Byla 2A-1737-153/2016
Dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-435-835/2016 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei DNSB „Naujoji g. 54“ dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu (niekiniu) A. M. Daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Naujoji 54“ 2011 m. kovo 28 d. 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur) sumai išduotą paprastąjį vekselį; taikyti restituciją, įpareigojant bendriją per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti A. M. 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur); atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė A. M. nurodė, kad DNS Bendrijai ,,Naujoji 54“ jokios žalos nepadarė, tai buvo permokėtas darbo užmokestis ieškovei, todėl vekselis neturėjo būti rašomas. Pasirašydama skaitė vekselio tekstą, suprato, kad turinti grąžinti pinigus, tačiau nesuprato žodžio ,,vekselis“. Ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, žadama kreiptis į policiją. Mokėjo pagal vekselį ieškovė dalimis gera valia, nes buvo įsipareigojusi. Ant vekselio antrosios pusės pati darė įrašus apie grąžintas pinigų sumas. Vekselis pripažintinas niekiniu sandoriu ir taikytina restitucija. Sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo principams ir imperatyvioms įstatymų normoms – Vekselių įstatymui. 2. Atsakovė DNS Bendrija ,,Naujoji 54“ su ieškovės ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė suprato, jog pinigai jai išmokėti nepagrįstai, todėl pasirašė vekselį tuo labiau, kad vekselyje sumaišytas sąskaitos numerio skaičius, todėl mano, kad ji mokėjo pinigus kaip permoką, kaip ji pati nurodė mokėjimo dokumentuose, t. y. mokėdama ji net nesirėmė vekseliu. Mano, kad pagal šį vekselį A. M. atsiskaičiusi su bendrija. Ieškovė, teigdama, kad vekselį ji pasirašė dėl daromo spaudimo, turi tai įrodyti, bet ji net nenurodė, kas tą spaudimą jai darė, o kreipimasis į policiją tai nėra spaudimo darymas. Ieškovė nurodė, kad vekselį ji pasirašė dalyvaujant visiems įgaliotiniams, tačiau vekselis buvo pasirašytas dieną prieš įgaliotinių susirinkimą, tai nėra paneigta, todėl psichologinio spaudimo buvimas paneigiamas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei DNS Bendrija ,,Naujoji 54“. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta darbo 2008 m. liepos 17 d. sutartis Nr. 27, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti bendrijos pirmininke, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Atsakovė darbo sutartimi įsipareigojo ieškovei mokėti darbo užmokestį: bandomojo trijų mėnesių laikotarpio metu mokėti 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o praėjus bandomajam laikotarpiui, mokėti darbo užmokestį 400 Lt ir 1/2 procentų dalimi, gaunamų iš organizacijų (3 punktas), darbo sutartis buvo pakeista: nuo 2011 m. kovo 1 d. atlyginimą mokėti 400 litų. Tačiau 2008 m. liepos 17 d. Bendrijos įsakymu Nr. 1 bendrijos pirmininkė A. M. įsakė pirmininkei 3 mėn. nuo priėmimo dienos mokėti 400 Lt, o nuo spalio 17 d. mokėti 400 Lt ir ½ dalį piniginių lėšų, gautų iš organizacijų ir kt. 2011 m. kovo 28 d. ieškovės pasirašytu ir išduotu paprastuoju vekseliu A. M. 2012 m. sausio 1 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti bendrijai 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur). DNSB ,,Naujoji 54“ 2011 m. kovo 29 d. įgaliotinių susirinkime ieškovė sutiko bendrijoje susidariusią žalą padengti iki 2012 m. sausio 1 d. Darbo sutartį atsakovė su ieškove nutraukė DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu 2011 m. kovo 31 d. ieškovei A. M. asmeniškai prašant. Ieškovės 2011 m. kovo 28 d. išduoto paprastojo vekselio teismas nesutiko pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujančio teisingumo, sąžiningumo principams ir pažeidžiančio imperatyvias įstatymo normas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad vekselio davėja – ieškovė neįrodė vekselio turėtojos – atsakovės nesąžiningumo. Teismo vertinimu, ieškovė nesutikusi, su atsakovės reikalavimu atlyginti bendrijai žalą, atsiradusią dėl permokėto darbo užmokesčio, savo nesutikimą turėjo grįsti darbo teisės normomis, vadovaudamasi darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka ir terminais. Teismas sprendė, kad ieškovė sutiko padariusi bendrijai žalą nepagrįstai išmokėdama jai dalį darbo užmokesčio ir savo sutikimą patvirtino išduodama vekselį, ieškovė mokėjo jai permokėtas sumas gera valia, tokiu būdu atlygindama bendrijai padarytą žalą, ieškovė grąžino atsakovei nepagrįstai išmokėtą darbo užmokesčio dalį. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinojo žodžio ,,vekselis“ reikšmės, nėra svarbi nagrinėjamu aspektu, nes ieškovė teismo posėdyje pati pripažino, kad suprato, jog šiuo dokumentu ji įsipareigojo atlyginti žalą bendrijai iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. ieškovė suprato, kokias pasekmes jai sukels vekselio pasirašymas. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė, kas konkrečiai jai darė spaudimą, o nustatęs, kad vekselis buvo pasirašytas dieną prieš įgaliotinių susirinkimą, sprendė, kad vekselio pasirašymo data paneigia ieškovės motyvą dėl psichologinio spaudimo ieškovei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad vekselis išduotas dėl spaudimo, realaus grasinimo ieškovei, todėl ieškinio netenkino ir netaikė restitucijos bei nepasisakė dėl senaties termino taikymo ginčo santykiams, kadangi ieškovės atstovė teismo posėdyje nepalaikė reikalavimo atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ginčyti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą skundžia ieškovė A. M.. Apeliantė prašė skundžiamą teismo sprendimą, kuris, jos manymu, yra neteisėtas, priimtas pažeidus materialiosios teisės normas panaikinti. Priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti A. M. iš atsakovės 1 461,23 Eur. Perskirstyti bylinėjimo išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme. Priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė Alytaus miesto savivaldybės 2001 m. rugsėjo 24 d. potvarkį Nr. 399 dėl DNSB įstatų perregistravimo, Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Naujoji 54“ įstatus. 4.1. Darbo užmokestis bendrijos pirmininkei ir buhalterei buvo nustatytas ne įgaliotinių sprendimu, kaip kad nepagrįstai teigė atsakovė, o 2008 m. kovo 14 d. DNSB „Naujoji 54“ antro šaukimo bendro gyventojų susirinkimo protokolo Nr. 37 pagrindu. Toks darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje ir darbo užmokesčio sumažinimas po to, kai jis buvo teisėtai išmokėtas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ( DK 93 str., 94 str., 95 str.). 4.2. Darbo užmokestis nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ieškovei buvo išmokėtas teisėtai ir pagrįstai. Darbo užmokesčio, sulygto darbo sutartimi, išmokėjimas, negali būti traktuojamas kaip bendrijai padaryta žala. Gaudama teisėtai darbo sutartyje nustatytą ir išmokėtą darbo užmokestį, ieškovė neturėjo prievolės dalies darbo užmokesčio grąžinti bendrijai. Atsakovei išduotas 2011 m. kovo 28 d. paprastasis vekselis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, yra nesąžiningas, nes pasirašytas be teisinio pagrindo, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus vekselį niekiniu, iš jo negali atsirasti jokios pasekmės. 4.3. Vekselio gavėjo nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog vekselį atsakovė įgijo be teisinio pagrindo, piktnaudžiaudama teise, tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Vekselis į apyvartą negali patekti be jokio teisinio pagrindo. 4.4. Teismo sprendime nepasisakyta, kokiais veiksmais ieškovė padarė bendrijai žalą, taip pat nepasisakyta dėl žalos rūšies, kilmės, dydžio. Teismas, motyvuose nurodęs, kad vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar galiojimą nepasisakė, kokie įrodymai patvirtina vekselio pagrįstumą. Nesutiktina su teismo nuomone, jog ieškovė savo nesutikimą dėl vekselio privalėjo išreikšti prieštaravimais dėl vekselio trūkumų arba vadovaudamasi darbo teisės normomis darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka ir terminais. Teismas šiuo atveju neįvykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir taikyti reikiamą teisės normą, tai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisinius padarinius teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Priimdamas skundžiamą sprendimą ir nustatęs tokį faktinį ieškinio pagrindą, teismas privalėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės jos reikalaujamas pinigines lėšas. 4.5. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovės reikalavimas turėjo būti sprendžiamas, remiantis darbo teisės normomis. Būtent atsakovė, manydama, kad ieškovė padarė bendrijai žalą, privalėjo ją įrodinėti darbo teisės aktų nustatyta tvarka.. 4.6. Teismo vertinimas, ieškovė gera valia sutiko pasirašyti vekselį, tai įrodo vekselio teisėtumą, ši išvada yra nepagrįsta. Vekselis buvo išgautas nesąžiningai, atsakovei atspausdinus vekselio turinį, nepagrįstai apkaltinus ieškovę žalos padarymu, darant ieškovei psichologinį spaudimą. Vekselis buvo pasirašytas 2011 m. kovo 28 d., o kitą dieną ieškovė pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, ir neatlikus revizijos buvo apkaltinta žalos padarymu (2011 m. kovo 29 d. protokolas Nr. 56), tai įrodo konfliktinius santykius tarp ginčo šalių. Vekselio originalas iki šiol yra pas atsakovę, tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. 4.7. Atsakovė teismui teigė, kad ieškovė negalėjo būti priimta į darbą įgaliotinių sprendimu, taip pat, kad įgaliotiniai negalėjo ieškovei nustatyti darbo užmokesčio, taip pat kad bendrija veikė pagal negaliojančius įstatus. Tai yra neteisinga, kadangi DNSB „Naujoji 54“ įgaliotinių susirinkimo 2008 m. liepos 4 d. protokolas Nr. 40, pateiktas prie ieškinio, įrodo, kad įgaliotinių susirinkimas nustatė ieškovei atlyginimą bandomajam 3 mėnesių laikotarpiui 400 Lt, įgaliojant R. I. pasirašyti darbo sutartį. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, įgaliotas asmuo R. I. papildė darbo sutartį, nustatydamas darbo užmokestį, vadovaujantis 2008 m. kovo 14 d. DNSB „Naujoji 54“ antro šaukimo bendro gyventojų susirinkimo protokolu Nr.37. Įgaliotinių susirinkimo protokolas, kuriuo ieškovė buvo išrinkta pirmininke, buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 4.8. Senaties termino ieškiniui reikšti ieškovė nepraleido, nes pripažinus vekselį niekiniu, taikytinas CK 1.125 str. l d., kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 5. Atsakovė DNSB ,,Naujoji 54“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus. 7. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė ir neįvertino visų įrodymų, kuriais šalys grindė savo poziciją, neatskleidė bylos esmės. 8. Skundžiamame teismo sprendime akcentuojama ir tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kad ieškovė savo nesutikimą dėl ginčo lėšų išmokėjimo atsakovei DNSB ,,Naujoji 54“ turėjo grįsti darbo teisės normomis, vadovaudamasi darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai abstrakti, todėl nepagrįsta. 9. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka ir savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014 ir kt.). Kaip matyti iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, nusprendė pateikti ieškinį dėl 2011 m. kovo 28 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir išmokėtų atsakovei lėšų grąžinimo restitucijos būdu ieškovei. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo tokį ieškovės pasirinkimą vertinti kaip neteisingą. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad ieškinys buvo pareikštas po to, kai ieškovė gera valia išmokėjo dalį nurodytos paprastajame vekselyje lėšų sumos atsakovei DNSB ,,Naujoji 54“, kaip tariamai permokėtą ieškovei darbo užmokestį, negali būti pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). 11. Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Utmanas v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. 2011 m. kovo 28 d. pasirašė ir išdavė paprastąjį vekselį be sąlygų įsipareigojo 2012 m. sausio 1 d. sumokėti 5 045,35 Lt (1 461,23 Eur) atsakovei DNSB ,,Naujoji 54“, dėl to, kad ieškovė tariamai padarė žalą atsakovei. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės A. M. ir atsakovės DNSB ,,Naujoji 54“ 2008 m. liepos 17 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 27, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti bendrijos pirmininke, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Atsakovė DNSB ,,Naujoji 54“ darbo sutartimi įsipareigojo ieškovei mokėti darbo užmokestį: bandomojo trijų mėnesių laikotarpio metu mokėti 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o praėjus bandomajam laikotarpiui, mokėti darbo užmokestį 400 Lt ir 1/2 procentų dalimi, gaunamų iš organizacijų (3 punktas), vėliau nuo 2011 m. kovo 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, nutarta ieškovei mokėti 400 litų atlyginimą, nuo 2011 m. kovo 31 d. darbo sutartis su ieškovė nutraukta. Bylos duomenimis, Bendrijos DNSB ,,Naujoji 54“ pirmininkė A. M. 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1 įsakė pirmininkei 3 mėn. nuo priėmimo dienos mokėti 400 Lt, o nuo spalio 17 d. mokėti 400 Lt ir ½ dalį piniginių lėšų, gautų iš organizacijų. Už lėšas gautas iš organizacijų Sodrai apmokėti iš tų pačių lėšų. 13. Ieškovė teigia, kad darbo užmokestis darbo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo mokamas ieškovei taip, kaip buvo nutarta DNSB ,,Naujoji 54“ antro šaukimo bendrame gyventojų 2008 m. kovo 14 d. susirinkime, taigi 400 Lt ir ½ procentų gautų iš organizacijų, kad ieškovė savo veiksmais žalos bendrovei nepadarė. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė DNS ,,Naujoji 54“ atleidusi ieškovę iš darbo bendrijoje visiškai neatsiskaitė su ieškove, nesumokėjo priklausančio ieškovei darbo užmokesčio. 14. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino ir netyrė esančių byloje darbo užmokesčio žiniaraščių, nenustatė, kokiu būdu buvo apskaičiuota ieškovės pasirašytame vekselyje nurodyta 5 045,35 Lt suma, taip pat nenustatė faktinių aplinkybių dėl tariamai padarytos ieškovės veiksmais žalos atsakovei, taigi nenustatė vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo tarpusavio ryšio. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių skaičiavimų, dėl tariamai be pagrindo išmokėtos ieškovei procentinės 5 045,35 Lt darbo užmokesčio dalies, dėl atsakovės patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neaiškino byloje. 15. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kurią atsakovė pareikalavo grąžinti iš ieškovės. Atleisdama ieškovę iš darbo atsakovė neišmokėjo 1 151,18 Lt darbo užmokesčio, priklausančio ieškovei. Atsakovė 2011 m. balandžio 1 d. įskaitė 1 151,18 Lt sumą į tariamai ieškovės padarytos žalos atlyginimo sumą, o žalos 5 045,35 Lt sumą atsakovė įformino surašiusi paprastąjį vekselį. Ieškovė mano, kad atsakovė pasielgė nesąžiningai, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo ieškovės darbo užmokestį, taip pat ir visiškai neatsiskaitė po darbo sutarties nutraukimo su ieškove. 16. Teismas šių ieškovės argumentų neaiškino, tiesiog konstatavo, kad ieškovė gera valia pasirašė vekselį, nes priešingai neįrodė ir sumokėjo lėšas pagal vekselį, nes nesibylinėjo su atsakovė dėl darbo užmokesčio, taip pat ir tai, kad vekselis galioja, nes ieškovė neįrodė vekselio negaliojimo ieškovės nurodytu pagrindu. Teisėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino vekselio abstraktumą ir netyrė tikro teisinio santykio, kuriuo pagrindu atsirado ieškovės įsipareigojimas atlyginti ginčo sumą (žalą) atsakovei, taigi atsakovės teisės gauti pagal vekselį ginčo sumą. Todėl skundžiamo teismo sprendimo motyvai nepatvirtina teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, nes, kaip nurodyta anksčiau, visiškai netirtos ieškovės nurodytos vekselio negaliojimo aplinkybės. 17. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013). 18. Pirmos instancijos teismui neįvertinus 13–15 punktuose išvardintų aplinkybių, byla būtų beveik visa apimti nagrinėjama naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

6Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai