarties vykdymas – faktinis šilumos energijos tiekimo nutraukimas. Tokiu būdu, nesant šalių suderintos valios nutraukti sutartį, nėra pagrindo teigti, jog sutartiniai santykiai tarp UAB "Litesko" ir LPS „Solidarumas" pasibaigė. Reikšminga tai, kad CK 4.244 str. 1 d. nustato: „Administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.“ Ši nuostata patvirtina atsakovo atsakomybę. Todėl laikytina, jog atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už ginčo laikotarpiu į pastatus tiektą šilumos energiją.

14Dėl galimybės atjungti šilumos tiekimą

15Atsakovas savo atsikirtimus grindžia aplinkybe, kad ieškovas nepaneigė savo galimybės nutraukti šilumos tiekimo į pastatą nepatekus į Pastato vidų buvimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas ėmėsi teisėtų priemonių, siekiant faktiškai nutraukti šilumos tiekimą į Pastatus. Pagal teismų informacinės Liteko sistemos duomenis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-511-418/2007 buvo nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir valstybinę įmonę Valstybės turto fondą sudaryti sąlygas ieškovui apriboti šilumos tiekimą, atjungiant šilumnešio vamzdynus aklėmis, į ginčo pastatus, įleidžiant ieškovo darbuotojus į šių pastatų šilumos punkto patalpas atjungti šilumnešio vamzdynus aklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad minėta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta neturint jokio teisinio pagrindo (nes pastatai nebuvo perduoti patikėjimo teise valdyti nei valstybės įmonei Valstybės turto fondui, nei kitam valstybės subjektui), Valstybės turto fondas apskundė šią nutartį apeliacinės instancijos teismui, kuris 2007-07-12 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-657-2/2007) panaikino skundžiamą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį ir esant ieškovo UAB „Litesko" ieškinio atsisakymui, civilinę bylą Nr. 2-511-418/2007 dėl įpareigojimų pagal ieškovo UAB „Litesko" filialo „Druskininkų šiluma" ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir valstybės įmonei Valstybės turto fondui nutraukė. Be to, byloje esantis įrodymas - antstolio A. C. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovo atstovų į ginčo pastatą neįleido tuo metu faktiškai Pastatą valdžiusio - UAB „Profesinių sąjungų mokymo ir tyrimo institutas" darbuotojai. Teismo vertinimu, atsakovas pagal 2005 m. sausio 25 d. pavedimo sutarties 8 punkto nuostatas prieš mėnesį raštu įspėjęs Institutą galėjo nutraukti pavedimo sutartį, perimti Pastatų valdymą ir realiai užtikrinti šilumos energijos tiekimo nutraukimą.

16Be to, byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 „Vartotojo objekto šilumos įrenginių nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ribų ir šilumos energijos tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akto" matyti, kad jog Pastatų šilumos įrenginiai priklausė atsakovui, t.y. Pastatų savininkui (Sutarties šalių nuosavybės (valdymo) teise priklausančių įrenginių sistemų skiriamoji riba schemoje pažymėta raudona linija) (b.l.123). Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 4.4 p., atsakovas įsipareigojo vykdyti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų (įskaitant atsakovo teritorijoje esančius jo šilumos perdavimo tinklus) eksploatacinės priežiūros darbus; atsakovas taip pat įsipareigojo tinkamai prižiūrėti šilumos ir karšto vandens įrenginius, tenkančius atsakovo eksploatacinei atsakomybei (sutarties 4.9 p.). Tai yra, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas buvo atsakovas, kaip Pastato bei Pastato šilumos įrenginių savininkas, kuris buvo paskyręs už Pastato šilumos ūkį atsakingą asmenį (šis asmuo nurodytas sutarties 11 p.).Šilumos tiekimas Pastatui galėjo būti nutrauktas iš kameros 1V-26-3, tačiau, nutraukus šilumos tiekimą iš šios kameros, šilumos tiekimas būtų nutraukiamas ne tik Pastatui, bet ir kitiems gyvenamiesiems namams (kaip nurodyta 2014-11-28 UAB „LITESKO" filialo „Druskininkų šiluma" technikos direktoriaus paaiškinime)(b.l.128-129). Teismo vertinimu, nepaneigta aplinkybė, kad šilumos tiekimas į Pastatus galėjo būti nutrauktas tik patekus į atsakovo valdomus Pastatus ir šiuo aspektu priklausė nuo paties atsakovo valios.

17Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., CPK 270 str., 93 str. 1 d.,

Nutarė

18Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui UAB “Litesko“ iš atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 54843 eurus (189361 Lt) skolos už laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-05-31 pateiktą šilumos energiją į sanatorijos „Nemunas“ bei Druskininkų gydomosios kultūros ir ambulatorinio gydymo centro pastatus, esančius adresu ( - ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Priteisti ieškovui iš atsakovo 1386 eurų (4787 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas žodinio proceso tvarka,... 2.
  1. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
Ieškovas...
3. Ieškovas nurodė, kad iki 2006-10-12 Pastatai nuosavybės teise priklausė... 4. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad minėtoje... 5. Tretysis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė jį... 6. Ieškinys tenkinamas visiškai, nes byloje nustatyta, kad atsakovas Ginčo... 7. Dėl Pastatų valdymo... 8. Byloje nustatyta, kad nuo 2004-09-17 iki 2007 m. liepos mėnesio, t. y. ir... 9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visą ginčo... 10. Nors Pastatų nuosavybės teise nuo 2006-08-17 (įsiteisėjus Lietuvos... 11. Dėl Pastatų valdytojo atsakomybės... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje... 13. Nuo 2004 metų iki ginčo turtas perėjo Lietuvos valstybės nuosavybėn, turto... 14. Dėl galimybės atjungti šilumos tiekimą ... 15. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia aplinkybe, kad ieškovas nepaneigė savo... 16. Be to, byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad Šilumos pirkimo-pardavimo... 17. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., CPK 270 str., 93 str. 1... 18. Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui UAB “Litesko“ iš... 19. Priteisti ieškovui iš atsakovo 1386 eurų (4787 Lt) bylinėjimosi išlaidų.... 20. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...