Byla 2-181-647/2016

Dėl teisės į gyvenamosios patalpos nuomą, teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą atnaujinimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovui H. D., jo atstovui advokatui G. A. Peredniui, atsakovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui VĮ Vilniaus miškų urėdijai dėl teisės į gyvenamosios patalpos nuomą, teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą atnaujinimo,

Nustatė

2Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovui H. D., a. k. ( - ) atnaujinti praleistą terminą į teisę nuomoti gyvenamąją patalpą, esančią Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajone. Pripažinti ieškovui H. D., a. k. ( - ) teisę į gyvenamosios patalpos nuomą ( - ), Sudervė, Vilniaus rajone.

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu būdamas anksčiau neteistu, buvo nubaustas pagal BK Liet. ( - ) str. 2 d. vieneriems metams pataisos darbų su 15 proc. darbo užmokesčio išskaičiavimu į valstybės pajamas. 1985 m. spalio 15 d. Vilniaus rajono liaudies teismas nutartimi, pataisos darbus pakeitė laisvės atėmimu vieneriems metams, apskaičiuojant ir kitų bausmių trukmę nuo 1985 m. spalio 15 d. + 26 dienos = iki 1985 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono liaudies teismo 1986 m. liepos 23 d., nutartimi buvau paleistas iš laisvės atėmimo vietos. 1987 m. vasario 26 d. nutartyje nuosprendyje nustatyta, kad aš laisvės atėmimo vietose praleidau 281 paras laisvės atėmimo, o turėjau praleisti tik 26 paras ir man turi būti atlyginta žala už 255 paras neteisėto laisvės atėmimo. Už patirtą žalą per ilgai atliekant laisvės atėmimo bausmę Teismas man priteisė kompensaciją 595 rublius. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją atvyko dirbti į Sudervės girininkiją ir 1976 m. gegužės 19 d. buvo apgyvendintas tarnybinėse gyvenamosiose patalpose esančiose Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajonas. 1986 m. sausio 21 d. buvo išregistruotas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos esančios Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajonas, dėl 1985 m. nuteisimo už nusikalstamą veiką. Šis faktas nustatytas civilinėje byloje Nr. 251-597/2004. Taip pat apie tai pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5397-208/2015, tai patvirtina „Namų knygos, įregistravimo piliečių, gyvenančių name Nr. 1“ kopija. Akivaizdu, jog jeigu aš nebūčiau atlikinėjęs minėtųjų 255 parų laisvės atėmimo, kurias atliko dėl valstybės pareigūnų neapsižiūrėjimo, iki 1986 m. sausio 21 d. būtų išėjęs į laisvę ir nebūtų išregistruotas iš tarnybinės gyvenamosios vietos ( - ), Sudervė, Vilniaus rajone. Šis namas patikėjimo teise valdomas Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdija. Netekęs gyvenamosios vietos Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajone, kitos gyvenamosios vietos neįgijo, Vilniaus miesto savivaldybėje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Iš nuomojamos tarnybinės patalpos 1986 m. sausio 21 d. buvo išregistruotas dėl teismo klaidos, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai. Įstatymo nustatytą laiką į teisę gyventi gyvenamojoje patalpoje Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajone praleido dėl svarbių priežasčių, nes nuo 1999 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. atlikinėjo bausmę. Sugrįžęs iš laisvės atėmimo vietos kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl teisės gyventi minimoje gyvenamojoje vietoje, tačiau ieškinys dėl trūkumų priimtas nebuvo (2014-03-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis c. b. Nr. 2-1329-647/2015), nes nebūdamas teisininku ieškinį surašė pats ir teismo nustatytų ieškinio trūkumų dėl teisinių žinių trūkumo patikslinti nesugebėjo. Be to yra kreipęsis į Lietuvos A. T. su kasaciniu skundu dėl Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio, manė, jog panaikinus minėtąjį nuosprendį, atgaus teisę ir į gyvenamosios patalpos esančios Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajone nuomą, tačiau Lietuvos A. T. baudžiamojoje byloje Nr. 2K–83, 1995 m. kovo 9 d. priėmė nutartį atsisakyti iškelti kasacinę bylą ir kasacinį skundą atmetė.

4Atsakovas VĮ Vilniaus miškų urėdija prašė ieškovo H. D. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nurodo, jog 1985 m. dėl neva neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamą veiką, 1986 m. sausio 21 d. jis buvo išregistruotas iš Tarnybinės gyvenamosios patalpos. Visų pirma, 1987 m. vasario 26 d. Lietuvos T. S. Respublikos Vilniaus rajono liaudies teismo nuosprendyje, kuris, kaip priedas, pateiktas kartu su ieškiniu, nurodyta, jog: „pagal 1984-10-19 dienos Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktoriaus įsakymą, H. D. 1984-10-19 dieną buvo atleistas iš darbo pagal liet. TSR KĮ 43 str., 3 p.“. Taigi akivaizdu, jog Ieškovas apskritai neturi jokios reikalavimo teisės į Tarnybinę gyvenamąją patalpą, kadangi iš savo darbovietės – Sudervės girininkijos, buvo atleistas dar 1984 metais. E. Š. aplinkybei, akivaizdu, jog Ieškovas apskritai neturi teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą atnaujinimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 251-597/2004 Ieškovo argumentai dėl jo nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo ir neteisėto jo išregistravimo įsigyvenamosios vietos yra paneigti. Šį faktą patvirtintina Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-109/2010. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-109/2010 akcentavo, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ieškovas tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje buvo registruotas nuo 1977 m. gegužės 19 d. iki 1980 m. (2008-09-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos raštas Nr. 4-2.2-362). 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Ieškovui buvo paskirta vienerių metų pataisos darbų ne pagal gyvenamąją vietą bausmė, išskaičiuojant 15 proc. darbo užmokesčio į valstybės pajamas. 1985 m. spalio 15 d. nutartimi bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui. 1987 m. vasario 26 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškovui neteisėtai į bausmės laiką nebuvo įskaitytas buvimo stacionarinėje teismo psichiatrinėje ekspertizėje laikas. Ieškovo, kaip apelianto, nurodyti argumentai dėl jo nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo ir ryšium su tuo neteisėtu jo išregistravimu iš gyvenamosios vietos yra paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 251-597/2004. Kadangi faktas dėl pareiškėjo išregistravimo iš jo gyvenamosios vietos yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris nėra nuginčytas ar negaliojantis, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-289-109/2010 sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas pareiškėjui nesukurtų jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo prašymas yra teisme nenagrinėtinas. Pažymėtina, jog šiame ieškinyje Ieškovas dėsto tas pačias aplinkybes ir nurodo, jog jo teisės buvo pažeistos dėl neva neteisėto nuteisimo bei neteisėto išregistravimo iš gyvenamosios vietos. Akivaizdu, jog ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, paneigtomis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 251-597/2004, kuris turi prejudicinę galią. Tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek administraciniuose teismuose ieškovas buvo užvedęs eilę bylų, siekdamas nustatyti, pripažinti ir atkurti jo nuolatinę gyvenamąją vietą ir registraciją tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje tačiau visi su gyvenamosios vietos nustatymu susiję ieškovo reikalavimai teismų buvo atsisakyti priimti arba atmesti.

5Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad teismai vadovaujasi klaidingu nuosprendžiu, o ne Vilniaus rajono teismo 1987 m. nutartimi. Ieškovas buvo išregistruotas iš gyvenamosios vietos neteisėtai. Namų knygoje yra vidaus reikalų organų pažyma apie įregistravimą, kad jis 1976 m. gegužės 19 d. registruotas Vilniaus rajone, Sudervėje, name Nr. 1, dabar Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajonas. Yra įrašas – laisvės atėmimas, forma 24, nuo 1986-01-21. Įrašas namų knygoje jam suteikia teisę reikalauti atnaujinti terminą.

6Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atstovaujamasis buvo nuteistas ir atliko didesnę bausmę, nei privalėjo atlikti. Dėl to jam buvo išmokėta kompensacija. Jeigu būtų bausmės neatlikinėjęs, nebūtų buvęs išregistruotas. Prašo atnaujinti praleistą terminą dėl ieškinio padavimo, kadangi ieškovas ilgai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

7Atsakovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą.

8Ieškinys atmestinas.

9Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė namų knygos vertimą (b. l. 10-13), kurioje matyti, jog Vilniaus miesto, Sudervės kaime, name Nr. 1 H. D., gim. 1954-02-10, registruotas 1976 m. gegužės 19 d., grafoje „Kada ir kur išvyko“ pažymėta – Laisvės atėmimas, tr. 24 nuo 1986-01-21. Iš Vilniaus rajono Liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nutarė įpareigoti Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto finansų skyrių išmokėti D. H., Jono 595 rub. už patirtą žalą (b. l. 5-6). Nuosprendyje be kita ko pažymėta, jog H. D. praleido 281 parą laisvės atėmimo vietose, o turėjo praleisti 26 paras. Taigi jam turi būti atlyginta žala už 255 paras. Be to pažymėta, jog tuo metu kai buvo patalpintas LLI (84 m. 11 mėn. 13 d.) niekur nedirbo. Iš pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad ieškovas nuo 1999-12-20 iki 2013-12-20 atliko laisvės atėmimo bausmę (b. l. 21).

10CK 6.591 str. 1 d. numatyta, jog laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

111987 m. vasario 26 d. Lietuvos T. S. Respublikos Vilniaus rajono liaudies teismo nuosprendyje, kuris, kaip priedas, pateiktas kartu su ieškiniu, nurodyta, kad: „pagal 1984-10-19 dienos Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktoriaus įsakymą, H. D. 1984-10-19 dieną buvo atleistas iš darbo pagal liet. TSR KĮ 43 str., 3 p.“. Vien remiantis šia aplinkybe, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į tarnybinę gyvenamąją patalpą, kadangi iš savo darbovietės – Sudervės girininkijos, buvo atleistas dar 1984 metais. Dėl minėtos aplinkybės ieškovas neturi teisinio pagrindo kreiptis ir dėl nuomotos gyvenamosios patalpos nuomos atnaujinimo. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu ir galiojančiu Vilniaus apygardos teismo 2004-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 251-597/2004 ieškovo argumentai dėl jo nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo ir neteisėto jo išregistravimo įsigyvenamosios vietos yra paneigti, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ieškovas buvo išregistruotas iš gyvenamosios vietos 1986-01-21 ryšium su laisvės atėmimo bausmės paskyrimu, o pagal tuo metu galiojusius Lietuvoje norminius aktus (TSRS pasų sistemos nuostatų, patvirtintų TSRS Ministrų tarybos 1974-08-28 nutarimu Nr.677, 31 p) asmenys nuteisti laisvės atėmimu, turėjo būti išregistruoti iš gyvenamosios vietos, todėl negalima konstatuoti, kad šis veiksmas atliktas neteisėtai. Taigi, faktas dėl pareiškėjo išregistravimo iš jo gyvenamosios vietos yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris nėra nuginčytas ar negaliojantis. Teisams pažymi, kad ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, paneigtomis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 251-597/2004, kuris turi prejudicinę galią.

12Ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia, kad jis turėjo teisę gyventi nurodytoje tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje (namų knygoje nurodyta tik tai, jog jis gyvenamojoje patalpoje buvo įregistruotas ir išregistruotas). Pagrindo taikyti CK 6.591 str. nuostatas ir pripažinti ieškovui teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat atnaujinti praleistą terminą į teisę nuomoti gyvenamąją patalpą, esančią Vilniaus g. 33, Sudervė, Vilniaus rajone, taip pat nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra, kadangi ieškovas neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo H. D. ieškinys yra atmestinas.

13CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1829,52 EUR bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis. Teismo vertinimu, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nagrinėjama byla nelaikytina pakankamai sudėtinga. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš ieškovo atsakovui priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos priteistinos iš ieškovo sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

15Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

16Ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovo H. D., a. k. ( - ) atsakovo VĮ Vilniaus miškų urėdija, į. k. ( - ), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.