Byla 2A-578-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo

2Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos atstovei Neringai Plekavičiūtei, atsakovų A. Č. ir F. Č. atstovui advokatui Stasiui Karveliui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams A. Č. ir F. Č., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų ir atsakovų priešieškinį dėl nuomojamų patalpų pripažinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovo įpareigojimo suteikti atsakovams kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą.

3Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą

Nustatė

4Ieškovas LR Ūkio ministerija patikslintu ieškiniu (b.l.81) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovų nuomojamas patalpas, esančias ( - ), gyvenamosiomis patalpomis, nutraukti šią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovus išsikelti iš gyvenamųjų patalpų kartu su jiems priklausančiais daiktais bei kitu turtu bei šias patalpas perduoti LR Ūkio ministerijai. Nurodė, kad ministerija patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį 67,12 kv.m. butą, esantį esančias ( - ). Vilniaus m. vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendimu Nr.435 minėtomis patalpomis buvo leista naudotis Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinei plano komisijai kaip tarnybinis butas kiemsargiui. Minėtose patalpose nuo 1990 m. apsigyveno A. Č. su šeima dirbusi ministerijoje nuo 1990 m. iki 1994-05-26, kiemsarge. Nuomininkei įsidarbinant ši institucija vadinosi Lietuvos TSR Valstybinio plano komitetas. Dirbdama ministerijoje atsakovė su šeima gyveno ginčo patalpose nesudariusi nuomos sutarties. Nutrūkus darbo santykiams atsakovė ir toliau liko gyventi su šeima ginčo patalpose, nes tuo metu ministerijai patalpų nereikėjo. 1998-03-18 buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su A. Č., pagal kurią gyvenamosios patalpos atsakovei buvo išnuomotos neterminuotam laikui. Pažymi, kad ginčo patalpos nėra įregistruotos kaip gyvenamoji patalpa, todėl Vilniaus m. vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendime Nr.435 galimai kalbama ne apie ginčo gyvenamąsias patalpas. 2004-03-19 atsakovė dovanojimo sutartimi perleido dukrai savo butą, esantį Savanorių ( - ). Taigi, nuomininkė turėdama nuosavybės teise priklausantį butą, naudojosi valstybei priklausančiu gyvenamuoju plotu. Valstybės turto perdavimas valdyti ir naudotis kitiems nei teisės aktų apibrėžtiems subjektams prieštarauja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų nuostatoms. Todėl, ministerija ieškovei pasiūlė bendru sutarimu nutraukti patalpų nuomos sutartį, tačiau atsakovė atsisakė nutraukti patalpų nuomos sutartį bendru sutarimu. Pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ilgalaikis materialus turtas gali būti išnuomotas jeigu turtas nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Valstybės turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, viešo konkurso būdu.

5Atsakovai priešieškiniu prašė nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, nutraukti šių patalpų nuomos sutartį ir įpareigoti ieškovą suteikti jiems kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Nurodo, kad atsakovė atleista iš darbo 1994-05-26 dėl darbo organizavimo pakeitimų. Tiek LR CK 6.604 str. 1 d., tiek galiojusio 1964 m. CK 345 str. 1 d. numatė, kad darbo santykių nutraukimas negali būti pagrindas nutraukti patalpų nuomos sutartį. Atsakovė tarnybinėmis patalpomis naudojasi vadovaujantis 1998-03-158 nuomos sutartimi Nr. 53. Ši sutartis sudaryta neterminuotam laikui. Nuosavybės teise valdytą butą dukrai perleido teisėtai. Nurodo, kad pagal LR CK 6.616 str. fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų tik suteikiant jiems kitą tinkamai įrengtą patalpą. Ieškovas ketino suteikti atsakovei kitas patalpas. 2004-03-24 ieškovas, UAB „Junesta“ ir atsakovė sudarė trišalę sutartį pagal kurią ministerija pavedė UAB „Junesta“ įvertinti ginčo patalpas rinkos kainomis, parinkti atitinkamas gyvenamąsias patalpas ir jas pasiūlyti atsakovei, tačiau 2004-08-17 dėl atsakovei nežinomų priežasčių, minėta sutartis buvo nutraukta. Taigi ieškovas atsakovei turėtų suteikti kitą gyvenamąją patalpą.

6Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu

7atmetė ieškovo LR Ūkio ministerijos ieškinį ir atsakovų priešieškinį. Konstatavo, kad galiojusio Butų kodekso 105 str. 1 d. 8 p. (Butų kodekso 1983-03-01 redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 363 str. 1 d. 6 p. buvo taip pat nustatyta, kad asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šie įstatymai užtikrino atsakovės ir jos šeimos teisę nutraukus darbo santykius ryšium su darbuotojų skaičiaus mažinimu, dėl darbo organizavimo pakeitimų toliau gyventi ginčo patalpoje, o taip pat užtikrino atsakovės šeimos iškeldinimo atveju atsakovės teisę gauti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendimas Nr. 435, kuriuo ginčo patalpos buvo priskirtos tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, nėra nuginčytas. Nenuginčyta ir šalių 1998-03-18 sudaryta rašytinė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 53. Teismas negali keisti teisės aktais nustatyto tarnybinių patalpų, esančių ( - ), (LR Ūkio ministerijos administraciniame pastate) statuso. Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus, kad tarp šalių sudaryta ne tarnybinių gyvenamųjų patalpų, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atitinkamai teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovų nuomojamas patalpas gyvenamosiomis patalpomis. Teismui nusprendus, jog ginčo patalpų kaip tarnybinių paskirtis nustatyta galiojančiais teisės aktais, netenkintino ir atsakovų reikalavimo pripažinti jų nuomojamas patalpas tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad Vilniaus m. Vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendime Nr. 435 galimai yra kalbama ne apie ginčo gyvenamąsias patalpas, nes Vilniaus m. Vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendime Nr. 435 (2 punktas) nurodytas pastate Lenino pr. 38 ( šiuo metu Gedimino pr. 38) 2 kambarių gyvenamasis plotas 47 kv. m. beveik atitinka ir tik labai nežymiai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie LR Ūkio ministerijos administracinį pastatą nurodytą 40 kv. m. gyvenamąjį plotą. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad ( - ), Ūkio ministerijos administraciniame pastate nurodytu laikotarpiu buvo kitos tarnybinės gyvenamosios patalpos, o ginčo patalpas atsakovai užėmė savavališkai. Pažymėjo, kad ieškovas sudarydamas trišalę sutartį pripažino, kad tarp šalių sudaryta, būtent tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ir nuomininkė A. Č. gali būti iškeldinama tik suteikus jai kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą.

8Apeliaciniu skundu ieškovas LR Ūkio ministerija prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 1990-03-01 tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, nes tarp šalių susiklostė bendrieji gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, be to, ne nuo 1990 m. o nuo 1998 m., todėl teismas nepagrįstai taikė teisės normas reglamentuojančias tarnybinių patalpų nuomos teisinius santykius (LR CK 6.616 str., 6.621 str.). Atsakovei nuo 1990-03-01 iki 1994-05-26 gyvenant ginčo patalpose nei nuomos nei kitokia naudojimosi gyvenamąja patalpa sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Atsakovė gyvendama ginčo patalpose, nuomos mokesčio nemokėjo. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta tik 1998-03-18, t.y., praėjus 4 metams po atsakovės darbo santykių ministerijoje pabaigos. Kadangi nuomos sutartis sudaryta ne su darbuotoju, tokia nuomos sutartis savo esme nėra tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Todėl ginčo sprendimui turi būti taikomos LR CK 6 knygos XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“, 1-3 skirsnių nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką Nr. 3K-3-602/2006) teisė naudotis tarnybine gyvenamąja pati yra sąlygojama tam tikros aplinkybės, t.y., būtinybe eiti tas pareigas, dėl kurių ir buvo suteiktas tarnybinis butas. Tam, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų pripažinta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi neužtenka vien to, kad patalpos pripažintos tarnybinė gyvenamosiomis patalpomis, yra būtina, kad sutarties šalys būtų darbuotojas ir darbdavys.

9Kadangi patalpų nuomos sutartis sudaryta 1998 m., teismas nepagrįstai taikė 1983 m. redakcijos Butų kodeksą. Tiek LR CK 6.614 str., tiek 1964 m. CK 354 str. numato, kad juridinių ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Pasibaigus šiam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai turi išsikelti, o neišsikėlę iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų galima tik suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą.

10Nurodo, kad pavedimo sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad pavedimo sutarčiai sudaryti nebuvo teisinio pagrindo, todėl pavedimo sutartis buvo nutraukta. Taigi pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ministerija pripažino, kad tarp šalių sudaryta, būtent tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ir kad nuomininkė gali būti iškeldinama tik suteikus jai kitą gyvenamąją patalpą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Atsakovės apsigyvenimo ginčo patalpose ir jos atleidimo iš darbo metu galiojo Butų kodeksas (nebegalioja nuo 1998-07-01), kuris draudė atleistą nuomininką iš darbo sumažinus darbuotojų skaičių iškeldinti nesuteikiant kitos patalpos. Tuo metu galiojo ir Civilinio kodekso (1965-01-01 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 363 str. l d. 6 p., kuris numatė, kad asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą ar organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokiu būdu, teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad šio ginčo nagrinėjimo metu galioja LR CK 6 knygos XXXI skyriaus trečiojo skirsnio „Tarnybinės gyvenamosios patalpos“ nuostatos. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendimas Nr.435, kuriuo ginčo patalpos buvo priskirtos tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, nėra nuginčytas, nenuginčyta ir šalių 1998-03-18 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.53, todėl atsakovė gali būti iškeldinta tik suteikiant jai kitą gyvenamąją patalpą.

12Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

13Byloje nustatyta, kad ieškovas LR Ūkio ministerija patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį 67,12 kv.m., 2 kambarių patalpas Ūkio ministerijos administraciniame pastate (unikalus Nr. ( - )) ( - ). Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendimu Nr. 435, Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinei plano komisijai (veikusiai dabartiniame ministerijos administracijos pastate) leista panaudoti 2 kambarius, naujai pastatytame pastate ( - ) kaip tarnybinį butą kiemsargio apgyvendinimui. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto gyvenamųjų patalpų skyrius įpareigotas išduoti nurodytoms patalpoms orderį ( b.l.52, 53). Tarnybinės gyvenamosios patalpos atsakovės šeimai 1990 metų kovo mėnesį buvo suteiktos, kaip ministerijos kiemsargei. Atsakovė A. Č. 1994-05-26 atleista iš darbo (b.l.132) ieškovo įstaigoje dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir darbo organizavimo pakeitimų. 1998-03-18 tarp šalių buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią gyvenamosios patalpos atsakovei buvo išnuomotos neterminuotam laikui.

14Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį, nustatyti, ar šalių sudaryta nuomos sutartis yra tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar ne, nes materialinės teisės normos gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja iš dalies skirtingai. Tuo tarpu ginčas turi būti sprendžiamas taikant materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja tą materialinį teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas. Įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principo taikymo, kad civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgaline tvarka, t.y., tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo. Civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, savaime neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo. Taigi atsakovės teisių į ginčo patalpas ir teisinių garantijų apimtis turi būti nustatoma vadovaujantis tais teisės aktais, kurie galiojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu - patalpų suteikimo 1990 metais bei atsakovės garantijos į gyvenamąsias patalpas įgijimo, t.y., 1994 m. atleidimo iš darbo, metu.

15Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 1990 m. iki 1994-05-26, dirbo kiemsarge Lietuvos TSR Valstybinio plano komitete. Vilniaus m. vykdomojo komiteto 1974-06-07 sprendimu Nr.435 minėtomis patalpomis buvo leista naudotis Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinei plano komisijai kaip tarnybiniu butu kiemsargiui. 1990 m. ginčo patalpos buvo suteiktos atsakovei su šeima. 1994-05-26 atsakovė atleista iš darbo dėl etatų mažinimo, ir dėl darbo organizavimo pakeitimų. Pagal 1990-12-31 - 1998-07-01 galiojusį Butų kodekso (Žin., 1990 n., Nr.-36-865) 104 str. darbininkai ir tarnautojai, nutraukę darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija (išskyrus atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, taip pat atleisti iš darbo ryšium su perėjimu dirbti į policiją ar krašto apsaugos sistemą), taip pat piliečiai, pašalinti iš kolūkio narių arba savo noru išstoję iš kolūkio, turėjo būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos su visais kartu su jais gyvenančiais asmenimis nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kadangi atsakovė iš darbo buvo atleista iš darbo galiojant Butų kodekso 104 str., ieškovė įgijo teisę būti iškeldinta iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant jai kitą gyvenamąją patalpą. Iki 2000 m. liepos 5 d. galiojusio 1964 m. CK 363 straipsnio 6 punkte buvo įtvirtinta garantija, nustatanti teisinę apsaugą asmeniui atleistam iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių. Garantijos esmė buvo ta, kad pagal galiojusią teisinę reglamentaciją toks asmuo negali būti iškeldintas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Taigi tiek galiojęs Butų kodeksas, tiek galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas numatė, kad atsakovė gali būti iškeldinta iš tarnybinių patalpų tik suteikus jai kitą gyvenamąją patalpą. Taigi, atsakovė įgijo minėto pobūdžio teisinę apsaugą, kuri pakeistais įstatymais nebuvo panaikinta. 2001 m. CK šeštosios knygos XXXI skyriaus trečiojo skirsnio normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinama atsakovės teisinė apsauga, atsirado iki 2001 m. CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1, 2 dalys). Pasikeitus tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo teisiniam reglamentavimui, 1998-03-18 sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų šalys nemodifikavo, todėl joje nustatytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos ir pasekmės liko nepakitusios – ieškovas turi teisę iškeldinti atsakovę tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o 1964 m. CK 363 straipsnio 6 punktas ir Butų kodekso 104 str. suteikia atsakovei teisinę apsaugą.

16Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 3K-3-602/2006, nes minėtoje byloje tarp šalių susiklostę kiti civiliniai teisiniai santykiai, t.y., asmuo atsakovas nepateko į tų asmenų ratą, kurie gali būti iškeldinami tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas.

17Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

Nutarė

19Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos... 3. Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą... 4. Ieškovas LR Ūkio ministerija patikslintu ieškiniu (b.l.81) kreipėsi į... 5. Atsakovai priešieškiniu prašė nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinti... 6. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu... 7. atmetė ieškovo LR Ūkio ministerijos ieškinį ir atsakovų priešieškinį.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas LR Ūkio ministerija prašo Vilniaus miesto antro... 9. Kadangi patalpų nuomos sutartis sudaryta 1998 m., teismas nepagrįstai taikė... 10. Nurodo, kad pavedimo sutarties vykdymo eigoje paaiškėjo, kad pavedimo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Vilniaus miesto antro... 12. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas LR Ūkio ministerija patikėjimo teise valdo... 14. Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį,... 15. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 1990 m. iki 1994-05-26, dirbo kiemsarge... 16. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išnagrinėta... 17. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 19. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti...